- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-3419-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13476-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- E. B., J. I., J. M.
- Ieškovas
- J. B., A. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 pagal ieškovų J. B. ir A. B. patikslintą ieškinį atsakovams E. B., J. I., J. M. dėl nuosavybės teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, veikiančios per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, M. L., J. V. M., J. G., Č. G., G. M., V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinį, prašė: 1) įpareigoti atsakovus E. B., J. I., J. M. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t.y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis; 2) atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą nepašalinus iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visų eismą ribojančių priemonių, leisti ieškovams J. B. ir A. B. įvykdyti teismo sprendimą, išieškant iš atsakovų patirtas eismą ribojančių priemonių pašalinimo išlaidas; 3) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies bei įpareigojo atsakovus J. I., E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t.y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius - leisti ieškovams J. B. ir A. B. įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. 2025 m. kovo 26 d. priimtas papildomas sprendimas.
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1983-430/2025 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Šalies argumentai
5. Atsakovas E. B. 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė pranešimą/prašymą, kuriuo teismo prašė išaiškinti, ar atsakovas gali palaukti vykdyti sprendimą iki tol, kol bus galutinai išspęstas klausimas dėl atsakovo J. I. prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Nurodė, jog su ieškovais kalbėjo dėl eismo ribojimo priemonių panaikinimo. Ieškovai išreiškė norą ribotuvų nešalinti, juos perduoti jiems. Nurodė, jog jei atsakovas juos pašalins, tai ieškovai tokius pačius pasistatys patys. Mano, jog ribotuvų demontavimas ieškovams nėra skubus, svarbus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas paaiškinti, ar sprendimo vykdymą galima atidėti iki bus galutinai išspręstas kito atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo turinį, sprendė, jog atsakovo prašymas susijęs ne su teismo sprendimo išaiškinimu, o su sprendime nurodytos vykdymo tvarkos (termino) keitimu. Vadinasi, keliamas klausimas ne dėl paties teismo sprendimo (ne)aiškumo, o dėl jo vykdymo (termino). Pažymėjo, kad teismo sprendime aiškiai nurodytas terminas, per kurį atsakovai turi jį įvykdyti. Jokių išlygų jame nėra. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo išaiškinti teismo sprendimą.
9. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad teisme 2025 m. rugpjūčio 29 d. yra gautas ieškovų atstovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
11. Atsakovas E. B. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :
12.1. Nurodė, kad savo asmeninę prievolę, kurią galėjo įvykdyti vienas, yra įvykdęs. Pervedė paskirtą sumą ieškovams.
12.2. Prievolės dalis, kuri vykdytina abiejų atsakovų J. I. ir E. B., gali būti įvykdyta tik bendromis pastangomis. Prašymas teismui išaiškinti vykdymo tvarką buvo atmestas. Atmetimo pagrindas - aiškus teismo sprendimas. Vienok, prašymas išaiškinti susijęs būtent su vykdymo tvarka.
12.3. Prieštarauja vykdomojo rašto išdavimui vien atsakovo atžvilgiu, neišaiškinus dalinio vykdymo tvarkos. Neįsiteisėjus 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarčiai, to padaryti nėra praktinės galimybės.
Atsiliepimas
13. Atsakovas J. I. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. B. atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad teismo sprendimas turi būti išsamus ir aiškus, todėl tenka prisidėti prie E. B. atskirojo skundo, pasiūlant teismui atšaukti savo vykdomąjį raštą ir sprendimo vykdymą atidėti iki E. B. bendraatsakovis J. I. taps pajėgus vykdyti teismo sprendimą.
14. Ieškovai J. B. ir A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. B. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės J. B. naudai jos apeliaciniame procese patirtas 488 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.
