Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Neringai Bacevičienei, A. M. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kėdainių rūmuose 2022 m. kovo 18 d. gautas antstolės Neringos Bacevičienės persiųstas 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. vasario 25 d. antstolės Neringos Bacevičienės patvarkymą Nr. S-22-176-7076 vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01153. Skunde nurodoma, kad pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 01/L1 dėl lėšų išmokėjimo įsakė išmokėti iš bendrovės kasos įmonės direktoriui A. M. 500 Eur sumą, kurie būtų panaudoti bendrovės vardu įgyjant hidroizoliacines medžiagas. Pinigai išmokėti 2022 m. vasario 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. RE001. Šie pinigai buvo įnešti į asmeninę A. M. sąskaitą tam, kad būtų įsigytos reikiamos statybinės medžiagos, atsiskaitant už jas mokėjimo pavedimu.

Antstolė Neringa Bacevičienė 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S-25 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą dėl 1 644,39 Eur skolos išieškojimo pagal Vilniaus miesto 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1966-1100/2019. Piniginės lėšos buvo nurašytos iš skolininko A. M. sąskaitos, ieškota suma nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 739 straipsnyje numatytą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą. Pažymėjo, kad ji nėra taikiusi kokių nors apribojimų pareiškėjai, įmonė galėjo vykdyti veiklą, pirkti medžiagas ir pan. Painiojant pareiškėjos ir A. M. lėšas kyla abejonių dėl skaidrios įmonės finansinės veiklos ir prievolių tarp įmonės ir jos vadovo atidalijimo.

Suinteresuoti asmenys A. M. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims taip pat buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021 15 punktas). Nors vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje turi aiškų suinteresuotumą ginti jo teisę į galimai jam priklausančių piniginių lėšų, nurašytų nuo skolininko asmeninės sąskaitos, grąžinimą skolininkui, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolį (teismą) dėl jo galimai pažeistos teisės gynybos.

Antstolės kartu su skundu pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0176/19/01153 duomenimis nustatyta, kad antstolės Neringos Bacevičienės kontorai 2019 m. liepos 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė vykdymui vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1966-1100/2019 dėl 1 644,39 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. M. (buvęs P. K.). 2019 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu antstolis priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 6).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar vykdant išieškojimą iš skolininko, teisėtai nurašyta 16,60 Eur sumą iš skolininko asmeninės sąskaitos. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes šias lėšas skolininkas yra gavęs 2022 m. sausio 10 d. įmonės direktoriaus įsakymo Nr. 01/L1 ir pinigų priėmimo kvito pagrindu hidroizoliacinių medžiagų įsigijimui bendrovės vardu.

CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės. Šiuo atveju ginčo nekilo, kad vykdant ieškojimą vykdomojoje byloje nurašyta 16,60 Eur suma iš skolininko sąskaitoje buvusių lėšų, tai patvirtina sąskaitos išrašas (vykd. b. l. 39, antra pusė). Išieškojimo iš skolininko pajamų ribojimai numatyti CPK 733–743 straipsniuose. CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Iš skolininko sąskaitos nurašytos lėšos neatitinka šių CPK 739 straipsnyje nurodytų kriterijų iš kurių negali būti išieškoma, Kadangi įstatymas nedraudė vykdyti išieškojimą iš tokių skolininko pajamų, todėl byloje reikia išspręsti, ar šios lėšos yra skolininko, ir atitinkamai galėjo būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 priedu, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Nustatyta, kad toks pareiškėjo prašymas buvo pateiktas į vykdomąją bylą (vykd. b. l. 40).

Nustatyta, kad piniginės lėšos į skolininko asmeninę sąskaitą įneštos 2022 m. vasario 11 d. grynaisiais pinigais Kauno mieste (vykd. b. l. 39, antra pusė). Todėl šiuo atveju tiksliai nustatyti, ar į skolininko asmeninę sąskaitą įneštos lėšos, kurias pareiškėjas 2022 m. vasario 10 d. išmokėjo skolininkui vykdomojoje byloje (pareiškėjos direktoriui), ar tai nėra skolininko lėšos, negalima. Tiek skolininkas, tiek ir pareiškėjas, kurios direktorius yra skolininkas šioje byloje, yra suinteresuoti asmenys, todėl vien jų paaiškinimais spręsti dėl nurašytų lėšų kilmės (ar jos buvo įmonės, ar skolininko), negalima. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad yra nerodyta, kad iš skolininko sąskaitos nurašytos lėšos (jų kilmė) neabejotinai yra iš pareiškėjo įsakymo pagrindu gautos lėšos. Be to pritartina antstolės patvarkyme nurodytoms aplinkybėms, kad pareiškėjai nėra taikyta kokių nors apribojimų, įmonė galėjo vykdyti veiklą, pati pirkti medžiagas ir pan. Todėl neaišku, kodėl prekių (hidroizoliacinių medžiagų) įsigijimas buvo vykdomas pagal sudėtingą schemą, kai pirmiausia grynieji pinigai išmokami bendrovės direktoriui, šis juos kažkodėl vėliau perveda į savo asmeninę sąskaitą ir tik tada, bendrovės vardu, įgyja prekes. Kadangi vykdymo proceso teisinis reguliavimas kaip minėta pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl neįrodžius lėšų, nurašytų iš atsakovo sąskaitos, kilmės (t. y. kad jos neabejotinai priklausė pareiškėjui), laikytina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Šiuo atveju klausimas dėl piniginių lėšų pareiškėjui grąžinimo gali būti sprendžiamas tarp pačių šalių (pareiškėjo ir skolininko), o jo neišsprendus ir civiline tvarka.

Atsižvelgus į išdėstytą spręstina, jog antstolė nepažeidė išieškojimo proceso normų, ribojančių išieškojimo nukreipimą į skolininko sąskaitoje buvusias lėšas. Taigi antstolė pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino, ir pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Neringai Bacevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.