- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1923-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01650-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- D. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas (užsienyje ir Lietuvoje):
1) 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (2018-11-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
2) 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme (2022 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. C. tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. sausio 12 d., apie 14.27 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su pusbroliu A. Z. (A. z.) metu, tyčia dešiniu keliu sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam A. Z. padarė žaizdą nosies nugarėlėje, bei dėl nosikaulių lūžio (2024 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo tarnybos specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole pateikta išvada) nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais D. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. sausio 12 d. buvo išgėręs. Sėdėjo su pusbroliu A. viename kambaryje. Apsižodžiavo, pradėjo konfliktuoti, apsistumdė ir koja trenkė A. į nosį. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. pradėjo kviesti policiją, o jis prašė nekviesti. Vien dėl to, kad buvo išgėręs, pasišalino iš namų. Buvo išgėręs porą stiklinių alaus ir truputėlį apsvaigęs. Suprato, kad policija jį išvežtų į areštinę, nes išgėręs. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus jis niekada nesmurtauja. Vakare grįžo, pakalbėjo su A. ir susitaikė. Priklausomybės alkoholiui neturi. Jau du-tris mėnesius alkoholio nevartoja. Pats susitvarkė dėl alkoholio vartojimo. Vartoja nealkoholinį alų, jis ir padeda atsipalaiduoti. Šiuo metu bendrauja su pusbroliu. Pusbrolis į Lietuvą atvažiuoja tik žiemos laikotarpiui. Anksčiau su pusbroliu buvo konfliktų, bet tokių, kad reiktų kviesti policiją, nebuvo. Tai pirmas toks atvejis, kai viskas taip rimtai įvyko. Gyvena tetos namuose. Teta išsigando tokio jo poelgio, bet viską aptarė, pasikalbėjo ir dabar viskas gerai. Kai negeria, tai problemų dėl pykčio valdymo neturi. Tačiau, kai išgeria, atsiranda agresijos protrūkiai. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Dirba apie du mėnesius. Dirba oficialiai, pagal individualią veiklą. Todėl 40 parų arešto bausmė jam būtų per griežta, nutrūktų darbo santykiai, po to sunku atsitiesti.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamosioms ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu laikinai yra grįžęs į Lietuvą ir yra apsistojęs pas motiną Ž. Z., (duomenys neskelbtini) g. Gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Motinos namuose kartu su ja gyvena jo brolis E. J. ir pusbrolis D. C.. 2024 m. sausio 12 d. (Pastaba. Klaidingai nurodyta data – 2024 m. sausio 13 d), apie 14.30 val., jam būnant motinos namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su pusbroliu sėdėjo kambaryje. Pusbrolis tuo metu buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis, reikšti priekaištus, tad tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jam sėdint ant lovos, atsistojęs pusbrolis priartėjo prie jo, jis (nukentėjusysis) nieko nelaukęs irgi atsistojo ir jie pradėjo stumdytis. Jam (nukentėjusiajam) prisilenkus pusbrolis dešiniu keliu vieną kartą sudavė jam į nosį. Po smūgio, jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Iš karto paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie įvykusį įvykį. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išgabeno jį į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Ten jam buvo diagnozuota nosies žaizda, nosies kaulų lūžis. Namuose, taip pat buvo jo motina ir brolis tačiau šio įvykio jie nematė. Mama tik po įvykio įbėgo į kambarį ir tuo metu pusbrolis išbėgo iš namų. Minėtas pusbrolio smūgis, jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau jam pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako.
Liudytoja Ž. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) g. Kartu su ja gyvena jos sūnus E. J., A. Z. ir sūnėnas D. C.. Jos sūnėnas kartu su jais gyvena apie 13 metų, kadangi jos sesuo mirė, tai ji yra D. C. globėja. 2024 m. sausio 12 d., apie 14.30 val., jai būnant namuose virtuvėje išgirdo, kad kambaryje konfliktuoja sūnus A. Z. su sūnėnu D. C.. Užėjusi į kambarį pamatė, kad vaikai tarpusavyje mušasi, A. iš nosies stipriai bėgo kraujas. Pamačiusi ir įvertinusi visą situaciją, pradėjo juos skirti. Po kurio laiko jai pavyko juos išskirti, tačiau jie tarpusavyje dar žodžiais konfliktavo. Ji D. pasakė, kad iškvies policiją, o jis tuo metu pradėjo greitai tvarkytis kambaryje, apsirengė ir išėjo iš namų nesulaukęs policijos. Tarp D. ir A. dažnai vyksta konfliktai, tačiau policija kviesta pirmą kartą. Jos žiniomis, konfliktas tarp jų kilo dėl alkoholio, nes D. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais o A. alkoholio visai nevartoja. Namuose taip pat buvo jos sūnus E. J., kuris buvo kitame kambaryje, žaidė kompiuteriu su ausinėmis ir nieko negirdėjo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir policijos registruojamų įvykio registro (ROIK: 0124000022029) matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie įvykį. Nurodė, kad jam iš nosies bėga kraujas. Nurodytos įvykio aplinkybės, kad 2023 m. sausio 12 d. apie 14.27 val. (duomenys neskelbtini), D. C. žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu pusbroliu A. Z., kartą keliu trenkė A. Z. į nosį. Pranešėjo skambučio laikas: 2024 m. sausio 12 d. 14.27 val. įvykis įregistruotas 2024 m. sausio 12 d. 14.31 val. (t. 1, b. l. 9-10).
Iš 2024 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, kambaryje (kaltinamojo ir nukentėjusiojo kambaryje) šalia sofos-lovos kairėje pusėje nuo įėjimo ant grindlenčių aptikti rausvos spalvos skysčio lašeliai, kurie naudojant vatos tamponėlį paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Fotolentelėje esančiose nuotraukos užfiksuota apžiūros eiga ir butas. Nuotraukoje Nr. 15 užfiksuotos apžiūros metu aptiktos rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 11-18).
20245 m. vasario 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytoja apžiūrėjusi 2024 m. sausio 12 d. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės A. Z. pateiktus medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad kad A. Z. nustatyta žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu-buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 48-49).
Iš BPC skambučio garso įrašo ir jo 2024 m. vasario 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 922 51426310, skambu io prad ia_2024-01-12 14_27_38“. Garso įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis paskambino bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad nori iškvieti policiją, nes brolis pradėjo gerti ir mušti. Nurodė adresą (t. 1, b. l. 22-23).
Iš pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų ir jų 2024 m. vasario 2 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai:
1. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240112-145200UTC+0200“. Vaizdo įraše užfiksuotas atvažiuojantis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, prie namo stovi greitosios pagalbos automobilis. Pareigūnai ir medikai užeina į namą - 9 butą. Juos pasitiko nukentėjusysis su kruvina nosimi. Pareigūnas paklausė, kas čia vyksta, o nukentėjusysis atsakė, kad brolis užpuolė jį. Nuo ryto gėrė ir jį sumušė, o pats brolis pabėgo. Pareigūnas paklausė, ar pirmą kartą taip vyksta, o nukentėjusysis atsakė, kad jau konfliktavo ir anksčiau. Vaizdo įraše pasirodė nukentėjusioji mama, kuri papasakojo: „Sėdėjome čia, ką tik grįžo mano jauniausiais sūnus. Gėrėme arbatą, kavą. Ir aš ten girdžiu triukšmą ir skandalą. O prieš tai dariau D. pastabą, kad kiekvieną rytą jis pradeda nuo stikliuko. O D. pagalvojo, kad neva vyresnysis sūnus man skundėsi. Sakau, nesakė nė žodžio. Na čia jie ir susimušė“. Vaizdo įraše matosi kambarys, kur sėdi du medikai ir sužalotas nukentėjusysis. Priėjo pareigūnas ir paklausė medikų, ar nukentėjusysis bus vežamas į ligoninę, greitosios pagalbos darbuotojas atsakė, kad taip. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis pasakoja, kaip jį mušė. Nurodė, kad keliu trenkė. Nukentėjusiojo motina pasakė, kad kaltinamasis sėdėjo išgėrinėjo. O nukentėjusysis pasakė, kad brolis pradėjo žodinį konfliktą, po to pradėjo stumdytis ir tada brolis keliu trenkė vieną kartą. Nukentėjusysis pasakė, kad pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusysis nurodė, kaip buvo apsirengęs brolis ir koks jo vardas;
2. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240112-145253UTC+0200“ užfiksuotos tokios pat aplinkybės, kurios užfiksuotos vaizdo įraše „PSS-20240112-145200UTC+0200“;
3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas nukentėjusysis, matosi ir jo patirti sužalojimai (t. 1, b. l. 25-28).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. C. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą, kai jam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dešiniu keliu sudavė vieną kartą į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam nosikaulių lūžį ir žaizdą nosies nugarėlėje.
Kaltinamojo kaltę patvirtina paties D. C. prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos – nukentėjusiosios motinos Ž. Z. parodymai ir kita byloje esanti rašytinių įrodymų visuma. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad buvo išgėręs, sėdėjo su pusbroliu viename kambaryje, apsižodžiavo, po to pradėjo konfliktuoti, apsistumdė ir jis keliu trenkė nukentėjusiajam į nosį, po ko nukentėjusiajam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pusbrolis buvo neblaivus, pradėjo prie jo kabinėtis, jie susipyko ir kaltinamasis jam dešiniu keliu trenkė į nosį. Po smūgio į nosį, jam pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nors liudytoja Ž. Z. smūgio nematė, tačiau išgirdusi konfliktą nuėjo į kambarį ir ten pamatė, kad kaltinamasis su jos sūnumi mušasi, o jos sūnui iš nosies stipriai bėgo kraujas. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas patvirtina ir į iškvietimą atvykusių pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai, o būtent vaizdo įrašas „PSS-20240112-145200UTC+0200“, kuriame užfiksuota, kaip atvykusius pareigūnus pasitiko nukentėjusysis, kurio nosis buvo kruvina (tai užfiksuota ir nuotraukoje Nr. 2). Taip pat ir pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą, kambaryje, kur kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, ant grindų aptiktos rausvos dėmės, kurios užfiksuotos nuotraukoje Nr. 15.
Nukentėjusiojo iš karto po įvykio išvežtas į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, kur jam nustatyta nosies nugarėlės „C“ formos kirstinė žaizda bei nosikaulių lūžis (t. 1, b. l. 49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytoja apžiūrėjusi nukentėjusiojo medicininius dokumentus nustatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu-buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Taigi, byloje įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiajam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir, kad ją sutrikdė kaltinamasis, veikdamas tyčia. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis vartojo alkoholį, o teisme nurodė, kad buvo išgėręs alaus ir buvo apsvaigęs ir, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams), nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtinai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams.
Įvertinus nustatytas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, darytina išvada, kad D. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. C. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia. Su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Jis yra jauno, darbingo amžiaus, dirba. Savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, kaltinamasis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 18 kartų, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Taip pat už tai, kad žvejojo neturėdamas atitinkamo bilieto ir kt. Duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 118-125). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui. Praeityje taip pat teistas ir už tapačių nusikaltimų padarymą.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, kad kaltinamasis sprendžia turimas problemas dėl alkoholio vartojimo (nustojo vartoti alkoholį, nevartoja alkoholio kelis mėnesius), žala atlyginta, taip pat tai, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų yra praėjęs nemažas laiko tarpas, kad švelnesnių bausmių atlikimo metu jis probacijos sąlygų nepažeidinėjo, dirba, pritaria prokurorės nuomonei, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas arešto bausmės, už nusikaltimų padarymą, vidurkiui – 60 parų. Kita vertus, teismo nuomone, siekiant ne tik nubausti asmenį, bet ir resocializacijos tikslų, tikslinga šios bausmės vykdymą atidėti, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamajam D. C. baudžiamoji atsakomybė taikyta du kartus ir abu kartus už to analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau teisei priešingas elgesys nėra sistemingas (nusikalstamų veikų padarymą skiria 3-4 metai). Be to pasak kaltinamojo, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, todėl ėmėsi priemonių ir nustojo jį vartoti, nevartoja kelis mėnesius, pradėjo dirbti, be to jam už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurių metu jis laikėsi visų jam paskirtų įpareigojimų. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip minėta, svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paskatinti asmenį laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, asmuo bausmės vykdymo atidėjimo metu turi itin pavyzdingai elgtis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, nes priešingu atveju pastarasis turės atlikti arešto bausmę.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, D. C. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieniems metams be intensyvios priežiūros, nustatant pareigas visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei ją baigti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. C. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 120,96 Eur už A. Z. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubiosios medicinos pagalbos paslauga, radiologo ir otorinolaringologo paslaugos). Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-55). Į bylą pateiktas AB Lietuvos pašto pinigų perlaidos kvitas, iš kurio matyti, kad 2024 m. kovo 27 d. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą įmokėta 120,96 Eur (t. 1, b. l. 65). Be to teisme gautas civilinės ieškovės pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kuriame patvirtinta, kad kaltinamasis padarytą turtinę žalą atlygino bei, kad žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.
BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.
Dvi kompaktinės ploštelės, kurioje yra „Body“ kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vatos tamponėlis su rausvos spalvos skysčiu, 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (adresu Vilniaus r., Nemenčinės II k.,Vilniaus g. 69) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-306, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
D. C. (D. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. C. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, D. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieniems metams be intensyvios priežiūros ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei ją baigti;
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. C. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio.
Dvi kompaktines laikmenas su įrašais, saugomas vokuose prie bylos medžiagos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Vatos tamponėlį su rausvos spalvos skysčiu – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.