Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1424-153/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-16
Bylos Nr.: 2A-1424-153/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00553-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas: UAB „Akmuva“
Ieškovas: E. P.
Trečiasis asmuo: UAB „JL firma“

Kategorijos

11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1424-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00553-2013-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.10;14.5; 18.2.2; 99.5; 114.11; 121.18. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Akmuva“ atstovės advokatės E. D. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-393/2015 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei UAB ,,Akmuva“, trečiajam asmeniui UAB „JL firma“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio ir susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. P. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė: panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, priteisti iš UAB ,,Akmuva“ 3257,70 Lt (943,50 Eur) dienpinigius; 685,94 Lt (198,66 Eur) nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius už darbą švenčių dienomis, 80, 60 Lt (23,34 Eur) darbo užmokestį už darbą naktį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (t. 1, b. l. 2–6, t. 2, b. l. 63–68).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015-03-08 sprendimu ieškinį tenkino, panaikino darbo ginčų komisijos sprendimą, priteisė iš atsakovės UAB ,,Akmuva“ E. P. 943,50 Eur dienpinigius; 117,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą švenčių dienomis; 23,34 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą naktį; 1084,52 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, 981,97 Eur advokato atstovavimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nustatė, kad 2012-10-22 darbo sutartimi Nr. 218 E. P. priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi – autošaltkalviu UAB ,,Akmuva“ (t. 1, b. l. 10–15). 2013-03-08 darbo sutartis Nr. 218 tarp šalių nutraukta vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ( t. 1, b. l. 92–93). 2012 m. spalio–gruodžio ir 2013 m. sausio–vasario mėnesiais ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotes po Europą. 2013-02-25 įsakymu E. P. buvo sustabdytas dienpinigių mokėjimas. 2013-02-28 E. P. gavo pranešimą, kad atliekamas tyrimas dėl darbo pareigų bei drausmės pažeidimo. 2013-03-05 ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo dėl nemokamų dienpinigių, nepagrįstų kaltinimų, darbo sutarties nevykdymo. Prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovas į darbą negrįžo. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu atsiskaityta nebuvo. Už 2013 m. vasario ir kovo mėnesius atlyginimas bei išmoka už nepanaudotas atostogas buvo išmokėti tik 2013-05-28. Atsakovė su ieškovu nėra tinkamai atsiskaičiusi. Dalį skolos – 460 Lt – atsakovė pripažino 2013-08-12 atsiliepime, kurį pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijai. Kita dalis skolos pripažinta ir nurodyta 2014-12-05 pažymoje (t. 3, b. l. 36).

Dėl praleisto trijų mėnesių termino. Darbo ginčų komisija, 2013-08-26 išnagrinėjusi darbo ginčą, atmetė ieškovo prašymą, nes ieškovas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas (t. 1, b. l. 7–9). Ieškovas kreipdamasis į darbo ginčų komisiją nurodė aplinkybes, dėl kurių į komisiją kreipėsi 2013-07-31. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į susidariusią situaciją, kad šalys iki 2013-06-12 bendravo, ieškovas nedelsė ir ėmėsi veiksmų darbo užmokesčiui atgauti – kreipėsi į UAB „Algos inspekcija“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo, gavus atsakovės 2013-06-12 atsakymą nutarta kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismas sprendė, kad 2013-08-26 darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, todėl jis naikintinas. Kadangi prasidėjus procesui teisme, parengiamųjų posėdžių metu buvo pateikti vis nauji dokumentai (kelionės lapai, asmeninė E. P. kortelė Nr. 104), kuriais remiantis paaiškėjo, kad nesumokėti dienpinigiai, teismas terminą atnaujino.

Dėl nesumokėtų dienpinigių. Nurodė, kad UAB „Akmuva“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2012 metų spalio, lapkričio, gruodžio, 2013 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius bei kelionės lapuose už 2012 metų spalio 23–2013 m. sausio 28 d. laikotarpį faktiškai dirbtas laikas, nurodytas kelionės lapuose ir reiso ataskaitose, nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytomis komandiruočių datomis, taip pat sausio mėnesio komandiruotės, nurodytos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nebuvo įtrauktos į E. P. asmeninę kortelę Nr. 104. Remiantis tachografo duomenimis, sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei kelionės lapais, atsakovė E. P. liko nesumokėjusi iš viso 3257,70 Lt (943,50 Eur) dienpinigių. Vadovaujantis darbo sutarties nuostatomis, kadangi apskaičiuotų dienpinigių bendra suma neviršija 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio, dienpinigiai neapmokestinami.

