Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, II-158-993/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-06-19
Bylos Nr.: II-158-993/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00536-2020-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Indrė Averkienė (pirm.)
Pažeidėjas: V. M.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba

Kategorijos

16.9.15Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
21.5.4Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje (ANK 611 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-158-993/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00536-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.1.7; 21.5.4; 21.10.4; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 19 dKaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1722-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19107669848 panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams persiųstas V. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) 2020 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1722-2020, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19107669848, (toliau ir – nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde V. M. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas Kauno apskrities VPK pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybinė markė OPEL, modelis ASTRA, buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pranešime buvo nurodytas pažeidimo laikas ir vieta. Pranešime buvo išreikštas prašymas, per tris darbo dienas pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone. Sekančia dieną po pranešimo gavimo jis nuvyko į Kauno apskrities VPK ir specialistei J. S. geranoriškai paaiškino visas aplinkybes, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, paaiškino, kad šis automobilis, jau daugiau kaip metus laiko stovi prie jo nuosavo, individualaus namo, esančio (duomenys neskelbtini) automobilis yra išardytas, išregistruotas ir juo niekas nesinaudoja. Specialistei šie paaiškinimai netiko ir ji nurodė, jog V. M. turi tris dienas vairuotojui nurodyti. Pažymi, kad visą laiką, kurį automobilis stovėjo toje vietoje, t. y. daugiau nei metus laiko, niekas jokių pretenzijų nereiškė ir niekam jis netrukdė, jokių stovėjimą draudžiančių ženklų toje vietoje nėra. Pareiškėjas gavęs pranešimą, operatyviai sureagavo ir tą pačią dieną, geranoriškai patraukė automobilį iš nurodytos automobilio stovėjimo vietos. Vieta, kurioje stovėjo automobilis yra įvažą į jo kiemą, už įvažiavimo nėra jokio kelio, kuriuo būtų galima naudotis, t. y. kelias baigiasi. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nepraleisdamas termino, Kauno apskrities VPK pateikė atsakymą į pranešimą Nr. ROIK: 19104194535, kuriame raštu išdėstė visas tas pačias aplinkybes, kad automobilis stovi prie nuosavo individualaus namo, ilgą laiką yra nenaudojamas ir jo niekas nevairavo. 2019 m. spalio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) gavo, identišką Kauno apskrities VPK pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame buvo vėl išreikštas prašymas, per tris darbo dienas pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone. Į šį pranešimą jis nesureagavo, nes jau buvo paaiškinęs visas aplinkybes, o specialistė nebuvo paaiškinusi, kodėl šie aplinkybių paaiškinimai netinka. 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities VPK buvo pateiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-86538-2019, kuriame, pažeidimo esmės skiltyje, buvo nurodyta, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, V. M. nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2019 m. liepos 30 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apskrities VPK buvo pateiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-97502-2019, kuriame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2020 m. vasario 4 d, tačiau jis tą pačią dieną dalyvavo kitame posėdyje, šaukiamas liudytoju, kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-81-917/2020, todėl negalėjo dalyvauti paskirtos bylos nagrinėjime ir papildomai išdėstyti savo pozicijos. 2020 m. vasario 4 d. pareiškėjui buvo surašytas ir pateiktas nutarimas Nr. 20-ANR_N-1722-2020, administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta 150 Eur., bauda. Mano, kad šioje situacijoje, nebuvo pagrindo skirti baudą, kadangi jo veiksmuose nėra jokios tyčios, toje vietoje nėra jokių stovėjimą draudžiančių ženklų, automobilis stovėjo ilgą laiką ir jokių pretenzijų nebuvo sulaukta. Pareiškėjas greitai sureagavo ir gavęs nusiskundimą, tą pačią dieną, patraukė automobilį iš jo stovėjimo vietos. Taip pat paaiškino visas aplinkybes, jog transporto priemonės niekas nevairavo, ji toje vietoje stovi išardyta, todėl prašo atsižvelgti į įvykio mažareikšmiškumą, į tai, kad nėra jokios tyčios jo veiksmuose. Jis neslėpė situacijos aplinkybių, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Šioje situacijoje ginčas kilo dėl automobilio, kuris stovėjo jo kieme. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistė, J. S. nurodė, kad buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir – NŽT) atsakymas, kad toje vietoje, kur stovėjo automobilis, buvo suformuotas 4 m pločio kelias (pravažiavimas) valstybinės žemės sklype, kuriame yra pareiškėjo gyvenamasis namas. NŽT nurodė, kad svarstant paklausimą, kuris buvo pateiktas piliečių, buvo suprojektuotas kelias ir šis sprendimas yra patvirtintas, galiojantis ir nepakeistas. Paaiškino, kad nors žemės sklypo formavimas įvyko jo paties, iniciatyva, tačiau toje vietoje yra valstybinė žemė, kurioje padarytas pravažiavimas. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo argumentuojamas vien formaliu požiūriu, jog toje vietoje yra suformuotas kelias, tačiau realiai kelio toje vietoje iš viso nėra, t. y. juo niekas negali naudotis, nes ji niekur neveda. Kelias baigiasi praktiškai iškart už pravažiavimo, todėl mano, kad jis yra baudžiamas formaliai, pareigūnams neįsigilinus. Automobilis niekam toje vietoje stovėdamas netrukdė, nebuvo jokių stovėjimą draudžiančių ženklų, gavus nusiskundimą, jau tą pačia dieną buvo patrauktas. Automobilis iš tiesų ilgą laiką stovi nenaudojamas, išardytas, išregistruotas, nevažiuojantis ir juo niekas negali naudotis, todėl jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios nei padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nei nenurodyti asmens, kuris tą pažeidimą padarė. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog jo kaltė nėra įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai, paskirta bauda yra perteklinė priemonė. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl prašo 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ANR_N-1722-2020 panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną ir jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių bei priteisti iš nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. M. skundą institucija prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. Kauno apskrities VPK KPV pareigūnas pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo skyrė piniginę baudą, už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, sprendimas priimtas už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, kaip transporto priemonės savininkas nenurodė, kas 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pranešime dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos galima pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundo argumentų, asmuo konkretaus asmens nenurodė. Nepranešus nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku. Pageidaujant, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tokį reikalavimą būtina pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Kaip matyti, tokio pobūdžio prašymų gauta nebuvo. Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. spalio 11 d., įteiktas 2019 m. spalio 18 d. Tai reiškia, kad Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimo per tris darbo dienas terminas prasidėjo 2019 m. spalio 21 d. ir baigėsi 2019 m. spalio 23 d. Per šį laikotarpį asmuo reikalavimo neįvykdė, prašomų duomenų nepateikė. Skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilis nėra naudojamas, vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi, automobilis ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo automatiškai išregistruotas 2017 m. sausio 10 d., tačiau pažeidimai buvo daromi ir 2018 m. Darytina išvada, kad automobilis ir po išregistravimo buvo naudojamas, kaip yra matoma iš bylos duomenų, ANK 611 straipsnyje nurodytų duomenų institucijai nepateikė ir iki skundžiamo nutarimo surašymo, t. y., iki 2020 m. vasario 4 d., kai apie jam inkriminuojamą nusižengimą ir bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, kas taip pat matyti iš byloje esančių duomenų, todėl mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas pagrįstai ir teisingai. Pareiškėjas savo skunde prašo priteisti 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Institucijos nuomone, šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra jo patirtos advokato atstovavimo išlaidos. ANK nenumato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn trauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 straipsnio 1 dalyje, kur pasisakyta, jog išskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu, kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK nenumato galimybės kitiems asmenims išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje V. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad gavus registruotą laiką iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos, kad su automobiliu nurodytu pranešime, važiavo keliu ir padarė pažeidimą, tačiau jo nuosavybės teise priklausančio namo kieme, minėtas automobilis stovėjo nenaudojamas, kuris išardytas ir išregistruotas. Apie tai pranešė tyrėjai J. S. telefonu, tačiau buvo nurodymas atvykti į policijos įstaigą. Atvykus pas tyrėją paaiškinta papildomai, kad jau daugiau nei metai laiko automobilis nenaudojamas, tačiau ji dar kartą liepė per tris dienas pateikti duomenis, kas juo naudojosi. Grįžus į namus surašė paaiškinimą raštu, pateikė foto nuotraukas, kad nėra kelio bei nėra galimybės važiuoti toje vietoje, kur stovi nenaudojamas automobilis, todėl pažeidimo niekas negalėjo padaryti. Automobilio stovėjimo vietoje nėra ženklų, tai jo kiemas ir pažeidimas negalėjo būti fiksuojamas. Žemė yra valstybinė, tačiau asmeniškai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl namų valdos projekto, nes žemė kol kas nėra išpirkta ir ją norėtų išsipirkti. Pateikus policijos pareigūnei paaiškinimą, gavo mokėjimo nurodymą dėl paskirtos 75 eurų baudos. Nesumokėjo paskirtos baudos, kadangi manė, kad nubaustas neteisėtai, nes toje vietoje kur stovėjo automobilis nėra kelio bei kelio ženklo. Administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi paskirto nagrinėjimo metu dalyvavo liudytoju teisme. Po kiek laiko gavo pranešimą, kad nubaustas už minimą pažeidimą – 150 eurų bauda. Automobilio ,,Opel Astra“ niekas nevairavo, nes paskutinį kartą važiavo 2019 metų sausio mėn. Automobilis stovėjo prie namo valdos, kieme, niekas, niekada ties pastatytu automobiliu nevažinėjo ir niekas jokių priekaištų nesakė tik anksčiau turėjo konfliktą su kaimyne, kuri renka aplink namus senas plytas. Kelias prie namo yra valstybinis, tačiau toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis niekam netrukdė. Po gauto pranešimo automobilį patraukė ir stovimos vietos, tačiau tik dėl to, kad išvengti nesusipratimų. Taip pat teismo prašo priteisti išlaidas susijusias su advokato pagalba.

Institucijos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. M. surašytas dėl to, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso transporto priemonė ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą automobilį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teismui nepateikta jokių duomenų apie, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tiek V. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime kaip pažeidimo esmė nurodoma tai, jog policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė duomenų apie asmenį, vairavusį šiai bendrovei priklausiusį automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) V. M. gavęs pranešimą apie administracinį nusižengimą, nedelsdamas 2019 m. rugpjūčio 19 d. informavo Kauno apskrities VPK specialistę J. S., kad minėtas automobilis stovi prie nuosavo individualaus namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad automobilis yra išardytas, išregistruotas, pateiktos foto nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matoma, kad automobilio stovėjimo vieta yra kiemas, už automobilio matoma pieva ir kelio pravažiavimui bei kelio ženklo nėra, todėl jokio pažeidimo padaryti negalėjo (b. l. 7), tačiau neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes V. M. buvo paskirta nuobauda – 150 eurų bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19107669848 b. l. 4-5).

Kaip minėta, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, visų pirma turi būti nustatyta, kad padarytas pažeidimas naudojant automobilį, kurio naudotoją nurodyti kyla pareiga juridinio asmens vadovui (ANK 611 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui konstatuoti, kad automobiliu, kurio naudotoją nurodyti kyla pareiga juridinio asmens vadovui, buvo padarytas pažeidimas (ANK 611 straipsnio 2 dalis). Jokie kelio ženklai nurodytoje vietoje nėra pastatyti, pravažiavimui mėtas automobilis netrukdė, netgi nėra pravažiavimo nurodytoje vietoje, be to nėra jokių duomenų, kad minėtas automobilis judėjo ir dalyvavo eisme, todėl nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o būtent nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėto neveikimo bei kaltės, nutarimas panaikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.

ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Atsakovo teigimu, jog aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju – išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese.

Pareiškėjas V. M. teismui su skundu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 611 straipsnio 2 dalimi, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1722-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19107669848 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19107669848, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė