Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Muliolienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V., I. V., N. P., V. V. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys A. V., Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. B., A. P., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

K. V. 2004-02-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant valstybei priklausančio 0,4143 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. IV. b. l. 79-85).Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui 2009 m. spalio 8 d. K. V. pateikė prašymą leisti įsigyti žemės sklypą po pastatu 1F2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 118).2011 m. gruodžio 15 d. sudaryta Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties šalys K. V. ir VĮ Valstybės žemės fondas, sutarties objektas – Prienų raj. Želkūnų k., kadastriniai matavimai, sutartis pasirašyta K. V. ir rangovo VĮ Valstybės žemės fondo atstovo V. K. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 119).K. V. 2010-01-11 kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Prienų žemėtvarkos skyrių suprojektuoti norimą pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. IV, b. l. 70). 2011 m. rugsėjo 22 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. suteikta 44 359,61 Lt vartotojiškoji paskola (elektroninės bylos apyrašo t. V, b. l. 30-34).2013 m. vasari 8 d. parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, sklypo savininkas nurodytas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 122-137).Iš UAB „Senukų prekybos centras“ kvitų matyti, kad laikotarpiu 2013-01-02 – 2013-02-24 pirktos statybinės medžiagos (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 152-161). 2013 m. vasario 14 d. ir 2013 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymais D. V. V. K. pervedė po 400,00 Lt, mokėjimo paskirtį nurodant K. V. kadastro bylos parengimas (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 120, 121).2013 m. rugpjūčio 7 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nurodyta, kad užbaigta ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statytojas nurodytas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 149-151).K. V. 2013-09-03 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui išduoti sutikimą dėl ūkio pastato (nesudėtingo) nauja statyba 5F1p, 6I1ž, 7I1p, esančio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatų inventorizacijai atlikti (elektroninės bylos apyrašo t. IV, b.l. 66).2013-09-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo išdavimo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius informavo K. V., kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-826 6 priedo 3.3 punkto nuostatomis, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems valstybinėje žemėje, reikalingi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, neprieštarauja, kad Jam suprojektuotame žemės sklype (proj. Nr. 714, Želkūnų k., Stakliškių sen., Prienų r.) Vyšniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nauji nesudėtingi ūkio pastatai (elektroninės bylos apyrašo t. VI, b. l. 33).2015 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. V. išnuomotas kitos paskirties valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 140). 2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4143 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5 metams išnuomotas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 141-143).2016 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutartimi N. V. ir K. V. padovanojo sūnui D. V. 93600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 35-40).2016 m. birželio 7 d. K. V. (nuomotojas) ir D. V. (nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis 196 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 43-46).2016 m. birželio 7 d. K. V. (nuomotojas) ir D. V. (nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis 39 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo tomas I, b.l. 47-50).VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimu 2016 m. birželio 10 d. žemės ūkio valda, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas K. V. išregistruota iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro. Žemės ūkio valdos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), duomenys atnaujinti valdytojui D. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 41, 42).Lietuvos ūkininkų sąjunga patvirtino, kad D. V. yra LŪS Prienų skyriaus narys nuo 2016 m. birželio 20 d. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 117).D. V. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimui bei verslo planą programai įgyvendinti (elektroninės bylos apyrašo tomas I, b.l. 51-74, 75-106).2017 m. vasario 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir D. V. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. V. suteiktas finansavimas Triušininkystės ūkio įkūrimui (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 107- 113).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriuje gautas K. V. 2016 m. kovo 2 d. prašymas leisti įsigyti iš valstybės 0,4143 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu K. V. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. vasario 25 d. išrašą, kuris patvirtino, kad K. V. nuosavybės teise valdo pastatus: sandėlį (1F2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (5F1p,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. II, b. l. 64-67).2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu D. V. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pervedė 2 440,00 Eur, mokėjimo paskirtį nurodė už K. V. žemę (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 147).2016 m. birželio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta pasibaigusia 2015 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); K. V. įpareigotas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo 0,4143 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teises; nustatyta, kad 0,4143 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina 2 440,00 Eur bei parduoti K. V. žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo-paravimo sutarties projektą (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 146).2016 m. liepos 18 d. mirė ieškovo D. V. motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 9).2017 m. gegužės 11 d. Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad palikimą po N. V. mirties priėmė K. V.. D. V. paveldėjimo teises perleido K. V., V. V. palikimo atsisakė (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 10-11).2016 m. spalio 25 d. mirė ieškovo tėvas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 13).Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis po N. V. ir K. V. mirties jų vardu liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 26-29).Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos duomenimis K. V. nuo 2005 m. buvo mokama perskaičiuota invalidumo/netekto darbingumo pensija ir nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. valstybinė I ar II laipsnių našlių pensija (elektroninės bylos apyrašo t. V, b. l. 2-14). Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos duomenimis N. V. nuo 2005 m. buvo mokama senatvės pensija ir antrojo laipsnio valstybinė pensija (elektroninės bylos apyrašo t. V, b. l. 15-29).

Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl pirkėjo pripažinimo negaliojančia

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.Žemės įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015-02-11 iki 2018-05-01), asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn: naudojamus namų valdų žemės sklypus (2.1. punktas); žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų) (2.2. punktas); suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (2.3. punktas); žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui) (2.4. punktas).Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).K. V. 2004-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo 0,4143 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 138, t. IIV, b. l. 72, 79-85). K. V. 2009-10-08 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui prašymą dėl žemės pardavimo, pagal kurį buvo prašoma leisti įsigyti ginčo žemės sklypą po pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato savininko teise ir valstybinės žemės sklypą, esantį aplink šį pastatą ir besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 118), nes K. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 26-28). 2011-12-15 K. V. sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 119-121). 2012-12-01 sudarytas 0,4143 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas, po kuriuo pasirašė žemės sklypo savininkas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 129-130). 2013-02-08 buvo sudaryta 0,4143 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, kurioje savininku įrašytas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 122-128). Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Taisyklių 29 it 39 punktais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-07 įsakymu Nr. 10VĮ-662-(14.10.2) išnuomojo K. V. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2015-09-07 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 140-143). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pasibaigusia 2015-09-07 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavė už 2 440,00 Eur K. V. 0,4143 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2016-06-29 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 146, t. II, b. l. 5-9).Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas D. V. 2013-02-14 ir 2013-02-28 mokėjimo nurodymais sumokėjo 800,00 Lt už kadastrinių matavimų bylos parengimą, mokėjimo paskirtyje nurodant K. V. kadastrinių matavimų bylos parengimas pagal 2011-12-15 sutartį (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 120-121) ir 2016-05-25 mokėjimo nurodymu sumokėjo 2 440,00 Eur, nurodant mokėjimo paskirtyje įmokos kodas 103240 už žemę kaime K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 147). Teismo vertinimu, nepaisant aukščiau nurodytų ieškovo atliktų mokėjimų, pagal byloje nustatytus duomenis K. V., o ne ieškovas D. V. atitiko sąlygas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis be aukciono, kadangi K. V. pagrindas įgyvendinti teisę pirkti ne aukciono tvarka buvo teisėtas šioje žemėje esančio 2004-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigyto pastato Nr. (duomenys neskelbtini) valdymas. Tai, kad ieškovas mokėjo už kadastrinių matavimų bylos parengimą ir už valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nepatvirtina tikrųjų sandorio (valstybinės žemės sklypo – pirkimo-pardavimo sutarties) šalių ketinimų – sudaryti sandorį ieškovo vardu. Pastato valdymas buvo pagrindinės prielaidos sudaryti ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.Šią teismo išvadą patvirtina tai, kad valstybinis žemės sklypas, dėl kurio K. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, buvo anksčiau išnuomotas K. V. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 140), kuri buvo sudaryta, dėl to, kad šis sklypas buvo užstatytas aukščiau nurodytu K. V. 2004 m. įsigytu nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ši teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, kurioje įtvirtinta, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2015).Teismo išvada papildomai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Šios nuostatos taip pat atitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimus.Priimdamas procesinį sprendimą, teismas atsižvelgia į imperatyvias teisės aktų nuostatas, kad ne aukciono būdu galėjo būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas tik užstatytas nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuris šioje byloje nustatyta priklausė K. V., o ne ieškovui. Papildomų sąlygų, tokių kaip, pavyzdžiui, piniginių įmokų mokėjimas arba dokumentų tvarkymas, atitikimo siekiant įsigyti ne aukciono būdu valstybinį žemės sklypą, imperatyvios teisės aktų nuostatos nenumato.Taigi, K. V. ant valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. įsigijo pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau šiame žemės sklype pasistatė kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudarė prielaidas sudaryti tiek valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Kadangi būtent K. V. atitiko valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties subjektui keliamus reikalavimus, dėl to sudaręs sutartį, įgijo iš jos kylančias teises ir pareigas, o už sutarties sudarymą sumokėjęs ieškovas objektyviai tokių teisių ir pareigų įgyti net negalėjo. Tokia teismo pozicija atitinka teismų praktikoje įtvirtintą išaiškinimą, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus; jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Spręsdamas reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto pagrįstumą, teismas nurodo, kad 2016-06-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. V. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinka sutarties sudarymo tikslus, sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius. Tuo pagrindu, kad ieškovas D. V. atliko mokėjimus ir padėjo susiorientuoti teisiniuose veiksmuose tėvui K. V., spręsti, jog sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų neatitiko jų valios išorinės išraiškos ir buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia, ir pripažinti tokio sandorio dalį dėl subjekto negaliojančiu dėl apsimestinumo nėra teisinio pagrindo (CK 1.87 straipsnis).

Dėl statytojo teisės, jos įgyvendinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo

Statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis ((akto redakcija, galiojusi nuo 2013-07-16 iki 2014-01-01) (toliau – Statybos įstatymas)).Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Taigi, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus statytojo teisę gali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 34 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-04 iki 2013-12-09) numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype (33.3. punktas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi (nesudėtingo statinio atveju), tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo 34 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-04 iki 2013-12-09) numatyta, kad statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti arba registruoti (kai tai privaloma) Deklaraciją. Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (44 punktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.Nuosavybės teisės į ginčo pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos K. V. vardu 2013-08-07 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. III, b. l. 115-119). 2013-08-07 Deklaracija patvirtina, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauja statyba, nesudėtingas statinys, statytojas – K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 149-150).Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo tėvas K. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, dėl to visi su ūkiniu pastatu susiję dokumentai buvo tvarkomi K. V. vardu, tačiau visos ūkio pastato statybos išlaidos buvo padengtos ieškovo lėšomis ir jis turėtų būti pripažintas ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju ir jam turėtų būti pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į šį pastatą. Be to, ieškovas pažymėjo, kad jo lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas ne tik ginčo ūkinis pastatas, tačiau ir kiti ūkiniai pastatai, esantys ginčo žemės sklype, kurie vėliau buvo parduoti tretiesiems asmenims A. P. ir A. P..Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis registro Nr. (duomenys neskelbtini) statinių: ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 2008 m., ginčo ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1973 m., sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1973 m. (elektroninės bylos apyrašo t. III, b. l. 115-119). Visi keturi registro Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai stovi ant ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarieji trys statiniai buvo pastatyti po 2004 m., kai K. V. įsigijo sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pradavimo sutarties pagrindu. Kad šiame žemės sklype realiai vyko naujų statinių statyba nuo 2008 m. iki 2015 m., o ne nuo 1973 m. iki 2015 m., kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, patvirtina nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2015-08-14 leidimas statyti naują statinį, 2015 m. ir 2013 m. prašymai dėl statinių kadastrinių matavimo atlikimo, prašymai dėl sutikimo atlikti statybos darbus (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 167-187, 188-189, 190, 202, t. IV, b.l. 33, 66). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis visų trijų pastatytų statinių vidutinė rinkos vertė siekė – 5 776,00 Eur (19 943,37 Lt). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekia apie 1 900,00 Eur (2018-05-14 teismo posėdžio garso įrašas).Iš byloje pateiktų UAB „Senukų prekybos centras“ kvitų nustatyta, jog laikotarpiu 2013-01-02 – 2013-02-09 buvo pirktos statybinės medžiagos: cementas, betono priedai, plytos, mūro armavimo tinklai už 1 556,23 Lt (450,71 Eur). Nekilnojamojo daikto (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad 2013-07-26 ginčo pastato kadastro duomenys: pamatai – betonas, sienos – plytos (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 167, 181). Šie kadastro duomenys atitinka byloje pateiktuose kvituose užfiksuotus duomenis apie pirktas statybines medžiagas. Iš byloje pateiktų 2018-05-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymų (elektroninės bylos apyrašo t. VI, b. l. 2-29) matyti, kad ieškovo tėvo K. V. pajamos sudarė: 2008 m. – 12 954,75 Lt, 2009 m. – 12 518,88 Lt, 2010 m. – 11 291,04 Lt, 2011 m. – 11 291,04 Lt, 2012 m. – 12 518,88 Lt, 2013 m. – 12 518,88 Lt; 2014 m. – 12 518,88 Lt, 2015 m. – 3 663,3 Eur; ieškovo motinos N. V. pajamos sudarė 2008 m. – 7 435,05 Lt, 2009 m. – 7 864,08 Lt, 2010 m. – 7 800,00 Lt, 2011 m. – 7 800,00 Lt, 2012 m. – 7 864,08 Lt, 2013 m. – 7 864,08 Lt; 2014 m. – 10 664,08 Lt; 2015 m. 3 702,36 Eur; ieškovo D. V. pajamos sudarė 2008 m. – 41 691,10 Lt; 2009 m. – 40 264,32 Lt; 2010 m. – 48 723,12 Lt; 2011 m. – 45 388,72 Lt, 2012 m. – 30 466,83 Lt, 2013 m. – 23 948,66 Lt, 2014 m. – 25 553,80 Lt, 2015 m. – 6 200,99 Eur. Be to, ieškovas į statybas investuotoms lėšoms patvirtinti pateikė 2011-09-22 paskolos sutartį Nr. 11-00132 44 359,61 Lt sumai laikotarpiu 2011-09-22 – 2016-09-25 (elelktroninės bylos apyrašo t. VI, b. l. 30-34). 2018-04-23 teismo posėdžio metu liudytoja I. A. parodė, kad savarankiškai K. V. ir N. V. rūpintis ūkiu nesugebėtų, jie gaudavo tik pensiją, finansiškai nebūtų pajėgūs statyti pastatus, atlikti kitus darbus. Jie visada sakydavo, kad jiems padeda D. V.. Ūkyje matydavo tik D. V.. K. V. ir N. V. ne kartą minėję, kad testamentu ūkį paliks D. V., buvo tokia jų valia, nes D. V. ūkininkavo. Ūkio realus šeimininkas buvo ieškovas. (duomenys neskelbtini) pastatą statė ieškovas, kelis kartus matė kaip dirbo, jis mokėjo už statybą. Ieškovas ėmė paskolą, o ji laidavo, paskola grąžinta. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) valda rūpinasi ieškovas.2018-04-23 teismo posėdžio metu liudytojas E. Z. parodė, kad ieškovui iš uošvienės karjero ūkio pastato statybai vežė žvyrą. Buvo likę pastato pamatai, viską reikėjo atstatyti. Suprato, kad ieškovas ūkio pastatą stato sau. Už žvyrą atsiskaitė D. V.. D. V. ir tėvų santykiai buvo geri. 2018-04-23 teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad 2013 m. ieškovui padėjęs statyti ūkinius pastatus. Buvo statomi trys pastatai, padėjo statyti visus statinius. Viename pastate atliko betonavimo darbus, skardinio stogo darbus, kitame pastate, kuris yra ūkio paskirties – jame cementavo. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) likęs ieškovo pastatas, kurį padėjo statyti, atliko pagalbinius darbus. Visos darbus finansavo ieškovas, tėvas padėdavo patarimais. Visa valda rūpinosi ieškovas.2018-04-23 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. paaiškino, kad nėra matęs, kad K. V., kaip šeimininkas rūpintųsi pastatais (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. jais rūpinosi D. V.. Ūkinio pastato statybomis rūpinosi D. V., jis atstatė pamatus, dengė stogą. Kad D. V. iš savo lėšų mokėjo už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypą, supratęs iš pokalbio su K. V..Įvertinęs ieškovo tėvo ir motinos gautas pajamas aptariamu statybos laikotarpiu (2008–2015 m.), teismas sprendžia, kad mažai tikėtina, jog pagal gaunamas pajamas vien savo lėšomis K. V. ir N. V. būtų pastatę 5 776,00 Eur (19 943,37 Lt) vertės statinius, įsigiję 2 440,00 Eur vertės ginčo valstybinį žemės sklypą ir patyrę papildomas su valstybinio žemės sklypo įsigijimu susijusias išlaidas. Pagal pateiktus duomenis ieškovo turtinė padėtis leido vykdyti tiek ginčo pastato, tiek ir kitų pastatų statybą savo ir skolintomis lėšomis. Rašytiniai įrodymai, aukščiau nurodyti liudytojų, trečiųjų asmenų A. P. ir A. V., atsakovo V. V. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas investavo į statybas, faktiškai organizavo ir vykdė statybos darbus, statybos buvo vykdomos ūkio būdu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis) (2018-04-23 teismo posėdžio garso įrašas, elektroninės bylos apyrašo t. II, b.l. 38-39, 69-70).Pagal teisės aktų nuostatas, kad asmuo būtų pripažintas statytoju, jis turi investuoti lėšas į statybą ir kartu atlikti užsakovo funkcijas (arba jas pavesti atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Statybos 2 straipsnio 41 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl pripažinimo statytojais, yra nurodęs, kad statybos užsakovu pirmiausia turi būti žemės sklypo, kuriame bus vykdoma statyba, teisėtas naudotojas (asmuo, kuriam žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise, nuomos pagrindais arba kai jis yra faktinis žemės sklypo naudotojas). Taigi, už tai, kas vyksta žemės sklype, atsako žemės savininkas, nuomininkas ar faktinis žemės sklypo naudotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2005). Įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus statytojo teisę gali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktą. Tam, kad statytojas įgyvendintų savo teisę būti juo, turi būti nustatytos šios sąlygos: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).Byloje konstatuota, kad ginčo ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metu ieškovo tėvas K. V. naudojosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu, o tarp ieškovo ir valstybės patikėtinio nebuvo jokių teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas būtų galėjęs valdyti žemės sklypą. K. V. 2013-09-03 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui išduoti sutikimą dėl ūkio pastato naujos statybos 7I1p, esančio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatų inventorizacijai atlikti. 2013-09-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo išdavimo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius informavo K. V., kad neprieštarauja, kad Jam suprojektuotame žemės sklype (proj. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įregistruoti nauji nesudėtingi ūkio pastatai (elektroninės bylos apyrašo t. VI, b. l. 33, 66). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo teikęs prašymą ir gavęs atsakovės rašytinį sutikimą vykdyti statybas.Pagal aukščiau nurodytas faktines aplinkybes vykdomų statybų metu K. V., o ne ieškovas, atitiko užsakovui keliamus reikalavimus. Nors K. V. ginčo statinį statė ir ieškovo lėšomis, teismas sprendžia, kad būdamas užsakovu, pavedė atlikti užsakovo funkcijas ieškovui sūnui D. V.. Aplinkybę, kad užsakovo funkcijos visų pastatų, įskaitant ginčo pastato, statybos metu buvo pavestos atlikti ieškovui D. V., patvirtina tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, tiek trečiųjų asmenų A. P. ir A. V. ir atsakovo V. V. paaiškinimai, kad ieškovas organizavo statybos darbus. Be to, iš rašytinio dokumento turinio matyti, kad už sandėlio, unikalus Nr. 4400-2717-3016, techninį projektą 2015 m. iš įgalioto asmens D. V. buvo paimti 450,00 Eur, nurodant, kad statytojas K. V. (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 162).K. V. buvo ginčo žemės naudotoju, dėl to turėjo galimybę teisėtai užbaigti statybą ir registruoti ginčo statinį savo vardu, dėl to visuose dokumentuose statytoju buvo laikomas K. V.. Ginčo pastato statybos buvo pradėtos, vykdytos ir baigtos laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo). Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti duomenys atitinka faktinę padėtį: K. V. įgyvendino statytojo teisę, sukūrė daiktą, į kurį įgijo daiktinę teisę – nuosavybės teisę ir ją įregistravo įstatymų nustatyta tvarka. K. V., o ne ieškovas D. V., atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas negali teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka ieškovo pripažinti statytoju ir įgyvendinusiu statytojo teisę, kurios pagrindu gali būti pripažįstama nuosavybė, kadangi ieškovas neturėjo žemės sklypo savininko – valstybės sutikimo, o, bet to, neturėjo ir jokių teisių į žemės sklypą. Teismo nuomone, pagal susiformavusią praktiką kai statytojas ginčo statinį pastato ant jam nuosavybės teise nepriklausančio ar kitu pagrindu teisėtai nevaldomo žemės sklypo, <...> atsižvelgiant į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, statytojas gali įgyti teisę tik į įdėtų statybos kaštų, kaip į svetimo daikto pagerinimo, atlyginimą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2008).Siekdamas įrodyti, kad ieškovas turi teisę įgyti nuosavybės teisė į daiktą, bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad tėvo K. V. valia buvo perleisti ieškovui D. V. ūkininko ūkį. Šią aplinkybę patvirtino apklausti liudytojais I. A., E. Z., D. B., bei atsakovas V. V. ir tretieji asmenys A. P., A. V. (elektroninės bylos apyrašo t. II, b.l. 38-39, 69-70, 2018-04-23 teismo posėdžio garso įrašas).Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-03-01 iki 2018-01-01) 5 dalį ūkininko ūkis (toliau – ūkis) – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma.Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. buvo ūkininkas (elektroninės bylos apyrašo t. IV, b. l. 74). Žemės ūkio veiklą vykdė žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) K. V. 2016-05-30 perleido dovanojimo sutarties pagrindu D. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2016-06-07 tarp K. V. ir D. V. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39 kv. m, plane pažymėta indeksu 7l1p, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys. 2016-06-08 pranešimu patvirtinama, kad D. V. vardu žemės ūkio valda įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 2016-06-10 žemės ūkio valda K. V. vardu buvo išregistruota iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Lietuvos ūkininkų sąjungos duomenimis ieškovas D. V. nuo 2016-06-20 yra ūkininkų sąjungos narys. 2016-07-26 D. V. teikė paramą paraišką jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kurioje nurodė, kad nuomojasi patalpas / žemės ūkio techniką / žemės ūkio paskirties žemę iš K. V., kad turimo ūkio turto vertė 9 730,00 Eur, kad projektui, kuriam prašoma paramos – D. V. triušininkystės ūkio įkūrimas, projekto įgyvendinimo vieta (duomenys neskelbtini), kad žemės ūkio valdoje steigiasi pirmą kartą, kad įsikūrimas neprasidėjo anksčiau kaip 12 mėnesių iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Iš 2016-07-22 verslo plano paramai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui matyti, kad D. V. aktyvaus ūkininkavimo pradžios data – 2017-05-10, ginčo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į ieškovo naudojamus statinius nuomos sutarties pagrindu. Aplinkos apsaugos agentūros 2016-06-23 atrankos išvados dėl triušių ūkio įkūrimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo duomenimis planuojamos ūkinės veikos užsakovas D. V. nurodė, kad planuojamą ūkinę veiklą numatyta vykdyti sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-30 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui D. V.)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso K. V. ir N. V.), esamuose mūriniuose ūkiniuose pastatuose (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. išrašas, 41, 42, 43-117, 2018-04-23 teismo posėdžio garso įrašas). Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad K. V. siekė perleisti savo ūkį, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumą, tačiau šie rašytiniai dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių į ginčo pastatą įgijimo fakto statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.Tai, kad K. V. valia buvo įgyti daiktines teises į ginčo pastatą ir valdyti šį turtą nuosavybės teise, patvirtina, tai, kad 2016-06-07 ginčo ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas ieškovui. Pastaroji aplinkybė ir rašytiniai dokumentai, susiję su ūkininko veikla, aiškiai rodo tiek ieškovą žinojus esant K. V. teisėtu ginčo pastato savininku, tiek K. V. valią laikant save ginčo pastato savininku ir jo valią pavesti ieškovui tęsti ūkininko K. V. ūkio veiklą. Teismo nuomone, nebūtų jokios logikos K. V. sudaryti nuomos sutarties dėl ginčo pastato, jeigu jis būtų laikęs, kad ginčo pastato statytojas, kuris siekė sukurti nuosavybės teisę į daiktą, yra D. V.. Be to, ieškovas nurodė, kad tėvas K. V. ketino padovanoti jam šį turtą, kas neabejotinai patvirtina, jog būtent K. V. laikė save ginčo pastato savininku.Be to, aplinkybės, kad ieškovas D. V., žinodamas apie žemės sklypo teisinį statusą ir apie jame statomą ginčo statinį, niekada nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas sustabdyti ginčo statinio statybos procesą ar jo teisinę registraciją K. V. vardu, kad po motinos N. V. mirties ieškovas atsisakė paveldėjimo teisės tėvo K. V. atžvilgiu ir kad iki tėvo K. V. mirties nebuvo sudaryti sandoriai dėl ginčo pastato perleidimo ieškovui D. V., taip pat labai svarbios nustatant K. V. valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo ūkio pastatą, tikruosius K. V. ir D. V. ketinimus ir jų žodinį susitarimą dėl ūkininko veiklos tęsimo.Įvertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog, investuodamas savo lėšomis į ginčo ūkio pastato statybas, buvo užsakovu, turėjo žemės sklypo savininko – valstybės leidimą, t. y. kad statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, kas sudaro pagrindą įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises, dėl to ieškovo ieškinys nurodytu faktiniu pagrindu atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas išreiškė poziciją dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl to, kad jis buvo pastato statytoju ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo teisę sudaryti tokią sutartį šiam pastatui eksploatuoti. Kadangi teismas nustatė, jog 2016 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo metu ginčo ūkio pastato (7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statytoju buvo K. V., pripažinti, kad ieškovas D. V. turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ginčo pastatui eksploatuoti be aukciono, nėra teisinio pagrindo, dėl to teismas laiko, kad ieškovo pozicija šiuo faktiniu ir teisiniu aspektu taip pat yra nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas atsakovų naudai, ieškovo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (elektroninės bylos apyrašo tomas IV, b. l. 175-179). Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 121,26 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 121,26 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir dvidešimt šešis centus) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, pranešti nekilnojamo turto tvarkytojui apie pranešimo dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.