Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1698-798/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-28
Bylos Nr.: 2A-1698-798/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20827-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: R. G.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1698-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20827-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 99.9.; 121.14.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį dėl 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, įpareigojimo priimti naują sprendimą atsakovui 585-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2014-04-14 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo taikymo“ negaliojančiu, panaikinti jį nuo priėmimo momento, įpareigojant atsakovą sušaukti bendrijos susirinkimą tikslu priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymus bei Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles atitinkantį sprendimą dėl šilumos apskaičiavimo metodo nustatymo. Nurodė, kad atsakovui apie metodo pasirinkimo būtinumą yra privalomai nurodyta Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2013-02-13 Nr. R2-436, 2013-04-01 Nr. R2-105, 2013-02-13 Nr. R2-436 raštuose. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija parengė ir patvirtino kaip rekomenduojamą šilumos apskaičiavimo metodą, kuris konkrečiai pritaikytas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, atsakovas vengia vykdyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl šilumos apskaičiavimo, tarp šalių ginčai vyksta dėl šildymo sistemos, cirkuliacinio karšto vandens sistemos. Šių sistemų problemos buvo fiksuojamos Energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistų, teismo antstolio, taip pat yra atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad į ieškovo butą patenkanti šiluma neatitinka normatyvinių reikalavimų. ieškovas teismui pareikštu ieškiniu nesiekė paneigti bendrasavininkų išreikštą valią nepatvirtinti minėto energetikos komisijos siūlomo metodo. Reikalavimas susijęs su bendrasavininko įstatymuose įtvirtintos teisės apmokėti už suvartotą šilumą, kurią apskaičiuoti laikantis nustatytos tvarkos ir taikant nustatytus, leistinus bei tinkamus metodus, turi pareigą atsakovas. Sprendimas ginčo klausimu priimtas nesilaikant pranešimų apie susirinkimą šiuo klausimu sušaukimo tvarkos ir nelaikytinas priimtu dalyvaujant kvorumui, nes didesnė dalis butų savininkų apie svarstomą klausimą tinkamai informuota nebuvo. Atsakovas buvo atsakingas už bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, svarstant šilumos paskirstymo metodo klausimą. Ieškovas bei kiti bendrasavininkai apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą pasirašytinai informuoti nebuvo, negavo raštu visos informacijos apie susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės (b.l.2-3;135-140).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas Nurodė, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatuose yra įtvirtinta konkreti visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, kurios atsakovas nepažeidė. Atsakovo nuomone, 2014-04-14 susirinkimas sušauktas teisėtai. Teigė, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos atsakovui organizuoti šilumos paskirstymo metodo parinkimą ar jį parinkti. CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra specialių nuostatų, reglamentuojančių būtent šilumos paskirstymo metodo pasirinkimą, o nustatyta tik bendra sprendimų priėmimo tvarka. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis suteikia vartotojams teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, tačiau nenumato jokių pareigų dėl metodo pasirinkimo. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos raštais taip pat nėra nustatyta jokios pareigos atsakovui, o išaiškintos teisės, pasirenkant šilumos paskirstymo metodus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlytas šilumos paskirstymo metodas yra rekomenduotinas ir nėra imperatyviai privalomas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrijos nariai buvo suklaidinti dėl 2014-04-14 susirinkimo 6-ojo klausimo. Visa informacija apie šį metodą buvo viešai patalpinta namo laiptinės skelbimų lentoje prieš mėnesį iki susirinkimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas nenurodė esminę reikšmę turinčios aplinkybės – dėl savo bute įsirengtos grindų šildymo sistemos, kuri yra neteisėtai pajungta prie namo karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Ieškovui yra žinoma, kad suvartotos šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal name įrengtą šilumos kiekio apskaitos prietaiso rodmenis, kuriais remiantis apskaičiuojamas šilumos kiekis, tenkantis konkrečiam butui (b.l.11-15;143-147).

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l.169-170) nurodė, kad 2014-04-14 faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad viskas buvo organizuojama taip, kad nebūtų pasirinktas minėtas šilumos metodas. Ieškovas taip pat nebalsavo už, nes vienas balsas nebūtų nieko nulėmęs. Skelbimų lentoje buvo iškabinta informacija apie susirinkimą ir jo darbotvarkė, į pašto dėžutę ieškovo butui nebuvo pateikta informacija.

Ieškovo atstovė teismo posėdžiuose ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie pranešimo įteikimą raštu kiekvienam namo gyventojui, o pateikiami prie atsakovo atsiliepimo aktai nepatvirtina fakto, kad visiems nariams apie susirinkimą buvo pranešta raštu. Atstovės teigimu, atsakovas yra privalomai įpareigotas registruoti dokumentus pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymus bei 2011-07-04 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-117 patvirtintas taisykles, tvarkyti bendrijos veiklos dokumentus, nurodant ne tik jų datą, bet ir registracijos numerį. Atsakovo pateikti aktai dėl pranešimų įteikimo neatitinka šių reikalavimų. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl netinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūlomas metodas. Bendrijos pirmininkas pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 1 p., 6 p. yra atsakingas už bendrijos veiklos įgyvendinimą bei informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui, tačiau pirmininkas nebuvo tinkamai pasiruošęs susirinkimui, svarstant pateiktą šilumos paskirstymo metodą, bendrija nebuvo tinkamai pasiruošusi dėl šio klausimo, nesikreipė į specialistus pakomentuoti, paaiškinti namo gyventojams, kuo naudingas šis metodas. Kaip nepagrįstą nurodo atsakovo teiginį dėl ieškovo vonios grindų šildymo, nes tai neva išderina visą šilumos sistemą, kadangi šiuo klausimu yra pasisakęs teismas 2013-11-19 sprendime. Pažymėjo, kad atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs ar tinkamai susipažinęs su Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos parengtu šilumos paskirstymo metodu, kurio 1.6 ir 1.7 punktuose yra aptariamas grindinio šildymo, įrengto visoje eilėje šio namo butų, klausimas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad sprendimai dėl pastato šilumos paskirstymo metodo priimami balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. bei CK 4.85 str. nuostatomis. Teigė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., CK 4.85 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 27 str. 5 d. šildymas turi būti sureguliuotas taip, kad atitiktų teisės aktuose numatytas higienos normas butuose.

Ieškovo atstovas I. R. teismo posėdžiuose palaikė tai, kas išdėstyta ieškovo procesiniuose dokumentuose. Akcentavo, kad ginčas yra ne dėl konkretaus metodo pasirinkimo, bet dėl atsakovo pareigos pasirinkti vieną metodą. Pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 str., Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įst., įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti šilumos metodą. Kaip matyti iš Vilniaus energijos atsakymo, be bendrijos narių sutikimo, neišreiškus pritarimo, yra naudojamas šilumos apskaičiavimo metodas Nr. 4. Šis metodas yra neteisėtas, nes pasirinktas neteisėtai. Nurodė, kad nėra pasirinktas joks metodas. Taip pat paaiškino, kad atsakovas turi pareigą tinkamai organizuoti susirinkimą, tinkamai suformuluoti klausimus ir tinkamai pateikti juos svarstyti susirinkimui, pasiūlyti priimti įstatymus atitinkantį sprendimą, kurio pagrindu būtų priimtas vienoks ar kitoks metodas. Atsakovas netinkamai suformulavo klausimo formuluotę, dėl ko buvo suklaidinti bendrijos nariai. Atsakovas turėjo pareigą pateikti svarstyti klausimą taip, kaip numatyta CK (nuostatos dėl bendros nuosavybės naudojimo), Šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Atsakovas nepateikė duomenų apie įvairius metodus, neinformavo, kad yra parengtas individualus metodas namui. Pateikė svarstyti vieno iš atstovų vieną metodą, nors bendrija negali šaukti susirinkimų spręsti atskirai dėl kiekvieno metodo tinkamumo ar netinkamumo.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžių metu prašė teismo vadovautis atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį išdėstytais argumentais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad ieškovas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos daugiabučių namų gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d., nurodydamas, kad informavimas raštu turi būti pasirašytinai. Tačiau įstatymas tokios pareigos rašytinai informuoti nėra numatęs. Pasak atsakovo atstovo aplinkybę, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie susirinkimą patvirtina tai, kad ieškovas pats dalyvavo tiek 2014-03-31, tiek pakartotiniame 2014-04-14 visuotiniame susirinkime. Taip pat nurodė, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2013-12-27 reikalavimą, rašte nurodė, kad bendrija negali pasirinkti metodo, nes ieškovas savavališkai įrengęs grindų šildymo sistemą. Nepaisant šio atsakymo, klausimas dėl konkretaus ieškovo pageidaujamo metodo buvo įtrauktas į susirinkimo darbovietę taip, kaip prašė ieškovas. Nėra įrodyta, kad ieškovas būtų reikalavęs šaukti susirinkimą dėl bet kokio metodo parinkimo. Pabrėžė, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtina tik vienintelę pareigą - atsiskaityti su šilumos tiekėju. Atsakovas niekada nekeitė šilumos apskaičiavimo metodikos. 2014-10-02 Vilniaus energijos raštas patvirtina, kad ginčo pastato šildymo sistema atitinka metodą, kuris įvardintas Nr. 4. Atsiliepime nurodyti trys teisės aktai, kurie numato pareigą pastato šildymo sistemą atstatyti į projektinę būseną ir tik tada pasirinkti šilumos paskirstymo metodą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymo Nr. 1-297 227.6 p. Minėta nuostata numato, kad nesvarbu, kada buvo savavališkai įrengtas grindų šildymas. 2014-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1423-565 teismas padarė prejudicinę reikšmę turinčią išvadą, kad namo projekte nenumatytas grindų šildymas nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Taip pat teismas konstatavo, kad R. G. nepateikė įrodymų, jog jo įrengtas grindų šildymas, naudojant karšto vandens sistemos vandenį, nenumatytas namo projekte, neturi įtakos atsakovo nurodytai karšto vandens temperatūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 868,86 € bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl šiuo metu taikomo šilumos paskirstymo metodo ydingumo, kaip ir dėl kito konkretaus metodo tinkamumo daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), sprendė nevertinti šalių pateiktų dokumentų ir išdėstytų argumentų, susijusių su konkrečių šilumos kiekio paskirstymo metodų tinkamumu konkrečiam daugiabučiam namui, kaip neatitinkančių sąsajumo reikalavimų.

Dėl bendrijos susirinkimo nutarimo panaikinimo

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apie šaukiamus visuotinius susirinkimus gyventojams turėjo būti pranešta raštu. Sutiko su atsakovo argumentais apie tai, kad pranešimas raštu neturi būti tapatinamas su reikalavimu pranešti pasirašytinai, todėl padarė išvadą, kad toks atsakovo taikytas pranešimų apie šaukiamus visuotinius susirinkimus įteikimo būdas, kuomet pranešimai, vadovaujantis bendrijos įstatais įmetami į kiekvieno buto pašto dėžutę, apie tai surašant įstatuose numatytą aktą, nepažeidžia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir laikytinas tinkamu pranešimu raštu. Pažymėjo, kad įstatyme nurodytas pranešimo apie susirinkimą būdas, kai jame planuojama spręsti ypač svarbius klausimus, atspindi šios normos tikslą – kad gyventojai būtų informuoti apie šaukiamus susirinkimus ir šis tikslas buvo pasiektas, kadangi ieškovas, nors ir teigia negavęs pranešimo apie šaukiamą susirinkimą, asmeniškai dalyvavo tiek neįvykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, tiek pakartotiniame, kurio metu ir buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Teismas pažymėjo, kad klausimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, suformuluotas pakankamai aiškiai, įvertinus aplinkybę, kad su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos raštu bei prie jo pridėtu siūlomu svarstyti metodu buvo visiems bendrijos nariams prieinamas iki susirinkimo. Sprendė, jog priimtas nutarimas yra teisėtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies prasme. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė teismui pagrindą kaip nepagrįstą atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2014-04-14 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo taikymo“ negaliojančiu ir panaikinti nuo priėmimo momento.

Dėl bendrijos pareigos sušaukti susirinkimą tikslu pasirinkti šilumos kiekio paskirstymo metodą

Atsižvelgęs į tai, kad bendroji nuosavybė valdoma bendraturčių bendru sutarimu, teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo atstovų argumentą apie tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų taikomas labiausiai jo interesus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas. Aplinkybė, kad ginčijamu nutarimu pasiūlymas buvo atmestas, netrukdo ieškovui, įgyvendinant savo kaip bendrasavininkio teises, kelti tiek analogišką klausimą, tiek klausimą dėl bet kurio šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo kituose bendrijos visuotiniuose susirinkimuose, ar surinkus ¼ bendrijos narių, kreiptis dėl neeilinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo ieškovui aktualiais klausimais. Teismo vertinimu joks teisės aktas nenumato vartotojams pareigos pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Toks imperatyvas nėra įtvirtintas nei Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, nei Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad svarbu atskirti šilumos paskirstymo metodo pasirinkimą, kai vartotojai (nagrinėjamu atveju, bendraturčiai - bendru sutarimu) pasirenka vieną iš Komisijos rekomenduojamų metodų, ir metodo taikymą - kai vartotojams nepadarius pasirinkimo, konkretų metodą taiko šilumos tiekėjas, vadovaudamasis teisės aktais. Konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos šaukti patalpų savininkų susirinkimo tikslu pasirinkti konkretų šilumos paskirstymo metodą, todėl kaip nepagrįstą atmeta ir ieškovo atsakovui šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) R. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuos nesutikimo argumentus:

Dėl skundžiamo susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, nes: 1) teismas rėmėsi formaliu Bendrijos atstovo paaiškinimu dėl 2014-04-14 susirinkimo organizavimo tvarkos, neapklausė bendrijos pirmininko, kuris pravedė susirinkimą, kitų susirinkime dalyvavusių asmenų, nevertino atsakovo elgesio vykdant pareigą tenkinti Bendrijos narių poreikius valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise objektus, pristatant susirinkimo darbotvarkėje numatytą klausimą, neišsiaiškino, ar 2014-04-14 Bendrijos narių susirinkimas ir jo sprendimai buvo teisėti. 2) teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl to, kad pranešimai buvo įmesti į gyventojų pašto dėžutes ir apie tai surašyti aktai, todėl nebuvo pažeista informavimo apie šaukiamą susirinkimą tvarka. Mano, jog atsakovas privalėjo įrodyti, kad pranešimus išsiuntė visiems butų savininkams. Įrodinėja, kad nei apeliantas, nei jo šeimos nariai negavo jokio pranešimo, o į susirinkimą atėjo, nes perskaitė skelbimą apie šaukiamą susirinkimą skelbimo lentoje. Apelianto nuomone, įstatyme yra įsakmiai nurodyta, kad pranešimai turi būti įteikiami raštu, o ne išdėliojami į pašto dėžutes ar paskelbiama gyvenamojo namo skelbimų lentoje. Teigia, jog teismas formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, nes apeliantas siekia įgyvendinti visuomenei svarbų interesą –kiekvienas Bendrijos narys turi tinkamą paslaugą už teisingą kainą, negali būti ignoruojami bendraturčio interesai, o Bendrija turi patenkinti Bendrijos narių poreikius valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise Bendrijai priklausančius objektus. 3) nesutinka su sprendime išdėstyta pozicija, jog Bendrija neturi pareigos pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, nes Šilumos ūkio įstatyme to nėra numatyta. Mano, jog teismas, gindamas ieškovo, kaip šilumos paslaugų vartotojo interesus, privalėjo atsižvelgti ir į kitus įstatymus: Kainų įstatymą, Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą. Dėl reikalavimų ir ginčo esmės nurodė, kad šilumos paskirstymo metodui pasirinkti, veikiant įkūrus bendriją, šis klausimas spręstinas bendrijos susirinkimuose o kai bendrija nesudaryta, sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepaisė. Pažymėjo, jog apeliantas jau ilgą laiko tarpą siekia mokėti už gaunamą šilumos paslaugą proporcingai jos gaunamam kiekiui, todėl teismo sprendimas visiškai nespręsti klausimo dėl teisingo šilumos kiekio paskirstymo yra nelogiškas ir neteisingas. Paaiškino, jog kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes jo, kaip bendrasavininko bei šilumos vartotojo teisės yra pažeistos atsakovui nevykdant pareigos užtikrinti, jog bendra nuosavybe būtų naudojamasi nepažeidžiant bendrasavininkų teisės ir interesai. Atkreipė dėmesį į Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2013-02-13, 2013-04-01, 2013-02-13 raštus, kuriuose atsakovui buvo išaiškinta jo pareiga, metodai, jų pasirinkimo taisyklės bei tvarka, kuria remiantis atsakovas privalėjo priimti sprendimus. Atsakovas nevykdo įstatymu priskirtos pareigos pasirinkti šilumos vartojimo metodą. Taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti teismo posėdyje liudytoją, specialistę, kurios iniciatyva buvo pasirinkta taikyti 4 šilumos paskirstymo metodą. Dėl būtinumo nustatyti tinkamą, dalies savininką interesus nepažeidžiantį šilumos skirstymo metodą paaiškino, jog tarp šalių jau eilę metų vyksta ginčas dėl šilumos apskirstymo tvarkos, nes dėl karšto vandens netobulos cirkuliacinės sistemos nukenčia pirmojo aukšto gyventojai, kuomet jiems patiekiamas vanduo būna vos šiltas. Kad į apelianto butą patenkant šiluma neatitinka normatyvų yra nustatyta ir ekspertų. Paaiškino, jog įrengtas vonios kambario grindų pašiltinimas laikantis visų statybos normatyvų, o grindų šildymą daug didesniuose plotuose yra įsirengę atsakovo valdymo organo nariai. Apelianto teigimu, apatiniai aukštai šąla, o už cirkuliacinį karštą vandenį moka vienodai su viršutinių aukštų gyventojais. Įrodinėja, jog šilumos paskirstymo tvarka turi būti tokia, kokią pasiūlė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai. Teigia, jog susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl privalomo pasirinkti metodo, dėl netinamo informavimo beveik pusė namo gyventojų susirinkime nedalyvavo ir savo nuomonės nepareiškė (b.l.191-195).

Atsiliepimas

Atsakovas 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai, Įrodinėja, jog vadovavosi Bendrijos įstatų 63.1, 63.2 punktais ir pareigą pranešti apie šaukiamą susirinkimą įvykdė tinkamai, taip pat nepažeidė visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Pažymėjo, jog 2014-04-14 susirinkime dalyvavo 18 Bendrijos narių iš 35. Be to 2014-04-14 susirinkime ieškovas nebalsavo už jo apeliaciniame skunde akcentuojamą šilumos paskirstymo metodą ir šiuo klausimu susilaikė. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlytas metodas netenkino 17 susirinkime balsavusių narių, t.y. sprendimas buvo priimtas absoliučia balsų dauguma. Paaiškino, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsakovui jokių pareigų nenustatė, o tik išaiškino kokia tvarka bendrijos nariai gali įgyvendinti savo teisę pasirenkant rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus. Atsakovo nuomone, apeliantas siekia savo neteisėtais veiksmais sukurtų (neteisėto grindų šildymo pajungimo prie karšto vandens cirkuliacinės sistemos) pasekmių įteisinimo, žinodamas, jog šiuo metu suvartotos šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal bendrą name įrengtą šilumos kiekio apskaitos prietaisą, pagal kurio duomenis apskaičiuojamas šilumos kiekis konkrečiam butui (b.l. 199-205).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nustatyta, kad atsakovas 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija valdo, naudoja ir prižiūri daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančius bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Ieškovas R. G. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir bendrijos narys. Atsakovas, įgyvendindamas daugiabučio namo savininkų teise ir pareigas, nėra pasirinkęs šilumos kiekio, tenkančio konkrečiam šilumos vartotojui, dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo. 2014-04-14 vykusiame 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkime buvo nutarta Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pasiūlymą atmesti, taikyti iki tol naudotą šilumos paskirstymo metodą (b.l.5-6; 26-27). Šį nutarimą ieškovas siekia nuginčyti, taip pat prašo įpareigoti bendriją sušaukti narių susirinkimą tikslu priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą dėl šilumos apskaičiavimo metodo nustatymo, kadangi 2014-04-14 vykusiame 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkime šis klausimas nebuvo tinkamai suformuluotas, nebuvo tinkamai pateiktas svarstyti, neįvertinas ir neapsvarstytas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, valdybos posėdyje, vykusiame 2014-03-14, buvo nutarta sušaukti bendrijos narių susirinkimą 2013-03-31, patvirtinta bendrijos narių susirinkimo darbotvarkė (b.l.29). Pagal Bendrijos įstatų 64.3 punktą pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du Bendrijos nariai (b.l.24). 2014-03-14 akte, pasirašytame bendrijos valdybos pirmininko ir dviejų narių, nurodyta, kad apie 2014-03-31 susirinkimą bendrijos nariai informuoti raštu, įmetant pranešimus į jų pašto dėžutes (b.l.31;32). Apie vyksiantį susirinkimą bendrijos nariai buvo informuoti ir skelbimu, pakabintu laiptinėje (b.l.30). 2014-03-31 Bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nesusirinkus kvorumui (b.l.33-34). Apie pakartotinį bendrijos narių susirinkimą gyventojai buvo informuoti pakabinant skelbimą laiptinėje (b.l.35) bei įmetant pranešimus į gyventojų pašto dėžutes. 2014-03-31 akte, pasirašytame Bendrijos valdybos pirmininko ir dviejų narių, nurodyta, kad apie pakartotinį susirinkimą, vyksiantį 2014-04-14, bendrijos nariai informuoti raštu, įmetant pranešimus (b.l.36;37) į jų pašto dėžutes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo taikytas pranešimų apie šaukiamus visuotinius susirinkimus įteikimo būdas, kuomet pranešimai, vadovaujantis bendrijos įstatais įmetami į kiekvieno buto pašto dėžutę, apie tai surašant įstatuose numatytą aktą, nepažeidžia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

Nustatyta, jog Bendrijos narių šauktas 2014-03-31 susirinkimas, nesusirinkus kvorumui, neįvyko (b.l.33-34). Apie pakartotinį bendrijos narių susirinkimą gyventojai buvo informuoti pakabinant skelbimą laiptinėje (b.l.35) bei įmetant pranešimus į gyventojų pašto dėžutes. 2014-03-31 akte, pasirašytame bendrijos valdybos pirmininko ir dviejų narių, nurodyta, kad apie pakartotinį susirinkimą, vyksiantį 2014-04-14, bendrijos nariai informuoti raštu, įmetant pranešimus į jų pašto dėžutes (b.l.36;37). Apeliantas patvirtino aplinkybę, jog apie šaukimą Bendrijos susirinkimą perskaitė skelbimų lentoje, tačiau nei jis, nei jo šeimos nariai jokių raštiškų pranešimų negavo. Teigia, jog įstatyme yra įsakmiai nurodyta, kad pranešimai turi būti įteikiami raštu, o ne išdėliojami į pašto dėžutes ar paskelbiama gyvenamojo namo skelbimų lentoje.

Bendrijos įstatų 64.1.- 64.4. punktuose yra įtvirtinta privalomo informavimo raštu tvarka, t.y. pranešimai ir kiti dokumentai Bendrijos nariams (patalpų savininkams) įteikiami: 1) asmeniškai jų gyvenamojoje ar darbo vietoje pastate, o jų nesant – fizinio asmens pilnamečiams šeimos nariams, juridinio asmens darbuotojams, pasirašytinai, 2) išsiunčiami registruotu paštu Bendrijos nario (patalpų savininko) gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu Bendrijos narys (patalpų savininkas) yra raštu informavęs Bendrijos valdymo organą apie kitą adresą dokumentų įteikimui, 3) įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai arba surašant aktą su trijų bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne Bendrijos valdymo organas. Atveju, kai pranešimai ir kiti dokumentai įteikiami įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai arba surašant aktą su trijų bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne Bendrijos valdymo organas, laikoma, jog adresatas buvo supažindintas su pranešimu ar dokumentais po 7 kalendorinių dienų nuo pranešimo ar dokumentų įdėjimo į pašto dėžutę dienos (Įstatų 64.4. dalis) (b.l.24).

Nustatyta, jog Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2013-04-17 raštas bei prie jo pridėto siūlomo šilumos paskirstymo metodo aprašymas buvo iškabinti daugiabučio namo laiptinėje nuo 2014-03-14 (b.l.38-40) ir ši aplinkybė užfiksuota ir antstolio D. T. 2014-04-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-14-21 (b.l.56-57).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos raštu bei prie jo pridėtu siūlomu svarstyti metodu visi Bendrijos nariai buvo supažindinti iki Bendrijos susirinkimo sušaukimo tinkamai, atsakovas nepažeidė Bendrijos įstatuose įtvirtintos pranešimų ir kitų dokumentų įteikimo tvarkos bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kadangi apie numatomą Bendrijos susirinkime svarstyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlyto šilumos paskirstymo metodą raštu (ne žodžiu ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais, o būtent skelbimų lentoje iškabintu parnešimu apie 2014-03-31 neįvykusį ir 2014-04-14, 19 val. įvyksiantį pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą su pridėtu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštu Nr. R2-1189 (b.l.59-62)) pranešė visiems pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.

Apelianto nuomone, atsakovas nevykdo įstatymu priskirtos pareigos pasirinkti šilumos vartojimo metodą, kadangi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-02-13, 2013-04-01, 2013-02-13 raštais atsakovui išaiškino jo pareigas, metodus, jų pasirinkimo taisykles bei tvarką, kuria remiantis atsakovas turėjo priimti sprendimus.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsisakomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, nei Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-13 rašo Nr. R2-436 nustatyta, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta netipinė karšto vandens tiekimo sistema bei pasiūlyta parengti atskirą šilumos paskirstymo metodą (b.l.50). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-04-17 raštu Nr. R2-1189 atsiuntė atsakovui derinti šilumos vartotojų parengtą paskirstymo metodą, siūlomą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l.51; 52-56). Iš antstolio D. T. 2014-04-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-14-21 nustatyta, jog R. G. prašymu jis atvyko konstatuoti faktines aplinkybes bei užfiksuoti 585-osios DNSB narių susirinkimo eigą svarstant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakovui atsiųstą derinti šilumos vartotojų parengtą paskirstymo metodą, siūlomą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l.56-62). Sprendžiant ketvirtąjį darbotvarkės klausimą, t.y. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą, antstolio D. T. 2014-04-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad klausimas buvo pristatytas, ieškovas informavo kitus narius, kad jis susipažinęs su siūlomu metodu ir trumpai paaiškino metodo esmę (b.l.57). Atlikus balsavimo procedūrą, paaiškėjo, kad 17 narių pritarė atmesti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pasiūlymą, 1 narys susilaikė (b.l.58). Taigi, Bendrijos narių balsų dauguma buvo išreikšta valia nepasirinkti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parekomenduoto šilumos paskirstymo metodo.

Atkreiptinas dėmesys, jog dvejuose butuose, esančiuose pastate (duomenys neskelbtini), yra neišmontuoti neprojektiniai įrenginiai, vienas iš kurių yra ieškovo bute, dėl kurio tarp Bendrijos narių ir ieškovo yra kilęs ginčas bei ieškovui pasiūlyta neprojektinius įrenginius (vonios kambario grindų šildymo sistemą, prijungtą prie karšto vandens tiekimo cirkuliacinės sistemos) išmontuoti, tačiau ieškovo nuomone, jo bute esantis neprojektinis įrenginys kompensuoja šaltą gyvatuką (b.l.57). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1423-565-2014, buvo nustatyta, jog atsakovo buto vonios patalpoje grindų šildymas funkcionuoja dėka paduodamo cirkuliacinio vandens į grindyse išvedžiotus šildymo vamzdžius, t.y. į vonios patalpoje esančių šildomų grindų sistemą yra tiekiamas cirkuliacinis vanduo, tačiau namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte nenumatytas grindinis šildymas nuo karšto vandens cirkuliacijos sistemos, o pagal statybos techninius reglamentus grindų šildymas bute gali būti įrengtas tik nuo buto šildymo sistemos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo įrengtas vonios grindų šildymas, naudojantis cirkuliacinį vandenį ir nenumatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte, neturi įtakos atsakovo nurodytai karšto vandens temperatūrai. Pagal Pastatų karšo vandens sistemų įrengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 4-253, 37 punktą vonioms ir kitokioms patalpoms šildyti draudžiama naudoti karšto vandens sistemoje cirkuliuojantį vandenį. Pagal Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121patvirtintą Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 10 punktą, paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Pagal Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227,6. punktą, neteisėtai įrengti įrengimai turi būti atjungti ir šildymo sistema privalo būti atstatyta pagal projektą. Byloje nėra duomenų dėl ieškovo bute įrengtos vonios grindų šildymo sistemos, prijungtos prie karšto vandens cirkuliacinės sistemos, atjungimo, taipogi byloje nėra duomenų, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, rengdama pasiūlymą buvo informuota apie name esančius įrenginius, nenumatytus pagal tipinį projektą (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog būtent tik 4 šilumos paskirstymo metodas turi būti pasirinktas, o ne kiti, kuomet dėl akcentuojamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo parinkimo, 2014-04-14 Bendrijos narių susirinkimo balsavimo metu, apeliantas susilaikė. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto deklaratyviai nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju apeliantui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, nes iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą.

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, todėl sprendžia apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) .

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 98 straipsniu, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 450 € (1 553,76 Lt) išlaidų (b.l.210; 211). Priteisdamas šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (toliau - Rekomendacijos). Teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jis yra neprotingai didelis. Taip pat išimtinais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, teismas gali šaliai priteisti didesnes išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, negu numatytos Rekomendacijose. Rekomendacijų 8.11. punktas nustatė didžiausią atlygį 1 552,50 Lt sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,5 × 1 035 Lt). Atsižvelgiant į Rekomendacijas, į tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, reikalaujantys naujausios teisinės praktikos analizės, nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, apeliacinį skundą surašė advokatė, dirbanti toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir pirmosios instancijos teisme atsakovą atstovavęs advokatas D. G., spręstina sumažinti atsakovui priteistiną iš apelianto bylinėjimosi išlaidų sumą, susijusią su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu iki 449,63 € sumos (Rekomendacijų maksimalaus dydžio).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. G. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo 585–osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (j.a.k.124774514) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 449,63 € bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas