Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo individualios įmonės ,,A. B.“ savininkui L. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei individualiai įmonei ,,A. B.“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu liudytoja V. T. nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, vis žadėdavo atlikti darbus, tačiau pažadų netesėdavo. Kai atvyko atsiimti dokumentų po sutarties nutraukimo, atsakovė pateikė netinkantį ieškovui projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

7. Tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010).

8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl sutartinių santykių, kadangi ieškovas įrodinėja, jog sudarius sutartį, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nereagavo į ieškovo užklausimus, netinkamai vykdė sutartį ir jos neįvykdė, todėl ieškovas įgijo reikalavimo teisę į sumokėtą avansą, o atsakovė nesutiko su ieškovo pozicija, teigdama, jog ji darbus pagal sudarytą tarp šalių sutartį vykdė tinkamai ir laiku, tačiau pats ieškovas stabdė sutarties vykdymą, kadangi nepateikė tinkamos bei suderintos topografinės nuotraukos, kuri yra techninio projekto pagrindas.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, šalys 2021 m. sausio mėn. 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2020/12/07 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir perduoti užsakovui iki 2021 m. gegužės 17 d. Atsakovė įsipareigojo informuoti ieškovą (jam pageidaujant) apie šioje sutartyje nurodytų darbų eigą, iš anksto pranešti apie numatomus esminius pakeitimus, o ieškovas išsakyti savo pageidavimus ir suteikti atsakovei būtina informaciją, reikalingą sutarties objekto įgyvendinimui. Sudarius sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovei avansą - 1500 Eur. Šios sutarties 1 dalyje numatyta, jog projektas susideda iš: 1) bendrosios dalies; 2) sklypo plano dalies; 3) architektūrinės dalies; 4) konstrukcinės dalies; 5) derinimo ir statybos leidimo išėmimo. Sutarties šalys pasirašytinai sutarė, kad sutarties objektas bus sukurtas ir perduotas užsakovui ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 17 d.

10. Teismui yra pateikti įrodymai, jog nuo 2021 metų sausio 29 d. iki 2021 m. kovo 4 d. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais ir sms žinutėmis tarp ieškovo ir atsakovės. Iš šių laiškų matyti, jog ieškovas 2021 m. sausio 21 d išsiuntė atsakovei topografinę nuotrauką, 2021 m. sausio 29 d. namo planą, 2021 m. vasario 2 d., 15 d., 23 d. sms žinute klausė ar pradėti darbai dėl projekto. Galiausiai 2021 m. kovo 1 d. ieškovas išsiuntė atsakovei laišką, kuriame nurodė, jog atsisako architekto paslaugų ir sutartį nutraukia dėl bendravimo nebuvimo, projektavimo darbų vilkinimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas intensyviai bendravo su atsakove dėl projekto darbų. Teismui nepateikti įrodymai, jog į šiuos ieškovo laiškus buvo atsakyta. Atsakovė išsiuntė atsakymą ieškovui po to, kai ieškovas sutartį nutraukė, t.y. 2021 m. kovo 3 d., nurodydamas, kad siunčia projektą ir visą informaciją tai dienai buvo atlikęs.

11. Iš byloje pateikto 2021 m. kovo 19 d. atsakovės rašto ieškovui Dėl 2021 m. sausio 8 d. projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 2020/12/07 vykdymo matyti, jog ieškovas teikia atsakovei paaiškinimus kokia apimtimi buvo įvykdyti darbai pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nurodė, jog sudarytos sutarties pagrindu atliko dalį sutartų darbų, t. y. sukūrė pirmojo aukšto planą, sklypo planą – schemą, šiaurinį gyvenamojo namo fasadą, rytinį gyvenamojo namo fasadą, pietinį gyvenamojo namo fasadą, vakarinį gyvenamojo namo fasadą, pjūvius 1-1 ir pjūvius 2-2 ir šiuos dokumentus elektroniniu paštu išsiuntė užsakovui peržiūrai ir galimoms korekcijoms atlikti. Minėtame rašte nurodyta, jog vykdant pasirašytą sutartį užsakovas tik 2021 m. kovo 1 d. Vykdytojui pateikė sutartų darbų vykdymui reikalingą korektiškai užsakovo geodezininkų parengtą žemės sklypo topografinę nuotrauką. Tai, kad pastaroji aplinkybė dėl tinkamos topografinės nuotraukos nepateikimo buvo esminė ruošiant projektą, atsakovės atstovas teigė ir teismo posėdžio metu.

12. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nesutiko su ieškovo pozicija, tačiau nenurodė, kokius darbus atliko ir negalėjo pateikti teismui objektyvių įrodymų jog iki sutarties nutraukimo bendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas viso teismo proceso metu nuosekliai teigė, jog atsakovė nebendravo su ieškovu, žadėjo, kad atliks darbus, tačiau pažadai liko neištesėti, o ieškovo lūkesčiai nepatenkinti. Teismo posėdyje liudytoja V. T. patvirtino, jog atsakovė vis žadėdavo pradėti darbus, tačiau pažadų netesėjo, tik tada, kai sutartis buvo nutraukta, pateikė dalį atliktų darbų, tačiau ieškovui pasiūlymas netiko.

13. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Kaip jau minėta, šalys susitarė, kad atsakovė atliks pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengs techninius dokumentus ir perduos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Atsakovės atstovo teigimu esminė priežastis trukdžiusi paruošti projektą ieškovui yra ta, kad ieškovas nepateikė atsakovei tinkamos sklypo topografinės nuotraukos, t.y su sklypo ribomis ir oficialiai suderintos su valstybinėmis institucijomis. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog tarp šalių sudarytos sutarties tekstą ruošė atsakovė. Kaip matyti iš sutarties teksto, sutartyje nėra detalizuota, kokius konkrečiai dokumentus ir kaip jie turi būti suderinti, turi pristatyti ieškovas tam, kad būtų galima paruošti sutarties objektą. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad paprastai į sutartį tokių dalykų neįtraukia ir su užsakovu tai aptaria žodžiu, tačiau sutartyje nenumačius konkrečių pareigų nustatyti užsakovo atsakomybės ribas nėra galimybės. Teismo vertinimu, ieškovas neturi spėlioti ko konkrečiai reikia sutarties įvykdymui, konkrečius nurodymus ko reikia projektui parengti, turėjo išaiškinti atsakovė. Juolab, kad atsakovė yra verslininkė bei savo srities profesionalė, o ieškovas yra fizinis asmuo, kuriam nėra žinoma detali statybos projektavimo darbų specifika. Kita vertus, visi neaiškumai galėjo būti išsiaiškinti bei trūkumai pašalinti šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis vykdant sutartį.

15. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakove, topografinė nuotrauka atsakovui buvo išsiųsta 2021 m. sausio 21 d., tačiau atsakovė ieškovui nepateikė atsakymo, jog nuotrauka buvo netinkama, taip pat jokių objektyvių įrodymų apie tai, jog atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad topografinė nuotrauka netinkama, atsakovė nepateikė ir teismui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, priešingai nei ieškovas, kuris po sutarties pasirašymo, intensyviai siuntė užklausas atsakovui dėl projekto vykdymo bei buvo pasiruošęs pašalinti trūkumus, tačiau nesulaukus jokio atsakymo iš atsakovės, vien tik pažadus, buvo priverstas nutraukti sutartį ir pasirinkti kitą vykdytoją.

16. Pažymėtina, jog įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Taigi šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

17. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės kompetencijos ar nekokybiškai atlikto darbo, kadangi sutartį ieškovas nutraukė dėl to, kad atsakovė nebendravo su ieškovu. Po to, kai ieškovas sutartį nutraukė 2021 m. kovo 1 d., atsakovės pateiktas pasiūlymas neteko prasmės. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo įrodyti kokius darbus pagal sutartį atliko iki 2021 m. kovo 1 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog darbus pagal šalių sutartį vykdė mažiausiai 4 savaites, ruošė eskizus, modeliavo, kūrė, mąstė, tačiau jokių objektyvių įrodymų, jog vykdė darbus bei teikė pasiūlymus ieškovui iki 2021 m. kovo 1 d., teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė aplinkybės, jog pagal Sutarties 1 punktą atliko kokią tai dalį darbų. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu, ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutarties vykdymą, todėl atsakovo nurodomi argumentai, jog sutarties negalėjo tinkamai vykdyti dėl to, kad ieškovas nepateikė tinkamos topografinės nuotraukos, laikytini nepagrįstais.

18. Atsakovės atstovo teigimu, vienašališkai nutrauktos sutarties negalima vertinti kaip tinkamo teisinio pagrindo, sukeliančio atsakovei teisinius padarinius, kadangi informacija dėl sutarties nutraukimo gauta elektroniniu laišku, kurios negalima tinkamai verifikuoti bei individualizuoti siuntusio asmens. Analizuojant kitos sutarties šalies informavimo aspektą, pagal naujausią teismų praktiką, informavimo faktui reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas (LAT 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-100-823/2020). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad būtina vertinti ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Analizuojant pačią pranešimo formą – įstatymas nenustato pranešimo apie vienašališko sutarties nutraukimo formos. Vadinasi, sutarties šalys dėl formos gali susitarti pačios, o jeigu pranešimo forma neaptarta sutartyje, vadovaujantis LAT teismų praktika, pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga bei priimtina. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, šiuo atveju, ieškovo pranešimas apie sutarties vienašališką nutraukimą atsakovui, laikytinas tinkamu.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011 yra išaiškinęs, jog avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių.

20. Vertinant tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atliko konkrečius darbus iki sutarties nutraukimo, be kita ko, atsakovei pripažinus, kad ji negalėjo atlikti darbų be tinkamos topografinės nuotraukos, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1500 Eur dydžio avansą.

21. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio, kurios ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovės individualios įmonės „A. B.“ 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio avansą ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (1500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovės individualios įmonės „A. B.“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas bei 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.