15. Ieškovų atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:
15.1. Atskirajame skunde yra neginčijama ir nepaneigiama pirmosios instancijos teismo pagrįsta esminė išvada, kad atsakovo prašymas susijęs ne su teismo sprendimo išaiškinimu, o su sprendime nurodytos vykdymo tvarkos (termino) keitimu, nes atsakovas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas paaiškinti, ar sprendimo vykdymą galima atidėti iki bus galutinai išspręstas kito atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Sprendimo turinys yra aiškus ir suprantamas: sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota vienareikšmiškai – joje nustatytos visų bendraskolių pareigos vykdyti sprendimą, nenumatant jokių išlygų ar išimčių E. B. atžvilgiu. Todėl teigti, jog sprendimas yra neaiškus, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo sprendimas gali būti išaiškintas tik tada, kai neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota jo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra aišku, kaip jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju tokios situacijos nėra – pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nustatyta, kokius veiksmus ir per kokį terminą privalu atlikti.
15.3. Pažymi, kad dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo kitam bendraskoliui ir apelianto formaliai reikalaujamo sprendimo išaiškinimo nėra teisinio ryšio bei CPK normos nenumato galimybės sprendimo aiškinimu spręsti vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimų, ypač – kito bendraskolio atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 str.), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (pvz., pagal CPK 589 str. vykdymo procese) negali sukurti asmenims jokių papildomų teisių ar pareigų, kurių nenumato pats sprendimas.
15.4. Net jeigu ir būtų teismo procesiniu sprendimu tenkintas kito atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, E. B., kaip kitam bylos atsakovui toks teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas negalėtų būti taikomas savaime. Todėl apelianto E. B. mėginimas pasinaudoti sprendimo aiškinimu tam, kad būtų sudaryta galimybė atidėti vykdymą ir jam, yra nepagrįstas ir prieštarauja sprendimo aiškinimo instituto esmei. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis būtent šiomis nuostatomis, teisingai atmetė E. B. prašymą.
15.5. Atsakovo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir aiškino teisės normas, t.y. teismas tinkamai aiškino ir taikė teisę bei teisės aktus, nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų bei pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir išsprendė su tuo susijusius procesinius klausimus. Be to, ieškovai laikosi pozicijos, kad pateiktas atskirasis skundas taip pat neatitinka imperatyvių turinio reikalavimų, jame nėra suformuluotas atskirojo skundo procesinis prašymas, taip pat nėra nurodomi jokie argumentai ir motyvai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovus J. I. ir E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius - leisti ieškovams J. B. ir A. B. įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis.
20. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1983-430/2025 nutarė palikti nepakeistą 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 22 d.
21. Atsakovas E. B. 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė pranešimą/prašymą, kuriuo teismo prašė išaiškinti, ar atsakovas gali palaukti vykdyti sprendimą iki tol, kol bus galutinai išspęstas klausimas dėl atsakovo J. I. prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Nurodė, jog su ieškovais kalbėjo dėl eismo ribojimo priemonių panaikinimo. Ieškovai išreiškė norą ribotuvų nešalinti, juos perduoti jiems. Nurodė, jog jei atsakovas juos pašalins, tai ieškovai tokius pačius pasistatys patys. Mano, jog ribotuvų demontavimas ieškovams nėra skubus, svarbus.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025.
23. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Sprendimo išaiškinimo institutas gali būti taikomas ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis).
24. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą).
25. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sprendimo aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.
26. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu atsakovai įpareigoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius - leisti ieškovams J. B. ir A. B. įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nustatyta, kokius veiksmus ir per kokį terminą privalu atlikti, taigi aiškiai suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir yra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas, todėl apeliantas netinkamai siekia išaiškinimo, pasitelkiant CPK 278 straipsnyje įtvirtintą sprendimo išaiškinimo institutą. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo išaiškinti teismo sprendimą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovas J. I. yra pateikęs prašymą atidėti sprendimo vykdymą ir šis klausimas nėra išspręstas galutiniu procesiniu sprendimu, taip pat nesudaro pagrindo išaiškinti aiškų teismo sprendimą.
27. Apelianto argumentai dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ar vykdomojo rašto (ne)išdavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atskirai dėl to pasisakyti.
28. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų išaiškinimą, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
30. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės J. B. naudai jos apeliaciniame procese patirtas 488 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, iš atsakovo E. B. ieškovės J. B. naudai priteistinos 488 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
apelianto atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 488 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.