Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad, teismui tenkinus pareiškėjos prašymą, nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja G. K. yra nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (2008 m. kovo 28 d. gimimo liudijimo įrašo Nr. 504), motina. Nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 1 d. mirties liudijimo įrašas Nr. 422).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. K. palikimą sudaro UAB „SEB investicijų valdymas“ sukauptas turtas, esantis asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje, vienetų likutis 1413,6295 vnt., kurių vertė 2022-10-10 dienai - 1394,26 Eur; „Swedbank“, AB asmeninėje banko sąskaitoje esantis likutis - 2,03 Eur; lygiavamzdis šautuvas MOSSBERG 500 A, Nr. L44844, 12x70 kal. - rinkos vertė nežinoma; pistoletas CZ 83, Nr. 75627, 9 mm Browning kal. - rinkos vertė nežinoma. Kito turto palikėjas neturėjo, tačiau pas antstolius užvestose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš E. K., bendra išieškojimų suma yra 57 843,32 Eur ir įsiskolinimas SODRAI sudaro 3155,24 Eur.

Dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Šiuo atveju palikėjas E. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti (atsisakyti priimti) suėjo 2022 m. lapkričio 23 d. Pareiškėja prašyme nurodė, kad pareiškėja su nepilnamečio sūnaus tėvu bendro šeimyninio gyvenimo nevedė ir santykių nepalaikė, todėl apie jo mirtį sužinojo tik kai su ja susisiekė specialistė iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus. Apie nepilnamečio vaiko teisę į atsiradusį palikimo po jo tėvo mirties sužinota jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui nepilnamečio vaiko vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą. Ši priežastis laikytina svarbia, nes dėl jos G. K. objektyviai negalėjo anksčiau įgyvendinti savo pareigų nepilnamečio vaiko vardu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo E. K. mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. K. prašymą išduoti teismo leidimą ir grąžino su priedais jį pateikusiam asmeniui, kadangi pareiškėja nepateikė visų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo.

Šiuo atveju, akivaizdu, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau dėl palikėjo E. K. mirties fakto nežinojimo, pareiškėjai gyvenant ne Lietuvoje, reikalingų dokumentų pateikimo teismui procesas užtruko, todėl ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti ir nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendintos.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė su pareiškimu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. K. mirties, nepilnamečio vaiko vardu, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. K. mirties (duomenys neskelbtini), yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl teismo leidimo išdavimo

pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo E. K. mirties, nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Teismų praktikos apžvalgoje pažymima, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo E. K. mirties, motyvuodama tuo, kad skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečio A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų pažeidimus negauta, taip pat nurodė, kad, teismui tenkinus pareiškėjo prašymą, nepilnamečio vaiko A. E. K. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Įvertinus anksčiau įvardytą palikėjo E. K. paveldimą turtą, kurį sudaro anksčiau nurodyto dydžio piniginės lėšos, aplinkybę, kad palikėjas E. K. turėjo skolinių įsipareigojimų, taip pat įvertinus paveldimo turto ir skolų dydžio santykį, spręstina, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo įsiskolinimai viršija jo turto vertę, ir turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.