- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- e2YT-8526-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01050-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis Č. K., miręs (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pirma mirė mama, o po to tėtis, jos mama I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mama gyveno santuokoje su Č. K.. Pareiškėja yra vienintelė I. ir Č. K. dukra. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Č. K.. Po tėvo mirties kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Mamos vardu, pareiškėjos turimomis žiniomis, jokio turto nebuvo. Turtas buvo registruotas tėvo Č. K. vardu. Notarų biure paaiškėjo, kad 44/224 dalis žemės sklypo (miškų ūkio paskirties) 2012 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tėvai, būdami santuokoje, įsigijo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nežiūrint, kad turtas registruotas tik vieno sutuoktino Č. K. vardu. Tėvo dalį ji paveldėjo, o po mamos mirties Raseinių rajono 1-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Paaiškino, kad Č. K. po sutuoktinės mirties rūpinosi visu jos likusiu turtu, įskaitant ir mišką, neišskirdamas jos dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nors tėvas faktiškai rūpinosi likusiu turtu, dokumentais įrodyti palikimo priėmimo nėra galimybės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, jog VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Č. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
4. Liudytoja Z. P. paaiškino, kad ji pažinojo pareiškėjos tėvus Č. K. ir I. K., gyveno kaimynystėje. Juos pažinojo kokius trisdešimt aštuonis metus. Gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pirma mirė I., (duomenys neskelbtini). Po I. mirties Č. K. gyveno savo namuose. Jis viskuo naudojosi, naudojosi ir miško paskirties žemės sklypu, ten tvarkėsi, pasikirsdavo malkų. Kodėl K. po žmonos mirties nėjo pas notarą nežino. Nurodė, kad K. turi vieną dukrą.
5. Liudytojas T. P. paaiškino, kad jie su Č. K. ir I. K. gyveno kaiminystėje. Pirma mirė I. K.. Po žmonos mirties Č. K. kitos santuokos nebuvo sudaręs, gyveno vienas tuose pačiuose namuose. K. turėjo vieną vaiką. Kodėl Č. K. nesikreipė po žmonos mirties į notarą nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. K. yra I. K. ir Č. K. dukra. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad daugiau vaikų nėra, Č. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2024 m. balandžio 19 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimą, dėl I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą, I. K. vardu registruoto turto nėra, Č. K. vardu registruota 44/224 dalys žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
5. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po I. K. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja turi vieną vaiką, jai mirus (duomenys neskelbtini) liko sutuoktinis Č. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodo pareiškėja, jos tėvas Č. K. po mamos I. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos neužvedė ir turto nepaveldėjo, tačiau visu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu turtu rūpinosi neišskirdamas jokios dalies. VĮ Turto bankas nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Palikėjos turtą, kaip ir nurodyta pareiškime, perėmė valdyti ir juo disponavo palikėjos sutuoktinis Č. K., dėl valdymo niekas pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina pareiškime nurodytos aplinkybės, kiti byloje esantys įrodymai.
6. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
7. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
8. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas Č. K. po mamos I. K. mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo neišskirdamas jokios dalies, tai patvirtino ir liudytojai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. Č. K. po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
9. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš aptarto laikytina, kad Č. K. kaip palikėjos sutuoktinis perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes I. K. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po I. K. mirties. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad Č. K. po I. K. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo disponuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.