- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-311-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00007-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Ieškovas
- „Frezijų puokštė“
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybinės kolegijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Frezijų puokštė“ atstovui advokatui J. Z.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Frezijų puokštė“ patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos valstybinei kolegijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos, dėl kompensacijos už turto pagerinimą arba nuosavybės teisės priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Frezijų puokštė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos valstybinės kolegijos (toliau – ir KVK) ir Lietuvos Respublikos (toliau kartu – ir atsakovės) 72 797,01 Eur kompensaciją už ieškovės atliktus pagerinimus, netenkinus šio reikalavimo – priteisti ieškovės nuosavybėn nekilnojamojo turto objektus – pastatą – ekspozicijų paviljoną (unikalus Nr. 4400-2118-0614) (toliau – paviljonas) ir pastatą inventoriui laikyti (unikalus Nr. 4400-2118-0647). Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas patvirtinančius įrodymus teismui pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:
1.1. KVK turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovė su KVK 2000 m. birželio 19 d. sudarė negyvenamojo pastato – statinio patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis 1), jos pagrindu KVK ieškovei iki 2005 m. birželio 19 d. išnuomojo nebaigtą įrengti 40 kv. m paviljoną ir 150 kv. m betonuotą aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustačiusi 37,65 EUR (130 Lt) nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį, ir perdavimo–priėmimo akte numačiusi visą išnuomoto objekto kainą – 4 348,42 Eur (15 014,21 Lt). 2002 m. rugsėjo 2 d., atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė KVK pavadinimas, buvo pasirašyta Sutartis Nr. 04/02 (toliau – Sutartis 2) dėl paviljono ir betoninės aikštelės nuomos, nepakeičiant Sutartyje 1 įtvirtintų sąlygų. 2005 m. birželio 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 06 (toliau – Sutartis 3), pagal kurią paviljonas ir betoninė aikštelė buvo išnuomoti ieškovei laikotarpiui nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., nustatant 46,33 Eur (162 Lt) nuomos mokestį, jos 8.2 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarčiai nuomotojas atlygina nuomininkui padarytus įnašus pagal atskirus šalių susitarimus. 2005 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė kreipėsi į KVK su prašymu leisti užbaigti nebaigtą paviljoną, jį praplečiant iki 90 kv. m, ir pastatyti kitus statinius. Sutikimas buvo duotas. Be to, ieškovė ir KVK papildomai žodžiu susitarė, kad ieškovė ne tik užbaigs paviljoną, tačiau ir pastatys kitus papildomus statinius, tarp jų ir pastatą inventoriui laikyti. Visus darbus ieškovė atliks savo lėšomis su ta intencija, kad, atlikusi darbus ir įregistravusi turtą valstybės vardu, ieškovė, gavusi kompensaciją už atliktus darbus, toliau nuomosis jos poreikius atitinkantį turtą.
1.2. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio 7 d. atliko investicijų už 64 808,86 Eur (223 772,03 Lt), kuriomis buvo atlikti šie darbai – pabaigtas paviljonas, sukuriant 64,78 kv. m ekspozicijų paviljoną, pastatytas 41,97 kv. m pastatas inventoriui laikyti, įrengta dengta aikštelė medienos ekspozicijai, taip pat atlikti kiti žemės sklypo pagerinimo darbai (įrengti baseinėliai, apželdinta teritorija).
1.3. KVK 2010 m. birželio 7 d. ieškovės vardu išdavė raštišką įgaliojimą, juo, be kitų anksčiau žodžiu ir raštu duotų pavedimų, įgaliojo ieškovės atstovę atstovauti KVK visose valstybinėse, savivaldos, teisinėse ir finansinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, kreiptis dėl statybos leidimo panaudos teise priklausančiame žemės sklype išdavimo, gauti leidimus statyboms, gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kitus reikalingus dokumentus, užsakyti ir gauti išrašus apie statinius, juos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, gauti kadastrinę matavimų bylą, įregistruoti pastatytus pastatus bei atlikti visus kitus įgaliojime numatytus veiksmus, susijusius su statybų įregistravimu. Veikdama įgaliojimo pagrindu, ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos papildomai į išnuomotą turtą investavo 7 988,15 Eur (27 581,48 Lt) (išlaidos, patirtos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbų įregistravimui valstybės įmonėje Registrų centre apmokėti). Iš viso nuomos laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos į valstybei priklausantį turtą ieškovė investavo 72 797,01 Eur (251 353,51 Lt).
1.4. 2010 m. birželio 8 d. tarp šalių buvo sudaryta turto nuomos sutartis Nr. FV17-02 (toliau – Sutartis 4) laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 20 d., ja buvo išnuomotas paviljonas ir betonuota aikštelė, likutinė turto vertė nurodyta 750,98 Eur (2 593 Lt). Ieškovė 2011 m. vasario 18 d. kreipėsi į KVK dėl investicijų į nuomojamą turtą suderinimo, juo prašė suderinti ieškovės investicijas ir įtraukti šią sumą į pastatų vertę. 2015 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta sutartis Nr. V22-91 (toliau – Sutartis 5), ja laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. ieškovei išnuomotas paviljonas, pastatas inventoriui laikyti ir betoninė aikštelė už bendrą 502,41 Eur/mėn. kainą. Ieškovei 2019 m. lapkričio 29 d. atlikus turto vertinimą paaiškėjo, kad pastatų bendra rinkos vertė – 50 000 Eur.
1.5. Ieškovės įsitikinimu, į išnuomotą turtą per visą nuomos laikotarpį investavus beveik 73 000 Eur, egzistuoja visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, reikalingos pripažinti jų solidarią pareigą atlyginti ieškovės lėšomis, tačiau atsakovių interesais atliktus pagerinimus. Atsakovės, solidariai neatlygindamos ieškovės investicijų į valstybei priklausantį turtą, pažeidė pareigą elgtis teisėtai.
1.6. Nesant KVK rašytinių ir žodinių susitarimų atlikti turto pagerinimus ir sukurti bei valstybės naudai įregistruoti turtą, ieškovė nebūtų investavusi savo lėšų ir nebūtų patyrusi nuostolių. Visos investicijos, kurias atliko ieškovė į minėtą turtą, buvo atliktos būtent siekiant turtą pritaikyti nuomininko poreikiams ir vėliau nuomotis nuomos sutarties pagrindu, bet tik su ta sąlyga, kad investicijos bus atlygintos, kas buvo ne kartą žadėta.
1.7. Ieškovės vertinimu, atsakovės nepagrįstai praturtėjo, nes dėl ieškovės atliktų pagerinimų padidėjo valstybei priklausančio turto vertė daugiau nei 11 kartų (tuo metu, kai ieškovė su KVK 2000 m. birželio 19 d. sudarė Sutartį 1, išsinuomoto turto vertė sudarė 4 348,42 Eur (15 014,26 Lt), o ieškinio pareiškimo metu vien tik registruoto valstybės nuosavybės teise turto vertė sudaro 50 000 Eur (172 640 Lt)).
1.8. Atsakovės iki šios dienos nėra atsiskaičiusios su ieškove ir nėra jai kompensavusios jos atliktų investicijų į atsakovėms priklausantį turtą.
1.9. Iki 2006 m. buvo atliekami tik minimalūs prekybos aikštelės tvarkymo darbai, todėl iki šio laikotarpio atliktų investicijų nereikalauja ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikia. Pagrindiniai nuomojamos teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti po 2006 m.
Atsiliepimas
1. Atsakovė Klaipėdos valstybinė kolegija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:
2.1. Ieškovę ir KVK siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, šalys buvo sudariusios KVK patikėjimo teise valdomo turto nuomos sutartis, kuriose, be kita ko, buvo įtvirtintos nuostatos, susijusios su nuomojamo daikto pagerinimu, todėl turėtų būti sprendžiama dėl civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų KVK veiksmuose egzistavimo ir sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, t. y., esant galimybei ieškovės tariamai pažeistas teises ginti prievolių teisės gynimo būdu, ieškovės lygiagrečiai pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas (nepagrįsto praturtėjimo institutas) netaikytinas.
2.2. Sutarties 1 5.3 punkte buvo nustatyta, kad kapitalinis remontas, susijęs su nuomininko veikla, atliekamas nuomininko lėšomis; pagal 5.4 punktą nuomininkas privalo pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą perduoti pagal aktą patalpas su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos nuomojamai patalpai; jeigu nuomininkas, šalims susitarus, pagerina patalpas, jis turi teisę į patirtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kitas sąlygas; remiantis 17 punktu, nuomininkas savo lėšomis baigia įrengti laikiną ekspozicijos paviljoną ir betonuotą aikštelę pagal abiejų šalių suderintą projektą. Atsižvelgiant į nurodytas sutarties sąlygas, šalys susitarė, jog ieškovė savo lėšomis atliks nuomojamo turto pagerinimus ir tokiu atveju jos išlaidos nėra atlyginamos. Be to, pagal Sutarties 2 4 punktą nuomininkas neturi teisės į įnašų, padarytų į nuomojamą turtą, atlyginimą; nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis įrengti laikiną ekspozicijos paviljoną ir betonuotą aikštelę.
2.3. Ieškovės reikalavimas solidariai iš atsakovių priteisti 72 797,01 Eur už jos atliktus nuomojamo daikto pagerinimus nepagrįstas, kadangi dalis šių lėšų nebuvo panaudota nuomojamam daiktui pagerinti, o lėšų, kurios šiam tikslui buvo panaudotos, KVK sutartimis neįsipareigojo ieškovei atlyginti.
Atsiliepimas
2.4. Ieškovės pagrindinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba sodo reikmenimis, augalais, skalda, lauko ir vidaus vazonais, trąšomis, laistymo sistemomis, šiltnamiais, vaikų žaidimo aikštelėmis, sūpynėmis, stoginėmis, lauko baldais ir pan., taip pat želdynų projektavimas, įrengimas, priežiūra, konsultacijos, žaliųjų stogų įrengimas, medžių ir krūmų genėjimas, didelių medžių šalinimas, šakų išvežimas, automatinių laistymo sistemų įrengimas, krautuvo nuoma, šiukšlių, žaliųjų atliekų išvežimas. Kadangi ieškovės veiklai vykdyti buvo būtina eksponuoti jos parduodamas prekes, buvo kilęs poreikis tokiai veiklai pritaikyti jos iš KVK išsinuomotą nebaigtą paviljoną ir betonuotą aikštelę. Todėl Sutartyje 3 (ir Sutartyje 1) šalys susitarė, kad ieškovė pabaigs įrengti paviljoną ir betonuotą aikštelę ir tai ji padarys savo lėšomis, sutartyje imperatyviai buvo nurodyta, kad ieškovei, pagerinusiai išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama (Sutarties 3 4 ir 9.1 punktai).
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė iš atsakovių prašo priteisti patirtas išlaidas, kurias sudaro ne tik investicijos į nuomojamą turtą, bet ir investicijos į sodo centro įrengimą (kaip nurodoma ieškinyje – investicijos į žemės sklypo pagerinimo darbus įrengus baseinėlius, apželdinus teritoriją, investicijos pastatant naują pastatą inventoriui laikyti). Atsižvelgiant į tai, kad sodo centro įrengimas žemės sklype, kuris ieškovei nebuvo išnuomotas, nėra laikomas nuomojamo daikto (paviljono ir betonuotos aikštelės) pagerinimu, dėl investicijų įrengiant sodo centrą atlyginimo pasibaigus nuomos Sutarčiai 3 šalys jokių susitarimų nesudarė, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti investicijas į sodo centro įrengimą išeina už reikalavimo atlyginti išlaidas nuomojamo daikto pagerinimui ribų, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atitinkamai po 2010 m. birželio 7 d. įgaliojimo išdavimo ieškovės patirtos išlaidos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbams įregistruoti VĮ Registrų centre nelaikytinos nuomojamo daikto pagerinimo išlaidomis, todėl reikalavimas ir dėl jų priteisimo nepagrįstas.
2.6. Ieškovė taip pat savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog ji pagerino išsinuomotą turtą, bet, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis, tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Šiuo atveju ieškovė vykdo veiklą, susijusią su želdinių, sodo įrangos ir pan. prekyba. Prieš sudarant nuomos sutartis ieškovė žinojo ir suvokė, jog ekspozicijos paviljonas, kurį ji ketina nuomotis, nėra baigtas įrengti, todėl nebus tinkamas jos veiklai vykdyti, taip pat suvokė, kad šį paviljoną veiklai vykdyti ji turės pabaigti savo lėšomis, už tai jai nebus atlyginta, kadangi tokia sąlyga aiškiai buvo nurodyta nuomos Sutartyje 1 ir Sutarties 3 4, 9.1 punktuose. Paviljono pritaikymas išimtinai ieškovės verslo poreikiams, pagal kasacinio teismo praktiką, nelaikytinas turto pagerinimu, kadangi KVK nei didesnio ploto paviljonas, nei stoginė nebuvo reikalinga, nes tokie turto pakeitimai niekaip nesusiję su KVK, kaip švietimo įstaigos, veikla ir vykdomomis funkcijomis ir jai nėra naudingi. Ieškovė minėtu pabaigtu ekspozicijos paviljonu ir aikštele naudojasi nuo 2006 metų iki šiol, dėl šio turto turi galimybes vystyti itin pelningą prekybos želdiniais ir sodo įranga veiklą, jos pardavimo pajamos sudaro iki 2 milijonų eurų. Žinodama, jog ekspozicijos paviljonas ir aikštelė jai yra būtini veiklai vykdyti ir pajamoms gauti, ieškovė, pasirašydama nuomos sutartis, sąmoningai sutiko, kad, palyginus su prognozuojamomis pajamomis, jos investicijos į nuomojamo turto pritaikymą savo veiklai nebus per didelės, ir sutiko, kad jos nebūtų atlyginamos.
2.7. 2005 m. rugpjūčio 10 d. KVK direktoriui adresuotu raštu ieškovė prašė leisti užbaigti ekspozicijos paviljoną praplečiant iki 90 kv. m ir įrengti 25 kv. m betonuotą su metaliniu karkasu, tentu dengtą aikštelę medienos ekspozicijai. Būtent tik tokius veiksmus KVK direktorius rezoliucija leido atlikti, juos suderinus su miesto architektu. Tokie statiniai buvo suderinti direktoriaus ir 2005 m. lapkričio 2 d. buvo patvirtinti Klaipėdos miesto vyr. architekto projekte. Tačiau ieškovė numatytos ir suderintos tvarkos nesilaikė. Palyginus ieškovės pateiktą projektą ir UAB „Progresyvūs projektai“ 2010 m. parengtą supaprastintą projektą, matyti, jog vietoj to, kad ekspozicijos paviljonas būtų padidintas iki 90 kv. m, jis buvo padidintas iki 95,40 kv. m ploto, vietoj 25 kv. m tentu dengtos aikštelės medienos ekspozicijai, numatytos kairėje paviljono pusėje, buvo pastatyta 42,43 kv. m ploto stoginė dešinėje paviljono pusėje. Ieškovė nevykdė ir susitarimo dėl sodo centro įrengimo, nes vietoj laikino statinio – sodo namelio „Tauras“ pastatė 41,98 kv. m ploto nesudėtingą I grupės statinį inventoriui laikyti. Tokie pakeitimai su KVK nebuvo suderinti ir jiems ieškovė nebuvo gavusi leidimo. Taigi, nesant KVK leidimo / rašytinio sutikimo, atlikti nuomojamo turto pakeitimai bei pritaikymas išimtinai ieškovės verslo reikmėms negali lemti KVK pareigos už tokius savavališkus pakeitimus ieškovei atlyginti, juolab kad nuomos sutartyse buvo numatyta, kad turto pagerinimo išlaidos ieškovei nėra atlyginamos.
2.8. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, jos užsakymu ekspozicijos paviljono statybos darbus vykdė UAB „Laukmedis“. Ieškovės ir UAB „Laukmedis“ atstovai 2006 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 09-28, kuriuo buvo įformintas paviljono rangos darbų rezultatas. Tiek Lokalinėje sąmatoje Nr. S-03/02, tiek Atliktų darbų priėmimo akte Nr. 09-28 nurodyta atliktų darbų vertė – 83 419 Lt, taip pat šiai sumai UAB „Laukmedis“ ieškovei pateikė 2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001334. Ieškovė daliniais mokėjimais šią sumą UAB „Laukmedis“ sumokėjo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. (paskutinis mokėjimas atliktas 2006 m. rugpjūčio 28 d.). Taigi faktiškai paviljono remonto darbai buvo atlikti iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. Į remonto darbų kainą įėjo ne tik atliktų darbų, bet ir medžiagų kaina, todėl neįrodyta, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu būtent nuomojamam turtui patyrė kitas išlaidas, kurias pagrindžiančius duomenis pateikė su ieškiniu. Tikėtina, kad nurodytuose dokumentuose matomas išlaidas ieškovė patyrė savo veiklai reikalingo sodo centro įrengimui, nuomojamo turto einamajam remontui, kuriam patirtos išlaidos neatlyginamos. Taip pat nesuprantama ir ieškovės nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę turi pateikti duomenys apie ieškovės darbuotojo A. D. darbo užmokestį 2006 metais, darbuotojų J. K. ir A. D. darbo užmokestį 2007 metais, P. K. ir L. G. darbo užmokestį 2009 metais.
2.9. Įrengiant sodo centrą KVK ieškovei buvo davusi leidimą, be kitų laikinų statinių vietoje, kurioje šiuo metu stovi pastatas inventoriui laikyti, pasistatyti laikiną statinį – 42 kv. m ploto vasarnamį / sodo namelį „Tauras“. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog ji iš UAB „Garden Supply“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GSE, Nr. 0000224, nusipirko vasarnamį (7 x 7 m su terasa) už 87 629,50 Lt. Vietoje, kurioje buvo numatyta pastatyti vasarnamį „Tauras“, ieškovė pastatė nesudėtingą statinį – pastatą inventoriui laikyti. Laikino statinio – vasarnamio „Tauras“ buvimo šiuo metu vieta nežinoma. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo gavusi leidimo statyti pastatą inventoriui laikyti, šį pastatą ieškovė savo rizika pasistatė savo verslo poreikiui tenkinti, tokio pastato statyba niekaip nėra susijusi su ieškovei išnuomotu turtu ir juolab negali būti laikoma išnuomoto turto pagerinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie pastato inventoriui laikyti statybos kaštus, ieškovės pateikti dokumentai yra susiję su vasarnamio „Tauras“ įsigijimu, o kiti pateikti duomenys neidentifikuoja ir nepatvirtina, kad ieškovės pirktos medžiagos buvo panaudotos būtent minėto statinio statybai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog 2006–2010 metais į išsinuomoto turto pagerinimą investavo 64 808,86 Eur (223 772 Lt).
2.10. Ieškovė nurodo, kad ji, veikdama KVK įgaliojimo pagrindu, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos papildomai į išnuomotą turtą investavo 7 988,15 (27 581,48 Lt) (išlaidos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbų įregistravimui VĮ Registrų centre apmokėti).
2.11. Iš ieškovės pateikto 2010 m. birželio 7 d. įgaliojimo turinio matyti, kad KVK įgaliojo ieškovę atstovauti jai Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, Klaipėdos miesto savivaldybėje visais statybos klausimais, kreiptis dėl statybos leidimo, pateikti prašymus gauti projektavimo sąlygas, užsakyti ir gauti VĮ Registrų centro pažymėjimus, išrašus, įregistruoti statinius ir atlikti kitus veiksmus. Atitinkamiems pavedimams atlikti ieškovės patirtos išlaidos nelaikytinos išlaidomis, skirtomis nuomojamam turtui pagerinti, nei Sutartimi 3, nei Sutartimi 4 KVK neįsipareigojo tokių išlaidų ieškovei atlyginti, todėl prašymas dėl jų taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja ir neišskiria, kokią sumą iš 7 988,15 (27 581,48 Lt) ji išleido pavedimams pagal įgaliojimą vykdyti, o kokią sumą ji laiko investicijomis į nuomojamo turto pagerinimą.
2.12. Sutarties 4, kaip ir ankstesnės Sutarties 3, 4 punkte buvo nurodyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimus neatlyginama, o 10.2 punkte numatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Atitinkamai Sutarties 5 4.3.6 punkte nurodyta, kad nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą, o 4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas gali atlikti turto pertvarkymus, reikalingus tam, kad turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau tik savo lėšomis. Taigi, akivaizdu, kad tiek pagal Sutarties 4, tiek pagal Sutarties 5 sąlygas atsakovė neturi pareigos ieškovei atlyginti jokių nuomojamo turto pagerinimo išlaidų. Juo labiau, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad jos ieškinyje net nedetalizuotiems tariamiems pagerinimams buvo gautas KVK sutikimas, neįrodė, kad tokius pagerinimus apskritai atliko, neįrodė, kad tokiems pagerinimams patirtos išlaidos buvo būtinos, ir nepagrindė tokių išlaidų dydžio. Ieškovės pateiktos sąskaitos už elektros instaliacijos darbus, už duris ir jų montavimą, už plėvelę, profilius, duomenys apie ieškovės darbuotojams L. S. ir E. K. 2019 metais išmokėtą darbo užmokestį, išlaidas už turto vertinimą ne tik neįrodo, kad tokios išlaidos buvo patirtos nuomojamam turtui pagerinti, bet ir, kaip minėta, jei tokių išlaidų ir būtų buvę, KVK nėra įsipareigojusi jas ieškovei atlyginti.
2.13. Ieškovė nurodo, kad jai pagal pirmąją Sutartį 1 išsinuomojus nebaigtą paviljoną ir betoninę aikštelę jų vertė buvo 4 348,42 Eur, o, pagal 2019 m. spalio 28 d. atliktą turto vertinimą, ji sudarė 50 000 Eur. Toks ieškovės teiginys ne tik neteisingas, bet ir nekorektiškas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-19-333 nurodyta, kad 2019 m. spalio 28 d. paviljono vertė yra 29 000 Eur, pastato inventoriui laikyti vertė – 21 000 Eur. Kadangi ieškovei Sutartimi 14 buvo išnuomotas tik nebaigtas paviljonas ir betonuota aikštelė, todėl turėtų būti nustatoma būtent šių objektų vertė, o ne vėliau pastatyto naujo pastato inventoriui vertė kartu su paviljono verte. Be to, nekilnojamojo turto vertė per beveik 20 metų pasikeitė daugiausiai dėl ekonominių priežasčių, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kiek nuomojamo turto vertės pasikeitimui turėjo įtakos jos atliktos investicijos, o kiek natūralūs rinkos pokyčiai per du dešimtmečius.
2.14. KVK, vykdydama bei organizuodama valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešuosius konkursus, griežtai laikėsi nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nuomos sutartys su ieškove buvo sudarytos pagal aktualiu metu galiojusią minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinę sutarties formą, t. y. numatant, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Šalių susitarimą neatlyginti už ieškovės investicijas į nuomojamą turtą patvirtina ir tai, jog, pasibaigus nuomos sutarčių terminui, jokie KVK ir ieškovės susitarimai dėl ieškovės atliktų investicijų į nuomojamą turtą sudaryti nebuvo, ieškovė mokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį, taip pat padarytų turto pagerinimo išlaidų įskaityti į nuompinigius neprašė ir jokia kita forma tokių investicijų atlyginti iš KVK net 10–15 metų nereikalavo. Teisės aktai, kurių pagrindu buvo organizuotas konkursas ir sudaryta nuomos sutartis, yra viešai skelbiami ir prieinami visiems asmenims. Ieškovė turėjo objektyvias galimybes su šiais teisės aktais, taip pat su būsimos nuomos sutarties bendrosiomis sąlygomis susipažinti ir atitinkamai atsakingai įvertinti planuodama veiklą ir investicijas į valstybei priklausantį turtą. Ieškovė privalėjo įvertinti, kad išsinuomotas turtas nėra privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, o yra valstybės turtas, kuris pirmiausiai pagal teisės aktų nuostatas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama siekiant užtikrinti maksimalią naudą visuomenei ir visuomenės interesų tenkinimą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis).
Atsiliepimas
2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl ieškovės teiginys, kad šioje byloje valstybei turi atstovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, yra visiškai nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1054 ,,Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 1 punktą Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus, pareiškimus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, valstybei atstovauja ministerijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ ministrams pavestas valdymo sritis ir vadovaudamosi ministerijų nuostatais. Pagal šio nutarimo 3.2.2 papunktį bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai minėtas turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybei atstovauja ši institucija ar įstaiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, todėl gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriems įstatymais ir kitais teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, todėl šioje byloje atstovauti valstybei negali.
3.2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi duomenų, ar ginčijamas turtas buvo pagerintas valstybės biudžeto lėšomis. Vis dėlto iš pateiktos byloje medžiagos akivaizdu, kad ginčijamo turto pagerinimai buvo padaryti ne valstybinės aukštosios mokyklos KVK veiklos tikslams įgyvendinti, t. y. koleginėms studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams vykdyti, o UAB ,,Frezijų puokštė“ kaip verslo subjekto veiklai ir jos plėtrai.
Atsiliepimas
3.3. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, 1 priedo 4.3.6 papunktyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui arba Sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja perduoti turtą pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingą, tokios pat būklės, kokios jis perduotas nuomininkui, atsižvelgdamas į fizinį turto nusidėvėjimą, su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti nepadarant žalos turtui; nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą. Taigi kompensacijos nuomininkui už valstybės turto pagerinimą nenumato nei norminiai teisės aktai, nei pateiktos į bylą nuomos sutartys.
3.4. Praėjo labai daug laiko nuo to momento, kai buvo atlikti ginčijamo valstybės turto pagerinimo darbai, keitėsi darbų ir medžiagų kainos, todėl atliktų darbų kainą tiksliai nustatyti yra sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad pateikti į bylą dokumentai turi būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir vertinant tik būtinus valstybei turto pagerinimo darbus.
3.5. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas galėtų būti perduotas ieškovei. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomone, toks ieškovės reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Faktinės bylos aplinkybės
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Frezijų puokštė“ ir atsakovės Klaipėdos valstybinės kolegijos, kuri disponuoja valstybei priklausančiu turtu patikėjimo teise, 2000 m. birželio 19 d. buvo sudaryta Negyvenamojo pastapo, statinio, patalpos nuomos sutartis – (Sutartis 1), pagal kurią ieškovei iki 2005 m. birželio 19 d. buvo išnuomoti šie daiktai: nebaigtas statyti 40 kv. m ekspozicijos paviljonas ir 150 kv. m betonuota aikštelė, nustatytas 37,65 Eur per mėnesį nuomos mokestis. 2002 m. rugsėjo 2 d. pasirašyta Sutartis 2, pagal kurią ieškovei ir toliau iki 2005 m. birželio 19 d. išnuomoti Sutartyje 1 nurodyti nekilnojamieji daiktai. Sutartis 2 pasirašyta dėl to, kad pasikeitė atsakovės pavadinimas. 2005 m. birželio 20 d. pasirašyta Sutartis 3 ir jau anksčiau nurodyti daiktai nuomojami toliau, sutarties terminas – 2010 m. birželio 20 d., nuomos mokestis – 46,33 Eur. 2005 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti užbaigti nebaigtą statyti paviljoną, jį praplečiant iki 90 kv. m, ir pastatyti kitus statinius, tarp jų ir pastatą inventoriui laikyti. Atsakovė sutikimą davė. 2010 m. birželio 8 d. sudaroma Sutartis 4, jos galiojimo terminas – iki 2015 m. birželio 20 d., joje išvardyti nuomojami daiktai – nebaigtas statyti paviljonas ir betonuota aikštelė. Per Sutarties 4 galiojimo laikotarpį nebaigtas paviljonas užbaigtas statyti, ieškovė, turėdama atsakovės jai išduotą įgaliojimą, sutvarkė užbaigto paviljono ir kitų statinių kadastro bylas, o užbaigti statiniai 2011 m. sausio 19 d. įregistruoti atsakovės vardu. 2015 m. gegužės 12 d. sudaryta Sutartis 5, pagal kurią iki 2025 m. gegužės 12 d. ieškovei išnuomojami ekspozicijos paviljonas, pastatas inventoriui laikyti ir kiti statiniai – betoninė aikštelė, nuomos kaina – 502,41 Eur/mėn.
4. Sutarties 1 5.4 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą nuomininkas įgyja teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas. Sutarties 2 4 punktu, Sutarties 3 4 punktu, Sutarties 4 4 punktu ir Sutarties 5 4.3.6 punktu šalys susitarė, kad nuomininko lėšos, skirtos nuomojamam turtui pagerinti, neatlyginamos. Sutarties 2 ir 3 atitinkamai 8.2 punktuose numatyta, kad sutartims pasibaigus ar jas nutraukus prieš terminą nuomotojas atlygina nuomininkui „įdėjimus į turtą“ pagal atskirus susitarimus.
Dėl nuomininko teisės į valstybei priklausančių patalpų (pastatų) pagerinimo išlaidų atlyginimą
5. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 72 797,01 Eur nuomojamo daikto pagerinimo išlaidų, kurias sudaro 64 808,86 Eur ieškovės investicijos, padarytos nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio 7 d., ir 7988,15 Eur išlaidos, skirtos pagerinto pastato statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbams įregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi ieškovė prašo priteisti nuomojamo turto pagerinimo išlaidas bei investicijas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio 7 d. Šalių sudarytomis sutartimis ieškovei buvo nuomojamas valstybei priklausantis turtas, kurį patikėjimo teise valdė atsakovė Klaipėdos valstybinė kolegija. Šalių sudarytos Sutarties 1 5.4 punktas numato, kad jeigu nuomininkas šalių sutarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas. Sutartyse 2, 3, 4, 5 numatyta, kad nuomininko lėšos, skirtos nuomojamam turtui pagerinti, neatlyginamos, o Sutarčių 2 ir 3 8.2 punktuose numatyta, kad sutartims pasibaigus ar jas nutraukus prieš terminą lėšos turto pagerinimui atlyginamos pagal atskirus susitarimus.
6. Ieškovė remiasi CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią nuomininkas, nuomojęs turtą, turi teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą, jei išnuomotą turtą pagerino nuomotojo leidimu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, nurodo, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-74-701/2016 16 punktą).
7. Šioje byloje nagrinėjamų nuomos teisinių santykių objektas – valstybei priklausančios patalpos, kurios valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama viešosios teisės normų nustatyta tvarka, todėl spręstina, kokia apimtimi kilusiam ginčui spręsti galėtų būti taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos, nes pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai, o pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei įstatymai nenustato ko kita.
8. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Disponavimo įstatymas), galiojęs iki 2002 m. gegužės 23 d., nenumatė draudimo atlyginti turto nuomininkui už padarytus išnuomoto turto pagerinimus. Nuo 2002 m. gegužės 23 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pakeitimo įstatymu minėtas įstatymas pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, jos 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnis numato, kad minėto 14 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikomos sutartims, kurios buvo sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymas įsigaliojo 2002 m. birželio 19 d. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pakeitimo įstatymas, minėtas įstatymas išdėstytas nauja redakcija, jos 15 straipsnio 7 punktas numato, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Išlygų dėl minėto punkto taikymo nenustatyta, todėl darytina išvada, jog, įsigaliojus minėtai įstatymo redakcijai, nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą savivaldybės turtą, už atliktus pagerinimus nėra atlyginama, neatsižvelgiant į tai, kada su nuomininku sudaryta nuomos sutartis, kurioje toks išlaidų atlyginimas būtų numatytas. Be to, kaip jau minėta, ir ginčo turto nuomos sutartimis numatyta, kad nuomininkui už turto pagerinimą neatlyginama. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017 19 punktą).
9. Kasacinis teismas savo nutartyse nuosekliai ir aiškiai aptarė teisės normas, reglamentuojančias (reglamentavusias) nuomojamo valstybių ir savivaldybių turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, ir išaiškino ir šioje byloje sprendžiamam ginčui aktualias teisės normas bei taikytinas taisykles. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-900 2 straipsnyje nustatyta draudimo atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas įgyvendinimo ir taikymo išlyga turi būti aiškinama taip, kad draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas netaikomas tuo atveju, kai nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimų išlaidų atlyginimo atsirado iki 2002 m. birželio 19 d. pagal nuomos sutartis, sudarytas iki 2002 m. birželio 19 d., net jeigu šie išnuomoto turto pagerinimai pabaigti po minėtos datos. Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad nuo 2002 m. birželio 19 d. vykdant valstybės ar savivaldybės turto nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kad pačiose sutartyse nebuvo įtvirtinta nuostata, jog išnuomoto turto pagerinimų išlaidos nebus atlyginamos, taip pat po 2002 m. birželio 19 d. keičiant anksčiau sudarytas valstybės ar savivaldybės turto nuomos sutartis, šių sutartinių santykių dalyvių elgesys ir nuomos sutarčių pakeitimai turėjo atitikti Disponavimo įstatyme įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį atlyginti išnuomoto turto pagerinimų išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019, taip pat 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020). Taigi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui imperatyviai draudžiant atlyginti nuomininkui už turto pagerinimą, teisinio pagrindo priteisti šias ieškovės išlaidas nėra.
10. Ieškovė teigia, kad investuodama į nuomojamo turto užbaigimą ir pagerinimus ji turėjo lūkesčių atgauti investicijas, juolab kad su nuomotoju žodžiu visada buvo tariamasi, kad ieškovei bus atlyginta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovė negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad lūkestis yra teisėtas tada, kai jis grindžiamas teisės norma arba teisės aktu, turinčiu įtakos nagrinėjamam nuosavybės interesui (Saghinadze and Others v. Georgia, no. 18768/05, judgment of 27 May 2010, § 103). Toks šio teismo aiškinimas inkorporuotas ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią teisėtų lūkesčių apsaugos principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju nuomos Sutartimi 1 numatyta ieškovės teisė į padarytų pagerinimų būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais ar medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas, o vėlesnėmis sutartimis išlaidų į nuomojamo daikto pagerinimą atlyginimas nenumatytas. Sutarčių sąlygos ieškovei buvo žinomos, jose pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad turto pagerinimo išlaidos nuomininkui, šiuo atveju ieškovei, neatlyginamos, todėl ir teisėtas jos lūkestis dėl investicijų atlyginimo negalėjo susiformuoti. Įstatyme, reglamentuojančiame valstybės turto nuomą, įtvirtintus aiškų imperatyvą dėl draudimo atlyginti nuomojamo turto pagerinimus, Sutartyse 2 ir 3 papunkčiuose 8.2 esančios išlygos „įdėjimų į nuomojamą turtą atlyginimo pagal atskirus susitarimus“ nesukuria ieškovei pagrindo reikalauti išlaidų, skirtų pagerinti valstybei priklausantį nuomojamą turtą. Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad ieškovės teisėto lūkesčio nebuvimą sąlygoja ir ta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kad įmonės finansiniuose dokumentuose prašomos priteisti investicijos (pagerinimai) būtų užfiksuotos kaip atsakovės skola ieškovei, kurią ji, kaip teigia, tikėjosi atgauti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
11. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog, netenkinus jos ieškinio, atsakovės neteisėtai praturtės ieškovės sąskaita. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką, jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė prielaidų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti, juolab kad tiek įstatyme, tiek tarp šalių sudarytose nuomos sutartyse aiškiai nurodyta, kad išlaidos nuomojamo daikto pagerinimui neatlyginamos.
12. Nenustačius sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamojo turto objektus – ekspozicijos paviljoną ir pastatą inventoriui laikyti – ieškovės nuosavybe. Juolab, kad valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn tik viešo aukciono būdu (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20, 21 straipsniai).
13. Konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės į valstybei priklausančio nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, ir atmetęs šį reikalavimą, teismas dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo nepasisako, nes tai netenka teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės ieškinį atsakovėms iš ieškovės priteisiamos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė Klaipėdos valstybinė kolegija pateikė įrodymus, jog patyrė 3218,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1863,40 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 1355,20 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose ).
15. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
16. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovės išlaidas advokato pagalbai pripažįsta pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to iš ieškovės atsakovei Klaipėdos valstybinei kolegijai priteistina 3 218,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
17. Duomenų apie kitos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Frezijos puokštė“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Klaipėdos valstybinei kolegijai iš ieškovės UAB „Frezijų puokštė“ 3 218,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.