Dėl neapskaičiuoto darbo užmokesčio už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Teismas nurodė, kad sugretinus tachografo registracijos lapų duomenis su pažymėtu darbo laiku įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, matyti, kad per visą E. P. darbo laiką nebuvo pažymėta 9 val. 40 min. naktinio darbo ir 10 val. 34 min. darbo, dirbto švenčių dienomis (2013-12-26 ir 2013-02-16). Teismas sprendė, kad už 9 val. 40 min. darbo naktį E. P. turi būti sumokėtas pusantro karto didesnis darbo užmokestis, t. y. 80,60 Lt (23,34 Eur) (vidutinis valandos darbo užmokestis 5 Lt 72 ct). Už dviejų dienų darbą švenčių dienomis – 456 Lt dienpinigių bei 229,94 Lt darbo užmokesčio, iš viso 685,94 Lt (198,66 Eur) (dienpinigiai ir darbo užmokestis mokami dvigubai, dienpinigiai apskaičiuoti 190 Lt x 0,6 x 2 x 2 dienos lygu 456 Lt. Darbo užmokestis apskaičiuotas to mėnesio darbo užmokestį padalinus iš dirbtų dienų skaičiaus, apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis ir padaugintas iš dviejų, taigi gaunasi už 2012 m. gruodžio 26 d. 119,97 Lt, už 2013 m. vasario 16 d. 109,97 Lt, iš viso 229,94 Lt). Priteistiną sumą teismas sumažino atsakovės 2015-01-06 mokėjimo pavedimu į ieškovo sąskaitą pervestų 80,98 Eur dydžiu, todėl galutinė priteistina suma už darbą švenčių dienomis yra 117,68 Eur.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Nustatė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną 2013-03-08 atsakovė nesumokėjo darbo užmokesčio už vasario, kovo mėnesius, taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių, taip pat darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis ir už naktinį darbą. Atsakovė 2013-05-28 ieškovui sumokėjo 782,34 Lt, mokėjimo paskirties langelyje nurodyta – darbo užmokestis už 2013 m. vasario, kovo mėnesius, užmokestis už nepanaudotas atostogas. Dėl neatsiskaitymo laiku E. P. kaltės nėra. Atsakovės argumentus, kad ieškovas nepriėmė pašto siuntų, neatvyko į įmonę ir nenurodė aktyvios banko sąskaitos, teismas laikė nepagrįstais. Teismo vertinimu, tai niekaip negalėjo trukdyti atsakovui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes darbo užmokestis visą darbo laiką ieškovui buvo pervedamas į ieškovo banko sąskaitą. Vadovaudamasis teismų praktika bei įvertinęs nesumokėtos dienpinigių ir darbo užmokesčio dalies dydį ir tai, kad ieškovas savo teises ėmėsi ginti po atleidimo iš darbo dienos, prieš tai nereikšdamas pretenzijų darbdaviui, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi trumpą laikotarpį, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas sukels neigiamas pasekmes atsakovei, kad ieškovas greitu laiku po atleidimo įsidarbino ir gauna pastovias pajamas, teismas sprendė, kad tikslinga priteisti sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, lygią neišmokėtai pinginei sumai (943,50 Eur + 117,68 Eur + 23,34 Eur), iš viso 1084,52 Eur (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas atmetė atsakovės prašymą ieškovui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, nes nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, reiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą.

Tenkinęs ieškinį teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismo sprendimą apeliaciniu skundu skundžia atsakovės UAB „Akmuva“ atstovė advokatė E. D.. Ji prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl praleisto termino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui apie jo pažeistas teises buvo žinoma tik nuo 2013 -06-12. Priešingai – byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui apie jo tariamai pažeistas teises, t. y. kad su juo nebuvo atsiskaityta, buvo žinoma nuo 2013-03-09. Ieškinyje teismui ieškovas nereiškė jokių naujų reikalavimų, o tik tikslino reikalaujamas sumas, jau 2013-07-22 prašyme darbo ginčų komisijai ieškovas reikalavo priteisti dienpinigius, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad apie tariamai neišmokėtus dienpinigius ieškovui tapo žinoma tik teismo proceso metu. Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti ieškovui terminą prašymui pateikti ir panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Priešingai – teismas turėjo konstatuoti, kad priežastys, dėl kurių ieškovas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, yra neobjektyvios, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas turėjo pripažinti, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka, nes ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėjamas iš esmės, o tai reiškia, kad ši civilinė byla turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašo teismo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - šią civilinę bylą nutraukti.

Dėl nesumokėtų dienpinigių. Teismas visiškai nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų, kad dienpinigiai buvo apskaitomi ne pagal ieškovo kelionės lapus, o pagal direktoriaus įsakymus (byloje yra tai patvirtinančių dokumentų kopijos su ieškovo parašu, kuriuos jis pats pasirašydavo išvykdamas ir grįždamas iš komandiruotės), kad ieškovui buvo išmokėtos avansinės sumos, kurių panaudojimo nėra pagrindęs jokiais finansiniais dokumentais, kad lėšos buvo panaudotos įmonėje pavestų funkcijų vykdymui, todėl su ieškovui yra visiškai atsiskaityta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449/2009). Iš darbo sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad ieškovo darbo pobūdis yra kilnojamasis. Dėl šios priežasties ieškovo darbo funkcijų atlikimas kitoje vietovėje (vykimas į kitą Lietuvos miestą ar vienos dienos vykimas į kitą valstybę) nėra laikytinas tarnybine komandiruote. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo darbo funkcijų vykdymas Lietuvos Respublikoje yra tarnybinė komandiruotė, o ne įprastas ieškovo darbo funkcijų vykdymas, ir nepagrįstai darė išvadą, kad už komandiruotes Lietuvoje (pvz., 2013 m. vasario 20 d. – 19,50 Lt) ieškovui priklausė dienpinigiai. Šalys tardamosi dėl atlyginimo įvertino ieškovo atliktinų darbo funkcijų pobūdį ir dėl tokių darbo funkcijų vykdymo galimą ieškovo didesnių išlaidų turėjimą, todėl atitinkamai susitarė dėl Darbo sutartyje nustatyto atlyginimo dydžio.

Komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas) nuostatas. Kadangi ieškovo darbo funkcijos buvo kilnojamojo pobūdžio, teismas negalėjo ginčo santykiams taikyti Nutarimo 7 punkto nuostatos dėl komandiruočių Lietuvoje apmokėjimo, nes pervežimų vykdymas Lietuvos Respublikoje negalėjo būti laikoma tarnybine komandiruote. Pagal Nutarimo 2 punktą, siuntimas į tarnybinę komandiruotę yra įforminamas darbdavio ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Teismas netinkamai taikė šią teisės normą, sprendimo dalį dėl dienpinigių priteisimo grįsdamas ieškovo parengtais kelionių lapais, ataskaitomis ir tachografais. Teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis tik UAB „Akmuva“ vadovo parengtais įsakymais dėl komandiruočių, kurių galiojimo ieškovas neginčijo. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo inspektorius A. B., atlikęs UAB „Akmuva“ patikrinimą, inicijuotą ieškovo šioje civilinėje byloje, taip pat nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su komandiruočių apmokėjimo tvarka. Tai reiškia, kad atsakovė tinkamai vedė tarnybinių komandiruočių apskaitą, taigi ir tinkamai apskaičiavo ieškovui mokėtinus dienpinigius.

Pagal atsakovės pateiktą Pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovui neišmokėta suma sudarė 279,60 Lt, kurią atsakovė sumokėjo ieškovui teismo proceso metu. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad ieškovui už 2013 m. sausį nebuvo išmokėta net 1 878 Lt dienpinigių. Taip pat teismas neįvertino, kad pagal minėtos pažymos duomenis, 2013 m. sausio mėnesį ieškovui buvo permokėta 954,06 Lt. Taigi teismo išvados absoliučiai neatitinka byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas atmetė ir nevertino net nenurodydamas atsakovės pateiktų įrodymų atmetimo motyvų.

Dėl darbo užmokesčio už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Teismas, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. tyrimo rezultatais, priteisė iš atsakovės ieškovui 23,34 Eur už darbą naktį, 117,68 Eur už darbą švenčių dienomis. Kaip nurodė pats inspektorius A. B., tyrimas šiuo atveju buvo atliktas rankiniu matuokliu, todėl tikėtina, kad atliekant tyrimą galėjo įsivelti klaidų. Atsakovės įmonėje apskaita vykdoma pagal tachografo lapus naudojant kompiuterinę techniką, kuri neabejotinai yra gerokai tikslesnė nei rankinis įrenginys. Dėl šios priežasties teismas privalėjo remtis atsakovės pateiktais darbo laiko apskaičiavimais.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Teismas netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nesprendė, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl jo paties kaltės, o mažindamas priteistiną vidutinį darbo užmokestį neįvertino byloje esančių įrodymų, kad ieškovui neišmokėta suma sudarė tik 279,90 Lt. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovas jo paskutinę darbo dieną neatvyko į darbą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl pravaikštų, kurias padarė po to, kai darbdaviui padarė didelės turtinės žalos (Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-454-652/2014), kad su ieškovu atsakovė ilgą laiką negalėjo susisiekti, ieškovas nepriėmė jokios korespondencijos, atsisakė bendrauti telefonu, kad ieškovas atsakovei nepateikė jokių ataskaitų už paskutinį mėnesį, negrąžino atsakovei darbo pažymėjimo, nepateikė antro darbo sutarties egzemplioriaus tinkamam jo užpildymui, kad atsakovė per ieškovo naująjį darbdavį siuntė korespondenciją, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kur ir kaip ieškovas gali atsiimti po atleidimo iš darbo jam apskaičiuotas ir deponuotas lėšas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovui nebuvo išmokėtos jam priklausančios sumos dėl jo paties kaltės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimą. Atsakovės atstovė prašo nagrinėjant skundą įvertinti ieškovo elgesį proceso metu ir patenkintų reikalavimų dalį ir atitinkamai mažinti ieškovui priteistinų išlaidų dydį. Teismas nepagrįstai netaikė ieškovui baudos pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį. Atstovė mano, kad ieškovas viso proceso metu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sistemingai vilkino procesą, pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, informuoti prokuratūrą apie atsakovės ir trečiojo asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovės atstovės argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsti. Pirmą dokumentą, kuriame pripažino savo įsiskolinimą, atsakovė pateikė darbo ginčų komisijai – 2013-05-28 pažyma Nr. 11, todėl anksčiausia data, kada ieškovui atsirado teisė kreiptis dėl dalies įsiskolinimo, yra 2013-05-28. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2009-10-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, kadangi toje byloje buvo nagrinėjamas visiškai kitoks atvejis, be to, ieškovo darbo sutartyje nebuvo jokių nuorodų į tai, kad jo darbas bus kilnojamasis ir dėl to nebus mokami komandiruotpinigiai, atvirkščiai – darbo sutarties 3 punkte aptarta, kad už komandiruotes bus mokami dienpinigiai, ir nurodyta jų mokėjimo tvarka. Taip pat nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas privalėjo vadovautis tik UAB „Akmuva“ vadovo parengtais įsakymais dėl komandiruočių, o ne pačios atsakovės parengtais ir išduotais kelionės lapais, ataskaitų formomis ir pateiktomis ataskaitomis bei tachografų duomenimis. Teismas tinkamai ir išsamiai šiuos įrodymus ištyrė ir įvertino, padarė pagrįstas išvadas.

2014-12-05 atsakovo ir trečiojo asmens pateikta teismui pažyma (t. 3, b. l. 36), kurioje nurodyta apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, yra galimai suklastota, o ją pasirašę asmenys galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. Joje taip pat nurodyta, kad neva atsakovė ieškovui atskaičiavo GPM mokestį nuo komandiruočių, iš viso 794,27 Lt. Ieškovas patikrino atsakovės pateiktus Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie ieškovui išskaičiuotą GPM už 2012 ir 2013 metus ir nustatė, kad atsakovė iš ieškovo yra atskaičiusi per visą jo darbo pas atsakovę laikotarpį GPM iš viso tik 275 Lt, t. y. tik GPM nuo atlyginimo. Pagal Lietuvos norminius aktus, jei darbuotojui mokamas darbo užmokestis didesnis, nei 1,3 koeficiento, lyginant su minimalia alga, kaip buvo nustatyta ir ieškovo darbo sutartyje (3 p.), jo gaunami dienpinigiai yra neapmokestinami. Todėl akivaizdu, kad atsakovė, padedama trečiojo asmens, pateikė klaidingus duomenis, siekdama išvengti turtinės prievolės ieškovui. Pažymoje taip pat yra nurodyta, kad ieškovas buvo išėmęs grynuosius pinigus, 1402,13 Lt, kaip avansą, iš atsakovei priklausiusios kreditinės kortelės. Remiantis DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimais, atsakovė turėjo teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią buvo išmokėta avanso suma, tačiau to niekada nepadarė, teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tokias išskaitas savo kokiais nors nurodymais darė per įstatyme nustatytus terminus.

Šalies argumentai

Apeliantė nepagrįstai teismui nurodo argumentus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-454-652/2014, kuris nėra susijęs su šia byla ir nėra net įsiteisėjęs. Teismas, remdamasis pagrįstais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose, priteisė teisingą vidutinį darbo užmokestį ieškovui.

Apeliantė nepagrįstai teismui nurodo, kad ieškovas sistemingai vilkino procesą. Bylos nagrinėjimo metu išreikalavus iš atsakovės naujus dokumentus, paaiškėdavo naujų aplinkybių, kurias atsakovė anksčiau bandydavo nuslėpti, ieškovas dėl nuolatinio buvimo komandiruotėse negalėdavo dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl teismo posėdžius reikėdavo atidėti tam, kad ieškovas susipažintų su naujai pateiktais dokumentais. Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos, tiek teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad teismas turi teisę taikyti baudą, numatytą LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje, ne ieškovui, o atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

Ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą iš viešo duomenų VMI portalo pateikta informacija apie pajamas ir pajamų mokestį nesudaro pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra pagrindas priimti naujus rašytinius įrodymus dėl aplinkybių, paminėtų CPK 314 straipsnio nuostatuose. Todėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (4 t., b. l. 22–24) prie bylos neprijungiami.

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas. Šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas per UAB „Algos inspekcija“ nuo 2013-04-09 susirašinėjo su atsakove „Akmuva“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Susirašinėjimo tarp UAB „Algos inspekcija“ ir atsakovės laikotarpiu paaiškėjo, kad 2013-05-28 pažymoje Nr. 11 atsakovė pripažino, jog liko skolinga 782,34 Lt, vėliau 2013-08-10 pažymoje Nr.894 pripažino, kad papildoma skola ieškovui yra 460 Lt, be to, į bylą pateikti UAB „Algos inspekcija“ 2013-04-09, 2013-05-22 ir 2013-06-12 bei UAB „Akmuva“ 2013-04-05, 2013-05-09, 2013-05-27 ir 2013-05-28 raštai patvirtina, kad ieškovas tikėjosi darbo ginčą su atsakove išspręsti taikiai, o kadangi tai nepavyko, ieškovas per protingą terminą – 2013-07-31 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbo ginčo komisija netinkamai išsprendė klausimą dėl įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino pažeidimo, per kurį ieškovas galėjo kreiptis į darbo ginčo komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės, todėl be pagrindo atsisakė spręsti ieškovo prašymą. Ieškovas galėjo kreiptis į darbo ginčo komisiją dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2013-06-12, tad ieškovas, pateikęs darbo ginčo komisijai 2013-07-31prašymą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, nepraleido trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją (iki 2013-09-12). Visos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl darbo ginčo komisijos 2013-08-26 sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo yra pagrįstos ir teisingos, teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir jų nekartoja. Taigi apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įstatymo (DK 289, 290 str.) taikymo ir aiškinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio išmokų priteisimo turi būti atmestas, o byla nutraukta, kadangi to nenumato įstatymas (DK 27 str. 2 d., 296 str.). Bylos duomenimis, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo, nes ieškovas į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi 2013-09-23, darbo ginčo komisija priėmė sprendimą 2013-08-26, o ieškovas atleistas iš darbo 2013-03-08, taigi trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo nepasibaigė (jo pabaiga 2016-03-08). Taip pat ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl darbo ginčo komisijos 2013-08-26 sprendimo apskundimo (šio termino pabaiga 2013-09-26). Todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovo ieškinio reikalavimo nagrinėjimą reikia nutraukti CPK 293 str. 2 p. pagrindu, taigi ir šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo E. P. ir atsakovės UAB „Akmuva“ 2012 m. spalio 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 218, ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditorium – autošaltkalviu UAB „Akmuva“. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: LR Vyriausybės nustatyta minimalų valandinį atlygį, taikant valandinio atlygio didinimo koeficientą 1,3 proporcingai dirbtam darbo valandų skaičiui per mėnesį + 0,01ct. Už viršvalandinį ir naktinį darbą mokėti pagal DK 193 str. reikalavimus. Darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį, jį pervedant banko pavedimu į asmeninę sąskaitą arba išmokant įmonės kasoje grynaisiais: atlyginimas – iki kito mėnesio 14 dienos, dienpinigiai už komandiruotes išmokami iki kito mėnesio 14 dienos. Dienpinigiai už komandiruotes mokami ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (2005-01-31 LRV nutarimas Nr. 101), įvertinus darbuotojo atlikto darbo kokybę, atliekamo darbo ir darbo laiko bei finansinių kaštų, sunaudotų medžiagų optimalias sąnaudas, patirtus nuostolius (darbo sutarties 3 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovė nepagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2009 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, kadangi kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje atsižvelgdamas į jos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Atsakovės motyvai dėl ieškovo kilnojamojo darbo pobūdžio yra nepagrįsti, nes kasacinėje nutartyje yra nurodyta, kad tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis. Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių nėra susitarimo, kad ieškovo darbo pobūdis yra kilnojamasis, o atsakovė yra įsikūrusi ar nuolat veikia Lazdijuose. Todėl ir šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantės argumentas dėl ieškovo darbo pobūdžio kvalifikacijos yra atmestinas, nes prieštarauja ginčo šalių sudarytai darbo sutarčiai, kuri nepatvirtina, kad ieškovo darbas buvo kilnojamojo pobūdžio. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo darbo vieta buvo UAB „Akmuva“ Lazdijų mieste. Vertindamas atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu už bendrovėje atliktą darbą, pirmosios instancijos teismas įvertino visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir kelionės lapus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, reiso ataskaitas, atsakovės vadovo įsakymus, atsakovės duomenis apie ieškovo dirbtą laiką komandiruotėje. Iš šių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovas 2012–2013 m. ginčo laikotarpiu buvo komandiruotėse, kad ieškovo darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio – ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga ir atitinka byloje surinktus įrodymus. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ginčo klausimą dėl ieškovo išvykimo į komandiruotę, priešingai, nei tai nustato Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punktas, nes pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės ginčo aplinkybės tokios išvados nepatvirtina.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovo parašai ant dokumentų, susijusių su jo išvykimu į komandiruotes, taip pat ir ieškovui išmokėtos avansinės sumos, kurių panaudojimo ieškovas nėra pagrindęs jokiais finansiniais dokumentais, kad lėšos buvo panaudotos įmonėje pavestų funkcijų vykdymui, patvirtina, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta. Atsakovės argumentai dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu prieštarauja byloje esantiems buhalterinės apskaitos dokumentams (kelionės lapams, darbo laiko apskaitos žiniaraščiams, reiso ataskaitoms, tachografo parodymams), kurie priešingai, nei teigia atsakovė, patvirtina, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė nevisiškai neįtraukdama dalies reisų, į kuriuos išvyko ieškovas, į atsakovės pildomas darbo laiko apskaitos dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ieškovo asmeninėje kortelėje Nr. 104). Vien tas faktas, kad ieškovas pasirašė komandiruotės dokumentuose, negavęs viso apmokėjimo už darbą, nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad ieškovas su atsakovės veiksmais dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo sutiko. Byloje nenuginčytas ieškovo argumentas, kad jis nežinojo apie visus atsakovės padarytus pažeidimus pildant atsakovės žinioje esančius darbo užmokesčio ir komandiruočių apskaitos dokumentus. Tas faktas, kad atsakovės direktorius neįformino dalies ieškovo darbo užduočių įsakymais dėl komandiruočių, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovui darbo užmokestį už atliktą darbą. Byloje nustatyta, kad darbo užmokestį bei dienpinigius atsakovė skaičiavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir asmeninę kortelę, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ginčo laikotarpis nebuvo įtrauktas į E. P. asmeninę kortelę Nr. 104, todėl ieškovui E. P. liko nesumokėta už komandiruotes tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. Dėl to negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovas klaidingai nurodė reikalavimą priteisti dienpinigius už buvimą komandiruotėse 2013 m. sausio 5–11, 13, 17–24, 27 dienomis (Italijoje, Rygoje, Latvijoje), bei 2012 m. lapkričio 3 d. Kalvarija–Chalpuki, 2012 m. lapkričio 13 d. Kalvarija–Chalpuki , 2012 m. lapkričio 20 d. Chalpuki–Kalvarija, 2012 m. lapkričio 25 d. Kalvarija–Chalpuki , 2012 m. gruodžio 11 d. Chalpuki–Kalvarija, 2012 m. gruodžio 22 d. Kalvarija–Lazdijai, 2012 m. gruodžio 26 d. Lazdijai–Ryga, 2013 m. sausio 12 d. Piehovice–Kalvarija, 2013 m. sausio 25 d. Chorzov–Kalvarija, 2013 m. sausio 28 d. 29 d. Jelgava–Lazdijai, 2013 m. vasario 19 d. Italija, 2013 m. vasario 20 d. Lietuvoje. Ieškovo buvimas komandiruotėse minėtu laikotarpiu pagrįstas rašytiniais įrodymais: tachografo duomenimis ir kelionės lapais, dalis – išlaidų kvitais (CPK 178, 185 str.).

Apeliantės argumentas, jog ieškovas pažeidė ir finansinę drausmę, nes tariamai neatsiskaitė su atsakove už perduotas jam darbo funkcijoms atlikti lėšas (avansinius mokėjimus), nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė turi teisę neapskaityti viso ieškovo darbo laiko ir tuo pagrindu nesumokėti ieškovui dalies darbo užmokesčio išmokų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad tinkamai atsiskaitė su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės 2013 m. vasario 25 d. įsakymu ieškovui E. P. buvo sustabdytas dienpinigių mokėjimas, o po darbo sutarties nutraukimo (2013 m. kovo 8 d.) atsakovė su ieškovu atsiskaitė nevisiškai, yra teisinga ir pagrįsta (CPK 185 str.). Taigi ir šis apeliantės argumentas yra atmestinas.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovo darbo sutartyje nebuvo jokių nuorodų į tai, kad jo darbas bus kilnojamasis ir dėl to ieškovui išvykus į komandiruotę jam nebus mokami komandiruotpinigiai, atvirkščiai – darbo sutarties 3 punkte buvo aptarta, kad už komandiruotes ieškovui bus mokami dienpinigiai, ir nurodyta jų mokėjimo tvarka. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovo išvykimas į kitą miestą Lietuvos Respublikoje ar vienos dienos vykimas į kitą valstybę vykdant pervežimo paslaugas, yra įprastas ieškovo darbo funkcijų vykdymas, nelaikomas tarnybine komandiruote, todėl ieškovui neturėjo būti mokami dienpinigiai už tos dienos atliktą darbą išvykoje, yra nesąžiningi. Toks atsakovės darbo sutarties sąlygų aiškinimas yra finansiškai naudingas pačiai atsakovei, nes atleidžia ją nuo papildomų darbo užmokesčio išmokų išmokėjimo (dienpinigių) ieškovui, ir yra nuostolingas ieškovui, kuriam nebūtų mokamas darbo sutartimi numatytas darbo užmokestis už buvimą komandiruotėje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui priklauso komandiruotės pinigai už komandiruotes Lietuvoje bei užsieyje, nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, jiems pritaria ir laiko teisingais.

Įvertinus ginčo šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės bendrovėje buvo mokami dienpinigiai už komandiruotę ne mažiau kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (2005-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 101), atsižvelgiant į darbuotojo atlikto darbo kokybę, atliekamo darbo ir darbo laiko bei finansinių kaštų sunaudotų medžiagų optimalias sąnaudas, patirtus nuostolius. Bylos duomenimis, 2012 m. spalio–gruodžio ir 2013 m. sausio–vasario mėnesiais ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotes Lietuvoje ir Europoje. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo, nes priteista ieškovui dienpinigių suma viršija 50 procentų dienpinigių sumos, įtvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, 3 ir 9 punktuose, ir dėl to atsakovei nėra aišku, kokiu pagrindu ir kaip ieškovas apskaičiavo jam tariamai priklausius dienpinigius, jeigu 1996 m. lapkričio 21 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ yra įtvirtintos konkrečios dienpinigių sumos, kurios galėtų būti išmokėtos esančiam komandiruotėje asmeniui. Kaip nustatyta anksčiau, ginčo šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 218 numatė, kad ieškovui dienpinigiai už komandiruotes mokami ne mažesni kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (2005-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 101), tad pirmosios instancijos teismui įvertinus darbuotojo atlikto darbo kokybę, atliekamo darbo ir darbo laiko bei finansinių kaštų sunaudotų medžiagų optimalias sąnaudas, turėtas išlaidas, kurias, teismo vertinimu, patvirtina krovinio kelionės lapai, reiso ataskaitos, komandiruotės išlaidų kvitai, ieškovo apskaičiuoti dienpinigiai atitiko ginčo šalių sutartį (buvo ne mažesni kaip 50 procentų sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas) ir ne didesni, kaip numatė 2012–2013 m. galiojusios valstybėje normos tokioms išlaidoms apskaičiuoti. Šiuo atveju vienos dienos dienpinigių norma vykstant į Lenkijos Respubliką sudarė 130 Lt (50 proc., t. y. 65 Lt), ieškovas už neapskaitytas komandiruotes Lenkijos Respublikoje prašė priteisti 114 Lt už dieną, taigi ieškovo prašoma priteisti dienpinigių suma 130 Lt neviršijo. Remiantis tachografo duomenimis, 2013 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei kelionės lapais, E. P. turėjo būti sumokėta 1650 Lt dienpinigių. Sausio 5–11 dienos Italija (7 d. x 114 Lt – 798 Lt), 13 d. – Ryga (90 Lt), 17–24 d. – Italija (8 x 114 – 912 Lt), 27 d. – Latvija (78 Lt). Iš viso 2013 m. už sausio mėnesį ieškovui nebuvo sumokėta 1878 Lt dienpinigių. Atitinkamai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kelionės lapus ir tachografo duomenis nustatyta, kad ieškovas buvo komandiruotėse: 2012 m. lapkričio 3 d. Kalvarija–Chalpuki (114 Lt), 2012 m. lapkričio 13 d. Kalvarija–Chalpuki (114 Lt), 2012 m. lapkričio 20 d. Chalpuki–Kalvarija (114 Lt), 2012 m. lapkričio 25 d. Kalvarija–Chalpuki (114 Lt), 2012 m. gruodžio 11 d. Chalpuki–Kalvarija (114 Lt), 2012 m. gruodžio 22 d. Kalvarija–Lazdijai (19,50 Lt), 2012 m. gruodžio 26 d. Lazdijai–Ryga (90 Lt), 2013 m. sausio 12 d. Piehovice–Kalvarija (114 Lt), 2013 m. sausio 25 d. Chorzov–Kalvarija (114 Lt), 2013 m. sausio 28 d. 29 d. Jelgava–Lazdijai (156 Lt), 2013 m. vasario 19 d. Italija (114 Lt), 2013 m. vasario 20 d. Lietuva (19,50 Lt). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė E. P. liko nesumokėjusi iš viso 3257,70 Lt (943,50 Eur) dienpinigių. Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, o nenurodydamas jokių motyvų nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą pagal ieškovo vienašališkus apskaičiavimus, kadangi apeliantės abejonės dėl atliktų byloje dienpinigių apskaičiavimų nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis, kad skaičiavimai atlikti neteisingai.

Kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai pildė darbo laiko apskaitos dokumentus, dėl to neįtraukė į bendrovės išlaidas priklausančias ieškovui išmokėti lėšas už darbą komandiruotėse. Tai, kad atsakovės atlikti apskaičiavimai neatitiko faktinių ieškovo dirbtų valandų bendrovėje, taip pat nustatė Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Sugretinus tachografo registracijos lapų duomenis su pažymėtu ieškovo darbo laiku įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, buvo konstatuota, kad už 2012 m. lapkričio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta 1 val. 30 min. naktinio darbo, už gruodžio mėnesį nepažymėta 4 val. 30 min. naktinio darbo, už 2013 m. sausio mėnesį 2 val. 40 min. naktinio darbo ir už vasario mėnesį nepažymėta 1 val. naktinio darbo. Per visą ieškovo E. P. darbo laiką atsakovės darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėta ieškovo dirbto 9 val. 40 min. naktinio darbo ir 10 val. 34 min. darbo, dirbto švenčių dienomis (2013-12-26 ir 2013-02-16). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis byloje rašytinių įrodymų visuma, o ne tik atsakovės išduotomis pažymomis apie ieškovui apskaičiuota darbo užmokestį, kurių dalyje, kaip nustatyta byloje, liko neapskaitytas ieškovo dirbtas laikas komandiruotėse, naktį ir švenčių dienomis, todėl priskaitytas ieškovui darbo užmokestis buvo mažesnis, nei iš tikrųjų priklausė išmokėti ieškovui už darbą atsakovės bendrovėje. Todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės surašytų pažymų apie ieškovui išmokėtą ir apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie darbo išlaidoms išduotas ieškovui lėšas prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo motyvams, kur nustatyta, kad atsakovės sudaryti dokumentai neatitinka faktiškai išdirbto ieškovo darbo laiko. Taigi atsakovės apskaičiavimai neatitinka priklausančių išmokėti ieškovui darbo užmokesčio sumų, todėl teismas apskaičiavo darbo užmokestį sugretinęs duomenis apie ieškovo darbo laiką su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumo ir teisingumo atsakovė byloje nenuginčijo.

Atsakovės argumentas, kad ji nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovo skaičiavimais ir daro prielaidą, kad Darbo inspekcijos atstovas padarė klaidą skaičiuodamas ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovė byloje nepateikė jokių dėmesio vertų įrodymų šiam samprotavimui dėl klaidingų Darbo inspekcijos atstovo skaičiavimų patvirtinti (CPK 12, 178 str.).

Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas delspinigius ir kt.) (DK 141 straipsnio 2 dalis). DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendrosios atsiskaitymo taisyklės išimtis: tais atvejais, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo kaltas darbuotojas, tenka ginčo šaliai, kuri šia aplinkybe remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. darbdaviui. Darbuotojo kaltės faktas teismo turi būti tiriamas ir nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylos medžiaga įrodyta, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškovu, to iš dalies neginčija ir pati atsakovė, nurodanti, kad neišmokėto darbo užmokesčio suma, atsakovės skaičiavimu, yra 279,90 Lt, o ne 1084,52 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantė nurodo, kad nesutinka su skundžiamo teismo sprendimu dėl ieškovui pagal darbo sutartį priklausančio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo, tačiau pakankamų argumentų, tai patvirtinančių ir paneigiančių teismo išvadas, kad atsakovės apskaičiuotas ir neišmokėtas ieškovui darbo užmokestis atitiko nustatytąjį darbo sutartyje, taip pat ieškovo išbūtą darbo laiką komandiruotėse, darbo laiką ieškovo dirbtą naktį ir švenčių dienomis, nepateikia. Todėl, įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų neišmokėjimo laiku yra kalta atsakovė, padaryta nepažeidžiant CPK reikalavimų įrodymus vertinti visapusiškai, objektyviai ir atitinka įrodymų pakankamumo kriterijaus. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neišmokėtų ieškovui darbo užmokesčio išlaidų suma nuo 2013-03-08 sudaro 1084,52 (943,50 Eur dienpinigių + 117,68 Eur darbas švenčių dienomis ir 23,34 Eur naktį) Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį nustatytos kompensacijos suma už uždelstą atsiskaityti su ieškovu laiką, atitinkanti neišmokėtą ieškovui darbo užmokesčio sumą, yra teisinga, protingo dydžio, todėl ieškovui priteistos iš atsakovės piniginės kompensacijos suma (1084,52 Eur) nemažintina.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškovui baudos už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str.), nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad dėl ieškovo kaltės buvo užvilkintas teismo procesas. Priešingai, nei teigia atsakovė, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo procesas užtruko dėl rašytinių įrodymų rinkimo, jų byloje pateikta nemažai, bylos medžiaga susideda iš keturių tomų. Todėl atsakovės argumentai dėl tariamai esančio pagrindo taikyti ieškovui nuobaudą už procesinės teisės normų pažeidimą neatitinka faktinės situacijos, tad teisėjų kolegijos atmestini kaip neįrodyti.

Netenkintinas ieškovo prašymas pateikti prokurorui informaciją apie tariamai atsakovės suklastotus duomenis surašant 2014-12-05 pažymą apie ieškovo darbo užmokestį. Ieškovas padarė prielaidą, kad atsakovė galimai suklastojo pažymą, nes ieškovo skaičiavimai nesutampa su atsakovės surašytos pažymos duomenimis apie padarytas išskaitas (GPM mokestis, avansas) iš ieškovui išmokėtinų darbo užmokesčio sumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės surašytą 2014-12-05 pažymą apie ieškovui apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (3 t., b. l. 36), ieškovo argumentus dėl tariamo atsakovės duomenų klastojimo, nenustatė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmuose BK 300 str. 1 d. numatytos veikos požymius, todėl ieškovo prašymo netenkina.

Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų ir visiškai jiems pritaria.

Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau teisėjų nutartyje nepasisako.

LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies advokato pagalbos ruošiant procesinius dokumentus išlaidas.

Remiantis 2015-04-27 teisinių paslaugų sutartimi, ieškovui byloje atstovavo advokatas V. J. (4 t., b. l. 24). Advokatas ieškovo vardu surašė atsiliepimą į atsakovės UAB „Akmuva“ apeliacinį skundą. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovas, remiantis 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitu Nr. 755610, advokatui sumokėjo 150 Eur (4 t., b. l. 25). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas prašo advokatų teisinių paslaugų išlaidas priteisti iš atsakovės (4 t., b. l. 21). Teisėjų kolegija, priteisdama ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, vadovaujasi patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) ministro rekomendacijų nustatytais 8.11, 8.20 punktuose rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydžiais už teisinių paslaugų suteikimą. Teisėjų kolegija atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus pripažino teisingais ir vadovavosi jais procesiniame dokumente, įvertinusi užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (699,80 Eur) dydį, bylos sudėtingumą (byloje nagrinėjamas darbo ginčas), surašyto procesinio dokumento apimtį (ieškovo procesinis dokumentas yra penkių puslapių), taip pat tai, kad advokatas V. J. atstovavo ieškovo interesams civilinėje byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 124), taigi teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga, sąžininga ir reikalinga iš atsakovės priteistinų ieškovui bylinėjimosi išlaidų suma yra 150 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Akmuva“( į. k. 165214476) 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas Kauno apygardos teisme dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo, ieškovui E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas