Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. A. pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M. (iki 2018 m. rugsėjo 10 d. buvęs P. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį 40 MGL (2000 Eur) bauda;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams; atlikęs bausmę

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2018 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole, kuriame užfiksuota V. V. medicinos dokumentų apžiūra, nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kairės veido pusės patinimu ir kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai aptariamo įvykio metu (2018 m. vasario 26 d.) ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje mušdamas nežymiai sužalojo V. V., taip pat panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistui D. V..

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors detaliau nepapasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau neneigė savo nusikalstamo elgesio. Tai, kad A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš V. V., patvirtina šios nukentėjusiosios ir kito nukentėjusiojo D. V. parodymai, taip pat tiesioginės nagrinėjamo įvykio liudytojos A. R. parodymai. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į veidą. A. M. smurtavimo faktą, be kita ko, netiesiogiai įrodo liudytojų R. K. ir Z. K.-P., mačiusių ant nukentėjusiosios veido paraudimus ar ją susiėmusią už veido, parodymai. 2018 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. V. dėl kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs veido sumušimu, kairės veido pusės patinimu ir kraujosruva kairio skruosto srityje. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių abejotų valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto R. R., apžiūrėjusio V. V. medicinos dokumentus, kompetencija. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad A. M., bylai reikšmingu laiku ir vietoje suduodamas V. V. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė veido sumušimu, kairės veido pusės patinimu ir kraujosruva kairio skruosto srityje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi A. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis netrukus po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš V. V., pasipriešino Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistui D. V.. Šis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad A. M. panaudojo prieš jį fizinį smurtą – kelis kartus rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Tokius D. V. parodymus patvirtina tiesioginės liudytojos A. R. parodymai. Kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. K., R. T., Z. K.-P. ir V. P. parodė, kad jie matė, jog A. M. buvo agresyvus, aktyviai priešinosi, bandė išvengti sulaikymo. Tokie šių liudytojų parodymai netiesiogiai įrodo, kad kaltinamasis smurtavo ne tik prieš V. V., bet ir prieš D. V.. Specialisto išvadoje Nr. G 721/2018(01), kuri laikytina objektyviu įrodymu, D. V. nustatyti tokie sužalojimai: kairės pusės skuosto srities poodinė kraujosruva, galvos kairės smilkininės srities odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad A. M., bylai reikšmingu laiku ir vietoje suduodamas D. V. kelis kartus rankos kumščiu į veidą, sukėlė nukentėjusiajam minėtus padarinius. Be to, kaltinamasis tiesiogine tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris atliko savo pareigas, t. y. dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistu. D. V. pagal savo pareigas laikytinas valstybės tarnautoju. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena (nusikalstama veika žmogaus sveikatai) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (nusikalstama veika valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abiem atvejais A. M. panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau teistas, bausmes atlikęs (1 t., b. l. 152–154), nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 146), po jų – baustas viena kartą administracine tvarka (1 t., b. l. 155). Byloje nėra duomenų, kad jis dirba. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. kovo 12 d. – 2019 m. balandžio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-63/2019 matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. turėjo adaptacijos sutrikimą, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 146–150).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijose nustatytas bausmes – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos 7 mėnesių (už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą) ir 9 mėnesių (už BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą) viešųjų darbų bausmės

įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, skirtinos viešųjų darbų bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (9 mėnesių) pridėjus dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius) ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Švelnesnės viešųjų darbų bausmės dydis pridedamas atsižvelgiant į anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašo skirti A. M. galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę – 6 mėnesius, nors už atskiras nusikalstamas veikas prašo paskirti didesnes viešųjų darbų bausmes (atitinkamai 7 ir 9 mėnesius). Akivaizdu, kad toks prokurorės prašymas dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio yra nelogiškas. Todėl teismas nesivadovauja tokiu prokurorės prašymu ir jo netenkina, o subendrina atskiras bausmes remdamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis.

A. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60), D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 280,16 Eur atlyginimo už nukentėjusiųjų gydymą (1 t., b. l. 70–71), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1644,39 Eur atlyginimo už V. V. išmokėtas valstybinio socialinio draudimo lėšas, susijusias su jos laikinu nedarbingumu dėl ligos (1 t., b. l. 76–77).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu įsipareigojo atlyginti ikiteisminio tyrimo metu pareikštus civilinius ieškinius (1 t., b. l. 136–137).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. V. ir D. V.. Kaltinamasis intensyviai smurtavo prieš V. V., t. y. smogė ne mažiau kaip dešimt kartų ranka jai į galvą, taip pat kelis kartus trenkė D. V. į galvą. Nėra abejonių, kad nukentėjusieji, tuo metu kai atliko savo darbines funkcijas, dėl A. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. po nagrinėjamo įvykio gana ilgą laiką buvo nedarbinga (nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.) (1 t., b. l. 80), ji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad patyrė didžiulį stresą, labai pašlijo sveikata, iki šiol vartoja vaistus nuo nerimo (1 t., b. l. 58). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. V. dėl A. M. fizinio smurto patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Kaip minėta, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais V. V. ir D. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, jis veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 579,24 Eur neturtinė žala ir kt.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiųjų V. V. ir D. V. prašomi neturtinės žalos dydžiai yra pernelyg dideli, todėl mažintini. Jiems iš A. M. priteistini atitinkamai 1000 ir 500 Eur neturtinės žalos dydžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. V. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 5000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą, juolab pats civilinis ieškinys yra nemotyvuotas (1 t., b. l. 60). Teismas taip pat priteisia nukentėjusiajam D. V. mažesnį neturtinės žalos dydį nei V. V., nes nukentėjusiajam buvo suduota mažiau smūgių nei V. V., jis nenurodė patyręs dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimų arba kitokių pasekmių.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 280,16 Eur atlyginimo už nukentėjusiųjų gydymą (1 t., b. l. 70–71). Prie civilinio ieškinio pateikti duomenys apie V. V. ir D. V. suteiktas medicinos paslaugas po nagrinėjamo įvykio, jų kainos (1 t., b. l. 71–72). Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išmokėjo V. V. valstybinio socialinio draudimo lėšas, susijusias su jos laikinu nedarbingumu dėl ligos (1 t., b. l. 80–83). Visos šios išlaidos atsirado dėl A. M. nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiesiems, jos objektyviai pagrįstos, todėl kaltinamasis turi atlyginti minėto dydžio civilinius ieškinius.

VI. Kardomosios priemonės taikymas

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 133). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, trys vokai su nuoplovomis, atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 37), sunaikintini.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) nukentėjusiajai V. V. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą;

2) nukentėjusiajam D. V. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą;

3) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 280,16 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir šešiolika euro centų) už nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas;

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1644,39 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir trisdešimt devynis euro centus) už V. V. išmokėtas valstybinio socialinio draudimo lėšas, susijusias su jos laikinu nedarbingumu dėl ligos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti tris vokus su nuoplovomis, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20.

1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.