Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. palikimo perėjimo valstybės liudijimu valstybė (patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“) paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. C. Butą (jo dalį). Ieškovė nuo 2019 m. birželio 28 d. teikia namo, kuriame yra palikėjo butas, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškiniu skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., t. y. už laikotarpius iki palikėjo mirties, taip pat po palikėjo mirties.

20. Byloje nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovei priteista skola už jos teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., iš valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, kaip mirusio asmens (palikėjo) Buto paveldėtojos, teisėtumas ir pagrįstumo. Teismo sprendimas ginčijamas keliais aspektais: teismas netinkamai vertino įrodymus, nesprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimo, nors atsakovė tokį prašymą buvo pareiškusi; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai atliko atsakovės atliktų periodinių mokėjimų įskaitymą; teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės informavimo apie palikėjo skolą tinkamumo.

Dėl skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties; dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties ir šio termino praleidimo padarinių

21. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

22. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas konstatavęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis; pasisakė, jog greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

23. Kasacinis teismas, keisdamas iki 2014 metų formuotą praktiką, išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

24. Taigi, ginčo butui (patalpai) po savininko mirties perėjus valstybei, ieškovė nėra atleista nuo pareigos apie savo kreditorinį reikalavimą turto perėmėjai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais per minėtoje normoje nustatytą terminą. Nors ieškovė remiasi tuo, kad atsakovę informavo siųsdama sąskaitas paveldėto buto adresu, tačiau toks informavimas neatitinka įstatymais reglamentuoto informavimo būdo.

25. Laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė nebuvo išreiškusi prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, nes toks prašymas buvo aiškiai suformuluotas ir pareikštas tripliko 7 punkte. Todėl teismas, nespręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), padarė procesinį pažeidimą, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių.

26. Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog iki nurodyto termino pabaigos ieškovė kreipėsi į įpėdinį, testamento vykdytoją, palikimo administratorių arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldėto turto ir prašė atnaujinti terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškinį teisme pareiškė 2020 metais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė yra praleidusi ne tik trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) pareikšti mirusio palikėjo įpėdinei (atsakovei) reikalavimą dėl palikėjo skolos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki (duomenys neskelbtini). (115,72 Eur), bet ir trejų metų naikinamąjį terminą (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Todėl toks terminas net ir negalėtų būti atnaujintas. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 115,72 Eur skolos (skolų valdymo ataskaitos duomenys), atsiradusios iki palikėjo mirties, priteisimo laikytinas pareikštu praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai. Atsižvelgiant į aptartą. Iš bendros prašomos priteisti sumos minusuotina 115,72 Eur suma.

Dėl įmokų įskaitymo eiliškumo

27. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra atikusi periodinių įmokų už paveldėtam turtui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Triplike atsakovė yra nurodžiusi, kad atliktų įmokų suma sudaro 205,68 Eur. Ieškovė šios aplinkybės neginčija ir tvirtina šią sumą įskaičiusi į skolą pagal civilinėje byloje Nr. L2-8606-151/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš A. C. priteismo UAB ,,Nemuno būstas“ naudai. Nors apeliaciniame skunde apeliantė jau nurodo kitą sumą – 214,66 Eur, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 straipsnis).

28. Ieškovė tvirtina įskaitymą atlikusi remiantis CK 6.55 straipsniu. Atsakovė nesutinka su įskaitymu, tvirtindama, kad yra pažeistas įskaitymo eiliškumas.

29. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad atsakovės 205,68 Eur įmokų įskaitymas į skolą pagal civilinėje byloje Nr. L2-8606-151/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą atliktas nepagrįstai.

31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00886 buvo vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-8606-151/2014 dėl 681,85 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai (skola iki 2014 m. sausio 31 d.). Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, kuria antstolės prašymu buvo pakeistas vykdymo procese skolininkas A. C. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo atmestas, konstatavus, kad kreditorius skolininko teisių perėmėjai nepareiškė reikalavimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, kuomet skolininkas (palikėjas) nebuvo pakeistas turto perėmėja, taigi atsakovė negali būti laikoma atsakinga už minėtą skolą, atsakovės atlikti perdiodiniai mokėjimai negalėjo būti įskaitomi į skolą pagal minėtoje civilinėje byloje Nr. L2-8606-151/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą. Be to, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad CK 6.55 straipsnio normos pagrindu įskaitymas negalėjo būti atiktas ir dėl to, kad skiriasi teisinis reglamentavimas skolos, susidariusios iki palikėjo mirties ir po palikėjo mirties, kai palikimą priima valstybė, dengimas: po palikėjo mirties susidarančios prievolės už turtą dengiamos kaip einamieji mėnesiniai mokėjimai, o iki palikėjo mirties atsiradusios prievolės – tik iš paveldėto ir realizuoto turto lėšų.

33. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atlikto įskaitymo teisėtumo laikytina nepagrįsta. Todėl iš bendros ieškovės prašomos priteisti skolos sumos minusuotina atsakovės atliktų 205,68 Eur įmokų suma.

Dėl likusios skolos sumos pagrįstumo

34. Remiantis skolų valdymo ataskaita, likusi prašoma priteisti periodinių mokėjimų skolos suma: 847,79 Eur – 115,72 Eur – 205,65 Eur = 526,40 Eur.

35. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė paveldėtojos įsiskolinimą grindžia išimtinai skolų valdymo ataskaita (Exel formatu), kuri nėra patvirtinta jį rengusio asmens rekvizitais ar antspaudu, joje nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų; iki 2019 m. birželio mėnesio apskaičiuotą skolą ieškovė galėjo pagrįsti tik UAB „Nemuno būstas“ sudarytais dokumentais, kadangi ši įmonė teikė administravimo paslaugas namui iki jos 2019 m. birželio 26 d. išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; ieškovė nėra pateikusi su UAB „Nemuno būstas“ pasirašytų skolų suderinimo ir perėmino aktų, kurie pagrįstų UAB „Mano Būstas Dainava” perimtus skolininkų įsiskolinimus.

36. Įrodinėjimas civiliniame proceso grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė - šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes.

37. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą.

38. Kaip matyti iš ieškovės teikto Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Mano Būstas Dainava” yra įregistruota 2019 m. birželio 28 d., reorganizavus UAB „Neries būstas“, ir ginčo namui administravimo paslaugas ji ėmė teikti nuo 2019 m. birželio 28 d. Iki tol namui administravimo paslaugas teikė UAB „Nemuno būstas“. Todėl triplike buvo logiškas atsakovės prašymas, jog ieškovė pateiktų su UAB „Nemuno būstas“ pasirašytų skolų suderinimo ir perėmino aktus, kurie pagrįstų UAB „Mano Būstas Dainava” perimtus skolininkų įsiskolinimus. Nors ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės tripliką, deja, atsakovės reikalautų duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat nepaaiškino, nepateikė atsakovės prašytų duomenų, kokiu būdu ir kokiu pagrindu UAB „Mano Būstas Dainava” yra išrašiusi į bylą pateiktas sąskaitas už ginčo namui teiktas administravimo paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 28 iki 2020 m. sausio 31 d., nors realiai administravimo paslaugas, kaip jau minėta, ji ėmė teikti tik nuo 2019 m. birželio 28 d. (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės pateiktos sąskaitos bei skolų valdymo ataskaita (Exel formatu), kuri nėra patvirtinta jį rengusio asmens rekvizitais ar antspaudu, joje nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų, nelaikytini patikimais įrodymais ieškinio aplinkybėms dėl atsakovės įsiskolinimo pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl skolos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 28 d. laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinu.

39. Ieškovės išrašytos sąskaitos už laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. jos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 177,01 Eur (9,55+17,46+10,70+9,48+9,81+34,31+32,30+53,40). Atsakovė yra atlikusi periodinių mokėjimų 205,68 Eur sumoje ir šios aplinkybės ieškovė neginčija. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už administravimo paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.

40. Įvertinus aptartas aplinkybes, ieškinys visoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika, priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomas sprendimas panaikintas ne ieškovės apeliacinio skundo argumentais, o kaip sprendimo dalis, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.