- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-106-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04333-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M.“
- Atsakovas
- K. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ieškinio atsakovui K. B. (K. B.) dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės (dėl žalos atlyginimo) priėmimo ir praleisto procesinio termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „M.“ (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti procesinį terminą ieškovės ieškiniui pateikti ir ieškinį dėl žalos atlyginimo priimti; 2) išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu bei priteisti iš atsakovo K. B. ieškovei padarytą 71 948,50 Eur žalą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „M.“ prašymo dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo netenkino, ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės (dėl žalos atlyginimo). Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenys, nustatė, kad ieškovė iš esmės prašo atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškinį, nurodydama aplinkybę, jog jos atstovė advokatė buvo iš anksto suplanuotose atostogose, o grįžusi po atostogų į darbą, ieškinį pateikė nedelsdama, nežymiai praleidusi terminą;
3.2. Ikiteisminio darbo ginčo nagrinėjimo procese ir teikiant ieškinį teismui ieškovei teisinę pagalbą teikė atstovė advokatė L. K.. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, jog advokatei, kuri laikoma savo srities profesionale ir ieškovei, juridiniam asmeniui, yra keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, todėl preziumavo, kad tiek advokatei, tiek ieškovei turėjo būti žinomos teisės normos, tame tarpe ir reglamentuojančios procesinio termino praleidimo pasekmes;
3.3. Teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktų ieškinio ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikto ieškinio turiniu, nustatė, kad ieškiniai nėra identiški. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateiktas ieškinys yra papildytas naujai nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad ieškinys yra naujas turinio prasme, patvirtina ir ieškinyje pateikti paaiškinimai dėl termino atnaujinimo, t. y. naują ieškinį ieškovės atstovė teikia teismui praėjus keletai dienų po 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties priėmimo. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad būtent asmens, t. y. ieškovės ar jos atstovės veiksmai, kurie priklausė nuo asmens valios ir siekio tikslinti pirminį ieškinį praleidus kreipimosi į teismą terminą, nepripažino atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu, todėl sprendė, kad sukliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovę įgyvendinti savo teises. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomas nežymus termino praleidimas savaime nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „M.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės — atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės (dėl žalos atlyginimo) pateikti. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-26 nutarties priėmimo dieną terminas ieškiniui dėl darbo ginčo pateikti, kreipiantis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, jau buvo pasibaigęs. Taigi, procesinis terminas nebuvo praleistas dėl ieškovės atstovės suplanuotų atostogų;
4.2. Apeliantė paaiškina, kad šiuo atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė praleido terminą pateikti ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, yra pradinio ieškinio (2024-11-21) pateikimas neteismingam teismui dėl atsitiktinės žmogiškos techninės klaidos, kas vertintina kaip formalus pažeidimas, kuris negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Pradinis ieškinys buvo pateiktas teismui nepraleidus procesinio termino, tačiau 2024-11-26 nutartimi atsisakyta jį priimti kaip neteismingą, todėl šalinant šį trūkumą teismingam teismui buvo pateiktas kitas 2024-12-12 ieškinys, tačiau procesiniam terminui jau pasibaigus. Kadangi DGK 2024-10-22 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminas baigėsi 2024-11-21, todėl jau 2024-11-26 nutarties priėmimo dieną terminas ieškiniui pateikti buvo pasibaigęs. Tad, ar ieškovė/ieškovės atstovė, sutinkamai su 2024-11-26 nutartimi, būtu teikusi kitą ieškinį nutartyje nurodytam teismingam teismui nedelsiant po šios nutarties priėmimo, ar nedelsiant (antrą dieną) po ieškovės atstovės atostogų pabaigos, bet kuriuo atveju procesinis terminas pateikti ieškinį pagal teismingumą jau būtu pasibaigęs;
4.3. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą ne teisingumo principo įgyvendinimui, ieškovės pažeistų teisių analizei, o formalių pažeidimų įvardijimui — teismas pernelyg sureikšmino ieškovės atstovės buvimą atostogose, kito advokato nepaskyrimą pateikti ieškinį, ieškiniuose išdėstytų aplinkybių netapatumą;
4.4. Apeliantė aktyviai, sąžiningai ir rūpestingai siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, procesinio termino praleidimą iš esmės lėmė apeliantės kreipimasis į neteismingą teismą dėl apeliantės atstovės žmogiškos techninės klaidos (o ne dėl atstovės buvimo atostogose, ieškinio aplinkybių tikslinimo ir kt.). kuri per protingą laiką, nesant piktnaudžiavimo teise, buvo ištaisyta, padavus ieškinį teismingam teismui, ir toks formalus procesinis pažeidimas negali lemti apeliantės teisės ginti savo pažeistas teises teisme apribojimo;
4.5. Pažymėjo, kad abiejų ieškinių dalykas yra tapatus ir nekeistas, ieškinio turinio papildymas keliomis aplinkybėmis dėl aiškumo nepakeitė ginčo esmės ir neįtakojo termino praleidimo bei niekaip nepatvirtina apeliantės/jos atstovės neatidumo, nerūpestingumo;
4.6. Akcentavo, kad apeliantė nėra praleidusi Darbo kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo, siekdama apginti savo pažeistas teises, todėl apeliantės teisė pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise ar ją apginti nėra pasibaigusi. Nagrinėjamu atveju naikinamasis terminas nėra pasibaigęs, o procesinis terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurios, vertinant atskirojo skundo padavimo aplinkybių visuma pripažintinos svarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl atskirojo skundo
3. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria, netenkinus ieškovės prašymo dėl termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo, ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šis terminas gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 straipsnio 2 dalis).
5. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas, (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AC-55-1 „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 55, 2021 m.).
6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti procesinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė šiuos veiksmus atlikti laiku ir tinkamai, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo svarbios termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi praleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: DGK sprendimą priėmė 2024 m. spalio 22 d., terminas ieškiniui paduoti suėjo 2024 m. lapkričio 21 d., o ieškinį ieškovė pateikė 2024 m. lapkričio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakius ieškinį priimti kaip neteismingą teismui, ieškovė pakartotinai ieškinį pateikė 2024 m. gruodžio 13 d. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi termino neatnaujino, konstatavęs, kad ieškovė prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių ji ieškinio teisme negalėjo paduoti per nustatytą terminą, taip pat teismas, įvertinęs tai, kad būtent asmens, t. y. ieškovės ar jos atstovės veiksmai, kurie priklausė nuo asmens valios ir siekio tikslinti pirminį ieškinį praleidus kreipimosi į teismą terminą, nepripažino atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu, todėl sprendė, kad sukliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovę įgyvendinti savo teises.
9. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė ir įvertino aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas ieškiniui pareikšti, visumą. Pažymėjo, kad apeliantė praleido terminą pateikti ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, yra pradinio ieškinio (2024 m. lapkričio 21 d.) pateikimas neteismingam teismui dėl atsitiktinės žmogiškos techninės klaidos, kas vertintina kaip formalus pažeidimas, kuris negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Pradinis ieškinys buvo pateiktas Vilniaus miesto teismui nepraleidus procesinio termino, tačiau 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakyta jį priimti kaip neteismingą, todėl šalinant šį trūkumą teismingam teismui buvo pateiktas kitas 2024 m. gruodžio 12 d. ieškinys, procesiniam terminui jau pasibaigus.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 22 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pirminį ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės (dėl žalos atlyginimo) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. lapkričio 21 d., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. per 30 dienų nuo Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 22 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos (DK 231 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui K. B. dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti kaip neteismingą apylinkės teismui ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 13 d. gautas ieškovės ieškinys dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės kartu su prašymu ieškinyje atnaujinti procesinį terminą ieškovės ieškiniui pateikti ir ieškinį dėl žalos atlyginimo priimti, prašymą grindžiant aplinkybe, kad ieškovės atstovė advokatė atostogavo nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d.
11. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį, sprendė, kad ieškovė praleido terminą ne dėl svarbių priežasčių. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog dėl ieškovės atstovės advokatės atostogų, ieškovė negalėjo laiku pateikti ieškinio, nepripažino tokį advokatės veikimą bylos atžvilgiu atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu, todėl sprendė, kad toks elgesys sukliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovę įgyvendinti savo teises.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė pradinį ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės teismui pateikė nepraleidusi įstatyme nustatyto procesinio termino. Vertinant aplinkybę, kad toks ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 21 d., skaičiuojant 30 (trisdešimt) dienų nuo Darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 22 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, jis buvo pateiktas laiku (paskutinė termino diena 2024 m. lapkričio 21 d.). Priežastis, dėl kurios apeliantė prašo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo pateikti, yra ta, kad nors ieškinys ir buvo pateiktas nepraleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, tačiau atstovei (advokatei) suklydus, ieškinys pateiktas neteismingam jį nagrinėti teismui, po ko, teismui atsisakius priimti ieškinį, pakartotinai ieškinys buvo teiktas kitam teismui, tačiau jau suėjus įstatyme nustatytam procesiniam 30 dienų terminui. Priešingu atveju, iš karto apeliantės atstovei pateikus ieškinį teismingam jį nagrinėti teismui, nurodytos procesinės pasekmės iš viso nebūtų kilusios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės galimybės laiku įgyvendinti jai įstatymu suteiktas teises buvo suvaržytos dėl nuo pačios apeliantės valios nepriklausiusių priežasčių. Apeliantė, pavesdama sutartimi jos interesus atstovauti kvalifikuotai teisininkei ( advokatei), objektyviai negalėjo įtakoti advokatės elgesio, užkirsti jos žmogiškos klaidos padarymo, pateikiant kaip vartotojai per EPP ieškinį neteismingam teismui, ir tokiai klaidai paaiškėjus, negalint savalaikiai gauti teisinės pagalbos iš išvykusios atostogauti atstovės.
13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pats tirti, nustatyti ir vertinti nurodytu laikotarpiu egzistavusias aplinkybes, jų įtaką procesinio termino praleidimui ir svarbą, savo priimtame procesiniame sprendime išdėstydamas motyvuotas išvadas, jį pagrįsdamas faktiniais ir teisiniais argumentais, tačiau to nepadarė, ir spręsdamas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių, formaliai kaip argumentais rėmėsi naujai teikiamo ieškinio turinio papildymu ir apeliantės advokatės atostogomis, dėl ko apeliantės termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė rūpinosi savo teisių gynimu, kaip šalis elgėsi sąžiningai ir terminą ieškiniui paduoti praleido ne dėl savo kaltės, todėl nagrinėjamu atveju atsisakius atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškovei būtų nepagrįstai užkirstas jai kelias galimai pažeistas teises ginti teisme, kas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimui dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė procesines normas, todėl tenkinus atskirąjį skundą, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintinas ir klausimas apeliacinės instancijos teismo išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl procesinio termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus ieškovei terminą ieškiniui paduoti, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą procesinį terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti.
Atnaujinus ieškovei procesinį terminą ieškiniui paduoti, ieškinio dėl darbo ginčo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.