Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant atsakovui-pareiškėjui G M., jo atstovui advokato padėjėjui V. R., ieškovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui L. V., suinteresuotiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui G. Z. ir L. M..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 pagal ieškovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui G. M. ir tretiesiems asmenims Kalvarijos savivaldybės administracijai ir L. M. dėl neteisėtų statybų panaikinimo ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-01-10 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, kuriuo tenkino ieškovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, tai yra įpareigojo atsakovą G. M., pašalinti savavališkos statybos padarinius per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą, apie 50 kv. m. užstatymo ploto, galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5138-0005-0012, kadastrinis Nr. 5138/0005:12 , esantį Jusevičių kadastrinėje vietovėje, Kasauskų kaime, Kalvarijos savivaldybėje ir sutvarkyti statybvietę; Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendinio, įpareigojo Ieškovą nugriauti vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą, apie 50 kv. m. užstatymo ploto, galimai sandėliavimo paskirties pastatą, esantį miškų ūkio paskirties žemės sklype, Kasauskų kaime, Kalvarijos savivaldybėje ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš pareiškėjo. Pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodo, kad proceso atnaujinimo pagrindas - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kurio aktuali redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Su pareiškėjo teise paduoti prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, vadovaujantis CPK nuostatomis Ieškovas atstovas sutinka, tačiau atkreiptinas Teismo dėmesys, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, o nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Statybos įstatymo (aktualios nuo 2010 m. spalio 1 d. redakcijos) 28 str. 8 ir 9 dalyse nurodyta, kad „8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, o Lietuvos Respublikos miškų įstatymo galiojančioje redakcijoje, 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose", todėl atstovo manymu, kad savaime pats Miškų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimas, numatantis miškų žemės pavertimo kitomis naudmenimis tvarką, negali būti pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-275-570/2012, užbaigtos Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu, procesą, o taip pat ir pakeisti Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, tai yra pareiškėjo prašymo netenkinti, nes civilinėje teisėje priimti įstatymai atgal negalioja. Tenkinant pareiškėjo reikalavimą, toks sprendimas būtų priimtas pažeidžiant CPK 2 straipsniu nustatytus tikslus - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuoto asmens Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovas, teismo posėdyje pareiškė, kad procesas neturėtų būti atnaujintas, juk priitos civilinės teisės normos atgaline data negalioja, toje vietovėje negalima buvo statyti jokių statinių išskyrus sandelius. Pareiškėjas tuo metu kai statėsi, kalbėjo apie nesudėtingą pastatą ir tam leidimų nereikėjo. Pareiškėjas pažeidė reikalavimus ir pasirodo, kad pastatė ne sandėlį, o gyvenamą namą.

Suinteresuotas fizinis asmuo L. M. parodė, kad kaip sugrąžino žemę, niekas nekalbėjo apie mišką ir pastatėme gyvenamą namą su mansarda. Domėjosi įstatymų pakeitimais ir laukė, kada galės įsiteisėti namą ir normaliai gyventi. Jeigu nebus galima įsiteisėti teks pastatą nugriauti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2012 m sausio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012, pareiškėją-atsakovą G. M. įpareigojo įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5138-0005-0012, kadastrinis Nr. 5138/0005:12 Jusevičių kadastrinėje vietovėje, esančiame Kasauskų kaime, Kalvarijos savivaldybėje, tai yra per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos nugriauti pastatytą vieno aukšto su mansarda, galimai sandėliavimo paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą galimai sandėliavimo paskirties pastatą vieno aukšto su mansarda miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. 5138-0005-0012, kadastrinis Nr. 5138/0005:12 Jusevičių kadastrinėje vietovėje, Kasauskų kame, Kalvarijos savivaldybėje, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog G. M. savavališkai, neturėdamas jokių leidimų ar projektų jam nuosavybės teise priklausančioje miško paskirties žemėje, esančioje Kasauskų kaime, Kalvarijos savivaldybėje, pastatė vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą, -50 kv. m. užstatymo ploto galimai sandėliavimo paskirties pastatą ir iškasė II grupės nesudėtingą, ~ 500 kv. m. ploto kūdrą. Už pažeidimus 2009-08-03 G. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 200 litų bauda. (civ. b.1-t. Nr. 2-3578-570/2011 b.l. 21-22). Šį nutarimą pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno Apygardos administracinis teismas 2009-10-22 nutartimi pareiškėjo G. M. skundo netenkino. Pareiškėjas G. M. Kauno apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos Vyriausiąjam administraciniam teismui. Lietuvos Vyriauausiasis teismas 2010-10-15 nutartimi pareiškėjo G. M. skundo netenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009-10-22 nutarimą paliko nepakeistą. ( 1-t. civ b. Nr 2-3578-570/2011, b.l. 24-27). Pareiškėjas G. M. 2012-01-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, apeliaciniu skundu apskundė Kauno Apygardos teismui. Kauno Apygardios teismas 2012m. birželio 8 d. nutartimi paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimą nepakeistą, tokiais motyvais ir argumentais, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), tai yra pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Ginčo byhloje buvo nustatyta, kad atsakovas jam ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame miško ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Kasauskų kaime, Kalvarijos savivaldybėje savavališkai pasistatė ir eksploatuoja vieno aukšto su mansarda II grupės nesudėtingą - 50 kv. m. ploto pastatą. Nagrinėjamoje byloje, kad pastatas buvo pastatytas be statybos leidimo ir savavališkai ginčo nekyla. Tarp šalių iškilo ginčas, ar ginčo pastatui buvo reikalingas projektas ir rašytinis pritarimas projektui, o taip pat ar tokio tipo pastatas aplamai gali būti statomas miško paskirties žemėje. Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovas ginčo pastato statybą pradėjo neturėdamas tam reikiamų dokumentų ir savavališkai. Šioje vietovėje nebuvo parengto detalaus plano ar miškotvarkos projekto. Teismas pažymėjo, kad ginčo statinys buvo Kalvarijos biosferos poligono teritorijoje, todėl tokiam statiniu reikalingi leidimai ir projektinė dokumentacija pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Marijampolės rajono apylinkės teismas remdamasis teismo posėdžio metu apklausto miškų specialisto R. M. parodymais darė išvadą, kad atsakovo savavališkai pastatytas pastatas su mansarda negali būti priskiriamas medienos sandėliui, nes pastatas neskirtas miško produkcijai sukrauti ir jai sandėliuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs atsakovo pastatyto statinio visus savavališkos statybos požymius ir įvertinęs tai, kad atsakovas pagal galiojančias Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatas negali įteisinti minėtos statybos, įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno Apygardos teismo teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo argumentacijai nepritarti neturi teisinio pagrindo ir konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismui nebuvo pagrindo pripažinti, jog ginčo pastatas nėra medienos sandėlis ir jis negali būti pastatytas miško paskirties žemėje. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. R E-472 ( t. 1., b.l. 36) nurodė, kad atsakovas turi nugriauti galimai sandėliavimo paskirties vieno aukšto su mansarda pastatą. Priedas Nr. 1 prie šio akto ( fotonuotrauka) patvirtina, kad sandėliavimo paskirties pastatas yra vieno aukšto su mansarda pastatas. Vėliau ne kartą atsakovas buvo raginamas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti miško paskirties žemėje pastatytą galimai sandėliavimo paskirties pastatą arba pateikti reikalingus leidimus ir projektinę dokumentaciją statiniui įteisinti (vėliausiai terminas buvo nustatytas iki 2011-07-05), tačiau to nepadarė. Pareiškėjo G. M. pareiškimas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. pagrindais,teismas neperžengia nustatytų ribų ir kompetencijos apimtyje, tai yra teismas nepradeda tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tik patikrina priimtų procesinių nutarčių ir sprendimų, dėl kurių paduotas pareiškimas, pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos CPK 366 str. nustato, kad: civilinė byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai:

1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimaicivilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindų laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. 2) Naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjuibylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis ar arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) Jeigu viena iššalių proceso metu buvo neveiksniir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendime(nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant priimant neteisėtą sprendimą ( nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

2.Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu jeigu šiais pagrindais prašymą padfavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasciniame skunde.

3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.

Pareiškėjas G. M. atnaujinti procesą prašo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko cvilinės bylos išsprendimui aktualaus teisminio reglamentavimo pakeitimai, įsigalioję vėliau nei buvo išnagrinėta byla. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4,11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 7 punktu. Nauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2013 m. sausio 1d. Teismas su pareiškėjo G. M. prašyme, ir jo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nesutinka. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina bylos Nr. 2-275-570/2012 sprendimui aktualaus teisinio reglamentavimo pakeitimui, įsigaliojęa vėliau nei buvo išnagrinėta civilinė byla. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4,11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurtis buvo papildytas 7 punktu, nauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2013 m. sausio 1d. Lingvistiniu požiūriu vrtindami Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. normos esmę, teismas mano, kad pareiškėjo įvardinta aplinkybė, „nauja Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipnio 1 dalies įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.“ vertitina ne kaip nauja paaiškėjusi, tačiau kaip naujai atsiradusi aplinkybė. Jeigu šią aplinkybę teismas traktuotų kaip naują paaiškėjusią aplinkybę, tuomet reikštų, kad ši aplinkybė egzistavo civilinės bylos 2012-01-10 nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo žinoma. Neginčytinai nustatyta, kad ši aplinkybė civilinės bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, todėl ir procesas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-275-570/2012 negali būti atnaujintas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 29 d.. 2009+ m. gruodžio 11 d. ir 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose konstatav, kad principas lex retro non agit, yra principas, kuris neturi būti pažeidžiamas. Jis yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos CK 1.7 straipsnyje „Civilinei įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojentys teisės aktai negalioja atgaline tvarka“, todėl negalima pažeisti ir šio principo ir atnaujinti ptrocesą reikalaujamojoje civilinėje byloje, tokiu atveju būtų padaryta teisėsįstatymo taikymo klaidų. Teismas taip pat pažymi, jog teisinio reglamentavimo srityje galioja bendroji taisyklė įstatymas atgaline tvarka negalioja. (lot. lex retro non agit). Be to, teismas pažymi, jog prašymą teikusiam atsakovui pažymi, jog pagal imperatyvią įstatymo normą tokį prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grįsti teisės aiškinimo ar taikymo klaidomis po apeliacijos nebegalima - LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. Nurodytais pagrindais ir motyvais teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. M. prašymas atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-275-570/2012, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti prašymo ir atnaujinti prašomą civilinę bylą.

Prašymą atmetus visiškai, iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 23,30 litų teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 365 str., 366 str., 371 str. 290-292 str. teismas nutaria:

Prašymą atmesti.

Pareiškėjo G. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje bylos Nr 2-275-570/2012 atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 23,30 litų valstybei, turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

( Valstybei priteistas lėšas gera valia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas –AB „Hansabankas“ , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). .

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.