- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- AN2-69-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01345-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Andraikėnas
- Kategorijos
- 1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-716/2023, kuria atmestas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23919-2022 (toliau – nutarimas), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 10 Eur bauda; 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1400 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1400 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 26 d. 17.45 val. Vilniuje, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „Toyota Tundra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, ir jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 104 ir 222 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. Ž. atstovas advokatas M. Andraikėnas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas. Teismas nutartyje konstatavo, kad L. Ž. teisėtai ir pagrįstai nubaustas dėl tyčinio pasišalinimo iš sukelto eismo įvykio vietos. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia daryti išvadą, jog L. Ž. iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, vairavo transporto priemonę „Toyota Tundra“ tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn, t. y. iš trečios eismo juostą į antrą eismo juostą, kurioje važiavo automobilio BMW vairuotoja, tokiu būdu keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, kontakto būdu išstūmė iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą automobilio BMW vairuoją, apgadino automobilį BMW ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. L. Ž. parodymus dėl to, kad neva jis nepajuto automobilių kontakto, teismas atmetė ir įvertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje esantys liudytojo D. J. parodymai, taip pat jo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas patvirtina, kad L. Ž. specialiai staigiai sukdamas dešinėn, t. y. iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą, suvokė ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos (ką patvirtina ir paties L. Ž. pateiktas jo registratoriaus vaizdo įrašas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu L. Ž. atstovas prašo panaikinti 2023 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir panaikinti 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 10-ANR_N-23919-2022 dalyje, kuria L. Ž. nubaustas ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 400 Eur bauda ir dalyje, kuria administracinės nuobaudos subendrintos, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. Ž. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
4.1. Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį teismas iš esmės grindžia eismo įvykio liudytojo paaiškinimu, kuriame išdėstyti nepagrįsti samprotavimai apie įvykį; taip pat institucijos nuomone dėl įvykio, bet ne objektyviais byloje esančiais įrodymais.
4.2. Skunde teigiama, kad aptariamo įvykio metu L. Ž. kartu su žmona ir vaikais (kurie yra neįgalūs, serga cerebraliniu paralyžiumi) važiavo automobiliu „Toyota Tundra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Oslo gatve, Vilniuje, iš kurios įsuko į Vakarinį aplinkkelį ir judėjo Karoliniškių rajono link. Vakarinį aplinkkelį nuo susijungimo su Oslo gatve sudaro trys vienos krypties eismo juostos, L. Ž. važiavo antrąja (vidurine). L. Ž. važiavimo greitis buvo 69 km/h. Artėjant prie tunelio, priekyje pirmąja eismo juosta važiavusi transporto priemonės „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja staiga iš pirmosios eismo juostos pasuko (metėsi) į antrąją eismo juostą, kuria važiavo L. Ž.. Jis siekdamas išvengi susidūrimo su BMW intuityviai (automatiškai) pasuko vairą į kairę pusę ir keliais ratais išvažiavo į trečiąją eismo juostą, kitais keliais ratais likdamas antroje eismo juostoje. „Toyota Tundra“ greitis buvo 69-70 km/h, BMW - apie 60 km/h. L. Ž., supratęs, kad dėl BMW vairuotojos staigaus manevro, pats staiga keliais ratais išvažiavo (išsikišo) į trečiąją eismo juostą ir dėl to galėjo sukelti eismo įvykį - sutrukdyti trečiąją eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms (kurios įprastai važiuoja apie 100 km/h ir didesniu greičiu), prasilenkęs su BMW, intuityviai (automatiškai) pasuko vairą dešiniau ir visais ratais grįžo į antrąją eismo juostą. Transporto priemonių manevravimai truko labai trumpai, tik 3-4 sekundes.
4.3. Skunde teigiama, kad L. Ž. važiuojant 69-70 km/h greičiu, BMW vairuotojai staiga iš pirmosios eismo juostos pasukus į antrąją eismo juostą, L. Ž. sureagavo automatiškai/refleksiškai, pasuko vairą kairiau (siekdamas išvengti susidūrimo) ir prasilenkęs su BMW grįžo į savo eismo juostą. Dėl BMW vairuotojos staigaus manevro L. Ž. veiksmai/manevravimai buvo atlikti automatiškai/refleksiškai, sąmoningai nespėjus įvertinti visų aplinkybių. L. Ž. grįžus į antrąją eismo juostą jis nepajuto, kad būtų įvykęs koks nors sąlytis su BMW (įvykęs koks nors eismo įvykis), todėl jis toliau tęsė kelionę. L. Ž. paskambino policijos pareigūnas ir informavo, kad yra gautas BMW vairuotojos pranešimas apie eismo įvykį. L. Ž. informavo policijos pareigūną, kad nepastebėjo, jog transporto priemonės būtų susilietusios (būtų įvykęs koks nors eismo įvykis).
4.4. Skunde akcentuojama, kad L. Ž. sutinka, jog nors jis ir nepajuto, bet rikiuodamasis su „Toyota Tundra“ galiniu ratu galėjo paliesti BMW automobilį ir jį neženkliai nubraukti (neženkliai apgadinti), todėl jis sutinka su nutarimo dalimi, kuria jis yra pripažintas eismo įvykio kaltininku ir jam buvo paskirta 10 Eur bauda. Tačiau jis nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje yra teigiama, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir jam yra skirta 1400 Eur bauda.
4.5. Skunde teigiama, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Taigi, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn turi būti nustatyta ir įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdi, t. y., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, ir sąmoningai priėmė sprendimą pasišalinti iš šio eismo įvykio vietos.
4.6. Skunde cituojant skundžiamą nutartį teigiama, kad teismas turėjo nustatyti, ar yra L. Ž. kaltė, t. y. ar jis suvokė, kad įvyko eismo įvykis, ir kad jis pasišalina iš eismo įvykio vietos. Teismas nevertino transporto priemonių kontakto pobūdžio, žalos masto, L. Ž. elgesio po eismo įvykio, o tik perrašė liudytojo D. J. subjektyvius paaiškinimus ir jo nuomonę dėl įvykusio eismo įvykio, jų pagrindu nepagrįstai sprendė, kad L. Ž. tyčia sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas vadovaudamasis tik vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu ir liudytojo D. J. paaiškinimais, nusprendė, kad L. Ž. sąmoningai sukėlė eismo įvykį. Šios teismo išvados yra nepagrįstos.
4.7. Skunde apeliantas teigia, kad L. Ž. yra vidutinio 42 metų amžiaus dirbantis vyras, turintis šeimą, žmoną ir tris vaikus, kurių du turi negalią - serga cerebraliniu paralyžiumi. Įvykio metu, L. Ž. važiavo kartu su žmona ir vaikais. Jis yra atsakingas ir sąmoningas žmogus, kuris negalėtų sąmoningai (tyčia) sukelti eismo įvykį ar iš jo pasišalinti. Įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta, turėjo techninę apžiūrą. Kyla klausimas, kodėl L. Ž. turėtų tyčia, sąmoningai, sukėlinėti eismo įvykį, niokoti jam priklausantį turtą (pats sau daryti žalą), kelti pavojų sau, savo šeimos nariams ir kitiems eismo dalyviams. Teismas šias klaidingas išvadas padarė tik dėl to, kad liudytojo D. J. pateiktame vaizdo registratoriaus įraše matoma, kad „Toyota Tundra“ iš antrosios eismo juostos įvažiavęs į trečiąją eismo juostą, staiga grįžta į antrąją eismo juostą ir galine dalimi kliudo BMW. Staigus „Toyota“ grįžimas į antrąją eismo juostą teismui galėjo pasirodyti tyčiniu, tačiau taip nėra. Iš pateikto vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad „Toyota Tundra“ tiesiog rikiavosi, o ne tyčia / sąmoningai buvo nukreiptas į BMW automobilį eismo įvykio sukėlimui.
4.8. Skunde apeliantas pažymi, kad tyčinis, sąmoningas kitos transporto priemonės „taranavimas“ galine transporto priemonės dalimi yra praktiškai neįmanomas. Jei yra taranuojama kita transporto priemonė, ji yra taranuojama priekine dalimi, o ne galiniu ratu (padanga). Todėl nepagrįsti ir nelogiški yra liudytojo D. J. samprotavimai, kad L. Ž. galine (dešine) automobilio dalimi tyčia kliudė „BMW“ priekinę (kairę) pusę. „Toyota Tundra“ yra visureigis, kurio ilgis yra 5,814 m, plotis - 2,029 m, ant jo gamykliškai yra montuojami dideli ir platūs ratai su purvo padangomis, kurios išsikiša už transporto priemonės kėbulo linijos į išorę ir yra padidinto triukšmingumo. Iš transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Toyota Tundra“ su BMW automobiliu susilietė galiniu dešiniu ratu (iš už kėbulo išsikišančia padanga), susilietimas buvo slystamojo pobūdžio - braukimas, BMW apgadinimai yra nežymus (nubrozdinimai). Todėl akivaizdu, kad įvykio metu transporto priemonėms važiuojant apie 70 km/h greičiu, L. Ž. nepajuto, kad kliudė BMW automobilį, bei neišgirdo jokio pašalinio garso, todėl nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Transporto priemonių kontakto pobūdis buvo slystamojo pobūdžio, nesukeliantis garso ar juntamos vibracijos, kuri leistų aiškiai suvokti, kad įvyko eismo įvykis.
4.9. Atstovas skunde akcentuoja, kad BMW yra beveik naujas ir brangus. Byloje yra pateikta sąskaita už BMW automobilio remontą, kurio suma 871,38 Eur. Net ir nežymiai nubrozdinus automobilio detalę, dažoma visa detalė, o ne tik pažeista vieta. Todėl, net ir esant nežymiems BMW automobilio nubrozdinimams, šio automobilio remontas brangiai kainavo. Tačiau vien tai, kad žalos suma yra didelė, nereiškia, kad apgadinimai yra ženklūs ir kad susilietus transporto priemonėms, L. Ž. galėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis.
4.10. Apeliantas pažymi, kad L. Ž. elgesys po eismo įvykio buvo geranoriškas ir sąžiningas. Jis apie eismo įvykį sužinojo tik kai jam paskambino policijos pareigūnas. L. Ž. pasisiūlė nedelsiant atvažiuoti į įvykio vietą, kad būtų išsiaiškintos visos jo aplinkybės, tačiau pareigūnas nurodė, kad vykti nereikia, kad su juo vėliau susisieks eismo įvykį tiriantis pareigūnas. Šios aplinkybės rodo, kad L. Ž. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, todėl nesustojo ir nuvažiavo savo važiavimo kryptimi į namus. Šiuo atveju, L. Ž. veiksmuose nėra kaltės, o nesant vieno iš administracinio, nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla. Todėl skundžiama nutartis nutarimas turėtų būti panaikinta ir panaikinta nutarimo dalis dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas prašo netenkinti apeliacinio skundo. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs L. Ž. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-716/2023 priėmė nutartį L. Ž. atstovo advokato M. Andraikėno skundo netenkinti. Apeliantas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde išdėstytos aplinkybes vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
8. Apeliaciniu skundu L. Ž. atstovas prašo panaikinti institucijos ir teismo sprendimus ir administracinio nusižengimo bylą L. Ž. atžvilgiu nutraukti dalyje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, argumentuojant tuo, kad L. Ž. veikoje nėra kaltės.
9. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).
11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
12. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad L. Ž. nesuvokė, kad jam vairuojant automobilį „Toyota Tundra“ įvyko eismo įvykis su automobiliu BMW, todėl jo veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymio – tiesioginės tyčios.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl eismo įvykio kilimo priežasties yra prieštaringi ir neatitinka L. Ž. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl BMW vairuotojos staigaus manevro pats L. Ž. staiga keliais ratais išvažiavo (išsikišo) į trečiąją eismo juostą ir dėl to galėjo sukelti eismo įvykį - sutrukdyti trečiąją eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms (kurios įprastai važiuoja apie 100 km/h ir didesniu greičiu), todėl prasilenkęs su BMW, intuityviai (automatiškai) pasuko vairą dešiniau ir visais ratais grįžo į antrąją eismo juostą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje L. Ž. parodė, kad neprivažiavus viaduko prieš jo automobilį pradėjo rikiuotis automobilis BMW, jis prieš pat staigiai stabdė, L. Ž. turėjo išvengti susidūrimo ir pasitraukė į kairę juostą; paslinkęs automobilį kelis metrus į kairę, pamatė kito automobilio artėjančias šviesas veidrodėlyje, suprato, kad tai avarinė situacija, ir grįžo į savo juostą. Iš šių parodymų seka, kad į antrąją eismo juostą L. Ž. grįžo ne intuityviai (automatiškai) kaip teigiama skunde, o sąmoningai siekdamas išvengti avarinės situacijos su ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu, kurio šviesas matė galinio vaizdo veidrodėlyje.
14. Pažymėtina, kad ir šie L. Ž. paaiškinimai neatitinka objektyvių byloje surinktų duomenų. Iš byloje pateikto liudytojo D. J. vaizdo įrašo („Tundra Ž. L.,Advokatas Mindaugas Andraikėnas“) matyti, kad automobiliui BMW rikiuojantis iš pirmosios eismo juostos į antrąją (priešais L. Ž. vairuojamą automobilį „Toyota Tundra“), L. Ž. persirikiuoja į trečiąją eismo juostą, susilygina su BMW automobiliu ir staiga rikiuojasi atgal į antrąją eismo juostą, kurioje šalia važiuoja BMW automobilis ir įvyksta šių automobilių kontaktas. Pastebėtina ir tai, kad arčiausiai L. Ž. automobilio trečiąja eismo juosta važiavo būtent liudytojo D. J. automobilis, kuris prie „Toyota Tundra“ neartėjo ir važiavo pakankamai dideliu atstumu. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš pat minėtų automobilių susidūrimą L. Ž. stabdė automobilį „Toyota Tundra“ – matyti užsidegantys šio automobilio stabdymo žibintai (vaizdo įraše nuo 00:16 s). Be to, iš karto po automobilių kontakto L. Ž. staiga pakeitė važiavimo kryptį į kairę, vėl grįžo į trečiąją eismo juostą ir pralenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie L. Ž. veiksmai nesiderina su veiksmais asmens, kuris siekia išvengti avarinės situacijos su trečiąja eismo juosta važiuojančiu automobiliu.
15. Skunde apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog L. Ž. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad iš aptarto vaizdo įrašo matyti, jog būtent po automobilių kontakto L. Ž. vairuojamas automobilis „Toyota Tundra“ pakeičia važiavimo kryptį į kairę. Automobilių kontaktas truko trumpą laiko tarpą. Tokie veiksmai logiškai nesiderina su L. Ž. parodymuose akcentuojamu jo noru sugrįžti į antrąją eismo juostą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilių kontaktas įvyko „Toyota Tundra“ automobiliui dviem ratais vis dar būnant trečiojoje eismo juostoje, todėl būtų logiška manyti, kad siekdamas sugrįžti į antrąją eismo juostą ir nejausdamas automobilių kontakto, būtų toliau važiavęs į dešinę (antrąją eismo juostą). Aptariamame vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, jog po kontakto L. Ž. staiga vėl grįžta į trečiąją eismo juostą, paneigia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, jog L. Ž. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis ir patvirtina skundžiamoje nutartyje daromą išvadą, kad eismo įvykis buvo tyčia inicijuotas L. Ž..
16. Iš aptariamo vaizdo įrašo taip pat matyti, kad po kontakto automobilis BMW buvo išstumtas į pirmąją eismo juostą. Nukentėjusioji T. Š. paaiškino, kad pajuto smūgį į kairę automobilio dalį, automobilį numetė, užlinko kairės pusės veidrodėlis (b. l. 33). Net ir atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Toyota Tundra“ yra didesnis ir sunkesnis už vidutinį lengvąjį automobilį (tą skunde akcentuoja apeliantas), teismo neįtikina L. Ž. paaiškinimai, kad šio kontakto jis nepajuto. Kontaktas buvo tokio stiprumo, kad automobilis BMW buvo išstumtas į pirmąją eismo juostą, nulenktas jo veidrodėlis, taigi neįtikėtina, kad L. Ž. nepajuto, jog įvyko eismo įvykis.
17. Aptarti byloje surinkti duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados neabejotinai patvirtina, kad L. Ž. suvokė, jog įvyko eismo įvykis tarp jo vairuojamo automobilio „Toyota Tundra“ ir automobilio BMW, po šio eismo įvykio jis pasišalino eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio dalyje. Todėl skundžiamu institucijos nutarimu L. Ž. nubaustas pagrįstai, o skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas jo atstovo skundas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai priešingos išvados daryti neleidžia, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.