Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis V. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną dirbo 6-tą dieną iš eilės, keliasi apie 2 val., buvo pavargęs, todėl užmigo vairuodamas. Atsibudo, kai jau autobusas gulėjo ant šono. Auto įvykį nulėmė jo nuovargis ir tai, kad jis užmigo. Už vairo užmigti nenormalu. Jis nežino, kas vyko su autobusu tuo metu, kai jis užmigo, tačiau kai jis atsimerkė, autobusas dar buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Jis pradėjo stabdyti, autobuse sėdėjusi moteris išvirto iš sėdimos vietos. Jis išgirdo, kad nukentėjusioji šaukiasi pagalbos, pribėgo jai padėti. Tuo metu pro autobuso duris įšoko jaunuolis, išdaužė autobuso langą, kad jį ištrauktų. Močiutę ištraukė gelbėtojai. Gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašo nukentėjusiosios. Norėjo su nukentėjusiąja ir ikiteisminio tyrimo metu susisiekti, bet jam nedavė jos kontaktų dėl tariamai galimo nukentėjusiajai padaryti spaudimo. Jis norėjo paklausti, ar nukentėjusiajai nėra reikalinga kokia nors pagalba, gal reikia vaistų nupirkti, juk nukentėjusioji yra garbaus amžiaus.

3. Nukentėjusioji G. M. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai ką atsimena, atsimena tik kritimą. Galbūt ne laiku ir ne vietoje įsėdo į autobusą. Virš jos buto vyko remontas, ji neturėjo kur dėtis, keletą dienų lankėsi bibliotekoje. Gruodžio 1 dieną apie vidurdienį pagalvojo, kad aplankys kapines, tuo pačiu pasivaikščios, todėl sėdo į autobusą. Atsisėdo autobuso gale, toje vietoje prie durų yra paaukštinimas. Vėliau jau pamena tik tai, kad laikėsi viena ranka ir pajuto, kad krinta ir neišsilaikys. Kadangi ji buvo su lazda, kuprine, tai jos laikymasis nebuvo stiprus, nebuvo įsikibusi abiem rankomis. Vėliau jau nebeprisimena nieko. Autobusui jau apvirtus, įlipo kažkoks vyras. Policija jai pasakojo, kad ji buvo nukritusi į tarpą prie durų. Ji jautė didelį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 8. Ji keletą kartų buvo netekusi sąmonės, susiorientavo, kai į autobusą įlipo kažkoks žmogus, galbūt tai buvo medikas. Jis jai padėjo, patraukė, bet jai labai skaudėjo. Ją nuvežė į ligoninę ir atstatė klubą. Po to ji dar lankėsi poliklinikoje, reikėjo pasitikrinti, ar viskas gerai. Šiuo metu jos klubas vėl „išėjęs iš vietos“. Vairuotojui ji jokių pretenzijų neturi, supranta, kad jis taip nesielgė tyčia.

4. Liudytojas D. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis važiavo paskui autobusą. Eismo sąlygos buvo geros, nebuvo slidu, tiesiog vėjuota ir šalta buvo, bet kelias buvo sausas. Autobusas važiavo leistinu greičiu, 50 km/val. Tuo metu jis pamatė, kad autobusas lėtai įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, jam buvo neaišku, kodėl autobusas važiuoja link griovio. Pamatęs, kas įvyko, jis išspyrė langą, paklausė, ar autobuse yra keleivių, vairuotojas informavo, kad yra. Jis įlipo į autobusą, vairuotojui pasakius, kad jam viskas gerai, jis nuėjo prie gale esančios keleivės, kuri dejavo, padėjo pataisyti nukentėjusiosios poziciją, nes ji prašė padėti atsisėsti. Tada laukė greitosios ir gelbėtojų, nes moteris paprašė jos nejudinti. Moteris minėjo, kad jai yra atlikta klubo operacija, jai buvo sunku judėti. Ji yra pareiškusi 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį mažina iki 4 000 Eur. Ji ir šiuo metu patiria sveikatos problemas dėl 2022 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, yra apsunkintas jos judėjimas, tęsiamas gydymas, jai taip pat buvo išnirusi ranka. Jai draudimo bendrovė išmokėjo 2 000 Eur dėl išnirimo, tačiau ji ir sąmonės buvo netekusi, alpo kelionės į ligoninę metu, kaip minėjo, jai buvo išnirusi ir ranka, susikrėtė stuburas.

5. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draudimo bendrovė apskaičiavo ir įvertino, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai atlygintina 2 000 Eur neturtinė žala. Tokio dydžio žalos atlyginimą draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu sumažino civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos dydį, į tai, kad nurodė, jog jaučia skausmą ir šiuo metu, tam, kad būtų išvengta tolimesnio bylinėjimosi, civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nukentėjusiajai gali išmokėti papildomai dar 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio (duomenys neskelbtini) E. M. (E. M.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 1 d., apie 12.28 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Plytinės g., prie „Lumina parko“ aikštelės link botanikos sodo autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Nežino, ar viduje yra žmonių, kol kas niekas nelipa. Pranešėja daugiau nieko nežino. VPK, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir PGT), Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) informuota. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo PGT 4 brigada, kuri darbavosi prie autobuso „Isuzu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį ir apvirtęs ant šono. Autobuso „Isuzu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. A. paaiškino, kad nesuprato (neatsimena), kaip nuvažiavo nuo kelio, aiškina, kad viskas įvyko labai greitai, susisuko galva, galbūt sutriko sveikata. Buvo patikrintas V. A. blaivumas, nustatyta 0,00 prom. Autobuso vairuotojas teigia, kad autobusu važiavo du keleiviai, vyras, kuris iškart išlipo ir pasišalino, ir moteris G. M. Š., kuri buvo likusi autobuse, negalėjo pati išlipti, buvo sunkios būklės. PGT kartu su GMP ištraukė moterį iš autobuso ir su neštuvais nugabeno į GMP automobilį, moteris su GMP 0851 buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Autobuso vairuotojas V. A. su GMP 0827 buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Informacija apie įvykį perduota ekipažui V1743 (1 t., b. l. 11).

7. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 1 d., apie 13.28 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) K. J., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Plytinės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas nuvažiavo nuo kelio ir jame yra sužalotų žmonių. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d., apie 12.23 val., Vilniuje, Plytinės g., koordinatėmis 589882, 6067457 (LKS), V. A., vairuodamas maršrutinio transporto autobusą „Isuzu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto griovyje. Eismo įvykio metu nukentėjo autobuso vairuotojas V. A., kuriam (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas galvos sumušimas, ir autobuso keleivė, G. M. Š., kuriai (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio protezo išnirimas, po to ji buvo paguldyta į stacionarą. Įvykio vietoje buvęs patrulis nurodė, kad autobuso vairuotojas V. A. jam paaiškino, jog jis galbūt prarado sąmonę, kurią atgavo jau važiuodamas į griovį, todėl ir kilo eismo įvykis (1 t., b. l. 13).

8. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas autobusas „Isuzu Citibus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto Nr. (duomenys neskelbtini). Autobusas guli šalia kelio kelkraščio griovyje, autobuso priekinė dalis nukreipta link Kairėnų g. Autobuso paviršius yra sausas. Išoriškai apžiūrint autobuso kėbulą matomi apgadinimai priekiniame ir užpakaliniame bamperiuose, kairės pusės šviesos žibinto plastmasinėje detalėje, apgadinta kairė autobuso pusė (sienelė), galinės kairės pusės akumuliatoriaus skyriaus durys. Kitų išoriškai matomų apgadinimų autobuso kėbule nėra. Autobuso žibintai be matomų sugadinimų, veikiantys, priekinis informacinis skydelis veikiantis, padangos su protektoriumi, atitinka KET reikalavimus. Išdužę ir įskilę autobuso šoniniai kairės pusės stiklai (antras ir trečias nuo autobuso priekio), visi kiti neišdužę. Saugos pagalvės nėra išsiskleidusios, valytuvai veikiantys. Stabdžių būklė: spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė: judinant vairą jo judesiai persiduoda į ratus (1 t., b. l. 15–27).

9. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Plytinės g. Įvykio vietos apžiūra atliekama Plytinės g., kryptis link Kairėnų g. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis – 50 km/h. Autobuso, jo ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 82,50 m atstumu nuo įvažiavimo į teritoriją (autobuso pusėje). Bazinė linija – koordinačių ašis X0, pratęsta per siaurą ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, kairėje kelio pusėje kryptis link Kairėnų g. Koordinačių ašių (+) zona – kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos. Eismo reguliavimo būdas: eismo tvarka nustatyta kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Kelio dangos būklė, tipas: šlapias asfaltas. Duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,4 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 0,5 m, kairės pusės – 0,5 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: kelio ženklas Nr. 330 Greičio ribojimo pabaiga, Nr. 310 Pėsčiųjų eismas draudžiamas, Nr. 301 Įvažiuoti draudžiama. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: 1.5 Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. 1.1 Siaura ištisinė linija. Duomenys apie bordiūrus (aut. pastaba – bortelius) ir griovius: bortelių aukštis – 4,7 m; griovių plotis, gylis: kairėje – 4,7 m. Kelio aplinka: atvira vietovė. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoj ir kelio apžvelgiamumas: po įvykio maršrutinis autobusas stovi griovyje, nuvažiavęs nuo kelio, priekinė autobuso dalis nukreipta į Kairėnų g. Nuo bazinės linijos atskaitos taško autobuso dešinės pusės priekinio rato ašis pažymėta Nr. 1.1, o galinė ašis – Nr. 1.2. Padangų pėdsakai: ant važiuojamosios kelio dalies, kairėje kelio pusėje, žiūrint link Kairėnų g., ratų pėdsakai, kurie plane ir duomenų matavimo lentelėje pažymėti Nr. 2-2.1, 2.2, 3-3.1, 3.2, Nr. 4-4.1, 4.2. Stabdymo žymės: nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: pagal ratų pėdsakus ant važiuojamosios dalies – autobusas „Isuzu“ judėjo Plytinės g. link Kairėnų g. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: autobuso detalė, plane ir duomenų matavimo lentelėje pažymėta Nr. 5 (1 t., b. l. 29–42).

10. Iš 2023 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš autobuso. Apžiūrimas failas pavadinimu „V7054 2022-12-01“. Vaizdo įrašo trukmė – 38 s. Vaizdo įrašo data – 2022 m. gruodžio 1 d., pradžios laikas – 12:20:21 val. Įraše matomas vaizdas, užfiksuotas dvejomis kameromis. Viena kamera filmuoja autobuso vidų iš viršaus, priešais duris. Ant sėdynės dešinėje autobuso pusėje, už pertvarkos, prie durų, sėdi moteris šviesiu paltu, su kepure. Už jos toje pačioje autobuso pusėje per vieną eilę sėdynių sėdi vyras. 21-mą vaizdo įrašo sekundę moteris stojasi, laikosi už turėklo, dedasi ant nugaros kuprinę. Autobusas pradeda kratytis, moteris iškrenta iš sėdynės, krenta ant nugaros ant grindų, priešais autobuso duris, kažką sako, judina ranką. Vyras, kuris sėdėjo už moters, nuskrenda į priešingoje pusėje per praėjimą esančią sėdynių pusę. 32-trą įrašo sekundę girdisi vyriškas balsas: „Oj blia“. Kita kamera filmuoja autobuso priekyje esantį kelią. Transporto priemonė važiuoja asfaltuotu keliu, pakelės apsnigtos, važiuoja per mišką. Dvi eismo juostos perskirtos punktyrine linija. 10-tą įrašo sekundę autobusas prasilenkia su raudonos spalvos automobiliu. Pravažiuoja įspėjamąjį ženklą apie greičio mažinimo kalnelį. Išvažiuoja iš miško. Privažiuoja prie kelio ruožo, kuriame abiejose kelio pusėse stovi kelio ženklai „Sustoti draudžiama“. Autobusas išvažiuoja į priešingą kelio pusę, važiuoja kelkraščiu, nuvažiuoja nuo kelio, įvažiuoja į griovį, apvirsta ant šono (1 t., b. l. 46–47).

11. Iš 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniuje, Plytinės g. įvykusį eismo įvykį. Apžiūrimas BPC įrašas „2022/12/01_12:29:56“. Įrašo trukmė 2.26 min. Girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir skambinusios moters. BPC darbuotoja – 112. Moteris (toliau – ir M) – Laba diena. Norėjom iškviesti... čia Kairėnai, čia gatvė ar kas. BPC – čia Vilniaus mietas? M – taip, čia apvirto autobusas. BPC – gatvė kokia? M – Kairėnų. BPC – kurioje vietoje, ties kažkokiu pastatu, kur? M – tuoj, palaukit, čia man greitai paskambino... BPC – koks autobusas apsivertė? M – „Isuzu“ autobusas Vilniaus transportas. BPC – viešasis ? M – taip. BPC – su keleiviais? M – turbūt taip. BPC – tai jūs nieko nežinot, aš taip suprantu? M –greitai kitas vairuotojas man paskambino ir metė ragelį. Kairėnai pasakė ir viskas. BPC – reikia informacijos, kurioje vietoje, kiek keleivių, mes bandysim perduot... M – gal dar kažkas paskambins. BPC – o koks numeris maršruto? M – 114. BPC – čia gal tas mažesnis autobusiukas? M – mažesnis. BPC –supratau, perduosim tiek, jeigu sužinosit informacijos, bandykit skambinti. M – gerai. Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 78–79).

12. Iš 2023 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 42/2023 (01) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose G. M. Š. nustatytas dešinio šlaunikaulio užpakalinis išnirimas klubo sąnaryje, padarytas kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, netiesiogiai paveikus jos dešinę koją iki kreipimosi medicinos pagalbos 2022 m. gruodžio 1 d. 13.29 val. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. gruodžio 1 d.). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose G. M. Š. nustatytas dešinio šlaunikaulio užpakalinis išnirimas klubo sąnaryje, padarytas kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, netiesiogiai paveikus jos dešinę koją iki kreipimosi medicinos pagalbos 2022 m. gruodžio 1 d. 13.29 val. Detaliau nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, nustatyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji bei identifikuoti objektą ar daiktą, kuriuo padarytas sužalojimas, negalima (1 t., b. l. 62–65).

13. Iš 2023 m. sausio 6 d. gauto Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir VTLK) rašto dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-45443-22 matyti, kad VTLK ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-45443-22 draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 277,46 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių Eur 46 ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios G. M. Š. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje po 2022 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (1 t., b. l. 49).

14. Iš 2023 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje rašto „Dėl informacijos pateikimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje informuoja, kad yra administruojama pagal „Isuzu Citibus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo sveikatos draudimo sutartį dėl 2022 m. gruodžio 1 d. įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota G. M. Š. Informuoja, kad į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik VTLK dėl suteiktų gydymo išlaidų nukentėjusiajai. Pati nukentėjusioji G. M. Š. į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje draudimo bendrovę nesikreipė, todėl žala nėra apskaičiuota ir atlyginta (1 t., b. l. 77).

15. Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034 patikros sertifikato Nr. 1752709 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKA-0034 tinkamas naudoti iki 2023 m. gegužės 20 d. (b. l. 12).

16. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Isuzu Citibus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas – „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyrius (1 t., b. l. 72).

17. Iš G. M. Š. 2023 m. birželio 22 d. civilinio ieškinio matyti, kad ji prašo iš V. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą (1 t., b. l. 160–162).

18. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atsiliepimo į civilinį ieškinį matyti, kad draudimo bendrovė pripažįsta 2 000 Eur dydžio nukentėjusiosios neturtinę žalą, kitą ieškinio dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 169–172).

19. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į civilinį ieškinį matyti, kad bendrovė, atsižvelgusi į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, prašo likusią ieškinio dalį atmesti (1 t., b. l. 182).

20. Iš nukentėjusiosios G. M. Š. pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad dėl 2022 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jos gydymas yra tęsiamas iki 2023 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 193–195).

21. Iš 2023 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai G. M. Š. išmokėjo 2 000 Eur dydžio išmoką (1 t., b. l. 196–197).

22. Iš 2023 m. liepos 24 d. susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. M. Š. ir kaltinamasis V. A. susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamasis jos atsiprašė (1 t., b. l. 198).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

23. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

24. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

25. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. A. kaltė 2022 m. gruodžio 1 d., apie 12.23 val., Vilniuje, Plytinės g., padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

26. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad, dirbdamas 6 dieną iš eilės ir dėl to būdamas pervargęs, darbdavio paprašytas vairavo autobusą 2022 m. gruodžio 1 d. dėl nuovargio jis už vairo snūstelėjo, dėl to įvyko autoįvykis, kurio metu jo vairuotas autobusas apvirto ant šono. Autobusu važiavusi nukentėjusioji buvo nukritusi, ją iš autobuso iškėlė spec. Tarnybos, ji buvo išgabenta į gydymo įstaigą. Tokias kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir kaip liudytojo teisiamojo posėdžio metu apklausto D. R. duoti parodymai. Antai nukentėjusioji teigė, kad jos bute kylant triukšmui dėl virš jos buto esančiame bute atliekamų remonto darbų ji 2022 m. gruodžio 1 d. nusprendė nuvažiuosi aplankyti kapus. Įsėdo į autobusą, po kiek laiko suvokė, kad autobusas svyra, ji dar bandė laikytis, tačiau neišsilaikė ir krito. D. R. parodė, kad 2022 m. gruodžio 1 d. jis važiavo paskui autobusą. Vienu momentu pastebėjo, kad autobusas įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, kurią pervažiavęs griovyje nuvirto. Jis, išmušęs autobuso langą, įlindo vidun, norėjo padėti autobuse esantiems žmonėms. Padėjo iš autobuso išlipti vairuotojui. Moteris, buvusi autobuse, dejavo, prašė jos nejudinti, todėl jis tik padėjo jai pakeisti poziciją ir laukė atvykstant medikų ir gelbėtojų. Tokius tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios bei liudytojo duotus parodymus apie tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d. įvyko eismo įvykis, patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apskrities VPK pareigūnų E. M. ir L. S. tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 11, 13), 2022 m. gruodžio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (1 t., b. l. 29–42), 2023 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš autobuso (1 t., b. l. 46–47). Minėtame vaizdo įraše be kitų aplinkybių taip pat užfiksuota, kad autobusui pradėjus kratytis, juo važiavusi nukentėjusioji iškrenta iš sėdynės, krenta ant nugaros ant grindų, priešais autobuso duris, kažką sako, judina ranką. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip autobusas išvažiuoja į priešingą kelio pusę, važiuoja kelkraščiu, nuvažiuoja nuo kelio, įvažiuoja į griovį, apvirsta ant šono. Aplinkybę, kad 2022 m. gruodžio 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamojo V. A. vairuojamas autobusas apvirto, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 78–79). Iš minėto garso įrašo be kita ko matyti, kad pranešėja informuoja BPC apie tai, kad, Vilniuje, Kairėnuose, apvirto (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas. Kad G. M. Š. minėto eismo įvykio metu buvo sužalota, patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esanti 2023 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 42/2023 (01) (1 t., b. l. 62–65), kurioje G. M. Š. sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

27. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jis 2022 m. gruodžio 1 d., apie 12.23 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį autobusą „Isuzu Citibus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...>. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, <...>“, 99 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“ ir 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas Vilniuje, Plytinės gatve link Kairėnų gatvės, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, apvirto griovyje. Eismo įvykio metu buvo sužalota autobuso „Isuzu Citibus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė G. M. Š., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

28. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl V. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

29. Teismui pateiktas kaltinamojo V. A. ir nukentėjusiosios G. M. Š. pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriuo prašoma V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Nukentėjusioji be kita ko nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (1 t., b. l. 198).

30. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

32. BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

33. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

34. Nors savo kaltės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino, tačiau pažymėtina, kad jis iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes, o dėl savo amžiaus ir išsilavinimo stokos nesuprato teisinės jam, inkriminuojamo nusikaltimo kvalifikacijos. Teismui pripažinus būtinu kaltinamojo gynėjo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dalyvavimą, gynėjui išaiškinus kaltinamajam jo teises, atsakomybę, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Vertinant tokį V. A. prisipažinimą BK 38 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nėra detalizuojama, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, tai leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus teisme. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.

35. Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina BK 59 straipsnio 1 dalies antrame punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

36. Kaltinamasis V. A. susitaikė su nukentėjusiąja G. M. Š. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę, konstatuotina, kad jis nėra atsakingas už nukentėjusiajai G. M. Š. patirtos žalos atlyginimą, pareiga atlyginti tokią žalą tenka transporto priemonę apdraudusiai draudimo bendrovei, nes įvykis, kurio metu nukentėjusioji buvo sužalota, pripažintas draudiminiu. Draudimo bendrovė taip pat atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 277,46 Eur žalą už nukentėjusiosios gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgusi į tai, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiėmė. Kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

37. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 106), nagrinėjama nusikalstama veika yra netyčinė, tai teismui leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra susiformavęs neigiamų visuomeninių nuostatų ir vertybių, nusikalstama veika buvo nulemta nuovargio ir nesugebėjimo tinkamai įvertinti galimų savo elgesio pasekmių. Kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, konstatuotina, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 103–105). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini) metų. Darbovietėje charakterizuojamas iš esmės teigiamai (1 t., b. l. 165). Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad V. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.

38. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), o baudžiamoji byla nutrauktina.

39. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. A. padarė netyčinį nusikaltimą, yra dirbantis, paties teigimu, gyvena su senyvo amžiaus ligota mama, kurią prižiūri, nusikalstama veika, minėta, buvo atsitiktinė, baudžiamojo poveikio priemonės atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam neskirtinos. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo ypač didelę reikšmę, kuri kartu užtikrins ir prevenciją.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

40. Minėta, nukentėjusioji G. M. Š. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašė atlyginti jos patirtą 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo ji patyrė didelius išgyvenimus, skausmą, sužalojimus gydosi iki šiol, po eismo įvykio iš esmės pablogėjo jos sveikatos būklė. Judėdama, lipdama laiptais, į/iš autobuso ji jaučia skausmą, sunkokai valdo koją. Sužalojimas jai paliko moralinius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos dydį sumažino iki 4 000 Eur, taip pat patvirtino, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 2 000 Eur dydžio išmoką.

41. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje atsiliepimu į civilinį ieškinį atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovė pripažįsta 2 000 Eur dydžio nukentėjusiosios neturtinę žalą, kurią jau yra išmokėjusi, kitą ieškinio dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 169–172). Tačiau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas V. M. paaiškino, kad, siekdama ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo užbaigti taikiai, draudimo bendrovė yra pasiryžusi nukentėjusiajai išmokėti papildomai 1 000 Eur dydžio kompensaciją jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

42. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu, atkreipusi dėmesį į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra išmokėjusi 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, prašė likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

44. Kaip minėta, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, teisiamojo posėdžio metu šį dydį sumažino iki 4 000 Eur. Civilinis atsakovas nukentėjusiajai 2023 m. liepos 20 d. išmokėjo 2 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji ir jos atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko civilinio ieškinio reikalavimą dėl likusios neturtinės žalos dalies (2 000 Eur (4 000 Eur – 2 000 Eur)) atlyginimo.

45. Teismas, įvertinęs civiliniame ieškinyje dėstomus argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, civilinio atsakovo atlygintą neturtinės žalos dalį, nukentėjusiajai padarytą žalą sveikatai, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, ir, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, į tai, kad civilinis atsakovas neturtinės žalos dydį apskaičiavo vertindamas tik 2022 m. gruodžio 1 d. nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, konstatuoja, kad civilinis atsakovas netinkamai įvertino G. M. Š. patirtą neturtinę žalą.

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji po civilinio atsakovo apskaičiuoto 2 000 Eur dydžio yra pateikusi medicininius duomenis, iš kurių matyti, kad ji dėl 2022 m. gruodžio 1 d. patirtų sužalojimų buvo gydoma net iki 2023 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 193). Šie duomenys civiliniam atsakovui apskaičiuojant neturtinės žalos atlyginimo dydį nebuvo įvertinti. Be to, ir civilinio atsakovo atstovas teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo neturtinės žalos dydžio padidinimui 1 000 Eur.

47. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 3 punktas numato, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Taigi, vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nurodytus kriterijus bei į teismų formuojamą praktiką, kurioje yra konstatuota, kad panašaus pobūdžio bylose yra vertinama kriterijų neturtinei žalai nustatyti visuma: įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdis, jų sunkumas (nesunkus sveikatos sutrikdymas), pakenkimo sveikatai laipsnis (netektas darbingumas), sveikatos sutrikdymo trukmė, sužalojimų progresavimo tikimybė (liekamieji reiškiniai), patirtos traumos įtaka nukentėjusio asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeimyniniam gyvenimui, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

48. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama, aiškinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.

49. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2K-551/2013, 2K-141/2013 ir kt.), taip pat apygardų teismų išnagrinėtose analogiškose bylose (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, neturtinei žalai atlyginti priteista 7 000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-462/2019, atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti jau buvo išmokėjusi 3 000 Eur, priteista 2 000 Eur), kai eismo įvykio metu yra sužalojami asmenys, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio vidurkis yra apie 6 000 Eur.

50. Teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė 2 000 Eur dydžio išmokėtiną kompensacijos dydį nukentėjusiajai apskaičiavo atsižvelgusi į nukentėjusiosios 2022 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirtą sužalojimą, į tai, kad nukentėjusioji dėl 2022 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymą tęsė ir po draudimo bendrovės 2 000 Eur dydžio kompensacijos apskaičiavimo, t. y. gydymas buvo tęsiamas ne trumpiau, kaip iki 2023 m. birželio 1 d., į tai, kad nukentėjusiajai yra likę liekamieji reiškiniai, į tai, kad civilinio atsakovo atstovas neprieštaravo papildomam 1 000 Eur dydžio kompensacijos nukentėjusiajai išmokėjimui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo atlygintas 2 000 Eur dydis nukentėjusiajai nėra pakankamas, todėl šis dydis didintinas. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusioji neįrodė, kad jos patirta neturtinė žala siekia 4 000 Eur. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji tokį dydį nurodė ne individualiai įvertinusi savo patirtus išgyvenimus, tačiau, pačios teigimu, pasitarusi su teisininku, taip pat su eismo įvykio metu sužalota giminaite. Tačiau minėta, neturtinė žala patiriama individualiai, dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama, aiškinantis ir vertinant individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes.

51. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra išmokėjusi 2 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios G. M. Š. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo papildomai priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

52. Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

53. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais (prisegtas prie bylos galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

54. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023 m. liepos 24 d. pažymą Nr. ATP-2023-12272 su priedais, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. A. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes, teismo vertinimu, be gynėjo pagalbos nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. A. teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai apginti. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 378,33 Eur dydžio išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra dirbantis, paties teigimu, gaunantis 700–1 100 Eur atlyginimą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 378,33 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios G. M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti papildomai 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais (prisegtą prie bylos galinio viršelio) – palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtas išlaidas – 378,33 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) – kaltinamojo V. A. gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo V. A.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. A., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.