Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-114-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2S-114-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02462-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“
Pareiškėjas
S. D.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-114-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02462-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;140.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3091-470/2014 pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“, antstolis S. V., antstolė A. K., D. L., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. D. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi paskirti E. R.. Nurodė, kad jis, būdamas UAB „Albrikas“ akcininku, gaunat iš „Swedbank“, AB, paskolą, laidavo savo turtu. UAB „Albrikas“ tapus nemokiai ir iškėlus bankroto bylą, „Swedbank“, AB, prisiteisė iš jo, kaip laiduotojo paskolos sumą ir perdavė skolos išieškojimą antstolei A. K.. Bendra išieškoma skola antstolės A. K. pagal pateiktus „Swedbank“, AB, duomenis 2014-02-07 sudaro 1039748,23 Lt. Be to, būdamas UAB „Albrikas“ akcininku pasirašė laidavimo sutartis įsigyjant lizingo būdu turtą per UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis. UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą ir prisiteisė iš jo pagal laidavimo sutartis neišmokėtą UAB „Albrikas“ sumą. Skolos išieškojimas perduotas antstoliui S. V.. Likusi neišieškota skola - 2664,12 Eur (9198,69 Lt). Iš viso antstolių išieškoma suma - 303796,03 Eur (1048946,92 Lt). Visų priteistų sumų sumokėjimo terminai pradelsti. Jo ir žmonos gaunamų pajamų nepakanka priteistiems finansiniams įpareigojimams įvykdyti, nepakanka lėšų būtinoms pragyvenimo reikmėms įsigyti, taip pat trūksta lėšų pilnaverčiam vaikų aprūpinimui. Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes ir tokio dydžio įsiskolinimą jis yra nemokus. Priežastys sukėlusios nemokumą yra laidavimas UAB „Albrikas“ paimant paskolas ir perkant turtą išperkamosios nuomos būdų per lizingo bendroves. Bankrutavus UAB „Albrikas“, bendrovės akcijos nebuvo parduotos. Įmonės bankroto procedūra vykdoma bankroto administratoriaus, todėl jokių pajamų už akcijas nebuvo gauta, įmonė išregistruota iš JAR. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visi kreditoriai buvo informuoti raštu 2014 m. vasario 6 d. bei 2014 m. kovo 24 d. VĮ Regitra duomenimis, jo vardu registruotas lengvasis automobilis Hyundai Trajet, pirmosios registracijos data - 2000-10-18, vidutinė rinkos vertė - 188,25 Eur (650 Lt), lengvasis automobilis Honda Shuttle, pagaminimo metai - 1988, vidutinė rinkos vertė - 202,73 Eur (700 Lt). Tačiau šios transporto priemonės yra parduotos, tik neišregistruotos. Nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, prabangaus neregistruojamojo turto, tauriųjų metalų, brangakmenių nei jis, nei jo sutuoktinė neturi. Turi savo vardu Danske Bank A/S Lietuvos filialas, „Swedbank“, AB, atsiskaitomąsias sąskaitas, kreditinių ar kitokio pobūdžio banko sąskaitų neturi. Prašė nustatyti 237,49 Eur (820,00 Lt) sumą mėnesiui jo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė S. D. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. R..

Teismas, nustatęs pareiškėjo nemokumą bei nesant duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, sprendė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pagal laidavimo sutartis pareiškėjo S. D. neįvykdytos prievolės dalis kreditorei „Swedbank“, AB, yra 301131,90 Eur (1039748,23 Lt) skola, kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ yra 2664,12 Eur (9198,69 Lt) skola. Pareiškėjas S. D. savo vardu turi registruotą kilnojamąjį turtą – lengvąjį automobilį Hyundai Trajet, vidutinė rinkos vertė - 188,25 Eur (650 Lt), lengvąjį automobilį Honda Shuttle, vidutinė rinkos vertė - 202,73 Eur (700 Lt), kurie yra areštuoti ir šiuo metu jų dalyvavimas viešajame transporte yra draudžiamas, neturi nei akcijų, nei vertybinių popierių, nesiverčia individualia ar ūkininko veikla, dirba UAB „Sanvira“, vienintelės pajamos – 353,63 Eur (1221 Lt) gaunamas darbo užmokestis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, minėtiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus, konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepateikta jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (2014-07-22) nesudarė, taigi nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte – asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė pareiškėjo nepatyrimas, UAB „Albrikas“ bankrotas, ekonominės krizės metu sumažėjusios pajamos. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas toliau liktų nemokus, nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl, teismo vertinimu, tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad teismas, ignoruodamas byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Darydamas tokią išvadą teismas ignoravo antstolio S. V. 2014-07-30 atsiliepime nurodytus duomenis apie pareiškėjo vengimą vykdyti teisėtus antstolio nurodymus ir vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad antstolio atsiliepime nurodytuose pareiškėjo veiksmuose yra požymių veikų, už kurias pareiškėjui gali būti skiriamos ne tik LR CPK numatytos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą, bet ir taikoma baudžiamoji atsakomybė už nesąžiningus veiksmus nuslepiant pajamas (LR BK 208 str.). Apie šiuos duomenimis teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Apeliantė nurodo, kad ji savo atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad įvertinti pareiškėjo sąžiningumą šiuo atveju byloje nepakanka duomenų apie pareiškėjo per pastaruosius metus gautas pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė mano, jog šiuo atveju atsisakytina kelti fizinio asmens bankroto bylą vadovaujantis LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis S. V. dalyvavo 2014 m. rugsėjo 4 d. vykusiame teismo posėdyje ir neprieštaravo, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla. Be to, teismui nekilo jokių abejonių pareiškėjo sąžiningumu, nes antstolis S. V. tą patvirtino dalyvaudamas bylos nagrinėjime. Pareiškėjas pažymi, kad jis visus antstolio patvarkymus vykdė sąžiningai, teismo posėdyje tą patvirtino ir antstolis S. V.. Taip pat pažymi, kad gaunamų pajamų jis niekada neslėpė.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi, fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 1048946,92 Lt (303796,03 Eur) ir tai akivaizdžiai viršija tuo metu įstatyme nustatytą 25000,00 Lt ribą.

Nesutikimą su tokia pirmos instancijos teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui S. D. apeliantė iš esmės grindžia tik tuo argumentu, kad pirmos instancijos teismas neįvertino pareiškėjo sąžiningumo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

Kaip jau buvo minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjos sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, jog fizinio asmens sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose ir teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai konstatuoti apie pareiškėjo S. D. nesąžiningumą.

Apeliacinis teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sudarytų sandorių, kurie atitiktų bent vieną CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, nes apeliantė nepateikė įrodymų apie tokių sandorių sudarymą. Todėl remiantis anksčiau išdėstytu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose.

Apeliantė „Swedbank“, AB atskirajam skunde iš esmės nurodo tik tai, kad antstolis S. V. atsiliepime į pareiškimą buvo nurodęs aplinkybes apie pareiškėjo slepiamas pajamas, iš kurių būtų galėjęs dengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau teismas to nelaikė pakankamu nesąžiningumu tam, kad atsisakytų iškelti bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pareiškėjas slepia pajamas, nes teismas negali vadovautis prielaidomis, o byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, t. y. atitinkamų valstybės institucijų konstatavimo apie pareiškėjo lėšų slėpimą ar vengimą mokėti mokesčius, apeliantės argumentai atmestini. Pažymėtina, kad antstolis S. V., dalyvavęs teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, nurodė, jog neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumo ir sąžiningumo padarė įvertinęs būtinas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant tuos klausimus, ir daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas