Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskeltini) mirė pareiškėjo tėvas A. P. K.. Po tėvo mirties visas jo turėtas ir valdytas turtas buvo faktiškai valdomas pareiškėjo motinos A. K., tačiau šis faktas nebuvo juridiškai įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskeltini) ir jis, įstatyme nustatytu terminu kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Tuomet paaiškėjo, kad tėvo palikimo priėmimas neįformintas, nes nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, jo motina A. K. priėmė savo sutuoktinio A. P. K. palikimą, perėmusi visą šio užgyventą turtą (daiktus, kartu įgytus buities prietaisus, nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje), valdydama šį turtą kaip savo. Pareiškėjo motina atliko veiksmus, išreiškiančius jos valią įsigyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. naudojosi aptartu turtu, mokėjo mokesčius reikalingus išlaikyti šiam turtui, rūpinosi bei prižiūrėjo tėvo turtą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, el. b. l. 57, 58).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra A. P. K., mirusio (duomenys neskeltini), ir A. K., mirusios (duomenys neskeltini), sūnus (el. b. l. 7-9, 12, 63). Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskeltini) (el. b. l. 56). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjo tėvai santuokos metu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskeltini), kurį registravo A. K. (el. b. l. 10). (duomenys neskeltini) mirus A. P. K. jo galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo inicijuota, testamentų registre duomenų apie jo palikimo priėmimo faktus nėra (el. b. l. 11, 54). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po A. P. K. mirties šio sutuoktinė perėmė mirusiojo daiktus, kartu įgytus buities prietaisus, santuokoje įgytą butą, juo naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius, reikalingus išlaikyti turtui. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktai rašytiniai įrodymai. UAB „Ignitis“ pažymos apie priskaitymus ir mokėjimus už elektros energiją ir gamtines dujas, suvartotas objekte, esančiame (duomenys neskeltini), už 2000-2023 m., bei UAB „Kaišiadorių vandenys“ pateiktos informacijos duomenimis, atsiskaitymai už suteiktas paslaugas bute (duomenys neskeltini), nuo 2000 m. gruodžio 18 d. buvo vykdomi (el. b. l. 14-53). A. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini), (el. b. l. 55), tačiau pareiškėjo paaiškinimais, ji gyveno kartu su sutuoktiniu įgytame bute (duomenys neskeltini). Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir tai, kad A. K. mirė minėtame bute (el. b. l. 7).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, nustatyta, kad jo motina iš karto po savo sutuoktinio A. P. K. mirties (duomenys neskeltini) liko gyventi jų bendrame bute (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis), naudojosi juo, mokėjo mokesčius už elektros energiją, gamtines dujas, geriamo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą. Pareiškėjo motina prižiūrėjo jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, perėmė sutuoktinio daiktus bei buities prietaisus. Pareiškėjo motina valdė sutuoktinio turtą kaip savo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. K. po savo vyro A. P. K. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. P. K. ir A. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskeltini), mirusi (duomenys neskeltini), po vyro A. P. K., asmens kodas (duomenys neskeltini), mirusio (duomenys neskeltini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.