Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. D. E. ieškinį atsakovei L. Ž., trečiajam asmeniui V. E. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 600 Eur sumokėto avanso, 75,90 Eur nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2024 m. gegužės mėn. 30 d. Ieškovė, socialinio tinklo Facebook grupėje (duomenys neskelbtini) 2023/24, rado nekilnojamojo turto nuomos skelbimą. Ieškovė susipažino su skelbimo turiniu, su skelbime pateiktomis foto nuotraukomis, kurios Ieškovei paliko gerą įspūdį. Ieškovė nuomos paiešką vykdė nuotoliniu būdu, kadangi pati gyvena Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) mieste. 2024 m. gegužės 30 d. Ieškovė telefonu susisiekė su Atsakove. Telefoninio pokalbio metu Atsakovė Ieškovei patvirtino, jog nuomojamo kambario stovis realybėje atitinka skelbimo tekstą, t.y. kaina tokia kokia nurodyta skelbime, viskas yra taip kaip aprašyta skelbime ir kaip matosi foto nuotraukose. Ieškovė Atsakovei dviem bankiniais pavedimais pervedė bendroje sumoje 200 Eur avanso. 2024 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė ir Atsakovė sudarė Nuomos sutartį, kurią Atsakovė parengė ir pateikė Ieškovei, kad pastaroji pasirašytų. Sutarties sudarymo momentu Ieškovė Atsakovei grynais pinigais perdavė 400 Eur. Taip pat, sutarties sudarymo momentu, Atsakovė savo vienašališku sprendimu padidino nuomos kainą nuo sutartos 240 Eur iki 280 Eur per mėnesį. Bendrai 2024 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė Atsakovei buvo sumokėtas 600 Eur avansas iki sutarties pasirašymo.

2024 m. rugpjūčio 18 d., po sutarties pasirašymo, Ieškovė iš Atsakovės gavo raktus ir apžiūrėjo gyvai butą. Ieškovė apžiūros metu užfiksavo faktus, jog butas realybėje visiškai neatitinka informacijos pateiktos skelbime: skelbime nurodoma, jog butas naujai suremontuotas. Tai tiesos neatitinkanti ir vartotojus klaidinanti informacija. Buto langų vidinių angokraščių dažų sluoksnis nukritęs, parketas nusidėvėjęs. Defektai aiškiai matosi fotofiksacijose. Skelbime nurodoma, jog bute nauji baldai. Tai tiesos neatitinkanti ir vartotojus klaidinanti informacija. Fotofiksacijose aiškiai matyti, kad baldai nusidėvėję, kėdės dėmėtos, stalo stalviršius galimai nuo intensyvaus naudojimo atsiklijavęs. Skelbime nurodoma, jog bute visa buitinė technika. Tai tiesos neatitinkanti ir vartotojus klaidinanti informacija. Šaldiklis neveikiantis. Šaldytuvas galimai neatliekantis savo funkcijos, nes iš jo bėga nenustatytos kilmės skysčiai. Virtuvėje antisanitarinės sąlygos. Balkone didžiuliai kiekiai cigarečių nuorūkų, nors sutartyje nurodyta, kad rūkyti draudžiama ir už šią veiką numatytos sankcijos.

Ieškovė pamačiusi kaip realybėje atrodo butas buvo ištikta šoko. Buto fotonuotraukos, kurios patalpintos buto nuomos skelbime neatitiko tikrovės. Ieškovė pamačiusi butą nedelsdama susisiekė su Atsakove, žodine forma nutraukė pasirašytą kambario nuomos sutartį ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė sutiko grąžinti avansą, kai kambarys bus išnuomotas kitam asmeniui. Ieškovės žiniomis, kambarys jau išnuomotas kitam asmeniui, tačiau avansas Ieškovei negrąžintas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dar iki sutarties sudarymo Ieškovė buvo informuota, kad buto valymu ir priežiūra užsiimanti moteris yra patyrusi traumą, todėl bute gali būti laikina netvarka. Sutarties sudarymo dieną, prieš sudarant ir pasirašant nuomos sutartį, Ieškovė kartu su savo tėčiu, mama ir Atsakove apžiūrėjo ginčo butą. Šalys susitarė, kad Atsakovė - Ieškovės noru - pakeis bute esančią kėdę ir stalą, o taip pat ir sutvarkys netvarką, įskaitant ir šaldytuvo išvalymą. Po to Atsakovei buvo sumokėtas nurodytas 400 eurų avansas ir Ieškovės parašu nuomos sutarties 1 psl. apačioje patvirtintas likusios sutartį sudarant mokėtinos sumos dydis 370 Eur. Po sutarties pasirašymo praėjus neilgam laikui (tai galėjo būti ir kitą dieną po sutarties pasirašymo) Ieškovė ėmė skambinti Atsakovei ir sakyti, kad bute gyventi ji nebenori ir prašė grąžinti visą sumokėtą užstatą. Kadangi šalys dėl grąžintinos užstato dalies nesusitarė, Atsakovė užstato Ieškovei negrąžino. 2024 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje (tikslios datos Atsakovė nežino ir nurodyti negali) Ieškovė tiesiog paliko bute sutarties pasirašymo dieną iš Atsakovės gautus buto raktus. Priešingai, negu teigia Ieškovė, 2024 rugpjūčio 18 d. Nuomos sutarties buvo pasirašyta ne žodine forma, o raštu. Jokio rašytinio pranešimo apie sudarytos sutarties nutraukimą Atsakovė nebuvo ir nėra gavusi. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad - kaip nurodo ir Ieškovė - ginčo bute gyvenantys rūkantys asmenys rūko ne bute, o balkone. Buto bendrai naudojamų patalpų - dušinės, tualeto patalpos ir virtuvės, o taip pat ir kambario būklė yra tokia, dėl kokios šalys sudarė nuomos sutartį: kaip Atsakovė pažadėjo sudarant nuomos sutartį, šaldytuvas ir šaldiklis yra puikiai veikiantys; virtuvė yra absoliučiai tvarkinga.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovė, jos atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis – šalių, atstovų paaiškinimais, sutartimi, mokėjimo pavedimais, fotonuotraukomis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė ir Atsakovė sudarė buto (kambario bute) Nuomos sutartį. Iki Sutarties sudarymo Ieškovė Atsakovei sumokėjo 600 Eur avansą. Po Sutarties sudarymo Ieškovė pranešė Atsakovei, jog nutraukia nuomos sutartį, nes apžiūrėjus butą pastebėjo jog buvo nuslėpta esminė informacija apie buto stovį ir jis neatitinka sąlygų, dėl kurių buvo tartasi. Paprašė grąžinti sumokėtą avansą, grąžino Atsakovei buto raktus.

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo Sutarties vykdymo.

Dėl vartotojo ir verslininko sąvokų ir patalpų nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Sąvoka „vartotojas“ aiškintina atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečios sutarties atveju, pagal tos sutarties pobūdį ir asmens tikslus, o ne vertinant subjektyvią šio asmens padėtį (einamas pareigas, įgytą išsilavinimą, turimą turtą ir pan.). Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, svarbios abi sutartinių santykių šalys, todėl visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį - verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją).

Teisės aktuose nėra įtvirtintos vienodos sąvokos, skirtos kitai (priešingai vartotojui) vartojimo sutarties šaliai apibūdinti. Teisės doktrinoje suformuluota apibendrinamoji verslininko sąvoka vartojama ir praktikoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, jog jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno. Teisingumas Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu. Nustatant, ar fizinis asmuo yra laikomas verslininku, nepakanka remtis vien verslo liudijimo turėjimo faktu, nes verslo liudijimas tik patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (nepriklausantį nuo gaunamų pajamų) ir gali verstis tam tikra veikla. Siekiant kvalifikuoti asmenį, vykdantį nekilnojamojo turto nuomos veiklą, kaip verslininką, būtina nustatyti ir įvertinti visumą su tuo susijusių aplinkybių: asmens vykdomos nuomos tikslą, trukmę ir tęstinumą, taip pat pelno siekimo aspektą - gaunamų iš patalpų nuomos pajamų dydį - bei kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą asmenį kaip sutarties šalį laikyti verslininku.

Atsakovė pripažino, jog patalpas ginčo bute nuomoja nuolat (kasmet) ir dažniausiai studentams, gauna pajamas siekdama pelno. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Atsakovę, kaip sutarties šalį, laikyti verslininku.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos gyvenamosios paskirties patalpų (kambario bute) nuomos sutarties objekto pobūdis leidžia daryti išvadą, kad Ieškovė buto nuomos sutartį sudarė siekdama tenkinti asmeninius savo poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas pripažinti ją vartotoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 39 punktas.

Laikytina, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo bei nuostolių priteisimo

Minėta, šalys 2024 m. rugpjūčio 18 d. sudarė gyvenamųjų patalpų – kambario, esančio (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui. Po sutarties pasirašymo Ieškovė informavo Atsakovę, kad nutraukia Sutartį, nes butas neatitinka apie jį skelbime nurodytos informacijos ir nėra tinkamas gyventi Ieškovei. Paprašė grąžinti sumokėtą avansą.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad Buto fotonuotraukos, kurios patalpintos buto nuomos skelbime, neatitinka tikrovės. Atsakovės portale skelbiu.lt buvo nurodyta, kad butas naujai suremontuotas, bute nauji baldai, bute visa buitinė technika. Po Sutarties sudarymo detaliai apžiūrėjus patalpas paaiškėjo, kad Atsakovės skelbta informacija yra klaidinga ir neatitinka informacijos pateiktos skelbime - buto langų vidinių angokraščių dažų sluoksnis nukritęs, parketas nusidėvėjęs, baldai nusidėvėję, kėdės dėmėtos, stalo stalviršius galimai nuo intensyvaus naudojimo atsiklijavęs, šaldiklis neveikiantis, šaldytuvas galimai neatliekantis savo funkcijos, nes iš jo bėga nenustatytos kilmės skysčiai. Virtuvėje antisanitarinės sąlygos. Balkone didžiuliai kiekiai cigarečių nuorūkų, nors sutartyje nurodyta, kad rūkyti draudžiama. Nurodo, kad LR Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Atsakovės skelbime pateikiama informacija taip pat yra neišsami, joje neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokiu būdu Ieškovė, kaip vidutinė vartotoja, buvo suklaidinta, todėl atsirado pagrindas nutraukti nuomos sutartį su Atsakove, o Atsakovė turi grąžinti avansą.

Atsakovė nurodo, kad prieš pasirašant sutartį Ieškovė buvo informuota, jog buto valymu ir priežiūra užsiimanti moteris yra patyrusi traumą, todėl bute gali būti laikina netvarka. Šalys susitarė, kad Atsakovė - Ieškovės noru - pakeis bute esančią kėdę ir stalą, o taip pat sutvarkys netvarką, įskaitant ir šaldytuvo išvalymą. Ginčo bute gyvenantys rūkantys asmenys rūko ne bute (nuomos sutartyje įtvirtintas draudimas rūkyti bute), o balkone. Buto bendrai naudojamų patalpų - dušinės, tualeto patalpos ir virtuvės, o taip pat ir kambario būklė yra tokia, dėl kokios šalys sudarė nuomos sutartį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (LR CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys).

Ieškovė teigia, kad ji iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju būtina nustatyti ar sutarties pažeidimas yra esminis.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 27 punktas).???

Teismo nuomone Ieškovė Sutarties sudarymo metu dėl savo turimo išsilavinimo, gyvenimo patirties, atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą. Norimą išsinuomoti butą matė ne tik iš skelbime patalpintų nuotraukų, tačiau, prieš pasirašant Sutartį jį apžiūrėjo. Pažymėtina, kad nors tuo metu Ieškovei buvo tik 18 m., tačiau apžiūrint butą ir pasirašant Sutartį kartu dalyvavo ir jos tėvai. Kokių nors įrodymų, kad buvo trukdoma apžiūrėti butą ar nuslėpta kokia nors esminė informacija, nėra. Priešingai, šalys patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį buvo aptarta dėl buto sutvarkymo, šaldytuvo valymo, kėdės ir stalo pakeitimo. Ieškovė taip pat sutiko mokėti padidintą nuomos mokestį. Todėl negalima teigti, kad Ieškovė negavo teisingos ir visapusiškos informacijos apie gyvenamosios patalpos stovį, nuomos sąlygas (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis).

Ieškovė ieškinį grindžia fotonuotraukomis, kuriose matosi: viena dėmė ant grindų, nedidelis dažymo sluoksnio pažeidimas ant sienos, nešvarus šaldytuvas, dėmės ant kėdės ir stalo pažeidimas, netvarka virtuvėje, rūkymo vieta balkone. Šios aplinkybės netgi vartojimo nuomos prasme negali būti vertinamos kaip kaip nulemiančios esminį Sutarties pažeidimą ir pagrindą Ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartį, nes yra lengvai ir paprastai pašalinamos ir/ar ištaisomos. Tai buvo aiškiai matoma, tačiau nesutrukdė Ieškovei pasirašyti sutartį. Teismas kokių nors nesąžiningų (užslėptų ir pan.) Sutarties sąlygų nenustatė.

Ieškovė taip pat teigia, kad reklamoje (skelbime) pateikiama informacija buvo neišsami, joje neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio. Šie argumentai būtų svarūs, jei Sutartis būtų sudaryta nuotoliniu būdu pasirašant elektroninę Sutartį. Ieškovė, kartu su tėvais, apžiūrėjus butą galėjo Sutarties nepasirašyti ar ją papildyti/keisti.

Teismo nuomone, Ieškovei esminės Sutarties sąlygos (buto dislokacijos vieta, gyvenimas su kitais nuomininkais, naudojimasis bendra virtuve, tualetu vonia ir pan.) buvo žinomos ir ją tenkino, todėl vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo nebuvo pagrindo.

Pripažinus šalių sudarytą atlygintinų paslaugų (nuomos) sutartį vartojimo sutartimi, būtina jos teisminė kontrolė, siekiant įvertinti ir nustatyti, ar šios sutarties sąlygos nėra nesąžiningos CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies prasme.

Tarp šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, kad nuomotojas, norėdamas nutraukti sutartį prieš terminą ne dėl nuomininko kaltės, turi įspėti nuomininką prieš 60 d. ir grąžinti užstatą (Sutarties 4.2 p.). Nuomininkas, norėdamas nutraukti sutartį anksčiau laiko, privalo apie tai įspėti nuomotoją ne mažiau kaip prieš 60 d. Tokiu atveju užstatas nuomininkui yra grąžinamas pragyvenus ne trumpiau negu dešimt mėnesių (Sutarties 4.3 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuomotojui tokia sąlyga nenumatyta, t. y. jis vienašališkai nutraukti sutartį gali anksčiau nei nuomininkas pragyvens 10 mėn. ir tai priklauso tik nuo jo valios. Ši Sutarties sąlyga laikytina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl užstato (iki Sutarties pasirašymo – avanso) grąžinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Atsakovė, po to kai Ieškovė pranešė apie Sutarties nurtaukimą, tą pačią gyvenamąją patalpą (kambarį) 2024-08-29 Sutartimi išnuomojo kitam asmeniui, t. y. realiai Atsakovė patyrė nuostolius (negautas pajamas) tik už 11 d.

Laikytina, kad šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintas užstato negrąžinimo nuomininkui vienašališkai nutraukiant Sutartį sąlyga nagrinėjamos bylos kontekste – Ieškovė butu nesinaudojo, Atsakovė patyrė minimalius nuostolius, - yra neproporcingai didelė ir pažeidžia Ieškovės kaip vartotojos teises (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į šalių elgesį iki ir po Sutarties sudarymo, į sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus, į Atsakovės realius nuostolius, teismas sprendžia, kad Ieškovei turi būti grąžinta 400 Eur sumokėto užstato.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 75,90 Eur nuostolių. Nurodė, kad nutraukus nuomos sutartį su Atsakove ji turėjo tokias išlaidas, nes buvo priversta naudotis viešojo transporto paslaugomis ieškodama kitos gyvenamosios vietos. Iš prie ieškinio pateiktų įrodymų – Revoliut sąskaitos išrašų matyti, kad išlaidas patyrė trečiasis asmuo V. E., todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu. Iš Atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1512 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso – 1534 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 675,90 Eur priteisimo. Reikalavimas patenkintas 59 proc. Todėl iš atsakovės priteistina 905 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovė patyrė 1887,61 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Jai iš ieškovės proporcingai priteistina 774 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šias sumas užskaičius, iš atsakovės priteistina 131 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. 400 Eur (keturis šimtus eurų) ieškovei A. D. E., 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2024 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. Ž. 131 Eur bylinėjimosi išlaidų A. D. E..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.