Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi trečiojo asmens atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Arūno Venckaus pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-400-514/2015 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams K. B., B. B., I. Ž., L. A., I. B., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2015-06-08 gauta Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-400-514/2015. Laikinai einanti Plungės rajono apylinkės teismo teismo pirmininkės pareigas teisėja A. Volskytė 2015-06-04 nutartyje nurodė, jog 2015-06-04 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. Venckus pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai A. Volskytei ir visiems Plungės rajono apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, jog civilinėje byloje Nr. 2-400-514/2015 atsakovus atstovauja advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė, esanti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko sutuoktinė. Trečiojo asmens atstovo Arūno Venckaus nuomone, pastaroji aplinkybė kelia abejonių ne tik bylą nagrinėjančios teisėjos, bet ir visų Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu.

Plungės rajono apylinkės teismas perdavė civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,A. E.“ v. UAB ,,Transtira ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus pareiškė nušalinimą visam Plungės rajono apylinkės teismui remdamasis aplinkybe, kad atsakovus atstovaujanti advokato padėjėja yra susijusi su Plungės rajono apylinkės teismo pirmininku santuokiniais ryšiais. Išanalizavus nušalinimo pareiškimą pažymėtina, jog pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti. Šiuo atveju, atsakovus atstovaujanti advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė, esanti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko Vaido Gasiūno sutuoktinė, yra tik atsakovų procesinė atstovė, neturinti jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, todėl taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Be to, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio redakcija, reglamentuojanti advokato veiklos ribojimus, nustato, jog advokatas negali būti atstovu tik tais atvejais, jeigu tame pačiame procese (t. y. nagrinėjant tą pačią civilinę bylą) dalyvauja teisėjas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė). Tuo tarpu civilinę bylą Nr. 2-400-514/2015 Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėja teisėja Aušra Volskytė, o ne advokato padėjėjos sutuoktinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, numatatis, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Esant šiai situacijai bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų atstovės artimus ryšius su bylą nagrinėjančia teisėja, sprendžiama, jog civilinės bylos nagrinėjimas Plungės rajono apylinkės teisme nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą ir nešališką teismą, o teisingumo interesai taip pat pažeisti nebus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi bei 290-291 straipsniais, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

trečiojo asmens atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Arūno Venckaus pareiškimo dėl Plungės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-400-514/2015 nagrinėjimo netenkinti.