Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui Naujos Ūtos medžiotojų būreliui dėl 2017 m. gruodžio 29 d. Naujos Ūtos medžiotojų būrelio susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Iš Naujos Ūtos medžiotojų būrelio narių sąrašo matyti, kad būrelyje yra 27 nariai, ieškovas G. M. yra Naujos Ūtos medžiotojų būrelio narys (b.l. 39).Iš 2017 m. gruodžio 13 d. pranešimo, pasirašiusio valdybos pirmininko A. V., matyti, kad 2017 m. gruodžio 29 d. 18 val. šaukiamas neeilinis Naujos Ūtos medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas. Nurodyta darbotvarkė: 1) M. G. elgesio svarstymas, 2) A. M. elgesio svarstymas, 3) dėl naujų narių S. Z. ir M. D. priėmimo į būrelį, 4) įvykusio teismo rezultatų aptarimas, 5) einamieji klausimai (b.l 8).Lietuvos pašto spaudai patvirtina, kad Naujos Ūtos medžiotojų būrelio siųstas pranešimas G. M. Prienų pašte gautas 2017 m. gruodžio 15 d., Birštono pašte – 2017 m. gruodžio 19 d. (b.l. 9).Naujos Ūtos medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas A. V. paaiškinime nurodė, kad apie būrelio susirinkimą, kuris įvyko 2017 m. gruodžio 29 d., buvo pranešta prieš 15 dienų: žodžiu, telefonu, registruotais laiškais (b.l. 36).Iš Naujos Ūtos medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio medžiotojų būrelio narių susirinkimo 2017 m. gruodžio 29 d. sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 25 nariai. Sąrašo pabaigoje padarytas įrašas, Nr. 24 įrašytas K. K. susirinkime nedalyvavo, pasirašė sekretorius A. B. (b.l. 38).2017 m. gruodžio 29 d. Naujos Ūtos medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime dalyvavo 24 būrelio nariai iš 27 esančių būrelio narių sąraše. Į dalyvaujančių narių sąrašą 25 numeriu įrašytas K. K. susirinkime nedalyvavo. Darbotvarkės Nr. 1 svarstomas klausimas dėl M. G. elgesio. Svarstant šį klausimą G. M. teigė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir jis neturi leidimo laikyti ir nešiotis ginklų ir visi jo ginklai yra paimti. Po K. S. pasisakymo, G. M. teigė, kad leidimo laikyti ir nešiotis ginklų neturi nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. D. S. paklausus G. M., ką veikdavo tykojimo medžioklėse, kodėl registravosi į medžioklės lapą neturint leidimo laikyti ir nešiotis ginklus, G. M. atsakė, jog padėdavo šernus nulupti ar sužeistą žvėrį surasti, sėdėdavo bokštelyje. Susirinkimo metu pirmininkaujantis D. S. teigė, jog darytina išvada, kad savo veiksmais G. M. melavo, meluoja, yra nesąžiningas Naujos Ūtos būrelio ir jos narių atžvilgiu. Iš G. M. raštiškų bei žodinių paaiškinimų daro išvadą, jog net ir neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti ginklą, jis dalyvavo Naujos Ūtos medžiotojų būrelio tykojimo ir varominėse medžioklėse. Savo veiksmais G. M. pažeidė Naujos Ūtos būrelio įstatų 5.1.1-5.1.8 punktus. A. S. siūlo balsuoti dėl G. M. šalinimo iš būrelio narių, kaip praradusį būrelio narių pasitikėjimą (b.l. 23-33).2017 m. gruodžio 29 d. Naujos Ūtos medžiotojų būrelio Balsų skaičiavimo komisijos protokole dėl būrelio nario G. M. pašalinimo iš Naujos Ūtos būrelio narių, praradusio būrelio narių pasitikėjimą, “už” balsavo 16 būrelio narių, “prieš” – 7 būrelio nariai, vienas balsavimo biuletenis negalioja (b.l. 34). Naujos Ūtos medžiotojų būrelio įstatų (toliau – Įstatai), įregistruotų Juridinių asmenų registre 2012 m. birželio 28 d. 5.8 p. numatyti būrelio nario pašalinimo atvejai: 5.8.1. p. grubiai pažeidžia Medžioklės įstatymą, medžioklės ar saugaus elgesio medžioklėje taisykles; 5.8.2. p. pažeidžia būrelio įstatus; 5.8.3 p. būrelio nario veikla ar elgesys prieštarauja būrelio tikslams, deorganizuoja būrelio veiką, 5.8.4. p. netenka medžiojimo teisės, 5.8.5. p. būrelio narys nevykdo priimtų įsipareigojimų, 5.8.6. p. jeigu iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio būrelio narių mokesčio, 5.8.7 p. būrelio narys nesilaiko būrelio visuotinio narių susirinkimo, valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, 5.8.8. p. grubiai pažeidžia medžioklės, elgesio ar etikos taisykles medžioklėje ar buityje (b.l. 10-14).G. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė ir realizavo šaunamąjį ginklą, o būtent nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, neteisėtai sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos graižtvinį, 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą SVT-40, skirtą šaudyti šoviniais 7,62 x 54R, priskiriamą C kategorijos ginklams, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą civilinėje apyvartoje draudžiami ir kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. vasarą, minėtos sodybos teritorijoje realizavo, parduodamas už 1400 litų (405 eurų) A. V.. 2018 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nusprendžiu G. M. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas (b.l. 66-77). Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi 2018 m. sausio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, nurodant, kad G. M. išteisinamas, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (b.l. 79-85).

Dėl nutarimo panaikinimo procedūriniais pagrindais

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-470/2009).Įstatų 7.7. punktas numato, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Būrelio narių, Valdybos sprendimu arba Revizijos komisija. Valdybos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 15 dienų praneša kiekvienam Būrelio nariui apie neeilinio susirinkimo vietą, datą, laiką ir svarstomus klausimus. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ½ narių (Įstatų 7.8 punktas). Susirinkimo sprendimams dėl narių pašalinimo priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų (Įstatų 7.11 punktas). Byloje pateiktas 2017 m. gruodžio 29 d. neeiliniame susirinkime dalyvavusių būrelio narių sąrašas patvirtina, kad būrelyje yra 27 nariai, o dalyvavo 25 nariai (b. l. 28-39). 2017-12-29 susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 24 iš 27 narių, o balsavo 24 nariai, į dalyvaujančių narių sąrašą 24 numeriu įrašytas K. K. susirinkime nedalyvavo (b. l. 23, 27). Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. K. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono 1-ojo notaro biuro patvirtinto įgaliojimo, pagal kurį K. K. įgaliojo V. K. atstovauti Naujos Ūtos medžiotojų būrelio susirinkimuose, balsuoti dėl visų svarstomų klausimų <...> (b. l. 35) pagrindu, K. K. dalyvavimas nebuvo įskaitytas ir įgaliotiniui nebuvo suteikta teisė balsuoti (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 57.45_01.10.15 ). Įstatų 7.3. punkte numatyta, kad susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi nariai; vienas narys turi vieną balsą. Šios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus, kuriuose numatyta, kad visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. <...>. Visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats (fizinis asmuo arba vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytais atvejais – kitų organų nariai bei dalyviai – fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose) jiems suteiktas teises ir pareigas), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį.Kadangi notarine tvarka patvirtintas K. K. įgaliojimas atitinka tiek Įstatų, tiek įstatymo reikalavimus (CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo neįskaityti K. K. dalyvavimo neeiliniame susirinkime, dėl to 2017 m. gruodžio 29 d. neeiliniame susirinkime dalyvavo 25 nariai, V. K. turėjo teisę balsuoti K. K. vardu, o jo balsavimo teisės neįskatymas į dalyvaujančių susirinkime narių sąrašą laikomas procedūriniu pažeidimu. Nepaisant šio pažeidimo neeilinis susirinkimas turėjo kvorumą ir galėjo priimti sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių.Neeiliniame visuotiniame susirinkime dalyvavę nariai balsavo dėl ieškovo G. M. pašalinimo: 16 – „už“, „prieš“ – 7, „susilaikė“ – 0, „sugadintas biuletenis“ – 1 ir priėmė nutarimą pašalinti ieškovą iš būrelio narių (b. l. 27). Teismui įvertinus susirinkime balsavusių narių balsavimo teisių vertinę išraišką, teismas laiko, kad skundžiamas susirinkimo nutarimas priimtas neteisėtai nesilaikant Įstatų 7.11. nustatytos tvarkos, pagal kurią tokiam nutarimui priimti turėjo būti surinkta 17 balsų (iš viso dalyvavo 25 nariai, o 2/3 dalis sudaro 8,3 balsų suma, t. y. 17 narių). Susirinkimo pirmininko sprendimą neleisti V. K. balsuoti K. K. vardu teismas laiko taip pat neteisėtų, kaip prieštaraujančiu šio sprendimo 16 ir 18 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, kas taip pat turėjo įtakos balsavimo tvarkos pažeidimui ir neteisėto nutarimo priėmimui. Įstatų 7.7. punkte numatyta, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių, Valdybos sprendimu arba Revizijos komisija. Valdybos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų šių įstatų 7.5. p. nustatytu būdu praneša kiekvienam būrelio nariui apie neeilinio susirinkimo vietą, datą, laiką, svarstomus klausimus. Ieškovas nurodo, kad buvo nesilaikyta susirinkimo organizavimo tvarkos. Ieškovas ir liudytojas V. K. neginčija, kad apie šaukiamą susirinkimą jiems buvo pranešta registruotu laišku, tačiau nurodo, kad jiems buvo pranešta ne prieš 15 dienų. Be to, nurodo, kad iš gauto pranešimo apie susirinkimą buvo galima suprasti, kad turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovo M. G. – elgesio svarstymo, bet ne dėl ieškovo pašalinimo iš narių (b. l. 8, 9, 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės atstovas sutiko, kad buvo padaryti susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai, nesilaikyta pranešimų įteikimo terminų, tačiau visiems būrelio nariams apie įvyksiantį neeilinį susirinkimą buvo pranešta raštu ir žodžiu (b. l. 36), susirinkime iš 27 būrelio narių dalyvavo 25 nariai, dėl kvorumas buvo ir priimti sprendimai yra teisėti (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pašalinimo iš būrelio faktiniai ir teisiniai pagrindai – Įstatų 5.8 p. numatyti visi būrelio nario pašalinimo atvejai ir pasitikėjimo praradimas narių atžvilgiu – buvo suformuluoti 2017 m. gruodžio 29 d. neeilinio susirinkimo metu, kas atsispindi protokole ir neeilinio susirinkimo metu padarytame garso įraše (b. l. 87). Šie faktiniai ir teisiniai pagrindai nebuvo nurodyti pranešime dėl 2017 m. gruodžio 29 d. neeilinio visuotinio susirinkimo šaukimo, kuriame atsispindi tik darbotvarkės klausimas dėl ieškovo G. M. – elgesio svarstymo. Jokios papildomos informacijos svarstomu klausimu prie pranešimo nebuvo pridėta (b.l. 8). Iš susirinkimo protokolo ir garso turinio matyti, kad 2017 m. gruodžio 29 d. vykusio susirinkimo metu buvo svarstytas ir neigiamai įvertintas ieškovo elgesys, susijęs su galimai dalyvavimu medžioklėse laikotarpiu 2016-2017 m. be leidimo laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą. Medžiotojų būrelis ieškovo veiksmus įvertino kaip nulėmusius būrelio narių nepasitikėjimą (b. l. 26, susirinkimo garso įrašas (b. l. 87)). Atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovui ir kitiems nariams buvo pranešta apie 2017 m. gruodžio 29 d. įvyksiančio visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl G. M. pašalinimo iš būrelio narių laiku, kaip numatyta Įstatų 7.7 p., ir tinkamai, siekiant parengti narius apie tokio svarbaus klausimo nagrinėjimą. Atsakovės atstovas nepateikė teismui Valdybos nutarimo dėl pranešimų siuntimo tvarkos. Atsakovės atstovas patvirtino, kad darbotvarkės klausimo dėl G. M. pašalinimo iš būrelio narių konkreti formuluotė, faktinis ir teisinis pagrindas buvo iškeltas tik susirinkimo metu, G. M. buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl savo elgesio. Nors apie 2017 m. gruodžio 29 d. neeilinį visuotinį narių susirinkimą buvo pranešta nesilakant Įstatų 7.7. punkte numatytos tvarkos, tačiau susirinkime dalyvavimo reikiamas narių skaičius sprendimams priimti ir šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu įtakos sprendimo priėmimo teisėtumui. Tačiau, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pranešimo turiniu, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai nepranešė ieškovui ir kitiems nariams apie 2017 m. gruodžio 29 d. susirinkimo darbotvarkę. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pranešimo išsiuntimas nariams ir ieškovui nurodant tik bendrą darbotvarkės informaciją apie G. M. elgesio svarstymą, neįvardijant svarstyto ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimo ir nesuformuluojant tokio pašalinimo faktinio bei teisinio pagrindo, buvo kliūtis ieškovui ir kitiems nariams pasiruošti svarstomam klausimui ir priimti objektų faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti pasiaiškinimus, atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, pasiruošti gynybai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas buvo laiku ir iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 15 dienų informuotas ne tik apie numatomą visuotinį narių susirinkimą, bet ir apie jo pašalinimo svarstymą bei numatomo pašalinimo pagrindą. Be to, visuotinis būrelio narių susirinkimas priėmė ginčijamą nutarimą mažesne nei reikalaujama kvalifikuota balsų dauguma, todėl pagal būrelio įstatus šis nutarimas yra neteisėtas, priimtas iš esmės pažeidus nutarimų priėmimo tvarkos reikalavimus. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad šalinant ieškovą iš būrelio narių buvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą šiuo pagrindu tenkinti.

Dėl nutarimo panaikinimo materialiaisiais pagrindais

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje ir kuriuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos.Įstatų 7.11. punkte yra numatyta, kad susirinkimo sprendimams dėl būrelio narių pašalinimo priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių būrelio narių balsų (b. l. 12). Įstatų 5.8. punkte numatyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio narių, jeigu grubiai pažeidžia Medžioklės įstatymą, medžioklės ar saugaus elgesio medžioklėje taisykles (5.8.1. punktas); pažeidžia būrelio įstatus (5.8.2. punktas); būrelio nario veikla ar elgesys prieštarauja būrelio tikslams, deorganizuoja būrelio veiką (5.8.3. punktas); netenka medžiojimo teisės (5.8.4. punktas); būrelio narys nevykdo priimtų įsipareigojimų (5.8.5. punktas); jeigu iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio būrelio narių mokesčio (5.8.6. punktas); būrelio narys nesilaiko būrelio visuotinio narių susirinkimo, valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus (5.8.7. punktas); grubiai pažeidžia medžioklės, elgesio ar etikos taisykles medžioklėje ar buityje (5.8.8. punktas).Iš 2017 m. gruodžio 29 d. susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame būrelio narių susirinkime, svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo, nebuvo nurodytas konkretus Įstatų punktas ar teisės aktas, kurį ieškovas pažeidė. Susirinkimo protokole nurodyta, kad ieškovas pažeidė visus Įstatų punktų reikalavimus. Šalys nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai suformuluotas ieškovo pašalinimo iš būrelio teisinis pagrindas, tačiau, kaip jau nurodyta sprendimo 24 punkte, iš susirinkimo protokole ir susirinkimo garso įraše užfiksuoto faktinio pagrindo galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo svarstomas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. iki 2017 m. pabaigos dalyvavo medžioklėje be leidimo nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą. Iš susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad jokie kiti ieškovo galimai padaryti pažeidimai nebuvo aptariami bei vertinami susirinkimo metu (b. l. 23-28, 87). 2017m. gruodžio 29 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad ieškovas 17 kartų dalyvavo tykojimo ir varominėse medžioklėse, medžioklių vadovams ieškovas rodė dokumentus, ieškovas medžioklėse dalyvavo be šaunamojo ginklo ir padėdavo šernus nulupti ar surasti sužeistą žvėrį, sėdėdavo bokštelyje (b. l. 25). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau –Taisyklių) 16 punkte numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus: medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos); galiojantį medžioklės lapą; galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. Taisyklių 58.9 punkte įtvirtinta, kad draudžiama medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (jei asmeniui jis yra išduotas). Medžioklės vadovas privalo patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą ir ginklo, kuriuo bus medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis (24.3. punktas).Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius: ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus (tik tuo atveju, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas); tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį (Taisyklių 10 punktas).Duomenys apie sumedžiotus žvėris ir tokius žvėris sumedžiojusius medžiotojus, medžiotojo bilieto Nr. fiksuojami medžioklės lapuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-81 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta medžioklės lapų, kuriuos būtų užfiksuoti duomenis apie ieškovo sumedžiotus žvėris aptariamu laikotarpiu, kaip numatyta aukščiau nurodytame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. D1-81. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra žinoma, ar aptariamu laikotarpiu ieškovas būtų sumedžiojęs žvėrį. Be atsakovės atstovo teismo posėdžio metu ir susirinkimo garso įraše bei susirinkimo protokole užfiksuotų kitų narių įtarimų, kad ieškovas galimai medžiojo be leidimo su medžiokliniu ginklu, nors to niekas nematė, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas aptariamu laikotarpiu medžiojo su šaunamuoju ginklu, dėl ko būtų galima konstatuoti Taisyklių pažeidimą.Ieškovas tiek teismo posėdžio metu, tiek susirinkimo metu (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, susirinkimo garso įrašas (b. l. 87) nuosekliai tvirtino, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos arba rugpjūčio mėn. iki 2017 m. pabaigos jo visi turimi ginklai ir leidimai laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą buvo pateikti į baudžiamąją bylą ir dėl to jis faktiškai neturėjo medžioklinių ginklų. Byloje pateiktame ieškovo 2017 m. balandžio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016-2017 m. medžioklėse ieškovas dalyvavo turėdamas visus reikalingus dokumentus (b. l. 64). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad visus reikalingus dokumentus reiškė tik medžiotojo bilietą, nes tuo metu neturėjo medžioklinių ginklų ir leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą. Šias aplinkybes ieškovas tvirtino ir 2017 m. gruodžio 29 d. susirinkimo metu, atsikirsdamas į pateiktus kaltinimus (susirinkimo garso įrašas (b. l. 87).Iš nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-805/2018 matyti, kad ieškovas G. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas leidimo laikė ir realizavo šaunamąjį ginklą (b. l. 66-77) Licencijuojamos veiklos posistemio registro duomenimis ieškovas turi 12 ginklų (b. l. 73). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendis dėl išteisinimo pagrindo (b. l. 79-85). Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, kuris prasidėjo 2016 m., kratos metu iš jo buvo paimti medžiokliniai ginklai ir leidimai laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, dėl to jis medžiojo be šaunamųjų ginklų (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių už tai, kad jis, laikotarpiu 2016-2017 m. dalyvavo medžioklėse be leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą. Tačiau byloje nenustatyta, kad aptariamu laikotarpiu ieškovas būtų dalyvavęs medžioklėse su šaunamuoju ginklu. Kadangi ieškovui teisė medžioti nebuvo atimta (medžioklės bilietas), o tik sustabdytas leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, kuris pagal Taisyklių 16 punktą medžioklės metu privalomas, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu, teismas laiko, kad toks atsakovės formalus tariamas įstatymų reikalavimų nesilaikymo vertinimas, kai faktiškai ieškovas medžioklėse dalyvavo be šaunamojo ginklo, negali būti vertinamas kaip grubus medžioklės taisyklių pažeidimas ir pagrindu ieškovą pašalinti iš būrelio narių.Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).Pagal Įstatų 3.5.2., 3.5.3., 3.5.4. punktus už kito nario įžeidimą, neetišką elgesį gali būti taikomas įspėjimas, dalyvavimo medžioklėse laikinas sustabdymas, o už grubų medžioklės, elgesio ar etikos taisyklių paržeidimą galimas pašalinimas iš būrelio narių (b. l. 11). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokio pobūdžio sankcija – pašalinti iš būrelio narių asociacijoje yra taikoma pirmą kartą, ieškovui nuo 1993 m. narystės pradžios jokių Įstatuose numatytų drausminių sankcijų už netinkamą elgesį nebuvo taikyta. Iš byloje pateiktų pareiškimų turinio matyti, kad nariai 2011 m. birželio 6 d. skundėsi ieškovo neetišku elgesiu (b. l. 1, b. l. 59-63). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pagal byloje pateiktus 2011 m. birželio 6 d. narių paaiškinimus dėl to, kad ieškovas G. M. netinkamai elgėsi, buvo kreiptasi į policiją, bet policija nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Be šių byloje esančių paaiškinimų, kitų byloje duomenų, patvirtinančių apie ieškovo medžioklės, etikos, elgesio taisyklių pažeidimą, nėra. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad medžioklės metu kiti nariai yra padarę pažeidimų, bet jokių sankcijų nebuvo taikyta.Teismo vertinimu, leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą nepateikimo medžioklės metu faktas, kai ieškovas nesinaudojo medžiokliniu ginklu, nes kratos metu leidimas ir visi turimi medžiokliniai ginklai iš ieškovo buvo paimti, negali būti pagrindu ieškovą pašalinti iš asociacijos narių. Teismas laiko, kad laikotarpiu, per kurį būtų pašalintos abejonės dėl ieškovo leidimo laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą galiojimo ir jo dalyvavimo medžioklėse teisėtumo, buvo galimybės taikyti alternatyvias sankcijas – įspėjimą arba dalyvavimo medžioklėje sustabdymą. Nepaisant to, kad byloje yra pateikti kitų narių paaiškinimai dėl 2011 m. ieškovo neetiško elgesio taip pat negali būti pagrindu vertinti atsakovo elgesio kaip asmens, kuris sistemingai ir grubiai pažeidžia etikos arba elgesio normas, nes duomenų, kad ieškovas nuo 2011 m. iki 2016 m. vidurio būtų daręs tapačius elgesio pažeidimus nėra.Šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovė, taikydama pačią griežčiausią poveikio priemonę ieškovo atžvilgiu už tokio pobūdžio pažeidimą, netaikė proporcingų poveikio priemonių Įstatų 3.5.2., 3.5.3., 3.5.4. punktuose nustatyta tvarka. Paskirta griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių, kai byloje nėra duomenų, kad ieškovas anksčiau būtų padaręs panašaus pobūdžio arba kitokius pažeidimus, kad ieškovas realiai padarė medžioklės taisyklių pažeidimą ir asociacija priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstą sprendimą, yra aiškiai neproporcinga padarytam veiksmui. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nepateikė paaiškinimų, kodėl aptariamu atveju nebuvo pagrindo ieškovui skirti švelnesnę sankciją (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pritaikyta sankcija yra neproporcinga padarytam tariamam pažeidimui, ir negali būti pagrindu ieškovą teisėtai pašalinti iš asociacijos narių, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė materialiuosius reikalavimus ir šis pažeidimas yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už vieno ieškinio ir už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio, dėl to pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 51). Ieškovas sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 ir 93 straipsniai). Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 13,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Naujos Ūtos medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191569197, neeilinio visuotinio narių susirinkimo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimo dalį dėl G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš šio medžiotojų būrelio narių.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Naujos Ūtos medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191569197, ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Naujos Ūtos medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 191569197, valstybės naudai 13,30 Eur (trylika eurų ir trisdešimt centų) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.