Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-863-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
e2A-863-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas
Šukionių medžiotojų
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-863-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00293-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4841-1004/2017 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Šukionių medžiotojų būreliui dėl Šukionių medžiotojų būrelio valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Šukionių medžiotojų būrelio valdybos 2017 m. vasario 22 d. nutarimą, kuriuo nutarta netenkinti R. S. 2017 m. sausio 30 d. prašymo atleisti jį nuo paskirtos 400 Eur baudos mokėjimo, bei nutarta, jog R. S. negali dalyvauti būrelio plotuose organizuojamose būrelio medžioklėse, kol nesumokės 21,78 Eur būrelio nario mokesčio ir 400 Eur tikslinių įmokų.

Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8228-641/2016 pripažino negaliojančiu Šukionių medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą pašalinti jį iš Šukionių medžiotojų būrelio narių. Civilinės bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad turi būti atleistas nuo baudos mokėjimo, nes jis talkose negalėjo dalyvauti dėl ligos. Todėl būreliui 2017 m. sausio 30 d. raštu pateikė prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios finansinės padėties atleisti jį nuo paskirtos 400 Eur baudos mokėjimo už nedalyvavimą būrelio įsigytos sodybos tvarkymo talkose dėl ligos ir grąžinti jam dalį sumokėtos baudos. Nežinojo, jog reikia sumokėti 21,78 Eur nario mokestį avansu, nes jis mokamas iki medžioklės sezono pabaigos, t. y. 2017 m. balandžio 30 d. Tačiau atsakovas 2017 m. vasario 22 d. nutarimu ne tik netenkino jo prašymo, bet ir uždraudė dalyvauti medžioklėse iki tol, kol nesumokės jam paskaičiuotos baudos ir dalies nario mokesčio už 2016-2017 m. medžioklės sezoną. Mano, kad jo 2017 m. sausio 30 d. prašymas ir jam taikytinų sankcijų klausimas buvo išnagrinėtas ir atsakovo nutarimas priimtas iš esmės pažeidus procedūrinius standartus.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Šukionių medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas tinkamai buvo informuotas apie būrelio nario mokesčio skolą ir tikslinių įmokų skolą, šiam ginčui aktualūs klausimai yra reglamentuoti Šukionių medžiotojų būrelio įstatuose. Pagal šiuos įstatus sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio už tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, nemokėjimą – uždrausti dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 3 metų ir siūlo būrelio narių susirinkimui pašalinti iš būrelio narių - priima valdyba (įstatų 47.12.1 p.), nes aukščiausias būrelio valdymo organas - būrelio narių susirinkimas - priima į būrelį naujus narius arba šalina iš jo esamus medžioklės būrelio narius (įstatų 25.10 p.). Narys negali būti pašalintas iš medžioklės būrelio už įstatuose nurodytų pareigų nevykdymą, sprendimą dėl nario pašalinimo priima būrelio narių susirinkimas (įstatų 21 punktas). Šiuo atveju atsakovas, pašalindamas ieškovą iš būrelio, vadovavosi įstatų 14.3 punktu, kuriame numatyta imperatyvi būrelio nario pareiga mokėti tikslines įmokas, mokesčius, susijusius su būrelio veikla, kurios būtent ir nevykdė ieškovas. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl motyvas dėl blogos finansinės padėties yra deklaratyvus. Ieškovas yra ilgametis būrelio narys, kuriam yra žinomos nario pareigos bei medžiotojų būrelio įstatai. Jei ieškovas negali dalyvauti talkose, tai kelia pagrįstų abejonių dėl tolimesnio ieškovo dalyvavimo atsakovo veikloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis Šukionių medžiotojų būrelio valdybos 2017 m. vasario 22 d. nutarimo dalis, kuriomis nutarta netenkinti R. S. 2017 m. sausio 30 d. prašymo atleisti jį nuo paskirtos 400 Eur baudos mokėjimo, bei nutarta, jog R. S. negali dalyvauti būrelio plotuose organizuojamose būrelio medžioklėse, kol nesumokės 21,78 Eur būrelio nario mokesčio ir 400 Eur tikslinių įmokų, priteisė iš atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio ieškovui R. S. bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 47.13.1. punktą, valdybos sprendimas dėl medžioklės draudimo iki 3 metų, yra savarankiškas sprendimas ir šiuo sprendimu ieškovui buvo pritaikyta poveikio priemonė, byloje duomenų apie inicijuotą valdybos sprendimo dalių perdavimą spręsti medžiotojų būrelio narių susirinkimui nėra. Šio valdybos sprendimo dalys R. S. atžvilgiu turi tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai: neatleidimas nuo tikslinių įmokų mokėjimo, būrelio įstatų pažeidimų konstatavimas dėl nario mokesčio dalies skolos, poveikio priemonės taikymas ir sprendimo dalių neperdavimas tvirtinti medžiotojų būrelio narių susirinkimui gali pakirsti kitų būrelio narių pasitikėjimą ieškovu, verčia jį gintis nuo šių jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu daro tiesioginę įtaką ieškovo teisėtiems interesams, jo reputacijai. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentu, jog 2017 m. vasario 22 d. būrelio valdybos sprendimas negali būti ginčo objektu civilinėje byloje.

Teismo vertinimu, tokie valdybos dalies nutarimų R. S. atžvilgiu procedūros pažeidimai yra esminiai, nes jie rodo, jog būrelio valdyboje buvo vadovautasi tik priimtu teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažintas R. S. pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių neteisėtu, nerenkant papildomų įrodymų, nesuteikiant teisės ieškovui žinoti ir gintis nuo pateiktų galimų pažeidimų.

Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 14.3 ir 14.4 p. numato, jog būrelio nariai privalo mokėti tikslines įmokas, mokesčius, susijusius su būrelio veikla, bei mokėti būrelio metinį mokestį ne vėliau kaip iki kasmet organizuojamo ataskaitinio būrelio narių susirinkimo. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog būrelyje nėra nustatytos įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarkos, o būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio už įstatuose nurodytų pereigų nevykdymą (įstatų 21 p.). Todėl, nemotyvuotai būrelio valdybai nusprendus nepritarti ieškovo 2017 m. sausio 30 d. prašymui ir šio prašymo neperdavus svarstyti būrelio narių susirinkimui, teismo vertinimu, tokia valdybos sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl pripažinta negaliojančia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Šukionių medžiotojų būrelis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovas nesilaikė ginčo ne teisme sprendimo tvarkos. Nors tokia tvarka nėra tiesiogiai numatyta įstatuose, tačiau įstatų 13.6. punkte numatyta nario teisė apskųsti valdybos nutarimus būrelio narių susirinkimui. Taip pat numatyta nario teisė kreiptis į būrelio valdybą dėl neeilinio narių susirinkimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti, todėl ginčas neteismingas teismui.

8.2. Tik būrelio valdyba turi teisę atleisti atskirus medžiotojus nuo visų ar dalies jiems šiuose įstatuose numatytų pareigų, išskyrus būrelio nario metinį mokestį ir kitas tikslines įmokas būrelio veiklai vykdyti (įstatų 47.12. p.). Valdybos kompetencijoje yra savarankiškas poveikio priemonių taikymas, kai būrelio narys nemoka tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su būrelio veikla, gali uždrausti dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse arba siūlyti būrelio susirinkimui pašalinti iš būrelio narių. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad valdyba neturėjo teisinio pagrindo ieškovą atleisti nuo įmokų, tai yra išimtinai visuotinio narių susirinkimo kompetencija.

8.3. Įstatuose ir Asociacijos įstatyme nėra numatyta, kad valdybos posėdyje privalo dalyvauti ieškovas. Be to, ieškovas savo prašyme neišreiškė valios dėl dalyvavimo valdybos posėdyje. Ieškovas savo skolos neginčijo, tą pripažino teismo posėdyje, kas buvo užfiksuota teismo sprendime, todėl atsakovui papildomai nebuvo jokio pagrindo rinkti įrodymus už ieškovą.

8.4. Pirmos instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad būrelyje nėra nustatytos įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarkos. Einamojo medžioklės sezono pabaigoje kasmet yra organizuojami būrelio narių ataskaitiniai susirinkimai, kuriems yra pateikiamos tvirtinti besibaigiančio einamojo medžioklės sezono finansinės ataskaitos ir sekančio medžioklės sezono finansinės sąmatos, kurios pridedamos prie susirinkimų protokolų. Būrelio nario ir kitų tikslinių įmokų mokėjimas taip pat yra reglamentuotas būrelio narių susirinkimo ir būrelio valdybos priimtais nutarimais.

Atsiliepimas

8.5. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad nemotyvuotai būrelio valdybai nusprendus nepritarti ieškovo 2017 m. sausio 30 d. prašymui ir šio prašymo neperdavus svarstyti būrelio narių susirinkimui, tokia valdybos sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsakovas, priimdamas sprendimą nepritarti ieškovo prašymui, motyvavo jį ankstesnio teismo sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su įmokų mokėjimu, todėl negalima teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Tokiomis aplinkybėmis, kai narys nemoka įmokų, kurių iš esmės neginčija, įstatuose yra aiškiai nurodyti valdybos veiksmai: arba nariui draudžiama dalyvauti medžioklėse, kol nebus įvykdyta prievolė, arba teikiamas pasiūlymas visuotiniam narių susirinkimui dėl nario pašalinimo.

8.6. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą viešojo intereso aspektu, tačiau netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei pobūdį, nepagrįstai priteisė rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo atmesti, priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei Civilinis kodeksas, nei Asociacijų įstatymas, nei būrelio įstatai nenumato išankstinės būrelio organų sprendimų nagrinėjimo tvarkos. Įstatų 25 punkte nustatyta būrelio narių susirinkimo kompetencija, tačiau šiuo punktu nėra nustatyta, jog būrelio narių susirinkimas būtų privaloma ikiteisminio ginčų dėl valdybos priimtų nutarimų nagrinėjimo institucija. R. S. pagrįstai tikėjosi, jog būrelio valdyboje bus svarstomas tik jo 2017 m. sausio 30 d. prašymas atleisti jį nuo 400 Eur tikslinių įmokų už nedalyvavimą būrelio įsigytos sodybos tvarkymo talkose ir grąžinti jau įmokėtą 50 Eur dalį, tačiau valdyba sprendė ir dėl 21,78 Eur būrelio nario mokesčio skolos, ir dėl sankcijų už mokesčių nemokėjimą. Tokie valdybos sprendimai ieškovui buvo siurpriziniai, nes apie jų svarstymą jam nebuvo pranešta. Atsakovo įstatų 17 p. nustatyta, kad „Įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu“, tačiau tokio atskiro dokumento būrelis lyg šiol nėra patvirtinęs, todėl įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka būrelyje yra nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturi teisės priskaičiuoti ir reikalauti mokėti mokesčius tvarka, kuri nėra patvirtinta, kaltinti ieškovą šių pareigų pažeidimu ir skirti jam už tai sankcijas. Atsakovas be jokio pagrindo teigia, kad ieškovas neginčijo ir sutiko su 400 Eur tikslinės įmokos skola, nes anksčiau neteikė prašymo dėl šių mokesčių. Tačiau, kaip nurodyta ieškinyje, apie tokią teisę ieškovas sužinojo tik gavęs Šukionių medžiotojų būrelio susirinkimo 2015-05-24 protokolą, kurį atsakovas pateikė Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-8228-641/2016. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingas tik pats atsakovas, dėl to nėra ieškovo kaltės. Savo procesinėmis teisėmis R. S. naudojasi sąžiningai, todėl mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto Šukionių medžiotojų būrelio apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliantas Šukionių medžiotojų būrelis apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad ieškovas R. S. nesilaikė ginčo ne teisme sprendimo tvarkos ir, nors tokia tvarka nėra tiesiogiai numatyta įstatuose, tačiau įstatų 13.6. punkte numatyta nario teisė apskųsti valdybos nutarimus būrelio narių susirinkimui, taip pat numatyta nario teisė kreiptis į būrelio valdybą dėl neeilinio narių susirinkimo.

Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, aktualūs yra Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 ir 3 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) bei CPK normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti, šios teisės negalima paneigti, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

Pagal AĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises (8 p.), valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas (10 p.). Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 13.2 punkte numatyta, kad būrelio narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti būrelio narių susirinkime (13.2 p.), kreiptis į būrelio valdybą dėl neeilinio narių susirinkimo sušaukimo (13.3 p.), apskųsti valdybos nutarimus būrelio narių susirinkimui (13.6 p.), kreiptis į teismą dėl būrelio organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (13.12 p.).

Apeliantas nurodo, kad ieškovas R. S. 2017-02-22 valdybos nutarimą, kuriuo netenkintas jo prašymas atleisti nuo mokesčių ir tikslinių įmokų, turėjo skųsti būrelio narių susirinkimui. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2017-02-22 valdybos priimtas sprendimas yra savarankiškas sprendimas, kuriuo ieškovui R. S. pritaikyta poveikio priemonė – draudimas dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse iki tol, kol nebus sumokėtas 21,78 Eur nario mokestis bei 400 Eur tikslinių įmokų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2017-02-22 būrelio valdybos nutarimas gali būti ginčo objektu civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai pastebėdamas, jog nei Civilinio proceso kodeksas, nei Šukionių medžiotojų būrelio įstatai nenumato išankstinės būrelio organų sprendimų nagrinėjimo tvarkos. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad būrelio įstatai nenumato šios tvarkos, tačiau teigia, jog būrelio įstatų 13.6 punkte numatyta nario teisė apskųsti valdybos nutarimus būrelio narių susirinkimui. Iš Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 6 skyriaus, reglamentuojančio būrelio narių susirinkimo kompetenciją, sušaukimo tvarką, sprendimų priėmimo tvarką, matyti, kad būrelio narių susirinkimas svarsto valdybos sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendžiamas klausimas dėl nario pašalinimo iš būrelio narių (21, 25.10 p.). Kaip teisingai pažymėjo ir pats apeliantas, būrelio valdybos nutarimo, kuriuo uždrausta būrelio nariui dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse, apskundimo tvarkos būrelio įstatai nereglamentuoja. Byloje nepateikta įrodymų, jog 2017-02-22 valdybos nutarimas perduotas spręsti būrelio narių susirinkimui. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apelianto argumentas, kad ieškovas R. S. nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad tik būrelio valdyba turi teisę atleisti atskirus medžiotojus nuo visų ar dalies jiems šiuose įstatuose numatytų pareigų, išskyrus būrelio nario metinį mokestį ir kitas tikslines įmokas būrelio veiklai vykdyti (Įstatų 47.12. p.). Apelianto teigimu, valdyba neturėjo teisinio pagrindo ieškovą atleisti nuo įmokų, tai yra išimtinai visuotinio narių susirinkimo kompetencija.

Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 47.12 punktas numato, kad tik būrelio valdyba turi teisę atleisti atskirus medžiotojus nuo visų ar dalies jiems šiuose įstatuose numatytų pareigų, išskyrus būrelio nario metinį mokestį ir kitas tikslines įmokas būrelio veiklai vykdyti. Visiškai sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad valdyba neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo prašymo atleisti jį nuo nario mokesčio ir tikslinių įmokų mokėjimo, tai yra išimtinai visuotinio narių susirinkimo kompetencija, todėl jau vien šiuo pagrindu valdybos 2017-02-22 nutarimas pripažintinas neteisėtu.

Apelianto teigimu, atsakovas, priimdamas sprendimą nepritarti ieškovo prašymui, šį savo sprendimą motyvavo ankstesnio teismo sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su įmokų mokėjimu, todėl negalima teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalies motyvų citavimas, nurodant, jog ieškovas įsiskolinimą pripažino ir ėmėsi aktyvių veiksmų šiam įsiskolinimui padengti, nelaikytinas valdybos 2017-02-22 priimto nutarimo tinkamu motyvavimu. Pastebėtina, kad ieškovas prašė atleisti jį nuo nario mokesčio ir tikslinių įmokų sumokėjimo dėl sveikatos būklės ir sunkios finansinės padėties, tačiau valdyba šių priežasčių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendimas yra nemotyvuotas.

Apeliantas nurodo, kad nei įstatuose, nei Asociacijos įstatyme nėra numatyta, kad valdybos posėdyje privalo dalyvauti ieškovas, ieškovas savo prašyme neišreiškė valios dėl dalyvavimo valdybos posėdyje, ieškovas savo skolos neginčijo, tą pripažino teismo posėdyje, kas buvo užfiksuota teismo sprendime, todėl atsakovui papildomai nebuvo jokio pagrindo rinkti įrodymus už ieškovą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį apeliacinio skundo argumentą, visiškai pritaria ieškovo R. S. argumentui, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog būrelio valdyboje bus svarstomas tik jo 2017 m. sausio 30 d. prašymas atleisti jį nuo 400 Eur tikslinių įmokų už nedalyvavimą būrelio įsigytos sodybos tvarkymo talkose ir grąžinti jau įmokėtą 50 Eur dalį, tačiau valdyba sprendė ir dėl 21,78 Eur būrelio nario mokesčio skolos bei dėl sankcijų už mokesčių nemokėjimą. Tokie valdybos sprendimai ieškovui buvo siurpriziniai, nes apie jų svarstymą jam nebuvo pranešta. Atsakovas skundžiamą nutarimą priėmė nepranešęs ieškovui apie numatomą valdybos posėdį, jo darbotvarkę, neišklausęs ieškovo nuomonės, nesuteikęs galimybės jam dalyvauti posėdyje bei išdėstyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, pateikti dokumentus ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant ginčijamą valdybos nutarimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, apeliantas leistinais įrodymais šių teismo išvadų nepaneigė.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad būrelyje nėra nustatytos įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarkos. Apelianto teigimu, einamojo medžioklės sezono pabaigoje kasmet yra organizuojami būrelio narių ataskaitiniai susirinkimai, kuriems yra pateikiamos tvirtinti besibaigiančio einamojo medžioklės sezono finansinės ataskaitos ir sekančio medžioklės sezono finansinės sąmatos, kurios pridedamos prie susirinkimų protokolų. Būrelio nario ir kitų tikslinių įmokų mokėjimas taip pat yra reglamentuotas būrelio narių susirinkimo ir būrelio valdybos priimtais nutarimais.

AĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato pareigą būrelio įstatuose reglamentuoti asociacijos narių stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarką, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Šukionių medžiotojų būrelio įstatų 4 skyrius, reglamentuojantis stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarką, numato, kad narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį nustato būrelio narių susirinkimas (16 p.), įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu (17 p.). Byloje nepateikta įrodymų, kad Šukionių medžiotojų būrelis atskiru dokumentu būtų patvirtinęs įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarką, todėl laikytina, kad ši tvarka nėra nustatyta lig šiol. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-8228-641/2016) konstatuota, jog atsakovo atstovai teisme patvirtino, kad tokio dokumento atsakovas nėra priėmęs, analogiškas aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nagrinėdamas ieškovo ieškinį. Nors apeliantas nurodo, kad būrelio nario ir kitų tikslinių įmokų mokėjimas yra reglamentuotas būrelio narių susirinkimo ir būrelio valdybos priimtais nutarimais, tačiau jokių šias aplinkybes pavirtinančių įrodymų nepateikė.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam šių teisinių santykių reglamentavimui, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo R. S. ieškinį, pripažindamas Šukionių medžiotojų būrelio valdybos 2017 m. vasario 22 d. nutarimą negaliojančiu.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes netinkamai įvertino ginčo pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei pobūdį, nepagrįstai priteisė rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pažymėtina, kad teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka šių nuostatų ir protingumo bei teisingumo principus. Taigi, dėl paminėto ir ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 438,08 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistinos iš apelianto Šukionių medžiotojų būrelio (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Šukionių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 168082898, ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,08 Eur (keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė