Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-06
Bylos Nr.
II-58-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01345-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Pažeidėjas
L. Ž.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Mindaugas Andraikėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-58-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01345-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Ž.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23919-2022 (toliau ir – nutarimas) L. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1 400 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 29 d. gautas L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į Instituciją su prašymu pateikti visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą susipažinimui, tačiau iki skundo pateikimo dienos L. Ž. ir jo atstovui advokatui nebuvo pateikta administracinio nusižengimo bylos kopija. Priimdama nutarimą Institucija nenustatė L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pabrėžiama, kad L. Ž. nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir nebuvo traukiamas atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, jokio pakartotinumo jo veiksmuose nėra.

Skunde paaiškinama, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. L. Ž. kartu su žmona ir mažamečiais vaikais važiavo automobiliu „Toyota Tundra“ Oslo g., Vilniuje, iš kurios įsuko į Vakarinį aplinkkelį ir judėjo Karoliniškių rajono link. Vakarinį aplinkkelį nuo susijungimo su Oslo g. sudaro trys vienos krypties eismo juostos. L. Ž. važiavo antrąja (vidurine) Vakarinio aplinkkelio eismo juosta iš trijų vienos krypties eismo juostų. L. Ž. važiuojant antrąja (vidurine) eismo juosta (nekeičiant eismo juostos), artėjant prie tunelio, staiga, pirmąja eismo juosta važiavusi transporto priemonės „Bmw“ vairuotoja iš pirmosios eismo juostos metėsi (pasuko) į antrąją eismo juosta, kuria važiavo L. Ž. Automobilio „Bmw“ vairuotoja iš pirmosios eismo juostos įsuko į dalį antrosios eismo juostos ir kryptingai judėjo į kairę pusę link L. Ž. vairuojamo automobilio. L. Ž., siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Bmw“, pasuko vairą kairiau ir keliais ratais išvažiavo į trečiąją eismo juostą, kitais ratais liko antroje eismo juostoje. Automobilio „Bmw“ vairuotojai sumažinus greitį ir likus už L. Ž. automobilio, L. Ž. su vairuojamu automobiliu grįžo į antrosios eismo juostos, kuria važiavo, vidurį. L. Ž. automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuris ir užfiksavo 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. transporto priemonių manevravimą. Vaizdo registratoriaus įrašas buvo pateiktas nutarimą priėmusiai Institucijai. Skunde cituojami Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101, 104 punktai ir teigiama, kad L. Ž. važiavo Vakarinio aplinkkelio antrąją (iš trijų) eismo juosta, nekeisdamas važiavimo krypties ir nepersirikiuodamas (važiavo pasirinkta eismo juosta), o tuo tarpu „Bmw“ vairuotoja važiuodama pirmąja Vakarinio aplinkkelio juosta, staiga pradėjo keisti važiavo kryptį, t. y. iš pirmos eismo juostos pradėjo sukti/važiuoti į antrąją eismo juostą, kuria ir važiavo L. Ž. Šias aplinkybes patvirtina L. Ž. pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas (įrašas nuo 00.00.24 s. iki 00.00.29 s.). Vadovaujantis KET 101, 104 punktais, būtent „Bmw“ vairuotoja, kuri staiga keitė važiavimo kryptį, iš pirmosios eismo juostos, staiga rikiavosi į antrąją eismo juostą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, bei duoti kelią (nekliudyti) antrąja eismo juosta važiuojančiam L. Ž. Šioje situacijoje akivaizdu, kad automobilio „Bmw“ vairuotoja pažeidė minėtus KET punktus, o L. Ž. dėl staigaus „Bmw“ vairuotojos manevro siekiant išvengti susidūrimo buvo priverstas sukti vairą į kairę ir keliais ratais išvažiuoti iš savo (antrosios) eismo juostos į trečiąją eismo juostą. L. Ž. Institucijai pateikė vaizdo registratoriaus įrašą, kadangi administracinėn atsakomybėn turėjo būti patraukta „Bmw“ vairuotoja, kuri pažeidė KET ir sukėlė avarinę situaciją, o ne pats L. Ž. Institucijos nutarime nurodyti teiginiai, kad L. Ž. persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė automobilį „Bmw“, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (vaizdo įrašui, kuriame fiksuojamas automobilių manevravimas).

Skunde pabrėžiama, kad L. Ž. važiuojant antrąja (vidurine) eismo juosta (nekeičiant eismo juostos), artėjant prie tunelio, staiga pirmąja eismo juosta važiavusi transporto priemonės „Bmw“ vairuotoja iš pirmosios eismo juostos metėsi (pasuko) į antrąją eismo juosta, kuria važiavo L. Ž. Automobilio „Bmw“ vairuotoja iš pirmosios eismo juostos įsuko į dalį antrosios eismo juostos ir kryptingai judėjo į kairę pusę link L. Ž. vairuojamo automobilio. L. Ž., siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Bmw“, pasuko vairą kairiau (priešinga kryptimi nuo „Bmw“ automobilio), keliais ratais išvažiavo į trečiąją eismo juostą, o kitais ratais liko antroje eismo juostoje. Automobilio „Bmw“ vairuotojai sumažinus greitį ir likus už L. Ž. vairuojamo automobilio, L. Ž. grįžo į antrosios eismo juostos vidurį, kuriuo ir važiavo iki „Bmw“ vairuotojos pavojingo manevro. Kaip jau buvo minėta, kadangi „Bmw“ pažeidė KET 101, 104 punktus, tai L. Ž., siekdamas, jog „Bmw“ vairuotoja įvažiavusi į jo važiuojamąją eismo juostą neatsitrenktų į jo automobilį, buvo priverstas pasukti vairą kairiau ir keliais ratais išvažiuoti į trečiąją eismo juostą, keliais ratais liekant antroje eismo juostoje. L. Ž. nepastebėjo, kad automobilio „Bmw“ vairuotoja būtų atsitrenkusi ar prilietusi jo vairuojamą automobilį (nepastebėjo, jog būtų įvykęs koks nors eismo įvykis), todėl po „Bmw“ vairuotojos pavojingo manevro, jis tęsė savo kelionę pasirinkta kryptimi ir kartu su šeima nuvažiavo namo. Grįžus į namus L. Ž. paskambino policijos pareigūnas ir informavo, kad buvo gautas „Bmw“ vairuotojos pranešimas, jog 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. įvyko eismo įvykis. L. Ž. pareigūną informavo, kad nepastebėjo eismo įvykio ir kad, esant poreikiui, gali atvažiuoti į nurodomą eismo įvykio vietą. Pareigūnas jam pasakė, kad grįžti į eismo įvykio vietą nereikia, viską išnagrinės ir apie eigą informuos L. Ž. Prasidėjus tyrimui, tiek „Bmw“ vairuotoja, tiek L. Ž. buvo iškviesti į policijos komisariatą dėl transporto priemonių apžiūros. „Bmw“ vairuotoja nurodė, kad po 2022 m. rugpjūčio 26 d. įvykio, kuomet susilietė jos automobilis „Bmw“ ir L. Ž. vairuojamas automobilis „Toyota Tundra“, ant jos automobilio priekinio kairiojo sparno yra brūkšnys/įbrėžimas. Transporto priemonių apžiūros metu ant L. Ž. automobilio „Toyota Tundra“ jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Neatmetama tikimybė, kad „Bmw“ vairuotojai pavojingai manevruojant, staiga keičiant važiavimo kryptį, persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą bei „išstumiant“ L. Ž. iš antrosios eismo juostos, „Bmw“ vairuotoja savo vairuojamu automobiliu galėjo priliesti L. Ž. automobilį „Toyota Tundra“. Kadangi „Bmw“ vairuotoja pažeidė minėtus KET 101, 104 punktus, todėl jei ir transporto priemonės buvo susilietusios, tai šio įvykio kaltininkė ir yra būtent „Bmw“ vairuotoja. Skunde taip pat cituojamas KET 222 punktas ir nurodoma, kad šis punktas net negalėjo būti pažeistas, nes tuo atveju, jei „Bmw“ vairuotojos ir L. Ž. transporto priemonės būtų susilietusios (įvyktų eismo įvykis), šiame eismo įvykyje dalyvauja abu transporto priemonių savininkai, todėl šio atveju KET 222 punktas negalėjo būti pažeistas. Skunde cituojami ANK 426 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnis ir teigiama, kad L. Ž. nežinojo ir nesuvokė, jog 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.45 val. „Bmw“ vairuotojai pavojingai manevruojant, akivaizdžiai pažeidžiant KET 101, 104 punktus, įvyko eismo įvykis (susilietė „Bmw“ ir „Toyota Tundra“ automobiliai). „Bmw“ vairuotojos pavojingo manevravimo metu transporto priemonių greitis buvo apie 70 km/h. L. Ž. nematė, kad transporto priemonės būtų susilietusios. L. Ž. taip pat neišgirdo jokios pašalinio garso ir nepajuto jokių neįprastų transporto priemonės judesių, iš kurių būtų galima numanyti, kad transporto priemonės susilietė. Jokio