Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „B2 Impact“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“, įm. k. 300622891 (toliau – Pradinis kreditorius), 2022-03-25 su Atsakovu sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 5381083 (toliau – Sutartis), pagal kurią Atsakovui buvo suteiktas 1 900 Eur kredito limitas. Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau – BVKKMN) – 60,96 proc., , fiksuotoji metinė palūkanų norma – 47,88 proc.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

4. Nustatyta, kad tarp Pagal 2017 m. spalio 31 d. susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, Pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę B2 Impact, UAB (buvęs pavadinimas: B2Kapital, UAB). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu 2023m. vasario 1 d.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

7. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

8. Sutarties 13 punkte nustatyta, kad kredito davėjas teisę vienašališkai nutraukti Sutartį (ir nedelsiant apriboti tolesnį Kredito limito naudojimą Kredito linijos atveju) ir pareikalauti nedelsiant, t. y. Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną, sumokėti Palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (ir kompensuoti tokį delsimą, sumokant Netesybas), jeigu įvyksta visos šios sąlygos: a) Jums pranešama apie įsipareigojimų nevykdymą šių Bendrųjų sąlygų 18 skyriuje nustatyta tvarka; b) Jūs vėluojate sumokėti sumą, viršijančią dešimt procentų (10%) Kredito ilgiau kaip vieną mėnesį, arba nevykdote šio įsipareigojimo ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; c) yra išsiųstas raštiškas priminimas, ir Jūs negrąžinate sumos per dvi (2) savaites po tokio pranešimo gavimo.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. netinkamai vykdė prievolę mokėti įmokas, todėl sutartis su ja buvo nutraukta 2023 m. sausio 25 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 611,37 Eur negrąžintą kreditą.

19. Įvertinus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad atsakovas pagal sutartį ieškovei liko skolingas 1 611,37 Eur negrąžinto kredito. Atsakovo argumentai, kad skola yra nepagrįsta, kad didžiąją dalį skolos yra sumokėjęs, yra nepatvirtinti jokiais įrodymais.

21. Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, sutarties tinkamai nevykdė ir dalies kredito negrąžino, įrodymų apie prievolės visišką įvykdymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 1 611,37 Eur negrąžinta kredito dalis.

Dėl negautų pajamų priteisimo

23. Vertinant nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas kilęs ir vartojimo teisinių santykių. Tuo tarpu CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, tame tarpe ex officio vertinti, ar kredito davėjas tinkamai įgyvendino kreditingumo vertinimo pareigą. Kai ši pareiga nebuvo įgyvendinta tinkamai, teismas turi savo iniciatyva taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 7 dalyje nurodytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1, Teismų praktika Nr. 52, 2020).

24. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi pareigą įvertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą ar keičiant kredito sumą. Nustačius faktą, kad vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos VKĮ įtvirtintos teisinės pasekmės, mažinama vartojimo kredito kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

25. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 22 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

26. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

27. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį galiojant VKĮ aktualiai redakcijai nuo 2020 m. gruodžio 23 iki 2022 m. liepos 22 d.

29. Minėtos redakcijos VKĮ 5 straipsnyje įtvirtinta vartojimo kredito davėjo pareiga pateikti vartotojui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Minimo straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Ši informacija turi būti rašytinė, šio įstatymo 1 priede nustatytos standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos ir pateikiama patvariojoje laikmenoje.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintą informavimo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

31. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

32. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, kad pradinė kreditorė įvertino atsakovo kreditingumą ir nutarė suteiktai jam 1 900 Eur paskolą. Paskaičiuotas kliento vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (39,90 proc.) neviršijo Lietuvos Banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų 9 punkte nustatytos 40 proc. ribos. O tai reiškia, kad Kliento kreditingumas prieš sudarant Sutartį buvo įvertintas tinkamai ir Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis atsakingo skolinimo principu.

34. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje formuojama vienoda teismų praktika, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė sutartį nutraukė 2023 m. sausio 25 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

38. Kaip matyti iš Sutarties Specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad u pervestą kreditą atsakovas turi sumokėti palūkanas, fiksuotoji metinė palūkanų norma – 47,88 proc. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam Sutartį vykdant tinkamai. Todėl atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 962,42 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2025 m. kovo 25 d. (757 dienos). Iš byloje pateiktos sutarties bei kredito gražinimo grafiko matyti, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 748,53 Eur palūkanų.

40. Iš kredito grąžinimo grafiko bei atsakovo atliktų mokėjimų įskaitymo matyti, kad ieškovė galėjo tikėtis gauti negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo (sutartis nutraukta 2023 m. sausio 25 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš viso 962,42 Eur (1 748,53 Eur bendra palūkanų suma – 796,23 Eur (palūkanos apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo), pagal grafiką buvo užskaityta dalis 2023 m. vasario 27 d. mokėtinų palūkanų (viso turėjo sumokėti 70,72 Eur, sumokėta 60,60 Eur, liko nesumokėta 10,12 Eur). Taigi po sutarties nutraukimo liko nesumokėtų palūkanų iš viso 962,42 Eur.

Dėl palūkanų mažinimo

43. Šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susitarė dėl 47,88 proc. fiksuotų metinių palūkanų.

45. Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio.

46. Šalių sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo(redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 23 d.), kurio 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

47. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 75 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų. Taip pat jeigu bendra vartojimo kredito kaina yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, taip pat preziumuojama, kad kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų.

48. Nagrinėjamu atveju nustatytas fiksuotas metinių palūkanų dydis neviršija 75 procentų. Be to, bendra vartojimo kredito kaina (1 748,53 Eur) nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, kuris sudarė 1 900 Eur. Taigi šiuo atveju byloje tokių pelno palūkanų mažinimo pagrindų nenustatyta, nes šalių sutartyje buvo nustatyta 47,88 procento metinė palūkanų norma ir kredito kaina nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nustatytas palūkanų dydis prieštarauja įstatymams ir neatitinka teisingumo, protingumo principų.

49. Atsakovas šalių sudarytų sutarčių sąlygų neginčijo, nereiškė reikalavimo dėl sąlygų pakeitimo, sutartis buvo sudaryta laisva valia, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad atsakovui pateiktame mokėjimo grafike, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas, buvo aiškiai nurodytos ir mokėtinos palūkanos, atsakovas sutiko su tokiomis palūkanomis, kredito sutartį kurį laiką vykdė tinkamai (atsakovas paskutinę įmoką iki sutarties nutraukimo pagal grafiką atliko 2022 m. spalio 10 d., nors turėjo įmokas mokėti iki 2025 m. kovo 25 d.), vadinasi, atsakovą tenkino kredito sutartimi susitartų palūkanų dydis. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (47,88 proc.), buvo daug mažesnė už Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, numatytą dydį (75 procentų).

50. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.

51. Atsakovo įvardytos šeiminės aplinkybės, sveikatos būklė šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes įstatymas nenumato galimybės mažinti palūkanas atsižvelgus į šeimines aplinkybes. Tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (pasisakyta nuo Sprendimo 56 punkto).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 2 573,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

53. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 58 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Patenkinus ieškovės reikalavimą visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

55. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

56. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą.

57. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

58. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).

59. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

60. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kurio pajamos Sodros duomenimis per mėnesį šiuo metu sudaro 1 059,13 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad serga (duomenys neskelbtini). Atsakovui reikalingos lėšos ne tik gydymuisi, bet ir pragyvenimui, būsto išlaikymui, todėl ginant atsakovo vartotojos interesus paminėti įrodymai yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą (skolos, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, sumą sudaro 2 631,79 Eur) 12 mėnesių, kad atsakovas turėtų galimybę kiekvieną mėnesį mokėti įmokas kas mėnesį po 219,31 Eur ir jam liktų pragyvenimui bent minimali suma (nuo 2026 m. MMA 846 Eur (neto)), t. y. didesnė suma nei atsakovas po sutarties nutraukimo mokėjo ieškovei. Dėl šio išdėstymo laikotarpio nenukentės ieškovės – juridinio asmens interesai, nes įrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug blogesnė, be to, jo padėtis, lyginant su laikotarpiu kai buvo sudaryta sutartis, yra pablogėjusi.

61. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta visa teismo sprendimu priteista skola įskaitant bylinėjimosi išlaidas, bei 5 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 2 573,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62²–62³ straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei B2 Impact, UAB, juridinio asmens kodas 225516770:

- 1 611,37 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika Eur, 37 ct) negrąžinto kredito;

- 962,42 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du Eur 42 ct) negautų pajamų;

- 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 573,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

- 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti sprendimu ieškovei priteisto 1 611,37 Eur negrąžinto kredito, 962,42 Eur negautų pajamų, 58 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 12 mėnesių, išieškant po 219,31 Eur kiekvieną mėnesį. Paskutinį dvyliktą mėnesį turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 2 573,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų pradžią skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.