- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-299-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00446-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Ajerų vilos“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“, M. J., A. J., R. J., J. J., uždarajai akcinei bendrovei „Advero“, mažajai bendrijai „Ervinvesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Šildukai“, D. J. B., N. S., A. S., A. V., E. V., S. J., R. N., S. P., E. P., K. Pociaus
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
- 3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ajerų vilos“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-588/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“ dėl dalies deklaracijos apie statinio statybos užbaigimo statinio patalpos paskirties pakeitimą panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J., A. J., R. J., J. J., uždaroji akcinė bendrovė „Advero“, mažoji bendrija „Erinvesta“, D. J. B., N. S., A. S., A. V., E. V., A. J., S. J., R. N., R. N., S. P., E. P., K. Pociaus prekybos įmonė, R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, J. P., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Nord Horn Group“, V. Ž., A. Ž. ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Ajerų vilos“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“, M. J., A. J., R. J., J. J., uždarajai akcinei bendrovei „Advero“, mažajai bendrijai „Ervinvesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Šildukai“, D. J. B., N. S., A. S., A. V., E. V., A. J., S. J., R. N., R. N., S. P., E. P., K. Pociaus prekybos įmonei, R. K., J. P., R. P., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl dalies 2018 m. lapkričio 22 d. deklaracijos apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teismo pašė panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EKF Fortus“ 2018 m. lapkričio 22 d. surašytos deklaracijos apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą dėl kitų inžinerinių statinių – stoginės s1, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s2, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s3, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s4, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s5, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s6, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s7, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Inspekcija atliko atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žemės sklype (duomenys neskelbtini), 7 stoginės ir 1 kiemo aikštelė, teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. birželio 15 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-26 (16.64), kuriuo nustatyta, kad atsakovė surašydama ginčo deklaraciją pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) ir Statybos techninio reglamento (toliau – STR) nuostatas. Atsakovė deklaracija Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017–2018 m. laikotarpiu pastatytus statinius: 1) I grupės nesudėtingąjį statinį – Stoginę s1, kuri pastatyta neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint šio žemės sklypo savininkų sutikimo, pažeidžiant teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius; 2) I grupės nesudėtinguosius statinius – Stoginę s2, Stoginę s3 ir Stoginę s4, kurios pastatytos neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint šio žemės sklypo savininkų sutikimo, pažeidžiant teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius; 3) I grupės nesudėtinguosius statinius – Stoginę s5, Stoginę s6 ir Stoginę s7, neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai, ir neturint žemės sklypo savininkų ir valstybinio žemės patikėtinio sutikimo, pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius.
3. Trečiasis asmuo UAB „Ajerų vilos“ pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais teismo prašė: panaikinti atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. surašytos deklaracijos apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių)/ patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą dėl kitų inžinerinių statinių – stoginės s1, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s2, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s3, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s4, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s5, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s6, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s7, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento, taikyti restituciją: kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s1 , vidutinė rinkos vertė – 1 850,00 Eur; perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido R. J. ir J. J. nuosavybės teisę į 1533/4268 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido M. J. ir A. J. nuosavybės teisę į 1533/4268 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 1202/4268 dalis; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s2; vidutinė rinkos vertė – 1 850,00 Eur, perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Advero“ nuosavybės teisę į 2449/4271 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 1822/4271 dalis; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s3; vidutinė rinkos vertė – 2 040,00 Eur, perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Advero“ nuosavybės teisę į 601/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido E. B. ir D. J. B. nuosavybės teisę į 1522/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 761/4263 dalies priklausymo E. B.; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šildukai“ nuosavybės teisę į 1522/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ervinvesta“ nuosavybės teisę į 618/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria UAB „Šildukai“ perleido V. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teisę į 1522/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. B. nuosavybės teisė perleista E. D. į 761/4263 dalis; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s4; vidutinė rinkos vertė – 1 850,00 Eur, perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido A. V. ir E. V. nuosavybės teisę į 1521/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido N. S. ir A. S. nuosavybės teisę į 314/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido MB „Ervinvesta“ nuosavybės teisę į 907/4263 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 1521/4263 dalis; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s5; vidutinė rinkos vertė – 1 840,00 Eur, perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido R. N. ir R. N. nuosavybės teisę į 757/2126 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido N. S. ir A. S. nuosavybės teisę į 302/1063 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido A. J. ir S. J. nuosavybės teisę į 761/2126 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 4/2126 dalis; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane s6; vidutinė rinkos vertė – 1 840,00 Eur, perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido K. Pociaus prekybos įmonei nuosavybės teisę į 1/3 dalį; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido S. P. ir E. P. nuosavybės teisę į 1/3 dalį; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 1/3 dalį; kiti inžineriniai statiniai – stoginė, žymėjimas plane s7 vidutinė rinkos vertė – 782,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorius: (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido J. P. ir R. P. nuosavybės teisę į 189/226 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria J. P. ir R. P. perleido R. K. nuosavybės teisę į 189/226 dalis; (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė perleido UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisę į 37/226 dalis.
4. Trečiasis asmuo taip pat teismo prašė panaikinti statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti atsakovus jiems nuosavybės teise priklausančius statinius nugriauti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovai nevykdys reikalavimo nugriauti visas Stogines teismo sprendime nustatyta tvarka, skirti atsakovams po 150,00 Eur baudą už kiekvieną delsimo įvykdyti teismo sprendimą dieną, sumokant baudą trečiajam asmeniui UAB „Ajerų vilos“, be to, trečiasis asmuo teismo prašė suteikti teisę UAB „Ajerų vilos“ nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovų lėšomis.
5. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su UAB „Ajerų vilos“ nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Ajerų vilos“ sklypuose (duomenys neskelbtini), vykdo nekilnojamojo turto vystymo projektą „Ajerų vilos“. Ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-983 „Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį registruotų stoginių vietoje buvo suplanuotas automobilių saugojimas ant kietųjų dangų – aikštelės ir papildomuose reikalavimuose nustatyta, kad nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų statinių statyba yra draudžiama. Sutikimo dėl Stoginių statybos (duomenys neskelbtini), neišlaikant reglamentuojamų atstumų nuo besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo nėra davęs, o ankstesni žemės sklypo savininkai yra davę tik sutikimą dėl automobilių statymo vietos įrengimo, t. y. galėjo būti pastatyti tik kiemo statiniai – aikštelė, o ne esami statiniai. Trečiasis asmuo UAB „Ajerų vilos“ sutiko su ieškovės reikalavimu. Ieškovė su trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ reikalavimais taip pat sutiko.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovės žemės sklype pastatytos Stoginės yra skirtos automobiliams statyti ir apsaugoti juos nuo kritulių. Stoginės gali būti perkeliamos iš vienos vietos į kitą pasitelkus kraną, nes šios Stoginės nėra pritvirtintos pamatu ar kitais inžineriniais tinklais susietos su statiniais sklype. Atsakovė su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko. Nesutiko su trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškais reikalavimais dėl ginčo Stoginių nugriovimo, nes jos gali būt įteisintos. Reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, Stoginių nugriovimo gali būti sprendžiami tik išsprendus ieškovės ir atsakovės ginčą dėl Stoginių teisinės registracijos panaikinimo. Panaikinus Stoginių teisinę registraciją bus sprendžiama, ar pagal savo savybes atsakovės sklype esančios Stoginės gali būti priskiriamos prie kilnojamųjų daiktų, ar prie nekilnojamųjų daiktų. Atsakovė sutiko su trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ reikalavimu dėl statinio užbaigimo deklaracijos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20-588/2023 ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, o trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiški reikalavimai tenkinti iš dalies; panaikintas atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. deklaracijos apie statinio(-ių) statybos užbaigimą / statinio(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimas dėl kitų inžinerinių statinių – stoginės s1, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s2, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s3, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s4, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s5, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s6, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – stoginės s7, I grupės nesudėtingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); kita trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dalis palikta nenagrinėta.
8. Teismas nusprendė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė surašydama deklaraciją pažeidė nurodytas Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei Reglamento nuostatas. Atsakovė deklaracija Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017–2018 m. laikotarpiu pastatytus statinius: 1) I grupės nesudėtingąjį statinį – Stoginę s1, kuri pastatyta neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint šio žemės sklypo savininkų sutikimo, pažeidžiant teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius; 2) I grupės nesudėtinguosius statinius – Stoginę s2, Stoginę s3 ir Stoginę s4, kurios pastatytos neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint šio žemės sklypo savininkų sutikimo, pažeidžiant teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius; 3) I grupės nesudėtinguosius statinius – Stoginę s5, Stoginę s6 ir Stoginę s7, neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos bei valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai, ir neturint minėto žemės sklypo savininkų ir valstybinio žemės patikėtinio sutikimo, pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius.
9. Teismas pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo nurodė, kad deklaracijos apie statinio užbaigimą panaikinimas, net jį surašiusiam asmeniui – atsakovei – sutinkant su deklaracijos panaikinimu, nesudaro pagrindo ginčo Stogines nugriauti pagal vieno asmens savarankišką reikalavimą. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškas reikalavimas dėl Stoginių nugriovimo, pareikštas neišnaudojus visų įstatymų numatytose nuostatose nustatytų administracinių procedūrų, t. y. nepasinaudojus įstatymuose numatyta ikiteismine tvarka dėl ginčo Stoginių pripažinimo neteisėta statyba, neteisėtos statybos patvirtinimo administracinės procedūros dokumentais, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų taikymo ir ginčo Stoginių įteisinimo. Teismo vertinimu, tik įgyvendinus administracinės procedūros tvarką ir sąlygas, bus galima spręsti dėl Stoginių nugriovimo, t. y. vieno iš kraštutinių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo taikymo ginčo objektui. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ieškinio reikalavimą sudaro deklaracijos, kurios pagrindu įregistruotos ginčo stoginės, ginčijimas, todėl šioje byloje negali būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kai nėra nustatytas ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas savavališkos (neteisėtos) statybos faktas.
10. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją negali būti nagrinėjamas šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčo deklaracijos panaikinimo, kad tiek Stoginių savininkai, tiek atsakovė esamoje situacijoje statybos įteisinimo klausimą gali išspręsti netenkinus trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sudarytus stoginių pirkimo–pardavimo sandorius. Teismas nurodė, kad, ginčijant Stoginių užbaigimo deklaraciją, nėra surinkta ir pateikta duomenų apie šio ginčo objekto neteisėtumą, aplinkybė, kad deklaracija surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepatvirtina neteisėtos statybos fakto, kuris turi būti įformintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, po kurios gali būti taikomi neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdai. Tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Ajerų vilos“ reiškiant jo teisių ir interesų pašalinimo reikalavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 suformuotą praktiką, nereikia įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu, nesudaro pagrindo atsakovei ir ginčo Stoginėms netaikyti neteisėtos statybos fakto nustatymo procedūros ir ikiteismine tvarka taikyti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdus, jei atsakovė neįvykdys įstatymo reikalavimų dėl ginčo statinių įteisinimo ar nugriovimo neteismine tvarka. Teismas nusprendė, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose negali vieno asmens interesai būti aukščiau už kitų asmenų interesus, ir tik nustačius, kad kitu būdu negalima pašalinti teisių pažeidimo, gali būti taikomos kraštutinės teisių pažeidimo pašalinimo priemonės.
11. Teismo vertinimu, atsakovei turi būti suteikta galimybė įvykdyti įstatymo reikalavimus dėl statinio dokumentacijos parengimo, sutikimų gavimo, servituto pažeidimų pašalinimo ir kitus, dėl kurių deklaracija surašyta neteisėtai ir šiuo teismo sprendimu naikinama. Teismas pažymėjo, kad atsakovei administracinės procedūros tvarka taikius kraštutinį neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – nugriauti ginčo Stogines, svarstytina, ar būtina nuginčyti Stoginių įgijimo sandorius, ginčijamus trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“, nes neteisėtos statybos pasekmės kyla daiktui, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Minėtas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas – statinio nugriovimas – gali būti taikomas ir naujiems savininkams, nenuginčijus daikto įgijimo sandorio, nes visais atvejais nepriklausomai, kas pastatė statinį su įstatymo reikalavimų pažeidimais, ar tokį statinį įgijo sandoriu, tenka įstatymo reikalavimų neatitinkančio statinio pasekmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Ajerų vilos“ (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-588/2023 dalį, kuria UAB „Ajerų vilos“ savarankiški reikalavimai buvo palikti nenagrinėti, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą, tenkinti UAB „Ajerų vilos“ savarankiškuosius reikalavimus visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti Stoginių statybos atitiktį norminiams statybos teisės aktams ir stoginių statybos metu buvusį teisinį reglamentavimą, ir išspręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka taip, kaip ir yra įtvirtinta CK 4.103 straipsnio 3 dalyje.
12.2. Atsakovei sutinkant su ieškovės ieškinio reikalavimu ir UAB „Ajerų vilos“ savarankišku reikalavimu dėl deklaracijos dalies panaikinimo, pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ajerų vila“ argumentais, kad deklaracija surašyta neteisėtai, kadangi Stoginės pastatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas, neatlikęs savarankiškos Stoginių (ne)teisėtumo klausimo analizės, nusprendė visiškai priešingai. Įstatyme nesant įtvirtintos privalomos ikiteisminės neteisėtos / savavališkos statybos fakto nustatymo ir neteisėtos / savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarkos, teismas nepagrįstai trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nusišalino nuo realaus šalių ginčo išsprendimo, paliko neišspręstą šalių ginčą neribotam laikui, perkėlė teismo kompetencijai priskirtino klausimo sprendimą valstybės institucijai, taip užprogramuodamas būsimus ginčus ir galimus teisminius procesus dėl tų pačių Stoginių statybos teistumo ginčijant valstybės institucijų sprendimus. Pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo dalis palikti trečiojo asmens reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti stogines nenagrinėtus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pažeidžia CPK 7 straipsnyje nustatytus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai vilkina šalių ginčo dėl stoginių nugriovimo išsprendimą, yra priimta nemotyvuotai ir neatskleidžiant bylos esmės.
12.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik esant įgaliotos institucijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos pašalinimo gali būti sprendžiamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pašalinimo klausimas, ne tik prieštarauja CK 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatančiai, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, bet ir neatitinka galiojančio savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentavimo. Kita vertus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) ieškovei suteikta statybos valstybinės priežiūrą atliekančios Institucijos kompetencija, nereiškia įstatyme įtvirtintos privalomos ikiteisminės ginčų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimo tvarkos, kadangi teisę kreiptis į teismą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, turi asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami tokios statybos.
12.4. Nesuprantama, kodėl teismas pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo rėmėsi ne šiuo metu galiojančiomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, o nuo 2014 m. sausio 1 d. nebegaliojančiomis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegaliojančiomis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Galima įteisinti tik tokią statybą, kuri tokioje vietoje ir tokio pobūdžio yra galima. Stoginių statybos nėra galimybės įteisinti, nesant UAB „Ajerų vilos“ sutikimui dėl stoginių statybos arčiau kaip 2,34 m atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Tokio sutikimo UAB „Ajerų vilos“ nėra davusios ir nesutinka duoti.
12.5. Jeigu atitinkami faktai ir teisinis reguliavimas, sudarę pagrindą statinio negriauti, bet jį įteisinti, egzistuoja ginčą nagrinėjant iš esmės, atsakovai turėjo juos įrodyti, tačiau atsakovai nepateikė jokių argumentų, kaip, nesat trečiojo asmens sutikimui, pažeidžiant galiojantį teritorijos planavimo režimą, galėtų atlikti neteisėtai pastatyto statinio įteisinimą. Ginčo atveju atsakovai tiesiog siekia kuo ilgiau naudotis esamais, neteisėtai pastatytais statiniais, visiškai ignoruodami gretimo sklypo savininko pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, kadangi kasacinis teismas minėtoje byloje nagrinėjo visai kitą situaciją, t. y. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo klausimą, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas leidžiant statybą teritorijoje, kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo būti parengtas. Šio teismo nagrinėta byla nėra panaši savo faktinėmis aplinkybėmis į civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 nagrinėtą situaciją.
12.6. Nagrinėjamu atveju yra parengtas Detalusis planas, kuris lemia, kokia statyba galima žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir teismas remdamasis būtent galiojančio Detaliojo plano sprendiniais turėtų nuspręsti, kokią statybą teisės aktų nustatyta tvarka būtų ne/galima įteisinti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose negali vieno asmens interesai būti aukščiau už kitų asmenų interesus, ir tik nustačius, kad kitu būdu negalima pašalinti teisių pažeidimo, gali būt taikomos kraštutinės teisių pažeidimo pašalinimo priemonės, yra visiškai nepagrįsta, nes būtent tokiu teismo sprendimu ginami tik neteisėtai besielgiančių atsakovų interesai. Priimtu sprendimu, kuriuo ginčas neišspręstas iš esmės, o suteikta teisė atsakovams toliau naudotis neteisėtai pastatytais statiniais, kuriuos naudoja jau 5 metus, kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo civilinėje byloje.
12.7. Stoginių įteisinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas panaikinus neteisėtai sudarytus sandorius. Jei teismas byloje būtų nustatęs, kad atsakovė arba Stoginių savininkai turi objektyvias galimybes įteisinti savavališką Stoginių statybą, ir nustatytų terminą įteisinimo veiksmams atlikti, tai Stoginės, kaip nekilnojamieji daiktai, turėtų būti formuojamos Statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. parengus supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, atliktinos statybos užbaigimo procedūros ir tada Nekilnojamojo turto registre Stoginės galėtų būti registruojamos kaip nekilnojamojo turto objektai.
12.8. Bylos nagrinėjimas daug kartų buvo atidedamas atsakovės prašymu, todėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės procesinio elgesio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sprendimu patenkinęs ne tik ieškovės ieškinio reikalavimus, bet iš dalies tenkinęs ir trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškuosius reikalavimus, nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Ajerų vilos“ už advokato pagalbą patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo tenkinti trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė pritaria apeliantui, kad ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nurodyto pobūdžio byloms įstatyme nėra numatyta. Kai byloje esanti ieškovė Inspekcija nėra pareiškusi reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo turi teisę prašyti teismo nuspręsti dėl jo pažeistų teisių gynimo nurodytu būdu, todėl pareikšti reikalavimai ginant asmens pažeistą teisę byloje negalėjo būti palikti nenagrinėti. Kadangi pastatytų Stoginių statybos užbaigimą patvirtinusi deklaracija teismo sprendimu buvo panaikinta, ieškovė pritaria trečiojo asmens reikalavimams dėl deklaracijos pagrindu nuosavybės teisės įgijimo sandorių pripažinimo negaliojančiais taikant restituciją, statinių nugriovimo, sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. skundžiamą sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-20-588/2023 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Šioje byloje apeliantas neįrodė, kodėl ginčo Stoginės turi būti nugriautos, nepasinaudojant kitais problemos sprendimo variantais, t. y. statybos įteisinimo procedūra. Atitinkamai nesant įrodymų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą apelianto reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti Stogines. Atsakovei nepasinaudojus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyta teise įteisinti savavališką statybą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įstatyme numatyta teise atsakovė dar gali pasinaudoti, kol nėra surašytas privalomasis nurodymas – įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė tiek derybose su apeliantu, tiek teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo savo norą išspręsti šį ginčą taikiai, randant visoms ginčo pusėms priimtiną sprendimą, t. y. įteisinant statybą ir randant papildomus sprendimus apelianto reikalavimams tenkinti. Atsakovei nesuprantamas apelianto principinis reikalavimas nugriauti kaimyninio sklypo gyventojų stogines, po kuriomis gyventojai laiko savo transporto priemones. Pirmosios instancijos teismui panaikinus deklaraciją, ginčo stoginių savininkai statybos įteisinimo klausimą išspręs greičiau, kadangi jiems nebus reikalingas sutikimas atlikti veiksmus su Stoginėmis, valdant jas nuosavybės teise. Tuo tarpu pakeitus pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir patenkinus apelianto reikalavimą – pripažinti Stoginių pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją, Stoginių įteisinimo procesas užsitęstų ir nebūtų toks efektyvus.
14.2. Apeliantas ne tik savo procesiniuose dokumentuose, tačiau ir teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo, kaip jam svarbu greitas ir kuo ekonomiškesnis sprendimas dėl ginčo Stoginių, kad neva jis galėtų užbaigti gretimame sklype vykdomą statybų procedūrą. Atsakovės vertinimu, apelianto reikalavimas pripažinti atsakovės ir Stoginių savininkų sudarytus pirkimo– pardavimo sandorius niekiniais ir negaliojančiais yra nepagrįstas, nes tiek atsakovė, tiek Stoginių savininkai gali pašalinti nelegalios statybos padarinius ir įteisinti statybą. Apeliantas teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kurie pagrįstų jo argumentus dėl Stoginių pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais būtinybės. Be to, apeliantas neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Stoginių pirkimo–pardavimo sandorių, kadangi Stoginių savavališką statybą įteisinti gali tiek ginčo Stoginių savininkai, tiek atsakovė, todėl nėra jokio skirtumo, kuris proceso dalyvis savavališką statybą įteisins, kaip numatyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė, kaip viena iš savininkų, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos 2018 m. lapkričio 22 d. deklaracijos pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravo naujus statinius: 1) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s1; 2) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s2; 3) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s3; 4) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s4; 5) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s5; 6) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s6; 7) kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane s7; 8) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis statinys, žymėjimas plane 1k.
19. Ieškovė 2018 m. lapkričio 22 d. atliko atsakovės deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žemės sklype (duomenys neskelbtini), 7 stoginės ir 1 kiemo aikštelė, teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. birželio 15 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-26 (16.64), kuriuo nustatyta, kad atsakovė surašydama ginčo deklaraciją pažeidė įstatymų nuostatas ir deklaracija Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017–2018 m. laikotarpiu pastatytus statinius: stogines neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ir valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti sklypai, ir neturint žemės sklypo savininkų ir valstybinio žemės patikėtinio sutikimo, pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius.
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą (2023 m. liepos 14 d.) į Stoginę s1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: R. J. ir J. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1533/4268 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); M. J. ir A. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1533/4268 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group” nuosavybės teisė (į 1202/4268 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s2, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: UAB „Advero“ nuosavybės teisė (į 2449/4271 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisė (į 1822/4271) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: UAB „Advero“ nuosavybės teisė (į 601/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); D. J. B. ir E. B. jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1522/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)), kuri išregistruota (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu E. B. (į 761/4263 dalis); MB „Ervinvesta“ nuosavybės teisės (į 618/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Šildukai“ nuosavybės teisės (į 1522/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)), kuri išregistruota (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; V. Ž. ir A. Ž. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1522/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); E. D. nuosavybės teisė (į 761/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: A. V. ir E. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1521/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); N. S. ir A. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 314/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); MB „Ervinvesta“ nuosavybės teisės (į 907/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisė (į 1521/4263 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: R. N. ir R. N. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 757/2126 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); N. S. ir A. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 604/2126 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); A. J. ir S. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 761/2126 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisė (į 4/2126 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: K. Pociaus prekybos įmonės nuosavybės teisė (į 1/3 dalį) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); S. P. ir E. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė (į 1/3 dalį) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisė (į 1/3 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); į Stoginę s7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos šių asmenų nuosavybės teisės: R. K. nuosavybės teisė (į 189/226 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)); UAB „Nord Horn Group“ nuosavybės teisė (į 37/226 dalis) (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (įregistruota (duomenys neskelbtini)).
Dėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo.
21. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Minėtame straipsnyje įtvirtinta konstitucinė kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, jog įstatyme nėra numatyta privalomos ikiteisminės neteisėtos / savavališkos statybos fakto nustatymo ir neteisėtos / savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai pagrįsti.
23. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcijos teisinis statusas ir pagal tai numatytos funkcijos yra apibrėžtos Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Vadovaujantis Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, inspekcija statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva tikrindama statybą; 3) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; 5) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
25. Aptartos įstatymų nuostatos reglamentuoja Inspekcijos funkcijas. Nurodyti teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės tvarkos siekiant nustatyti neteisėtos statybos faktą ar neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių pašalinimą. Įstatymuose apibrėžiamos Inspekcijos funkcijos, kurias jai paskirta vykdyti valstybės vardu siekiant atlikti neteisėtai (savavališkai) pastatytų statinių priežiūrą, o nustačius įstatymų reikalavimams neatitinkančius statybos objektus nustatyti terminą šiems pažeidimams pašalinti, todėl ši įstatymų nustatyta tvarka negali būti prilyginama privalomai ikiteisminei tvarkai siekiant nustatyti neteisėtos statybos faktą ar neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių pašalinimą. Nurodytu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškas reikalavimas dėl Stoginių nugriovimo pareikštas neišnaudojus visų įstatymų numatytose nuostatose nustatytų administracinių procedūrų, t. y. nepasinaudojus įstatymuose numatyta ikiteismine tvarka dėl ginčo Stoginių pripažinimo neteisėta statyba, neteisėtos statybos patvirtinimo administracinės procedūros dokumentais, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų taikymo ir ginčo Stoginių įteisinimo; tik įgyvendinus administracinės procedūros tvarką ir sąlygas, bus galima nuspręsti dėl Stoginių nugriovimo, t. y. vieno iš kraštutinių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo taikymo ginčo objektui. Kadangi apeliantė yra pareiškusi reikalavimą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, tokiu atveju teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
26. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 15 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
27. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovei sutinkant su Inspekcijos ieškinio reikalavimu ir UAB „Ajerų vilos“ savarankišku reikalavimu dėl deklaracijos dalies panaikinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės tiesiogiai VĮ Registrų centrui pateiktos deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Stoginės, kurios pastatytos 2017–2018 m., neišlaikant norminių atstumų iki gretimų žemės sklypų ir nesuformuotos valstybinės žemės ribos ir neturint šių žemės sklypų savininkų bei valstybinio žemės patikėtinio sutikimo, taip pat pažeidžiant galiojančio Detaliojo plano sprendinius, kadangi faktinė Stoginių pastatymo vieta nepatenka į Detaliuoju planu nustatytą statybos zoną, viršijamas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir apribojamas naudojimasis nustatytu servitutu pastatant dalį stoginių ant servituto zonos. Tačiau nuspręsdamas dėl kitų apeliantės savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė priešingai, kad, ginčijant Stoginių užbaigimo deklaraciją, nėra surinkta ir pateikta duomenų apie šio ginčo objekto neteisėtumą, aplinkybė, kad deklaracija surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepatvirtina neteisėtos statybos fakto, kuris turi būti įformintas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, po kurios gali būti taikomi neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdai. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl deklaracijos panaikinimo konstatavęs, kad Stoginės pastatytos neteisėtai, pažeidžiant galiojančio Detaliojo plano sprendinius, kita sprendimo dalimi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo konstatuotas faktines aplinkybes sprendimo dalyje dėl deklaracijos panaikinimo paneigė, nurodydamas, kad, ginčijant Stoginių užbaigimo deklaraciją, nėra surinkta ir pateikta duomenų apie šio ginčo objekto neteisėtumą. Šios nutarties 26 punkte aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina teismo pareigą asmeniui, pareiškusiam reikalavimus CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu nustačius statybos objektą, kurio statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išspręsti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą dėl Stoginių nugriovimo ginčijamame sprendime nurodytais teisės taikymo klausimais absoliučiai nepasisakė. Nors apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme gindama savo pažeistas teises nurodė, kad dėl pastatytų Stoginių ant sklypo ribos, besiribojančio žemės sklypo naujai statomų pastatų savininkei UAB „Ajerų vilos“ atsiranda prievolė išlaikyti atitinkamus priešgaisrinius atstumus, o ši aplinkybė pažeidžia UAB „Ajerų vilos“ interesus, nes sklypo forma tokia, kad neįmanoma vykdyti numatytų statinių statybos išlaikant patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytus reikalavimus, todėl tokių Stoginių pastatymas pažeidžia ir Detaliojo plano sprendinius, nustatančius, kad jokie papildomi nesudėtingi statiniai negali būti statomi, ir šalių susitarimą, kokie statiniai galėjo būti statomi prie sklypo ribos. Apeliantė taip pat teigė, kad tokie statiniai pažeidžia UAB „Ajerų vilos“ teisę vykdyti suplanuotą pagal teritorijų planavimo dokumentus statybą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Aptartos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad trečiajam asmeniui UAB „Ajerų vilos“ byloje pareiškus savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti Stogines, teismas turėjo įvertinti Stoginių statybos metu buvusį teisinį reglamentavimą ir nustačius (ne)teisėtos statybos faktą išspręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka taip, kaip ir yra įtvirtinta CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, o nepalikti šios trečiojo asmens ieškinio dalies nenagrinėtos.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centro pateiktuose atsiliepimuose į ieškovės ieškinius akcentuojama, kad ieškiniu prašoma panaikinti UAB „EKF Fortus“ 2018 m. lapkričio 22 d. surašytos deklaracijos galiojimą dėl Stoginių ir įpareigoti UAB „EKF Fortus“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu panaikinti Stoginių teisinę registraciją Registre, tačiau ieškiniu neginčijami sandoriai, kuriais tretieji asmenys yra įsigiję nuosavybės teisę į Stogines (jų dalis). Registre į Stogines yra įregistruotos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės nurodytų sandorių pagrindu. Įstatymų nustatyti dokumentai (nagrinėjamu atveju sandoriai), kurių pagrindu Registre buvo įregistruotos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į Stogines, gali būti vertinami kitaip, negu Registro tvarkytojo registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus teisės aktų nustatyta tvarka. Registro tvarkytojas negali panaikinti įrašų Registre, kurie padaryti sandorių pagrindu, kol šie sandoriai nepripažinti negaliojančiais arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-122-602/2019). Teismui patenkinus ieškinį, trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į Stogines (jų dalis) įsigijimo pagrindai liktų nenuginčyti, todėl šių asmenų nuosavybės teisės negalėtų būti išregistruojamos. Neišregistravus minėtų asmenų nuosavybės teisių, Registre negalėtų būti išregistruojamos ir Stoginės, nes nekilnojamieji daiktai gali būti išregistruojami, kai yra išregistruotos daiktinės teisės į juos.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tenkinęs šalių pateiktus ieškinius dėl deklaracijos panaikinimo, sprendimo dalyje dėl sutarčių nuginčijimo ir restitucijos taikymo turėjo pasisakyti ir išspręsti klausimą nurodytu aspektu, juolab, kad VĮ Registrų centras teikdamas atsiliepimus į ieškinį kėlė klausimus dėl tinkamo sprendimo įvykdymo panaikinus ginčijamą deklaraciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas palikdamas nenagrinėtus trečiojo asmens pareikštus reikalavimus dėl sutarčių nuginčijimo skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl kylančių pasekmių nustačius neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – nugriauti ginčo Stogines. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ginčijama deklaracija surašyta neteisėtai, liko neišspręstas klausimas dėl deklaracijos teisinių pasekmių ją panaikinus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją negali būti nagrinėjami šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ginčo deklaracijos panaikinimo, kad tiek Stoginių savininkai, tiek atsakovė esamoje situacijoje statybos įteisinimo klausimą gali išspręsti netenkinus trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sudarytus stoginių pirkimo–pardavimo sandorius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti šią savo išvadą. Byloje liko neatsakyta, kodėl, kokiu teisiniu pagrindu negali būti nagrinėjamas trečiojo asmens reikalavimas pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais sprendžiant klausimą dėl ginčo deklaracijos panaikinimo ir kaip tiek Stoginių savininkai, tiek atsakovė esamoje situacijoje statybos įteisinimo klausimą gali išspręsti netenkinus trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sudarytus stoginių pirkimo–pardavimo sandorius.
30. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris arba naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).
31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020).
32. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Registro įstatymo 15 straipsnio 1 straipsnio nuostatas, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše: 1) įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas); 2) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (Registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Remiantis Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistravo Stogines, nors šių statinių statybai neturėjo gretimų žemės sklypo savininkų sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip minėta, UAB „Ajerų vilos“ pareiškus ieškinį dėl atsakovės surašytos deklaracijos dalies panaikinimo ir pirmosios instancijos teismui jį tenkinus, nors ir turėjo būti sprendžiami klausimai dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti neteisėtai surašytos deklaracijos pagrindu įregistruotas Stogines, panaikinant jų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau šie klausimai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijoje teismo nebuvo išspręsti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio aiškinantis aplinkybes dėl Stoginių statybos (ne)teisėtumo, dėl panaikintos deklaracijos kylančių teisinių pasekmių bylos šalims, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Stoginių nugriovimo ir dėl neatskleistos bylos esmės grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, kadangi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui šalių keliami klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalis dėl trečiojo asmens UAB „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir Stoginių nugriovimo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ajerų vilos“ savarankiškų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir Stoginių nugriovimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.