eismo įvykio nepastebėjo ir kartu su L. Ž. važiavusi jo sutuoktinė L. Ž.. Kadangi L. Ž. nežinojo, kad įvyko eismo įvykis, todėl nesustojo ir su žmona bei mažamečiais vaikais nuvažiavo savo kryptimi namo. Neabejotina, kad tuo atveju, jei L. Ž. būtų suvokęs (pajautęs, išgirdęs, pamatęs), jog įvyko eismo įvykis, būtų nedelsiant sustabdęs savo vairuojamą automobilį ir su kitu eismo dalyviu būtų išsiaiškinęs visas eismo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju nėra L. Ž. veiksmuose kaltės, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento, administracinė atsakomybė nekyla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašė atstovo advokato skundo netenkinti o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija su skundu nesutinka ir nurodo, kad byloje yra pateikti du vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota eismo situacija. Vieną vaizdo įrašą pateikė pareiškėjas L. Ž. iš savo automobilio „Toyota Tundra“, o kitą vaizdo įrašą pateikė liudytojas važiavęs iš paskos. L. Ž. vaizdo įraše matyti, kaip jis atvažiuoja nuo Oslo g. link Vakarinio aplinkkelio antra eismo juosta. Praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, iš šios eismo juosto įvažiuoja į Vakarinio aplinkkelio antrą eismo juostą. Pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiuoja „BMW” automobilis. Vaizdo įraše matyti, kad „BMW” automobilio vairuotoja parodo kairį posūkio signalą įspėjantį, kad nori rikiuotis į antrą eismo juostą, kuria važiuoja „Toyota“. Akivaizdu, kad „Toyota“ vairuotojas nenorėdamas įleisti automobilio „BMW” į savo važiuojamą eismo juostą nepristabdo ir bando užspausti automobilį. Pastebėjęs, kad „BMW” vis dėl to persirikiavo, pats išvažiuoja į trečią eismo juostą, dalinai aplenkia „BMW” ir rikiuojasi į antrą eismo juostą kuria važiuoja „BMW”. Iš šio vaizdo įrašo nėra tiksliai matoma kokioje padėtyje buvo automobilis „Toyota Tundra“ automobilio „BMW” atžvilgiu, kai rikiuojasi į antrą eismo juostą, tačiau peržiūrėjus liudytojo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti abiejų automobilių manevrai iš galo, matyti, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas L. Ž., persirikiavęs į trečią eismo juostą, pavažiuoja į priekį ir tyčiniu, staigiu judesiu rikiuojasi tiesiai į automobilį „BMW”, kuris tuo metu važiavo antra eismo juosta. Tik dėka „BMW” vairuotojos, kuri spėjo sureaguoti į chuliganišką ir labai pavojingą L. Ž. veiksmą, vengdama susidūrimo, nusuko vairą į dešinę, į pirmą eismo juostą, kur atsitiktinumo dėka nebuvo kitų transporto priemonių, ir tokiu būdu išvengė didelių padarinių. Be to L. Ž. paaiškinime nurodė, kad tuo metu važiavo su žmona ir mažamečiais vaikais. Pažvelgus į jo agresyvų ir tyčinį „BMW” automobilio taranavimą, Institucijai nesuvokiama, kokį pavojų jis sukėlė ne tik aplinkiniams, tačiau ir savo artimiesiems, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta nelaimingo atsitikimo. Iš liudytojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad L. Ž. tokiu tyčiniu pavojingu veiksmu siekė pamokyti „BMW” vairuotoją, neva ji neturėjo teisės taip persirikiuoti į jo važiavimo juostą. Taigi L. Ž., važiuodamas pakankamai dideliu „Toyota Tundra“ automobiliu, agresyviu staigiu veiksmu, tyčia rikiavosi į šalia važiuojantį „BMW” automobilį ir jį kliudė. Po tokio tyčinio veiksmo, kai asmuo rikiuojasi tiesiai į šalia važiuojantį automobilį, ir nesitikėti, kad bus susidūrimas, mažai tikėtina, t. y. jis turėjo netgi matyti automobilių susilietimą, kadangi atliekant šį veiksmą, tikrai stebėjo „BMW” automobilį, į kurį rikiavosi. Atsiliepime cituojamas KET 222 punktas, ANK 426 straipsnio 2 dalies norma ir teigiama, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad L. Ž. tyčia taranavo automobilį „BMW”, po ko skubiai pasišalino, tikėdamasis, kad aplinkiniai neužfiksavo jo valstybinio numerio, ir tokiu būdu išvengs administracinės nuobaudos.

Teisme advokatas Mindaugas Andraikėnas nurodė, kad atsisako skundo dalies ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti dalyje dėl L. Ž. nubaudimo pagal ANK 426 tr. 2 d. bei jam paskirtos 1400 eurų baudos. Kitoje dalyje dėl patraukimo atsakomybėn pagal 417 str. 7 d. ir skirtos 10 eurų baudos už kitų kelių eismo taisyklių pažeidimus su nutarimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).

KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-333-426/2018, Nr. AN2-157-316/2021). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. Ž. 2022 m. rugpjūčio 26 d. 17.45 val. Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Tundra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė automobilį „Bmw X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi ir jį apgadino. Pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.

Nagrinėjant skundą teisme L. Ž. parodė, kad važiavo vakare pasiėmęs vaikus iš šventės Vingio parke. Prieš viaduką buvo sankryža. Jis sustojo ir praleido pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Antra eismo juosta pajudėjo į aplinkkelį Ukmergės kryptimi. Neprivažiavus viaduko prieš jo automobilį pradėjo rikiuotis automobilis „BMW“, kuris tuoj pat staigiai stabdė. Jis turėjo išvengti susidūrimo ir turėjau pasitraukti į kairę juostą. Paslinkęs automobilį kelis metrus į kairę jis pamatė kito automobilio šviesas veidrodėlyje. Tai suprato kaip avarinę situaciją, dėl ko grįžo į savo juostą. Po to jis ramiai nuvažiavo nepagalvojęs, kad įvyko auto įvykis. Persirikiavo atgal į antrą juostą, nes nenorėjo užtverti kelio trečia juosta atvažiuojančiam automobiliui. Traukdamasis į antrą eismo juostą jis nepažiūrėjo į dešinę pusę. Nepajutau kontakto su kitu automobiliu.

Skunde L. Ž. dėl administracinių nusižengimų padarymo kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilio „Bmw“ vairuotoja pažeidė kelių eismo taisykles, staiga manevruodama persirikiavo į jo važiuotą antrą eismo juostą, tokiu būdu sukeldama avarinę situaciją, o jis siekdamas išvengti susidūrimo su minėta vairuotoja pasuko vairą kairiau ir keliais ratais įvažiavo į trečiąją eismo juostą, po ko vėl grįžo į savo antrąją eismo juosta, kuria ir važiavo iki automobilio „Bmw“ pavojingo manevravimo. Tiek skundu, tiek L. Ž. parodymais neigiamas tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos teigiant, jog asmuo nesuvokė, kad buvo padarytas eismo įvyki, nes nejautė, nematė ir negirdėjo automobilių kontakto. Teismui pateiktame skunde L. Ž. atstovas advokatas teigė, kad dėl eismo įvykis yra kalta „Bmw“ vairuotoja, kuri staigiai ir pavojingai manevravo persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, o L. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepajutęs jokio transporto priemonių kontakto ir nieko negirdėjęs. Visgi teisme reikalavimo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl sukelto eismo įvykio pareiškėjai atsisakė.

Nagrinėjant skundą likusioje priimto nutarimo dalyje teismas nustatė, kad L. Ž. teisėtai ir pagrįstai nubaustas dėl tyčinio pasišalinimo iš sukelto eismo įvykio vietos.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, jog Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, į pranešėjos automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir pasišalino link Pašilaičių rajono automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešė T. Š., kuri paaiškino, kad važiuodama savo automobiliu „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Oslo g. į Vakarinį aplinkkelį pirma eismo juosta, ties viaduku rikiavosi į antrą eismo juostą, tada šiek tiek pavažiavusi į priekį, pajuto smūgį į kairės pusės automobilio dalį. Su eismo įvykiu susijęs automobilis „Toyota Tundra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos link Ukmergės g. (b. l. 30). Analogiškas įvykio aplinkybes T. Š. nurodė iš kart po įvykio pateikusi rašytinį paaiškinimą, kuriame parodė, kad apie 17.45 val. įvyko eismo įvykis. Ji, vairuodama automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Oslo g. į Vakarinį aplinkkelį. Važiavo pirma eismo juosta. Ties viaduku rikiavosi į antrą eismo juostą. Truputį pavažiavusi pajuto smūgį į kairės pusės automobilio dalį. Jos automobilį sumėtė, užlinko kairės pusės veidrodėlis, ji išsigando. Automobilis „Toyota Tundra“ sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš vietos.

Pagal vaizdo registratoriaus įrašą iš paskui L. Ž. važiavusio automobilio matyti, kad automobilis „Toyota Tundra“ netrukus po išvažiavimo į trečia eismo juostą netrukus susigretinęs su automobiliu „BMW“ šį taranuoja dešiniu šonu ne persirikiuodamas, bet smūgiuodamas vairuojamu automobiliu „Toyota Tundra“. Tokie vairuotojo veiksmai parodo, kad smūgis buvo tyčinis ir L. Ž. sąmoningas siekimas neteisėtai „auklėti“ „BMW“ vairuotoją. Apgadintos automobilio „BMW“ priekinės dalies dalys (sparnas, veidrodėlis, sparno apdaila) parodo aiškų automobilių kontaktą, dėl kurio automobilis „BMW“ nubloškiamas į kitą eismo juostą.

Įvykio liudytojas D. J. netrukus po įvykio 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 17.45 val. važiavo automobiliu „Chevrolet Volt“ iš Oslo g. į Vakarinį aplinkkelį ir matė, kaip automobilis „Toyota Tundra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė prieš įvažiuojant į Vakarinį aplinkkelį, todėl jis pats buvo priverstas staigiai stabdyti. Tada „Toyota“ vairuotojas staigiai gazavo ir įsirikiavo į antrą juostą. Automobilis „Bmw X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pirmą eismo juostą ir persirikiavo į antrą eismo juostą priešais automobilį „Toyota“, o „Toyota“ persirikiavo į trečią eismo juostą. Po kelių akimirkų „Toyota“ automobilis pravažiavo automobilį „Bmw“ ir staigiai persirikiavo bei galine (dešine) automobilio dalimi tyčia kliudė „Bmw“ priekinę (kairę) pusę. „Bmw“ automobilis incidento situacijoje buvo išstumtas į pirmą eismo juostą, o „Toyota“ automobilis pralenkęs kitą automobilį persirikiavo į antrą juostą, sumažino greitį stabdydamas ir nesustojęs įsitikinti, kad nukentėjusiojo automobilio keleiviai yra sveiki, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Toks „Toyota“ automobilio vairuotojo manevras, liudytojo vertinimu, buvo chuliganiškas gąsdinimas. „Toyota“ vairuotojo veiksmai pademonstravo tai, kad jis pajuto ir pastebėjo kontaktą (b. l. 34). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. J. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi šis liudytojas neturi jokio intereso administracinio nusižengimo byloje, nepažįsta nei L. Ž., nei T. Š., įvykio dieną važiavo paskui minėtus „Toyota Tundra“ ir „Bmw“ automobilius bei pateikė savo automobilio „Chevrolet Volt“ vaizdo registratoriaus įrašą.

Sutiktina su L. Ž. atstovo advokato skunde nurodytu teiginiu, kad T. Š., vairuodama automobilį „Bmw“ iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą. Tą patvirtina ir L. Ž. tyrimo metu pateiktas automobilio vaizdo registratoriaus įrašas. Vaizdo įraše „video-9d7ffdb3dea5e6b07a7bd4a519e3a7f1-V Ž. L.,Advokatas Mindaugas Andraikėnas“ matyti, kaip automobilis „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodydamas posūkio ženklą persirikiuoja į antrąją eismo juostą, t. y. tą eismo juostą, kurioje važiuoja L. Ž. (vaizdo įrašas nuo 00.22 s. iki 00.28 s.), po ko L. Ž. vairuojamas automobilis pasitraukia į trečiąją eismo juostą, aplenkia automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga grįžta į antrą eismo juostą, pavažiuoja antrąja eismo juosta (vaizdo įrašas nuo 00.26 s. iki 00.31 s.) ir rikiuojasi į trečiąją eismo juostą, kad apvažiuotų kitą transporto priemonę, apvažiavęs transporto priemonę L. Ž. kelionę tęsia antroje eismo juostoje (vaizdo įrašas nuo 00.31 s. iki 00.59 s.).

Jau minėtas liudytojo D. J. automobilio vaizdo registratoriaus įrašas pavadinimu „Tundra Ž. L.,Advokatas Mindaugas Andraikėnas“ patvirtina, kad „Bmw“ automobilio vairuotoja T. Š. rikiavosi iš pirmos juostos į antrą eismo juostą, kurioje važiavo „Toyota Tundra“. Automobiliui „Bmw“ rikiuojantis į antrą eismo juostą, automobilis „Toyota Tundra“ persirikiavo į trečią eismo juostą (vaizdo įrašas nuo 00.09 s. iki 00.14 s.), po ko automobilio „Toyota Tundra“ vairuotojas padidino greitį, privažiavo prie automobilio „Bmw“ ir šiam smūgiavo taip išstumdamas šį automobilį iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą (vaizdo įrašas nuo 00.14 s. iki 00.20 s.).

Tokie, byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog L. Ž. iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, vairavo transporto priemonę „Toyota Tundra“ tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn, t. y. iš trečios eismo juostą į antrą eismo juostą, kurioje važiavo automobilio „Bmw“ vairuotoja, tokiu būdu keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, kontakto būdu išstūmė iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą automobilio „Bmw“ vairuoją, apgadino automobilį „Bmw“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paties L. Ž. 2022 m. rugsėjo 1 d. pateiktas paaiškinimas, jog prieš jo vairuojamą automobilį į antrą eismo juostą staiga persirikiavo automobilis „Bmw“, o jis vengdamas susidūrimo pasitraukė į trečią eismo juostą, po ko vėl grįžo į antrą eismo juostą ir jokio kontakto su automobiliu „Bmw“ nebuvo (b. l. 36), vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Skunde atstovas advokatas nurodė, kad neatmetama tikybė, kad galėjo įvykti kontaktas dėl automobilio „Bmw“ vairuotojos kaltės, tačiau teisme automobilių kontaktas įvertinus liudytojo pateiktą vaizdo įrašą jua nebebuvo neigiamas.

Skundo argumentus ir L. Ž. parodymus dėl to, kad neva jis nepajuto automobilių kontakto, teismas atmeta ir įvertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje esantys liudytojo D. J. parodymai, taip pat jo pateiktas automobilio „Chevrolet Volt“ vaizdo registratoriaus įrašas patvirtina, kad automobilio „Toyota Tundra“ vairuotojas L. Ž. specialiai staigiai sukdamas dešinėn, t. y. iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą, suvokė ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos (ką patvirtina ir paties L. Ž. pateiktas jo registratoriaus vaizdo įrašas)..

Apžiūrėjus byloje esančius transporto priemonių apžiūros protokolus nustatyta, kad automobiliui „Bmw X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas priekinis sparnas iš kairės pusės, matosi pašalinės juodos spalvos dalelės, nežymiai nubrozdintas galinio vaizdo veidrodėlio korpusas iš kairės pusės (b. l. 44), automobiliui „Toyota Tundra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmatuotas ir nufotografuotas galinis ratas iš dešinės pusės, ant galinio kėbulo matosi daugybiniai nubrozdinimai, matosi vienas ryškėjantis nubrozdinimas akiratyje apie 112-113 cm, išvada – kontaktas su automobiliu „Bmw X3“ galėjo įvykti dėl automobilio „Toyota Tundra“ galinio rato iš dešinės pusės (b. l. 45). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina automobilio „Bmw X3“ išorinius apgadinimus (b. l. 37-43), o papildomi duomenys apie eismo įvykį taip pat patvirtina, kad automobiliui „Bmw X3“ padaryti išoriniai apgadinimai, t. y. kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 32). Be kita ko, ant automobilio „Bmw X3“ tyrimo metu matėsi ir pašalinės juodos spalvos dalelės, pažymėtina, kad automobilis „Toyota Tundra“ yra juodos spalvos.

Teismas įvertinęs abiejų automobilių savininkų tyrimo metu duotus paaiškinimus, liudytojo Džiugo Jagmino paaiškinime nurodytas aplinkybes, L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundo argumentus, paties L. Ž. teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, policijos pareigūnu tarnybiniu pranešimu, papildoma informacija apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, vaizdo registratorių įrašais, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl L. Ž. padarytų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo pagrindas spręsti ir dėl L. Ž. atsakomybės už chuliganišką vairavimą pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, kur be piniginės baudos numatytas ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju nagrinėjant tik atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą nėra teisinės galimybės bloginti nubausto asmens teisinę padėtį, dėl ko nėra pagrindo pasisakyti dėl šio nusižengimo egzistavimo.

L. Ž. skundžiamu nutarimu nubaustas dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje teisingai kvalifikuoto nusižengimo, nes akivaizdžiai tyčia pasišalino iš eismo įvykio pažeisdamas KET reikalavimus, kai dėl eismo įvykio padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas dėl jau minėtų priežasčių ir motyvų kritiškai vertina L. Ž. paaiškinimą apie tai, kad jis nepajuto, nepamatė ir negirdėjo automobilių kontakto, kai pats tyčiniais veiksmais tokio kontakto siekė ir jį sukėlė. Automobilių kontaktas ir įvykis buvo akivaizdžiai suprantamas, ką patvirtina jau minėti bylos duomenys. Be to, akivaizdų automobilių kontaktą ir pakankamai aiškų smūgio pobūdį patvirtina automobiliui „BMW X3“ padaryti aiškūs apgadinimai ne vienoje, bet net keliose vietose. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad L. Ž. veiksmai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kvalifikuoti teisingai ir jis dėl to pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Kita vertus, L. Ž. pripažintas kaltu pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus, t. y. dėl to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams. Vertindamas tai teismas atsižvelgia, kad KET 222 p. reikalavimai susiję su įvykiu dėl eismo įvykio, kuomet eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio asmens. Dėl to šiuo atveju šis KET pažeidimas buvo nepagrįstai inkriminuotas pažeidėjui.

KET 219.1 p. numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti. Be to, KET 220 p. įpareigoja vairuotojus po įvykusio eismo įvykio fakto ne tik likti eismo įvykio vietoje, bet ir iš įvykio vietos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, o nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių kviesti ir apie tai informuoti policijos pareigūnus. L. Ž. pažeidė būtent šių KET punktų reikalavimus, dėl ko pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Dėl to teismas nekeisdamas priimto nutarimo esmės šią aplinkybę patikslina savo priimamu šiuo sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių kaltu pripažino L. Ž. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, atsakomybę lengvinančių nebuvimas, teisingai paskirta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi iš administracinių nusižengimų išrašo duomenų matyti, kad L. Ž. 2022 m. kovo 29 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Šį kartą asmenį pripažinus kaltu vėl už administracinį nusižengimą, numatytą to paties straipsnio 7 dalyje, paskirta tik minimali sankcijoje numatyta 10 eurų bauda, nors pažeidėjui pagrįstai šioje dalyje buvo nustatyta ir pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (padaryto pažeidimo pakartotinumas). Pažeidėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, t. y. 1 400 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu L. Ž. tinkamai pagal įstatymo nuostatas paskirta galutinė 1 400 eurų bauda.

Įvertinus visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundo jame nurodytais motyvais, skundą atmeta, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimą patikslina dėl jame netinkamai nurodyto KET 222 p. pažeidimo. Likusioje dalyje priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23919-2022 patikslinti nurodant, kad L. Ž. pažeidė ne Kelių eismo taisyklių 222 p., bet 219.1 p. ir 220 o. reikalavimus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas