Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Frezijų puokštė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos valstybinės kolegijos (toliau – ir KVK) ir Lietuvos Respublikos (toliau kartu – ir atsakovės) 72 797,01 Eur kompensaciją už ieškovės atliktus pagerinimus, netenkinus šio reikalavimo – priteisti ieškovės nuosavybėn nekilnojamojo turto objektus – pastatą – ekspozicijų paviljoną (unikalus Nr. 4400-2118-0614) (toliau – paviljonas) ir pastatą inventoriui laikyti (unikalus Nr. 4400-2118-0647). Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas patvirtinančius įrodymus teismui pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

1.1. KVK turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovė su KVK 2000 m. birželio 19 d. sudarė negyvenamojo pastato – statinio patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis 1), jos pagrindu KVK ieškovei iki 2005 m. birželio 19 d. išnuomojo nebaigtą įrengti 40 kv. m paviljoną ir 150 kv. m betonuotą aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustačiusi 37,65 EUR (130 Lt) nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį, ir perdavimo–priėmimo akte numačiusi visą išnuomoto objekto kainą – 4 348,42 Eur (15 014,21 Lt). 2002 m. rugsėjo 2 d., atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė KVK pavadinimas, buvo pasirašyta Sutartis Nr. 04/02 (toliau – Sutartis 2) dėl paviljono ir betoninės aikštelės nuomos, nepakeičiant Sutartyje 1 įtvirtintų sąlygų. 2005 m. birželio 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 06 (toliau – Sutartis 3), pagal kurią paviljonas ir betoninė aikštelė buvo išnuomoti ieškovei laikotarpiui nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., nustatant 46,33 Eur (162 Lt) nuomos mokestį, jos 8.2 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarčiai nuomotojas atlygina nuomininkui padarytus įnašus pagal atskirus šalių susitarimus. 2005 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė kreipėsi į KVK su prašymu leisti užbaigti nebaigtą paviljoną, jį praplečiant iki 90 kv. m, ir pastatyti kitus statinius. Sutikimas buvo duotas. Be to, ieškovė ir KVK papildomai žodžiu susitarė, kad ieškovė ne tik užbaigs paviljoną, tačiau ir pastatys kitus papildomus statinius, tarp jų ir pastatą inventoriui laikyti. Visus darbus ieškovė atliks savo lėšomis su ta intencija, kad, atlikusi darbus ir įregistravusi turtą valstybės vardu, ieškovė, gavusi kompensaciją už atliktus darbus, toliau nuomosis jos poreikius atitinkantį turtą.

1.2. Ieškovė laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio 7 d. atliko investicijų už 64 808,86 Eur (223 772,03 Lt), kuriomis buvo atlikti šie darbai – pabaigtas paviljonas, sukuriant 64,78 kv. m ekspozicijų paviljoną, pastatytas 41,97 kv. m pastatas inventoriui laikyti, įrengta dengta aikštelė medienos ekspozicijai, taip pat atlikti kiti žemės sklypo pagerinimo darbai (įrengti baseinėliai, apželdinta teritorija).

1.3. KVK 2010 m. birželio 7 d. ieškovės vardu išdavė raštišką įgaliojimą, juo, be kitų anksčiau žodžiu ir raštu duotų pavedimų, įgaliojo ieškovės atstovę atstovauti KVK visose valstybinėse, savivaldos, teisinėse ir finansinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, kreiptis dėl statybos leidimo panaudos teise priklausančiame žemės sklype išdavimo, gauti leidimus statyboms, gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kitus reikalingus dokumentus, užsakyti ir gauti išrašus apie statinius, juos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, gauti kadastrinę matavimų bylą, įregistruoti pastatytus pastatus bei atlikti visus kitus įgaliojime numatytus veiksmus, susijusius su statybų įregistravimu. Veikdama įgaliojimo pagrindu, ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos papildomai į išnuomotą turtą investavo 7 988,15 Eur (27 581,48 Lt) (išlaidos, patirtos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbų įregistravimui valstybės įmonėje Registrų centre apmokėti). Iš viso nuomos laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos į valstybei priklausantį turtą ieškovė investavo 72 797,01 Eur (251 353,51 Lt).

1.4. 2010 m. birželio 8 d. tarp šalių buvo sudaryta turto nuomos sutartis Nr. FV17-02 (toliau – Sutartis 4) laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 20 d., ja buvo išnuomotas paviljonas ir betonuota aikštelė, likutinė turto vertė nurodyta 750,98 Eur (2 593 Lt). Ieškovė 2011 m. vasario 18 d. kreipėsi į KVK dėl investicijų į nuomojamą turtą suderinimo, juo prašė suderinti ieškovės investicijas ir įtraukti šią sumą į pastatų vertę. 2015 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta sutartis Nr. V22-91 (toliau – Sutartis 5), ja laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. ieškovei išnuomotas paviljonas, pastatas inventoriui laikyti ir betoninė aikštelė už bendrą 502,41 Eur/mėn. kainą. Ieškovei 2019 m. lapkričio 29 d. atlikus turto vertinimą paaiškėjo, kad pastatų bendra rinkos vertė – 50 000 Eur.

1.5. Ieškovės įsitikinimu, į išnuomotą turtą per visą nuomos laikotarpį investavus beveik 73 000 Eur, egzistuoja visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, reikalingos pripažinti jų solidarią pareigą atlyginti ieškovės lėšomis, tačiau atsakovių interesais atliktus pagerinimus. Atsakovės, solidariai neatlygindamos ieškovės investicijų į valstybei priklausantį turtą, pažeidė pareigą elgtis teisėtai.

1.6. Nesant KVK rašytinių ir žodinių susitarimų atlikti turto pagerinimus ir sukurti bei valstybės naudai įregistruoti turtą, ieškovė nebūtų investavusi savo lėšų ir nebūtų patyrusi nuostolių. Visos investicijos, kurias atliko ieškovė į minėtą turtą, buvo atliktos būtent siekiant turtą pritaikyti nuomininko poreikiams ir vėliau nuomotis nuomos sutarties pagrindu, bet tik su ta sąlyga, kad investicijos bus atlygintos, kas buvo ne kartą žadėta.

1.7. Ieškovės vertinimu, atsakovės nepagrįstai praturtėjo, nes dėl ieškovės atliktų pagerinimų padidėjo valstybei priklausančio turto vertė daugiau nei 11 kartų (tuo metu, kai ieškovė su KVK 2000 m. birželio 19 d. sudarė Sutartį 1, išsinuomoto turto vertė sudarė 4 348,42 Eur (15 014,26 Lt), o ieškinio pareiškimo metu vien tik registruoto valstybės nuosavybės teise turto vertė sudaro 50 000 Eur (172 640 Lt)).

1.8. Atsakovės iki šios dienos nėra atsiskaičiusios su ieškove ir nėra jai kompensavusios jos atliktų investicijų į atsakovėms priklausantį turtą.

1.9. Iki 2006 m. buvo atliekami tik minimalūs prekybos aikštelės tvarkymo darbai, todėl iki šio laikotarpio atliktų investicijų nereikalauja ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą neteikia. Pagrindiniai nuomojamos teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti po 2006 m.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovė iš atsakovių prašo priteisti patirtas išlaidas, kurias sudaro ne tik investicijos į nuomojamą turtą, bet ir investicijos į sodo centro įrengimą (kaip nurodoma ieškinyje – investicijos į žemės sklypo pagerinimo darbus įrengus baseinėlius, apželdinus teritoriją, investicijos pastatant naują pastatą inventoriui laikyti). Atsižvelgiant į tai, kad sodo centro įrengimas žemės sklype, kuris ieškovei nebuvo išnuomotas, nėra laikomas nuomojamo daikto (paviljono ir betonuotos aikštelės) pagerinimu, dėl investicijų įrengiant sodo centrą atlyginimo pasibaigus nuomos Sutarčiai 3 šalys jokių susitarimų nesudarė, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti investicijas į sodo centro įrengimą išeina už reikalavimo atlyginti išlaidas nuomojamo daikto pagerinimui ribų, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atitinkamai po 2010 m. birželio 7 d. įgaliojimo išdavimo ieškovės patirtos išlaidos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbams įregistruoti VĮ Registrų centre nelaikytinos nuomojamo daikto pagerinimo išlaidomis, todėl reikalavimas ir dėl jų priteisimo nepagrįstas.

2.6. Ieškovė taip pat savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog ji pagerino išsinuomotą turtą, bet, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis, tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi. Šiuo atveju ieškovė vykdo veiklą, susijusią su želdinių, sodo įrangos ir pan. prekyba. Prieš sudarant nuomos sutartis ieškovė žinojo ir suvokė, jog ekspozicijos paviljonas, kurį ji ketina nuomotis, nėra baigtas įrengti, todėl nebus tinkamas jos veiklai vykdyti, taip pat suvokė, kad šį paviljoną veiklai vykdyti ji turės pabaigti savo lėšomis, už tai jai nebus atlyginta, kadangi tokia sąlyga aiškiai buvo nurodyta nuomos Sutartyje 1 ir Sutarties 3 4, 9.1 punktuose. Paviljono pritaikymas išimtinai ieškovės verslo poreikiams, pagal kasacinio teismo praktiką, nelaikytinas turto pagerinimu, kadangi KVK nei didesnio ploto paviljonas, nei stoginė nebuvo reikalinga, nes tokie turto pakeitimai niekaip nesusiję su KVK, kaip švietimo įstaigos, veikla ir vykdomomis funkcijomis ir jai nėra naudingi. Ieškovė minėtu pabaigtu ekspozicijos paviljonu ir aikštele naudojasi nuo 2006 metų iki šiol, dėl šio turto turi galimybes vystyti itin pelningą prekybos želdiniais ir sodo įranga veiklą, jos pardavimo pajamos sudaro iki 2 milijonų eurų. Žinodama, jog ekspozicijos paviljonas ir aikštelė jai yra būtini veiklai vykdyti ir pajamoms gauti, ieškovė, pasirašydama nuomos sutartis, sąmoningai sutiko, kad, palyginus su prognozuojamomis pajamomis, jos investicijos į nuomojamo turto pritaikymą savo veiklai nebus per didelės, ir sutiko, kad jos nebūtų atlyginamos.

2.7. 2005 m. rugpjūčio 10 d. KVK direktoriui adresuotu raštu ieškovė prašė leisti užbaigti ekspozicijos paviljoną praplečiant iki 90 kv. m ir įrengti 25 kv. m betonuotą su metaliniu karkasu, tentu dengtą aikštelę medienos ekspozicijai. Būtent tik tokius veiksmus KVK direktorius rezoliucija leido atlikti, juos suderinus su miesto architektu. Tokie statiniai buvo suderinti direktoriaus ir 2005 m. lapkričio 2 d. buvo patvirtinti Klaipėdos miesto vyr. architekto projekte. Tačiau ieškovė numatytos ir suderintos tvarkos nesilaikė. Palyginus ieškovės pateiktą projektą ir UAB „Progresyvūs projektai“ 2010 m. parengtą supaprastintą projektą, matyti, jog vietoj to, kad ekspozicijos paviljonas būtų padidintas iki 90 kv. m, jis buvo padidintas iki 95,40 kv. m ploto, vietoj 25 kv. m tentu dengtos aikštelės medienos ekspozicijai, numatytos kairėje paviljono pusėje, buvo pastatyta 42,43 kv. m ploto stoginė dešinėje paviljono pusėje. Ieškovė nevykdė ir susitarimo dėl sodo centro įrengimo, nes vietoj laikino statinio – sodo namelio „Tauras“ pastatė 41,98 kv. m ploto nesudėtingą I grupės statinį inventoriui laikyti. Tokie pakeitimai su KVK nebuvo suderinti ir jiems ieškovė nebuvo gavusi leidimo. Taigi, nesant KVK leidimo / rašytinio sutikimo, atlikti nuomojamo turto pakeitimai bei pritaikymas išimtinai ieškovės verslo reikmėms negali lemti KVK pareigos už tokius savavališkus pakeitimus ieškovei atlyginti, juolab kad nuomos sutartyse buvo numatyta, kad turto pagerinimo išlaidos ieškovei nėra atlyginamos.

2.8. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, jos užsakymu ekspozicijos paviljono statybos darbus vykdė UAB „Laukmedis“. Ieškovės ir UAB „Laukmedis“ atstovai 2006 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 09-28, kuriuo buvo įformintas paviljono rangos darbų rezultatas. Tiek Lokalinėje sąmatoje Nr. S-03/02, tiek Atliktų darbų priėmimo akte Nr. 09-28 nurodyta atliktų darbų vertė – 83 419 Lt, taip pat šiai sumai UAB „Laukmedis“ ieškovei pateikė 2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001334. Ieškovė daliniais mokėjimais šią sumą UAB „Laukmedis“ sumokėjo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. (paskutinis mokėjimas atliktas 2006 m. rugpjūčio 28 d.). Taigi faktiškai paviljono remonto darbai buvo atlikti iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. Į remonto darbų kainą įėjo ne tik atliktų darbų, bet ir medžiagų kaina, todėl neįrodyta, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu būtent nuomojamam turtui patyrė kitas išlaidas, kurias pagrindžiančius duomenis pateikė su ieškiniu. Tikėtina, kad nurodytuose dokumentuose matomas išlaidas ieškovė patyrė savo veiklai reikalingo sodo centro įrengimui, nuomojamo turto einamajam remontui, kuriam patirtos išlaidos neatlyginamos. Taip pat nesuprantama ir ieškovės nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę turi pateikti duomenys apie ieškovės darbuotojo A. D. darbo užmokestį 2006 metais, darbuotojų J. K. ir A. D. darbo užmokestį 2007 metais, P. K. ir L. G. darbo užmokestį 2009 metais.

2.9. Įrengiant sodo centrą KVK ieškovei buvo davusi leidimą, be kitų laikinų statinių vietoje, kurioje šiuo metu stovi pastatas inventoriui laikyti, pasistatyti laikiną statinį – 42 kv. m ploto vasarnamį / sodo namelį „Tauras“. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog ji iš UAB „Garden Supply“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GSE, Nr. 0000224, nusipirko vasarnamį (7 x 7 m su terasa) už 87 629,50 Lt. Vietoje, kurioje buvo numatyta pastatyti vasarnamį „Tauras“, ieškovė pastatė nesudėtingą statinį – pastatą inventoriui laikyti. Laikino statinio – vasarnamio „Tauras“ buvimo šiuo metu vieta nežinoma. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo gavusi leidimo statyti pastatą inventoriui laikyti, šį pastatą ieškovė savo rizika pasistatė savo verslo poreikiui tenkinti, tokio pastato statyba niekaip nėra susijusi su ieškovei išnuomotu turtu ir juolab negali būti laikoma išnuomoto turto pagerinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie pastato inventoriui laikyti statybos kaštus, ieškovės pateikti dokumentai yra susiję su vasarnamio „Tauras“ įsigijimu, o kiti pateikti duomenys neidentifikuoja ir nepatvirtina, kad ieškovės pirktos medžiagos buvo panaudotos būtent minėto statinio statybai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog 2006–2010 metais į išsinuomoto turto pagerinimą investavo 64 808,86 Eur (223 772 Lt).

2.10. Ieškovė nurodo, kad ji, veikdama KVK įgaliojimo pagrindu, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos papildomai į išnuomotą turtą investavo 7 988,15 (27 581,48 Lt) (išlaidos pastatų statybos projektui, kadastrinių matavimų bylai parengti, statybos darbų įregistravimui VĮ Registrų centre apmokėti).

2.11. Iš ieškovės pateikto 2010 m. birželio 7 d. įgaliojimo turinio matyti, kad KVK įgaliojo ieškovę atstovauti jai Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, Klaipėdos miesto savivaldybėje visais statybos klausimais, kreiptis dėl statybos leidimo, pateikti prašymus gauti projektavimo sąlygas, užsakyti ir gauti VĮ Registrų centro pažymėjimus, išrašus, įregistruoti statinius ir atlikti kitus veiksmus. Atitinkamiems pavedimams atlikti ieškovės patirtos išlaidos nelaikytinos išlaidomis, skirtomis nuomojamam turtui pagerinti, nei Sutartimi 3, nei Sutartimi 4 KVK neįsipareigojo tokių išlaidų ieškovei atlyginti, todėl prašymas dėl jų taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja ir neišskiria, kokią sumą iš 7 988,15 (27 581,48 Lt) ji išleido pavedimams pagal įgaliojimą vykdyti, o kokią sumą ji laiko investicijomis į nuomojamo turto pagerinimą.

2.12. Sutarties 4, kaip ir ankstesnės Sutarties 3, 4 punkte buvo nurodyta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimus neatlyginama, o 10.2 punkte numatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Atitinkamai Sutarties 5 4.3.6 punkte nurodyta, kad nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą, o 4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas gali atlikti turto pertvarkymus, reikalingus tam, kad turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau tik savo lėšomis. Taigi, akivaizdu, kad tiek pagal Sutarties 4, tiek pagal Sutarties 5 sąlygas atsakovė neturi pareigos ieškovei atlyginti jokių nuomojamo turto pagerinimo išlaidų. Juo labiau, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad jos ieškinyje net nedetalizuotiems tariamiems pagerinimams buvo gautas KVK sutikimas, neįrodė, kad tokius pagerinimus apskritai atliko, neįrodė, kad tokiems pagerinimams patirtos išlaidos buvo būtinos, ir nepagrindė tokių išlaidų dydžio. Ieškovės pateiktos sąskaitos už elektros instaliacijos darbus, už duris ir jų montavimą, už plėvelę, profilius, duomenys apie ieškovės darbuotojams L. S. ir E. K. 2019 metais išmokėtą darbo užmokestį, išlaidas už turto vertinimą ne tik neįrodo, kad tokios išlaidos buvo patirtos nuomojamam turtui pagerinti, bet ir, kaip minėta, jei tokių išlaidų ir būtų buvę, KVK nėra įsipareigojusi jas ieškovei atlyginti.

2.13. Ieškovė nurodo, kad jai pagal pirmąją Sutartį 1 išsinuomojus nebaigtą paviljoną ir betoninę aikštelę jų vertė buvo 4 348,42 Eur, o, pagal 2019 m. spalio 28 d. atliktą turto vertinimą, ji sudarė 50 000 Eur. Toks ieškovės teiginys ne tik neteisingas, bet ir nekorektiškas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KL-19-333 nurodyta, kad 2019 m. spalio 28 d. paviljono vertė yra 29 000 Eur, pastato inventoriui laikyti vertė – 21 000 Eur. Kadangi ieškovei Sutartimi 14 buvo išnuomotas tik nebaigtas paviljonas ir betonuota aikštelė, todėl turėtų būti nustatoma būtent šių objektų vertė, o ne vėliau pastatyto naujo pastato inventoriui vertė kartu su paviljono verte. Be to, nekilnojamojo turto vertė per beveik 20 metų pasikeitė daugiausiai dėl ekonominių priežasčių, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kiek nuomojamo turto vertės pasikeitimui turėjo įtakos jos atliktos investicijos, o kiek natūralūs rinkos pokyčiai per du dešimtmečius.

2.14. KVK, vykdydama bei organizuodama valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešuosius konkursus, griežtai laikėsi nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nuomos sutartys su ieškove buvo sudarytos pagal aktualiu metu galiojusią minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinę sutarties formą, t. y. numatant, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Šalių susitarimą neatlyginti už ieškovės investicijas į nuomojamą turtą patvirtina ir tai, jog, pasibaigus nuomos sutarčių terminui, jokie KVK ir ieškovės susitarimai dėl ieškovės atliktų investicijų į nuomojamą turtą sudaryti nebuvo, ieškovė mokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį, taip pat padarytų turto pagerinimo išlaidų įskaityti į nuompinigius neprašė ir jokia kita forma tokių investicijų atlyginti iš KVK net 10–15 metų nereikalavo. Teisės aktai, kurių pagrindu buvo organizuotas konkursas ir sudaryta nuomos sutartis, yra viešai skelbiami ir prieinami visiems asmenims. Ieškovė turėjo objektyvias galimybes su šiais teisės aktais, taip pat su būsimos nuomos sutarties bendrosiomis sąlygomis susipažinti ir atitinkamai atsakingai įvertinti planuodama veiklą ir investicijas į valstybei priklausantį turtą. Ieškovė privalėjo įvertinti, kad išsinuomotas turtas nėra privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, o yra valstybės turtas, kuris pirmiausiai pagal teisės aktų nuostatas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama siekiant užtikrinti maksimalią naudą visuomenei ir visuomenės interesų tenkinimą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis).