Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-632-91/2013 pagal pareiškėjo G. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 pagal ieškovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui G. M. ir tretiesiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijai ir L. M. dėl neteisėtų statybų panaikinimo ir kt. reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. M. pateikė teismui prašymą (b.l. 1-3), kuriuo prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-275-570/2012, užbaigtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 sprendimu, procesą; pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą G. M., per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui pastatui, esančiam miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, įpareigojo atsakovą G. M. pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius – per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisinis civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindas-LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytini civilinės bylos Nr. 2-275-570/2012 išsprendimui aktualaus teisinio reglamentavimo pakeitimai, įsigalioję vėliau nei buvo išnagrinėta byla. O būtent Miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 7 punktu. Įsigaliojus minėtam įstatymui atsakovas turi teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai teismo besąlyginis įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ėmė neatitikti proporcingumo principo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK nustatytų terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi (b.l. 34-39) G. M. prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko civilinės bylos išsprendimui aktualaus teisminio reglamentavimo pakeitimai, įsigalioję vėliau nei buvo išnagrinėta byla. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4,11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Teismas sprendė, kad lingvistiniu požiūriu vertinant Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. normos esmę, pareiškėjo įvardinta aplinkybė, „nauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.“ vertintina ne kaip nauja paaiškėjusi, tačiau kaip naujai atsiradusi aplinkybė. Jeigu šią aplinkybę teismas traktuotų kaip naują paaiškėjusią aplinkybę, tuomet reikštų, kad ši aplinkybė egzistavo civilinės bylos 2012-01-10 nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo žinoma. Neginčytinai nustatyta, kad ši aplinkybė civilinės bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, todėl ir procesas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 negali būti atnaujintas. Pažymėjo, jog teisinio reglamentavimo srityje galioja bendroji taisyklė įstatymas atgaline tvarka negalioja. Be to, pagal imperatyvią įstatymo normą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grįsti teisės aiškinimo ar taikymo klaidomis po apeliacijos nebegalima -CPK 366 str. 1 d. 9 p.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Pareiškėjas G. M. atskiruoju skundu (b.l. 42-43) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė-atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-275-570/2012, užbaigtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-10 sprendimu, procesą.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog įtvirtintų teisės normų pakeitimas netraktuotinas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad įstatymo pagrindu įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka . Aiškinant teisę taip, skundžiamoje nutartyje, įstatymai taptų neveikiantys, nes teisinių santykių dalyviams būtų užkirsta skelias įgyvendinti įstatymu nustatytas teises. Toks įstatymo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų neišlikusių sodybų buvusiems savininkams arba tiesioginiams jų palikuonims atstatyti privačioje miško žemėje buvusias sodybas. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. M. prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai įtvirtinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Byloje procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nustatyta, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus nurodytus požymius. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Kaip jau minėta, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, jog pakeistos Miškų įstatymo normos, kurios apelianto teigimu įtvirtina, kad atsakovas turi teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atsakovas G. M. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos darbų padarinius-per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą, galimai sandėliavimo paskirties pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, priimtas 2012 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 sprendimas paliktas nepakeistas, priimta 2012 m. birželio 8 d. Miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas 2012 m. lapkričio 6 d., įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo įvardinta aplinkybė dėl naujos Miškų įstatymo redakcijos vertintina ne kaip nauja paaiškėjusi, tačiau kaip naujai atsiradusi aplinkybė.

Aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai. Teisinio reguliavimo klausimai paprastai negali sudaryti įrodinėjimo dalyko byloje, todėl teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. T.y. pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti proceso atnaujinimo pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, reiškia, jog jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.