Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią E. T. nustatyta skaičiuoti nuo jo faktinio atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, apeliacinis teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba skirti ja areštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. T. paskyrė bausmę, kuri tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, o yra teisinga, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę.

Dėl nuteistajam E. T. paskirtos bausmės

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę griežtina ar švelnina tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. T., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, bei paskyrė E. T. teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam E. T. paskyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad E. T. už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, skirtina būtent laisvės atėmimo bausmė, nes anksčiau skirtos pakankamai griežtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ne tik, kad darė analogiškas nusikalstamas veikas, bet ir po keturių mėnesių, kai buvo paleistas į laisvę atlikus bausmę, jis ir vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Remdamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į E. T. asmenybę – teistas aštuonis kartus, iš jų net du kartus už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už triukšmo kėlimą nakties metu ir girto pasirodymą viešoje vietoje (2 t., b. l. 45–56), nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 71), nors šiuo metu ir dirba, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo nuo 2025 m. vasario 16 d. (2 t., b. l. 44), į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, veika baigta, sukelti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, pirmosios instancijos teismas motyvuotai parinko tinkamos rūšies bausmę bei teisingai nustatė jos dydį.

9. Nuteistojo E. T. apeliacinio skundo reikalavimas, įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir apelianto akcentuojamą aplinkybę, kad jis kaltę pripažino savanoriškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, skirti jam švelnesnę, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį, tarp jų ir areštą, atmestinas, nes skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam E. T. bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio paskyrimo yra įtikinančiai motyvuota, teisėta ir pagrįsta. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. T. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

10. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo E. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nėra nustatyta. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą E. T. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, jam taikytų bausmių griežtumą, ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. T. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

11. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo E. T. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.