- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 1-154-336/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71425-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- D. Č.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaip nurodė jis pats dirba Jungtinėje Karalystėje, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Č. 2015 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kambaryje su diržu vieną kartą sudavė savo sutuoktinės O. Č. mažamečiui sūnui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, tuo šiais veiksmais sukėlė N. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. Č. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena uošvei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), su žmona O. Č. ir jos dvejais mažamečiais vaikais, gimusiais iš pirmos ir antros santuokų. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2015 m. birželio mėnesį, į namus N. atsivedė draugą, namuose vaikai žaidė. Po kiek laiko pastebėjo, kad namuose likęs tik draugas, o N. nebėra. Draugas pasakė, kad N. išėjo. N. negrįžus namo, ėjo jo ieškoti, ieškojo apie 3 val., o tai didelis laiko tarpas, vaikščiojo po kiemus, važinėjo mašina, draugai padėjo ieškoti. Po to N. atsirado kieme. Jie drausmindami vaiką aprėkė ir jis jau verkdamas ėjo namo. Grįžus namo, jis paėmė diržą ir norėjo juo pagąsdinti N., kad daugiau jis taip nedarytų, ir diržu sudavė jam vieną kartą per sėdmenis. Nurodė, kad jeigu N. sako, kad jam skaudėjo, tai turbūt jam skaudėjo, nors diržu sudavė nestipriai. Pripažįsta, kad vaikas patyrė išgąstį. Po to vaikas apsiramino, suprato ką padarė negerai, kad išėjo neatsiklausęs. Vaikas iki dabar žino, kad neatsiklausus iš namų negalima išeiti. Nurodė, kad nėra anksčiau vaiko mušęs, nenorėjo jo užgauti. Jo santykiai su vaiku labai šilti, geri. Šeimą išlaiko jis vienas, gauna normalias pajamas, iš jų gali pilnai išlaikyti šeimą. Nurodė, kad N. atsiprašė, supranta, kad tokiu būdu vaikų auklėti negalima. Savo elgesį vertina kritiškai, labai gailisi, pažada, kad daugiau to nepasikartos. Nurodė, kad pareikštas civ. ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos yra nemaža suma. Nurodė, kad jis turi santaupų , galėtų sumokėti tokią sumą, bet ir taip jis visą šeimą išlaiko, tame tarpe ir N., viską jam perka. Nurodė, kad 300 Eur jau sumokėjo, o kitą dalį nežino kur pervesti, yra sudarytas susitarimas su advokatu. Nurodė, kad jo nuomone jo sudavimas diržu vaikui daugiau paveikė psichologiškai negu jam skaudėjo. Nemano, kad nuo jo mušimo vaikui būtų sukeltos ilgalaikės pasekmės, nuo jo veiksmų būtų pablogėjusi reputacija ar būtų pažemintas. Vaikas apie šį įvykį jau yra pamiršęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos mažamečio nukentėjusio įgaliotos, Kėdainių r. VTAS, atstovės paaiškinimais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš byloje BPK 276 str. 2 d. tvarka pagarsinto nukentėjusio N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad jis parodė, jog jis gyvena su mama, D. ir broliu. D., dėl to, kad jis iš namų išėjo neatsiklausęs, vieną kartą jam sudavė diržu per užpakaliuką, jam būnant kambaryje, ant lovos, dėl suduoto smūgio jam skaudėjo, jis truputį verkė, diržas buvo didelis (b.l. 52-53, 60-61, t.1).
Iš liudytojo T. K. apklausos protokolo (b.l.17-18, t.1) matyti, jis turi sūnų N. K., kuris gyvena su savo motina, buvusia jo žmona O. Č. ir jos sutuoktiniu D. Č.. Nurodė, kad 2015m. birželio mėnesį sūnus jam pasakė, kad jį sumušė D. Č. (b. 1. 17-18, t.1).
Iš liudytojos O. Č. apklausos protokolo (b.l.117-118, t.1) matyti, kad 2015 m. vasarą, birželio mėn. sūnus N. nieko nesakęs išėjo į lauką, ji su D. sūnaus ieškojo, suradę parsivedė namo, barė sūnų už tokį jo poelgį, jos sutuoktinis D. Č. paėmė medžiaginį diržą ir vieną kartą nestipriai jam sudavė per sėdmenis, iš išgąsčio sūnus verkė, ant sėdmenų sužalojimo nebuvo (b. l. 117-118, t.1).
Iš byloje BPK 276 str. 2 d. tvarka pagarsinto liudytojo A. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad D. jam yra netikras tėtis, jis gyvena kartu su D, mama ir N. Nurodė, kad buvo toks atvejis, kuomet D. brolį nubaudė, kai šis pabėgo iš namų, grįžusį pastatė į kampą (b. l. 95-96 , t.1).
Nukentėjusiojo mažamečio N. K. įgaliota atstovė, Kėdainių r. VTAS specialistė G. S. paaiškino: kad mažamečio N. K. įgaliota atstove buvo paskirta prokuroro ir tyrėjos iniciatyva. Mama tuo metu buvo nušalinta, o tėvo K. gyvenimas tuo metu klostėsi ne taip, kad jį galima būtų paskirti berniuko įstatyminiu atstovu. Nurodė, kad ji dalyvavo visose vaiko apklausose ir atliekant kai kuriuos procesinius veiksmus. Nurodė, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam. Mano, kad tai nėra didelė suma. Mano, kad smurto pasekmės nėra trumpalaikės, bet galimai gali būti ir ilgalaikės. Gali tekti paauglystei atėjus samdyti psichologą, tai ši pinigų suma galėtų būti panaudota vaiko sveikatai ir aplamai vaiko poreikiams tenkinti. Šalia vaiko tėčio nėra, jo motina irgi išlaikoma, tai, kad vaikui būtų stabiliau, būtų galimybė pasirūpinti vaiko sveikata, jo ugdymu. Ši suma turėtų būti įnešta į vaiko motinos sąskaitą, nes vaiko motinai valdžia nėra apribota. Nurodė, kad vaikas ligoninėje nesigydė, tačiau ateityje galimai pasekmės gali būti įvairios. Šiuo metu depresijos požymių pas vaiką nėra. Mano, kad 1000 Eur suma nėra didelė šeimai, turinčiai pakankamai pajamų. Nurodė, kad neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. M. skyriui yra žinoma, su ja šiek tiek buvo bendrauta kai ji dirbo socialine darbuotoja. Ji yra pakankamai atsakingas asmuo, blogų faktų apie ją nežino, ji daug padeda šeimai, vaikai dažnai paimami į jos namus, ji yra kaip ir šios šeimos narys.
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. K. pateikė kompaktinį diską su vaizdo, garso įrašu (b.l.19-21,22, t.1) , iš apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas kompaktinis diskas apžiūrėtas, ir perklausytas, jame įrašytas vyro su vaiku ( t.y. liudytojo T. K. ir jo sūnaus N. K. pokalbis apie galimai vartotą smurtą (b. 1. 23-24, t.1), bei 2016-01-26 fiksuotas vyro ir moters garso pokalbis apie galimai D. vartotą smurtą vaiko atžvilgiu ( t.y. tarp T. K. ir O. Č., b.l.25-26, t.1); T. K. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo, garso įrašu, saugomas byloje (b.l.22, t.1);
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno sk. specialisto išvados Nr. G143/2016(02) matyti, kad skausmas yra neobjektyvus nusiskundimas, nustatyti, ar tiriamajam N. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra galimybės (b.l. 67, t.1).
Iš byloje esančios 2015-12-29 Kėdainių r. apylinkės teismo nutarties kopijos matyti, kad nutartyje yra fiksuotas civilinės bylos turinys, yra fiksuoti paties D. Č. parodymai apie tai, kad vieną kartą, t.y. 2015 m. vasarą, kaip auklėjimo priemonę jis yra naudojęs diržą prieš vaiką, t.y. N. K., dėl to, kad šis buvo išėjęs iš namų (b. l 104-105, t.1).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusio, t.y. savo sutuoktinės O. Č. mažamečio sūnaus N. K., atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį.
Teismas abejoti nukentėjusio parodymais, jog dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad akivaizdu, jog asmeniui sudavus smūgį yra sukeliamas fizinis skausmas. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas remdamasis bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, nes fakto nustatymas yra teismo kompetencija.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis yra suaugęs žmogus, gi nukentėjęs yra mažametis vaikas.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis neteistas (b. l. 50, t.2); administracine tvarka nebaustas (b. l. 52, t.2), jis dirba, kaip nurodė jis pats dirba Jungtinėje Karalystėje – vykdo individualią veiklą; VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse nėra registruotas (b. l. 58, t.2).
Pagal BK 40 str. straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
nkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termioną,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skundSpręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str., nes kaltinamasis : pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, administracine tvarka nebaustas, 2016-06-07 atlygino 300 Eur (b.l. 124, t.2), neturtinės žalos N. K., bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje yra kaltinamojo sutuoktinės motinos (uošvės) J. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. (2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).
Teismo nuomone, J. M. ( kaltinamojo uošvė) yra tinkama laiduotoja byloje. Kaip matyti iš byloje esančio 2016-06-07 J. M. prašymo atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą (b.l.113, t.2), bei į bylą pateiktos medžiagos, J. M. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba Josvainių socialiniame ir ugdymo centre direktoriaus pavaduotoja, nuo 1996m. iki 2006m. dirbo socialinio darbuotojo padėjėja, nuo 2006 m. iki 2008 m. – socialine pedagoge, nuo 2008 m. direktoriaus pavaduotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga ir pareiginga darbuotoja, laiku atliekanti užduotis, darbšti, komunikabili, empatiška ir atkakli. Ji yra gavusi padėkos raštą nuo mero už atsakingą ir kruopštų darbą. Kaip nurodė ji pati kaltinamasis ją gerbia, visada atsižvelgia į jos nuomonę, dažnai tariasi dėl priimamų sprendimų įvairiais gyvenimo klausimais. Nurodė, kad kaltinamasis gyvena su jos dukra, jos nupirktame bute (duomenys neskelbtini), dažnai būna jų namuose (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino analogiškas aplinkybes, nurodė, kad D. Č. labai myli jos dukros abu vaikus N. ir A., juos sieja artimi santykiai. Nurodė, kad kaltinamąjį charakterizuoja tik teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone J. M. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą jo uošvei J. M. ir, vadovaujantis LR BK 40 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso kaltinamojo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“, 2008-07-03, 12.2p. nurodyta, kad nuosprendžiu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40, kt. straipsniai ) teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės t.y. pareikštą civ. ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina, arba jį atmeta (Teismų Praktika Nr.29, 498 psl.). Byloje pareikštas civ. ieškinys mažamečio nukentėjusio N. K. įgaliotos atstovės (b.l. 111, t.2) -1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už mažamečiui N. K. padarytus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą; teisiamojo posėdžio metu atstovė palaikė civ. ieškinį, nurodė, kad vaikas pergyvena dėl įvykio, nes patyrė skausmą sukėlusį smurtą iš artimoje aplinkoje gyvenančio žmogaus, minėtas pavartotas smurtas sukėlė jo psichologinę raidą žalojančias pasekmes, tenkintinas iš dalies.
Neturtinės žalos dydis dėl šiuo nusikaltimo nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ( nutartis Nr. 2K-477/2009 ), CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjęs dėl patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Tačiau nukentėjęs ( nei jo atstovai) į gydymo įstaigą nesikreipė, sužalojimo nekonstatuota, duomenų apie gydymą ar patirtą turtinę žalą nepateikė. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir į tai, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusio sveikatos pablogėjimą, ar duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo nukentėjusio sveikata gali blogėti ir ateityje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiam dėl patirto fizinio skausmo nustatytinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio Kodekso 1.5 str., 6.250 str. 2 d.), minėta suma 300 Eur yra atlyginta (b.l. 124, t.2 ), todėl likusioje -700 Eur dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.
Kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino 300 Eur neturtinę žalą nukentėjusiam, toliau gyvena kartu su nukentėjusiu vienoje šeimoje, bei sutuoktinei O. Č. padeda vaikus išlaikyti, tame tarpe ir nukentėjusį, baudžiamojo poveikio priemonė –neskirtina.
Kaltinamasis 2016-05-04 pateikė teismui prašymą (b.l.104-105, t.2), priimant nuosprendį išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės, t.y. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, o netenkinus šio prašymo leisti jam išvykti iš Lietuvos teismo nurodytais laikotarpiais, arba pakeisti skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kardomąja priemone, užstatu. Nurodė, kad jis dirba Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, iš jo išlaiko savo šeimą O. Č. ir jos mažamečius vaikus Natą, Arną.
LR BPK 119 str., reglamentuojančiame kardomųjų priemonių paskirtį , nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta teisme, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti netenka savo prasmės ( be to taikyti kardomąsias priemones tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nėra privaloma), todėl kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikintina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str. 302-303 str. 254 str. 5d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kaltinamąjį D. Č. padariusį LR BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – BK 40 str. , remiantis LR BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
D. Č. perduoti laiduotojos J. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato. Laidavimo terminas –vieni (1) metai.
Civ. ieškinį mažamečio nukentėjusio N. K. įgaliotos atstovės likusioje dalyje ( 300 Eur neturtinė žala atlyginta) dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusio naudai, atmesti.
D. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti paskelbus nuosprendį.
T. K. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo, garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.