Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybei bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo 1985 m. Butą su rūsiu ir priklausiniais jam buvo suteikęs tuometinis (duomenys neskelbtini) ūkis, kuriame jis nuo 1985 m. dirbo. Vėliau, kuomet vyko privatizavimas, jam buvo leista šį butą pirkti, todėl jis iš (duomenys neskelbtini) ūkio nusipirko butą už investicinius čekiu bei primokėdamas dar ir rublių. Nuo tada kai apsigyveno šiame bute iki dabar jis mokėjo mokesčius, jame gyveno, tačiau sutarties sudarytos notaro kontoroje jis neregistravo. Butas buvo prižiūrimas, remontuojamas ir tvarkomas pareiškėjo, t. y. visą daikto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaip valstybės nuosavybė valdoma patikėjimo teise valdytojo (duomenys neskelbtini) ūkio nuo 1992-03-17. Pagal 1992-03-20 sutartį, patvirtintą Varėnos valstybinėje notarinėje kontoroje, (duomenys neskelbtini) ūkis pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), M. V. pagal 1992-02-06 buto įkainojimo aktą Nr. 24. Iš mokėjimo pranešimų matyti, jog pareiškėjas buto komunalines paslaugas apmoka. Taigi iš pareiškėjo veiksmų matyti, kad pareiškėjas visą daikto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjo nesąžiningu, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 str.). Pareiškėjui pradėjus nepertraukiamai valdyti butą, jis buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį butą negu jis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1992 m. butą valdo, prižiūri ir remontuoja, t. y. valdo kaip savo. Per visą valdymo laikotarpį niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jo valdomos patalpos ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 4.47 str. 1d.11p., 4.68 str.-4.71 str., CPK 444 str.-448 str., 530-533 str., 270 str., 88 str. 1 d. 3 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu ir priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įgijimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.