- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2-3-393/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00553-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- UAB ,,Akmuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „JL firma“
- Advokatai
- Evelina Davidavičiūtė, Vaidas Jurčikonis
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, atsakovės UAB ,,Akmuva“ atstovui generaliniam direktoriui L. V., jos atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, trečiojo asmens atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio ir susijusių išmokų priteisimo pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei UAB ,,Akmuva“, trečiajam asmeniui UAB „JL firma“ .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą; priteisti iš UAB ,,Akmuva“ 3257,70 Lt (943,50 Eur) dienpinigių; 685,94 Lt (198,66 Eur) nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą švenčių dienomis; 80, 60 Lt ( 23,34 Eur) darbo užmokesčio už darbą naktį; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad E. P. 2012 m. spalio 22 d. pradėjo dirbti UAB „Akmuva“ vairuotoju - ekspeditoriumi – autošaltkalviu. 2012 m. spalio 23 d. išvyko į reisą. Dienpinigiai nebuvo mokami. Reiso ataskaitas pildydamas nurodydavo kiek pinigų nuimdavo iš kortelės. Kai reikėdavo mokėti baudas, pinigus nuimdavo iš kortelės, tai matosi lapkričio 12 dienos ir lapkričio 13 d. reiso ataskaitose. Kai tai įrašė į ataskaitą tai direktorius sakė, kad to nerašytų. Buvo sutarta su darbdaviu, kad už komandiruotes bus mokama. Buvo priimami įsakymai išvykti į komandiruotes. Tačiau už komandiruotes nebuvo mokama. Įsakymo apie tai kiek mokama už komandiruotes nebuvo. Vykdamas į komandiruotes pildydavo reiso ataskaitas ir kelionės lapus. Reiso ataskaitose nurodydavo išlaidas, kurias turėdavo reiso metu. Kai mokėjo baudą tai jokių dokumentų jam nebuvo pateikta. Apie išlaidas baudoms reiso ataskaitose nebuvo nurodoma, kiti dokumentai apie išlaidas buvo pateikiami. Už kurą buvo išduodami čekiai. Dar pildydavo tachografo parodymus. Į juos įrašydavo kur pradeda darbą ir kur baigia. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2013-02-27 kreipėsi į UAB „Algos inspekcija“. UAB „Algos inspekcija“ rašė raštą UAB „Akmuva“. Nuo tada vyko susirašinėjimas dėl neišmokėtų sumų. Atsakovas jam atlyginimą pervesdavo į jo sąskaitą esančią SEB banke. Išvykdamas ir parvykdamas iš komandiruotės pasirašydavo įsakymą. Reiso ataskaitų nesutikrindavo su įsakymais. Išlaidų kurios buvo nepagrįstos dokumentais į reiso ataskaitas neįtraukdavo. Įmonėje pinigai buvo mokami bet kaip. Net nežinodavo už ką gaudavo pinigus. Skambindavo darbdaviui ir reikalaudavo pinigų. Buvo pateikęs pareiškimą atleisti iš darbo nes nemokėjo atlyginimo. Apie neišmokėtus dienpinigius paaiškinti negali, nes pats sumų neskaičiavo. Priimant į darbą darbo sutartį skaitė, labai nesigilino. Baudas mokėjo už netvarkingą automobilį. Grynuosius pinigus iš įmonės sąskaitos su kortele nuimdavo Kalvarijoje, Swedbank bankomate, po 40-50 Eur. Pirmo reiso metu nepaėmė nei vieno euro. Nuimtus grynuosius pateisindavo finansiniais dokumentais. Nesakė įmonės atstovai niekada, kad trūksta dokumentų gryniems pinigams pagrįsti. Lenkijoje kai automobilis stovėdavo aikštelėje, tai kvitų neišduodavo. Grynųjų kelionėje reikėjo, nes ne visur buvo galima atsiskaityti kortele. Kiekvieną reisą pirkdavo antifrizą, nes automobilis techniškai netvarkingas. Darbo sutartyje jo pareigos nurodytos vairuotojas- ekspeditorius – šaltkalvis. Šaltkalviu nedirbo. Reiso ataskaitas palikdavo įmonės darbuotojai.
Prašomą priteisti dienpinigių sumą mažina 2,70 Lt, nes Lietuvoje už komandiruotes dienpinigiai yra 19,50 Lt. Todėl prašoma priteisti suma būtų ne 1382,40 Lt, o 1379,70 Lt. Viso dienpinigių prašoma priteisti 3257,70 Lt. Nesumokėtas darbo užmokestis 460 Lt, su kuriuo atsakovas sutiko atsiliepime. Prie šios sumos dar reikėtų pridėti, darbo inspekcijos nurodytą darbo laiko balanse nepažymėtą darbą švenčių dienomis 10 val. 34 min., tai susidaro 229,94 Lt suma, ji pridėtina prie 460 Lt ir bendra suma būtų 685,94 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis. Dar nepaskaičiuota, kad ieškovas dirbo 9 val. 40 min. naktį, todėl dar už darbą naktį turėjo būti sumokėta 80,60 Lt.
DK 289 str. apibrėžia trijų mėnesių terminą darbuotojui kreiptis į darbo ginčų komisiją nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Pirmas dokumentas darbo ginčų komisijai yra pateiktas datuotas 2013 m. gegužės 28 d. pažyma. Iš jos matyti, kad įmonė E. P. liko skolinga. Kita pažyma 2013-08-10 Nr. 894, iš kurios matyti kad E. P. neišmokėta 460 Lt darbo užmokesčio. Atsakovui pateikus asmeninės kortelės Nr. 104 duomenis, jau šios bylos proceso metu, tapo aišku, kad neįtraukti dienpinigiai už sausio mėnesį. Bylos metu surinkus visus duomenis ir išanalizavus pateiktus dokumentus tapo aišku, kad nesumokėti dienpinigiai už komandiruotės dienas. Darbo ginčų komisijoje nebuvo galimybės aiškintis visų šitų aplinkybių, todėl akivaizdu, kad darbo ginčų komisijos sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. 2012-10-22 su atsakovu buvo pasirašyta darbo sutartis. Joje nurodytos funkcijos ir apmokėjimas už darbą. Prie šios sutarties dar buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis. E. P. buvo perduota transporto priemonė – vilkikas ir su ja vyko į reisą. Jam dar buvo duodamos kuro kortelės ir viza kortelės nenumatytiems atvejams. Darbo sutartyje 3 p. buvo aptartas dienpinigių mokėjimas. Lėšos buvo nuimamos grynaisiais pinigais iš kortelės, nors tam jokio poreikio nebuvo. Dalį lėšų E. P. naudojo savo poreikių tenkinimui, nes jos nepateisintos jokiais dokumentais. Į E. P. sąskaitą buvo pervestos darbo užmokesčio lėšos. Ieškovas po paskutinio reiso Vilniuje paliko apgadintą transporto priemonę. Buvo atliktas automobilio vertinimas ir E. P. buvo atleistas iš darbo pagal DK 126 str. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. E. P. į atsakovo skambučius neatsiliepinėjo. Jis kreipėsi į UAB „Algos inspekciją“. Vėliau į Darbo ginčų komisiją kreipėsi ir komisija priėmė sprendimą. Šiuo metu su E. P. yra atsiskaityta pilnai. Bandė su E. P. susisiekt, tačiau jis dokumentų nepriiminėjo, kilo abejonių dėl jo sąskaitos banke, todėl kreipėsi į antstolį dėl banko sąskaitos priklausomybės. Komandiruotpinigių mokėjo ne mažiau 50 proc. Įsakymo dėl komandiruotpinigių nebuvo priimta. E. P. dėl baudų mokėjimo neskambino jam. Skambino dėl technikinio paso kai nepasiėmė į reisą. Reiso ataskaitas analizuodavo įmonės darbuotoja S. S.. E. P. jai atiduodavo reiso ataskaitas. Įsakymų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio E. P. nebuvo priimta. Reiso ataskaita tik pagalbinis dokumentas. Jis numatytas įmonės. E. P. atsiskaitymo lapeliai apie atlyginimą, pasirašytinai nebuvo išduodami. Reiso pradžia buvo forminama įsakymu. Pabaigą ant įsakymo nurodydavo vairuotojas. Lietuvoje dienpinigiai netaikomi, nes vykdė pervežimus. Darbo tvarkos taisyklėse, kad dienpinigiai Lietuvoje nemokami, nebuvo numatyta.
Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. UAB „JL firma“ sudariusi su UAB „Akmuva“ sutartį dėl buhalterinių paslaugų. Ji apskaičiuoja mokesčius. Lietuvoje komandiruotpinigiai nemokami, nes darbo funkcijos yra vairuotojas. Dokumentuose turi būti nurodyti visi reikiami rekvizitai, kitaip jų negalima apskaityti. Reiso ataskaitos tik pagalbinis dokumentas. Sausio mėnesį nebuvo priskaičiuoti dienpinigiai. Pažymoje nurodyta, kad išmokėta 229 Lt. Dienpinigių apskaičiuotų pažymoje nurodyta kiek priskaičiuota ir kiek išmokėta. Darbo sutartyje nurodyta, kad mokama dienpinigių ne mažiau kaip 50 procentų. Skaičiavo 60 procentų dienpinigių sumos. Buvo priimtas direktoriaus įsakymas. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo apskaičiuojama ir buvo pervedama pavedimu vieną kartą per mėnesį. Komandiruotpinigiai buvo išmokami į asmens sąskaitą. Apie išmokėtas sumas yra išrašai ir kasos išlaidų orderiai. Pateikta pažyma. Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyti rekvizitai privalomi apskaitos dokumentams.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. P. dirbo pas atsakovę UAB ,,Akmuva“ nuo 2012 m. spalio 22 d. Ši darbo sutartis nutraukta 2013 m. kovo 8 d. vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatomis. Atsakovė ieškovui sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio, dėl neišmokėtų dienpinigių ir dalies darbo užmokesčio ieškovas kreipėsi į UAB ,,Algos inspekcija“. 2013 m. liepos 31 d. ieškovas E. P. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 6500 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, kuri 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu E. P. prašymą atsisakė nagrinėti. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. spalio 22 d. darbo sutartimi Nr. 218 E. P. priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditorium – autošaltkalviu UAB ,,Akmuva“ (t. 1, b. l. 10-15). 2013 m. kovo 8 d. darbo sutartis Nr. 218 tarp šalių nutraukta vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ( t. 1 b. l. 92-93). 2012 m. spalio – gruodžio, bei 2013 m. sausio – vasario mėnesiais ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotes po Europą. 2013 m. vasario 25 d. įsakymu E. P. buvo sustabdytas dienpinigių mokėjimas. 2013 m. vasario 28 d. E. P. gavo pranešimą, kad atliekamas tyrimas dėl darbo pareigų bei drausmės pažeidimo. 2013 m. kovo 5 d. ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo dėl nemokamų dienpinigių, nepagrįstų kaltinimų, darbo sutarties nevykdymo. Prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovas į darbą negrįžo. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Už 2013 m. vasario ir kovo mėnesius atlyginimas bei išmoka už nepanaudotas atostogas buvo išmokėti tik 2013 m. gegužės 28 d.
Atsakovas su ieškovu nėra tinkamai atsiskaitęs. Dalį skolos atsakovas pripažino 2013 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepime, kurį pateikė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijai. Atsakovas pripažino esantis skolingas 460 litų ieškovui. Kita dalis skolos pripažinta ir nurodyta pažymoje datuotoje 2014-12-05 (t. 3, b. l. 36).
Darbo ginčų komisija, 2013-08-26, išnagrinėjusi darbo ginčą, atmetė ieškovo prašymą, motyvuodama, kad ieškovas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o kadangi nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių buvo praleistas terminas, prašymo pateikimo terminas neatnaujintas.
Dėl praleisto trijų mėnesių termino
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 str. įtvirtintą nuosavybės teisę, asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis, taip pat, kad jis būtų sumokėtas laiku (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Kai ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių yra privaloma laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t.y. pagal DK 289 str. 1 d. suinteresuota šalis pažeistą subjektinę teisę visų pirma gina Darbo ginčų komisijoje. DK 289 str. apibrėžia trijų mėnesių terminą darbuotojui kreiptis į Darbo ginčų komisiją nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Darbo ginčų komisija, atmesdama ieškovo pašymą dėl skolos priteisimo pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas 3 mėnesių terminas. Ieškovas kreipdamasis į darbo ginčų komisiją nurodė aplinkybes, dėl kurių į komisiją buvo kreiptasi 2013-07-31. Darbo sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2013-03-08 atsakovas liko skolingas darbo užmokestį už vasario kovo mėnesius, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir dienpinigius. Ieškovas kreipėsi į UAB „Algos inspekcija“, 2013-02-27 buvo sudaryta atlygintinių paslaugų sutartis dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. UAB „Akmuva“ buvo išsiųstas E. P. pranešimas dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. UAB „Algos inspekcija“ nuolat bendravo su UAB „Akmuva“ ir pradžioje buvo tikimasi susitarti nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją (pridėti UAB „Algos inspekcija“ raštai 2013-04-09, 2013-05-22 ir 2013-06-12 bei UAB „Akmuva“ 2013-04-05, 2013-05-09, 2013-05-27 ir 2013-05-28 raštai). Atsakovė savo raštuose pripažino, kad skolinga 460 Lt E. P.. Gavus 2013-06-12 atsakymą nutarta kreiptis į darbo ginčų komisiją. Todėl termino pradžia turėtų būti laikoma 2013-06-12. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į susidariusią situaciją, kad šalys iki 2013-06-12 bendravo, ieškovas nedelsė ir ėmėsi veiksmų darbo užmokesčiui atgauti ir kai tik suprato, kad skolos neatgaus, jis kreipėsi į UAB „Algos inspekciją“. 2013-08-26 darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, todėl jis naikintinas. Prasidėjus procesui teisme, parengiamųjų posėdžių metu, buvo pateikti vis nauji dokumentai (kelionės lapai, asmeninė E. P. kortelė Nr. 104) kuriais remiantis paaiškėjo, kad nesumokėti dienpinigiai. Todėl terminas atnaujintinas.
Dėl nesumokėtų dienpinigių
UAB „Akmuva“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2012 metų spalio, lapkričio, gruodžio, 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, bei kelionės lapuose už 2012 metų spalio 23 dienos – 2013 m. sausio 28 d. laikotarpį faktiškai dirbtas laikas nurodytas kelionės lapuose ir reiso ataskaitose, nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytomis komandiruočių datomis. Taip pat sausio mėnesio komandiruotės, nurodytos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo įtrauktos į E. P. asmeninę kortelę Nr. 104. Kadangi darbo užmokestis bei dienpinigiai buvo skaičiuojami pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei asmeninę kortelę, E. P. liko nesumokėta už komandiruotes tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. 2013 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei kelionės lapuose matyti, kad E. P. buvo komandiruotėse sausio 5-11,13,17-24, 27 dienomis. Tačiau atsakovas šių dienų neįtraukė į ieškovo asmeninę kortelę Nr. 104, todėl komandiruotpinigiai nebuvo sumokėti. Tai atsispindi ir 2013 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad buvo sumokėta ieškovui priklausantis atlyginimas. Remiantis tachografo duomenimis, sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei kelionės lapais, E. P. atitinkamai turėjo būti sumokėta 1650 Lt dienpinigių. Sausio 5-11 dienos Italija (7 d. x114 Lt -798 Lt), 13 d. – Ryga (90 Lt), 17-24 Italija (8x114-912 Lt), 27 d. Latvija (78 Lt). Iš viso už sausio mėnesį nebuvo sumokėta 1878 Lt dienpinigių. Atitinkamai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, bei kelionės lapus, kuriuos ieškovas pildė būdamas komandiruotėse, išskirti ir reisai, kurie nėra užfiksuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o iš kelionės lapų matosi, kad ieškovas buvo komandiruotėse: 2012 m. lapkričio 3 d. Kalvarija - Chalpuki (114 Lt), 2012 m. lapkričio 13 d. Kalvarija – Chalpuki (114 Lt), 2012 m. lapkričio 20 d. Chalpuki – Kalvarija (114 Lt), 2012 m. lapkričio 25 d. Kalvarija – Chalpuki (114 Lt), 2012 m. gruodžio 11 d. Chalpuki - Kalvarija (114 Lt), 2012 m. gruodžio 22 d. Kalvarija-Lazdijai (19,50 Lt), 2012 m. gruodžio 26 d. Lazdijai - Ryga (90 Lt), 2013 m. sausio 12 d. Piehovice - Kalvarija (114 Lt), 2013 m. sausio 25 d. Chorzov - Kalvarija (114 Lt), 2013 m. sausio 28 d. 29 d. Jelgava-Lazdijai (156 Lt), 2013 m. vasario 19 d. Italija (114 Lt), 2013 m. vasario 20 d. Lietuva (19,50 Lt). Tachografo kortelės taip pat patvirtina šias aplinkybes. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis atsakovė E. P. liko nesumokėjusi iš viso 3257,70 Lt dienpinigių. Konvertavus šią sumą į eurus būtų 943,50 Eur dienpinigių. Jei tarnybinė komandiruotė Lietuvoje trunka ne ilgiau kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai už tarnybinę komandiruotę turi būti mokami, išskyrus atvejus, kai tai įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ši nuostata yra nustatyta įmonės aktuose ( Vyriausybės nutarimas 2003-01-28 Nr. 99, 7 p.). Iš darbo sutarties Nr. 218 (t.1 b. l. 10-15), matyti, kad ieškovui dienpinigiai už komandiruotes mokami ne mažiau kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (2005-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 101), įvertinus darbuotojo atlikto darbo kokybę, atliekamo darbo ir darbo laiko bei finansinių kaštų sunaudotų medžiagų optimalias sąnaudas, patirtus nuostolius. Iš šios darbo sutarties nuostatos darytina išvada, kad apskaičiuotų dienpinigių bendra suma neviršija 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio, todėl dienpinigiai neapmokestinami.
Dėl neapskaičiuoto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis
Darbo kodekso 193 str. nustato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto darbo kodekso 186 str. 2 d. Darbo kodekso 186 str. 2 d. numatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbo kodekso 194 str. 1 d. nurodyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 str. 2 d., arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. atlikęs tyrimą dėl E. P. tachografų registracijos lapų už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. vasario 20 d. pažeidimų nenustatė. Sugretinus tachografo registracijos lapų duomenis su pažymėtu darbo laiku įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo konstatuota, kad už 2012 m. lapkričio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta 1 val. 30 min. naktinio darbo, už gruodžio mėnesį nepažymėta 4 val. 30 min. naktinio darbo, už 2013 m. sausio mėnesį 2 val. 40 min. naktinio darbo ir už vasario mėnesį nepažymėta 1 val. naktinio darbo. Per visą E. P. darbo laiką nebuvo pažymėta 9 val. 40 min. naktinio darbo. Taip pat nebuvo pažymėta darbo laiko apskaitos balanse 10 val. 34 min. darbo, dirbto švenčių dienomis (2013-12-26 ir 2013-02-16). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Darbo kodekso nuostatomis, naktinis darbas ir darbas poilsio bei švenčių dienomis turi būti pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Už naktinį darbą sumokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 str. 2 d. E. P. turi būti skaičiuojamas dvigubas darbo užmokestis bei dvigubai didesni dienpinigiai už darbą švenčių dienomis. Už 9 val. 40 min. darbo naktį, E. P. turi būti sumokamas pusantro karto didesnis darbo užmokestis, t. y. 80,6 Lt (vidutinis valandos darbo užmokestis 5 Lt 72 ct). Už dviejų dienų darbą švenčių dienomis E. P. priklauso 456 Lt dienpinigių bei 229,94 Lt darbo užmokesčio, iš viso 685,94 Lt (dienpinigiai ir darbo užmokestis mokami dvigubai, dienpinigiai apskaičiuoti 190 Lt x 0,6 x 2 x 2 dienos lygu 456 Lt. Darbo užmokestis apskaičiuotas to mėnesio darbo užmokestį padalinus iš dirbtų dienų skaičiaus, apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis ir padaugintas iš dviejų, taigi gaunasi už 2012 m. gruodžio 26 d. 119,97 Lt, už 2013 m. vasario 16 d. 109,97 Lt, iš viso 229,94 Lt). Konvertavus prašomas priteisti sumas iš litų į eurus atitinkamai gautųsi, kad 685,94 Lt tolygu 198,66 Eur. Ši priteistina suma nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą švenčių dienomis mažintina, nes atsakovė 2015-01-06 mokėjimo pavedimu į ieškovo sąskaitą pervedė 80,98 Eur, todėl galutinė priteistina suma būtų 117,68 Eur. Bei 80,60 litų darbo užmokesčio už darbą naktį tolygu 23,34 Eur.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Vadovaujantis Darbo kodekso 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, darbuotojui išmokant visas priklausančias jam išmokas. Pagal DK 141 str. 3 d. nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Darbo kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai atsiranda, jei pareiga neįvykdoma. Ar pažeidė darbdavys pareigą laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir ar jam taikytinos DK 141 str. 3 d. nustatytos teisinio poveikio priemonės, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį. Uždelsto atsiskaityti laikotarpio trukmė turi įtakos išmokos dydžiui, tačiau nelemia, ar iš viso taikytini DK 141 str. 3 d. numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).
Taigi jei nustatoma, kad darbdavys pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; Antra, tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju, visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-70/2007; Nr. 3K-3-82/2008; Nr. 3K-3-267/2008; Nr. 3K-3-341/2009). DK 141 str. 12 d. nustatytos pareigos atsakovė nevykdė ir su ieškovu paskutinę darbo teisinių santykių dieną neatsiskaitė. Darbo sutarties nutraukimo dieną 2013 m. kovo 8 d. buvo nesumoktas darbo užmokestis už vasario, kovo mėnesius, taip pat kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dienpinigiai, bei darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis bei už naktinį darbą. Atsakovė 2013 m. gegužės 28 d. E. P. sumokėjo 782,34 Lt mokėjimo paskirties langelyje nurodyta - darbo užmokestis už 2013 m. vasario, kovo mėnesius, užmokestis už nepanaudotas atostogas. Kita dalis prašomų priteisti išmokų liko nesumokėta.
Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama, todėl taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną UAB “Akmuva” neišmokėjo dienpinigių, už darbą švenčių dienomis ir už naktinį darbą, todėl konstatuotina, kad DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Faktiniai bylos duomenys yra pagrindas išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku E. P. kaltės nėra. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas nepriėmė pašto siuntų, neatvyko į įmonę ir jam nenurodė aktyvios banko sąskaitos, tačiau šis argumentas niekaip negalėjo trukdyti atsakovui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes darbo užmokestis visą darbo laiką ieškovui buvo pervedinėjamas į ieškovo banko sąskaitą. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės skola ieškovui susidarė nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. kovo 8 d. ir įsiskolinimas susidarė dėl neteisingai skaičiuojamo darbo laiko ieškovui dirbant komandiruotėse. Įvertintina, ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas, kol šalis siejo darbo santykiai, reiškė atsakovei pretenzijas dėl neteisingo jam priklausančių išmokų mokėjimo. Tačiau pretenzijas pareiškė iš karto po jo atleidimo iš darbo. Teismas daro išvadą, kad minėtas ieškovo elgesys turėjo daryti atsakovei įtaką bei jos priimamiems sprendimams ir veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu.
Priteisdamas vidutinį darbo užmokestį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje aiškinama teismams, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikomas tik tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Ir nors šioje nutartyje yra kalbama apie neišmokėtą darbo užmokestį, ši nuostata pagal analogiją taikytina visoms darbuotojui priklausančioms pinigų sumoms, kaip tai nustatyta DK 141 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui iš darbdavio priteisimo, yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, pvz., dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d nutartis byloje Nr. 3K-3-365/2010). Remiantis šia praktika konstatuotina, kad, sprendžiant teisminį ginčą dėl kompensacijos, priteistinos darbuotojui dydžio nustatymo, visais atvejais svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių.
Įvertinus nesumokėtos dienpinigių ir darbo užmokesčio dalies dydį, bei tai, kad ieškovas savo teises ėmėsi ginti po atleidimo iš darbo dienos, prieš tai nereikšdamas pretenzijų darbdaviui, darbo santykiai tęsėsi nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d., trumpą laiko tarpą, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas sukels neigiamas pasekmes atsakovui, ieškovas greitu laiku po atleidimo įsidarbino ir gauna pastovias pajamas, taigi jei būtų priteista visa kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, tai būtų sankcija neadekvati padarytam pažeidimui ir pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.). Tokiu būdu, priteistina suma, už uždelstą atsiskaityti laiką, lygi neišmokėtai pinginei sumai (943,50 Eur + 117,68 Eur, + 23,34 Eur) 1084,52 Eur, konstatuojant, kad priteisto dydžio kompensacija atitinka jau nurodytus kriterijus ir principus ir pasieks tikslą, numatytą DK 140 str. 1 d.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovės teigimu, ieškovo veiksmai vertintini kaip proceso vilkinimas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas, todėl ieškovas prašo skirti atsakovei baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jis turi teisę ginti savo teises, skųsti priimtus procesinius sprendimus. Vien tas faktas, kad ieškovas ilgesnį laiką rinko įrodymus, kad bandė savo teises ginti paduodamas prašymą darbo ginčų komisijai neįrodo jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, neįrodo, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje konstatuoti, kad E. P. reikalavimas buvo aiškiai nepagrįstas taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Nenustačius, kad E. P. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinys tenkintinas, todėl jo turėtos išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) priteistinos iš atsakovės.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,40 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Akmuva“. Taip pat priteistinas žyminis mokestis, kuris sudarytų 65,07 Eur ( 943,50 Eur +117,68 Eur + 23,34 Eur ir + 1084,52 Eur x 3 procentai).
Taip pat iš atsakovės priteistinos ir advokato atstovavimo išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą E. P. pagal pateiktus kvitus.
CPK 98 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Remiantis CPK 98 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 9 p., 8.18 p., ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 981,97 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, už patikslintų ieškinių ruošimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovo E. P. ieškinį tenkinti.
Panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Akmuva“, į. k. 165214476, E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 943,50 (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) Eur dienpinigių; 117,68 (vieną šimtą septyniolika eurų 68 ct) Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą švenčių dienomis; 23,34 (dvidešimt tris eurus 34 ct) Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą naktį; 1084,52 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 52 ct) Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, 981,97 (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 97 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Akmuva“, į. k. 165214476 65,07 (šešiasdešimt penkis eurus 7 ct) Eur žyminio mokesčio bei 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.