Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Computer data international“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2722-232/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Computer data international“ (ankstesnis pavadinimas UAB „BMS Megapolis“) ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „SEB bankas“, SIA „TKD Retail Park“ dėl reikalavimo pagal banko garantiją pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu ir draudimo atlikti veiksmus, trečiuoju asmeniu dalyvauja uždarosios akcinės bendrovės „BMS“ filialas Latvijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neįvertino to, kad jis nėra Sutarties šalis ir neturi įsipareigojimų atsakovui SIA ,,TKD Retail Park“, todėl šio atsakovo reikalavimas mokėti pagal Garantiją neatitinka būtinos sąlygos, jog Sutartį turi pažeisti asmuo, kurio prievolių įvykdymui užtikrinti ji išduota. Teismas netinkamai aiškino Sutarties 6.3, 7.1 punktus, CK 1.118 straipsnio 1 dalį, 1.123 straipsnio 1 dalį, 6.90 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo tuo, kad šalys neginčijo, jog patalpų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, t. y. trečiasis asmuo nėra pažeidęs Sutarties nuostatų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Garantijos išdavimas ir galiojimas nėra susietas su nuomos terminu, kad atsakovui SIA ,,TKD Retail Park“ buvo atsiradusi reikalavimo teisė pagal banko garantiją. Teismas turėjo įvertinti faktinę aplinkybę, kad atsakovas SIA ,,TKD Retail Park“ nepateikė jokios informacijos apie prekybos centro statybų eigą, nors pagal Sutartį patalpos trečiajam asmeniui turėjo būti perduotos 2009-06-30. Tai, kad atsakovas pareiškė reikalavimą išmokėti pagal Garantiją, neturėdamas išduoto statybos leidimo, patvirtina nesąžiningus atsakovo veiksmus, piktnaudžiavimą teisėmis. Teismo išvada, kad šalių tarpusavio ginčai, kylantis iš nuomos santykių, yra neteismingi Lietuvos teismams, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1400/2009 aiškiai nurodė, kad atsakovas SIA ,,TKD Retail Park“, neprieštaraudamas dėl bylos teismingumo, pripažino Lietuvos teismų jurisdikciją pagal Briuselio I reglamento 25 straipsnį, t. y. atsakovas, pateikęs atsiliepimą į ieškinį, pripažino Vilniaus apygardos teismo jurisdikciją, o pagal bylos aplinkybes nelaikytina, kad kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją (Briuselio I reglamentas 22 str.).

Ieškovas neįrodinėja reikalavimo uždrausti išmokėti garantijoje nurodytą sumą pagal 2009-02-27 ir 2009-03-09 reikalavimus atsakovui SIA ,,TKD Retail Park“ savarankiškų pagrindų, t. y. neteisėtų Banko veiksmų, susijusių su garantijos išdavimu ir vykdymu. Šis reikalavimas yra išvestinis, todėl atmestinas.Bankas nėra ginčo pagal Sutartį dalyvis, todėl nepasisako dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo SIA ,,TKD Retail Park“ prašymą išmokėti banko garantijoje nurodytą sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias banko garantiją, sutarčių aiškinimo taisykles, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

Faktinės bylos aplinkybės

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl teisėtumo reikalavimo mokėti ir galimo mokėjimo pagal Garantiją, kuria buvo užtikrintos ieškovo (anksčiau UAB ,,BMS Megapolis“) prievolės pagal trečiojo asmens UAB „BMS“ filialo Latvijoje ir atsakovo SIA ,,TKD Retail Park“ sudarytą Nuomos sutartį.

Kaip buvo minėta, byloje nustatyta, kad Bankas 2008-04-28 ieškovui BUAB „Computer data international“ (buvęs UAB ,,BMS Megapolis“) išdavė pirmojo pareikalavimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) 133 000 eurų sumai, kurioje numatyta, kad ji skirta užtikrinti aukščiau nurodytą Nuomos sutartį. Šia Garantija, kuri galiojo iki 2009-04-27, Bankas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo išmokėti atsakovui SIA ,,TKD Retail Park“ jo pareikalautą sumą, remdamasis vien tik SIA ,,TKD Retail Park“ prašymu ir tinkamai pasirašytu raštišku pareikalavimu, kuriame būtų nurodyta, kad UAB ,,BMS Megapolis“ pažeidė Sutartį, nereikalaujant pateikti įrodymus apie tokį pažeidimą. Garantijos įsigaliojimas siejamas su jos pasirašymu (t. 1, b. l. 8). Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas SIA ,,TKD Retail Park“ 2009-02-27, 2009-03-09 raštu kreipėsi į Banką, prašydamas išmokėti 133 000 eurų pagal Garantiją dėl Nuomos sutarties 6.3 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad nuomininkas nepratęsė Garantijos likus 3 mėnesiams iki jos pasibaigimo (t. 1, b. l. 11, 14). Bankas 2009-03-16 raštu apie tai informavo ieškovą ir nurodė, kad minėtas reikalavimas atitinka Garantijos sąlygas, todėl jis atliks mokėjimą (t. 1, b. l. 16). Ieškovas dėl to pareiškė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti Bankui atlikti minėtą mokėjimą, o atsakovas SIA ,,TKD Retail Park“ reikalavimą pagal Garantiją pripažinti neteisėtu. Teigė, kad jis nėra Nuomos sutarties šalis, todėl atsakovas negali reikalauti mokėti pagal jo vardu išduotą Garantiją, faktinė nuoma dar nėra prasidėjusi, todėl Nuomos sutarties 6.3 punkte nurodyta sąlyga nėra pažeista, be to, atsakovas dar net nėra gavęs statybos leidimo dėl planuojamo nuomoti prekybos centro statybos. Dėl to atsakovo reikalavimas mokėti pagal Banko garantiją, anot ieškovo, yra nepagrįstas, nesąžiningas. Be to, teigia, kad Bankas sumokėjęs reikalaujamas lėšas, įgys atgręžtinio reikalavimo teisę, todėl ieškovas patirs nuostolių, sumažės jo skolinimosi galimybės. Teismas ieškinį atmetė.

Dėl tinkamo subjekto (skolininko) pagal banko garantiją

Kaip nurodyta aukščiau, Garantija buvo užtikrinti ieškovo įsipareigojimai atsakovui SIA „TKD Retail Park“ pagal 2008-02-08, taip vadinamą, Nuomos sutartį. Minėta, kad Garantija nėra ginčijama, o apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad ieškovas nėra Nuomos sutarties šalis, todėl neturi minėtam atsakovui sutartinių įsipareigojimų ir atsakovo reikalavimas Bankui neatitinka būtinos Garantijos sąlygos, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdytų būtent ieškovas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kad ieškovas atsako už savo filialo (trečiojo asmens) pasirašiusio Nuomos sutartį, prievoles ir yra atsakovo skolininkas (CK 2.53 str.).

Iš duomenų, esančių išrašuose iš Juridinių asmenų registro, matyti, kad UAB „BMS“ buvo reorganizuota išdalijimo būdu ir 2009-02-11 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o jo teises ir pareigas perėmė 3 bendrovės, iš jų – UAB „BMS Megapolis“ perėmė teises ir pareigas, kildinamas iš UAB „BMS“ filialo Latvijoje veiklos. Nuo 2009-07-14 šį bendrovės filialą Latvijoje perėmė ieškovas UAB „Computer data international“ (t. 1, b. l. 130-141, 173-178).

Kaip yra žinoma, juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, bet turintis buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų ir veikiantis pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus ne savo, o juridinio asmens vardu ir interesais, šis asmuo atsako pagal filialo prievoles, o filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 str., 2.54 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ginčytų minėtą Nuomos sutartį, kaip sudarytą neįgalioto ar kompetenciją viršijusio asmens, o tai reiškia, jog ši Sutartis yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią. Dėl teismas teisingai atmetė ieškovo argumentus, kad jis, kaip juridinis asmuo, nėra atsakingas pagal jo filialo Sutartimi prisiimtas prievoles.

Dėl uždraudimo atsakovui AB „SEB bankas“ mokėti pagal banko garantiją

Pirmiau nurodyta, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti Bankui išmokėti atsakovui Garantijoje nurodytą pinigų sumą pagal rašytinį pareikalavimą, nes priešingu atveju, ieškovas ateityje patirtų tiesioginius (turėtų Bankui grąžinti išmokėtą pinigų sumą, kurios tikėtina, jog neatgautų iš atsakovo) ir netiesioginius nuostolius (sumažėtų skolinimosi galimybės savo veiklai).

Įstatymas numato, kad prevencinis yra toks ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką, tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, dalykas – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos, o viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).

Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tokio civilinių teisių gynimo būdo, yra svarbu įvertinti banko garantijos instituto ypatumus. Kaip yra žinoma, banko garantija yra vienašalis banko ar kredito įstaigos įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą ir įsigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK 6.93 str. 3 d.), o išskirtinis banko garantijos pagal pirmąjį pareikalavimą požymis, kaip teisingai nurodė teismas, yra besąlyginis Banko įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Be to, šiai garantijai taikomos ir paprastosios garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92 straipsniuose, o tai reiškia, kad garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti ji yra išduota (CK 6.90 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, Bankas įsipareigojo sumokėti vien pagal kreditoriaus (atsakovo) tinkamai pasirašyto raštiško reikalavimo ir prašymo pateikimo faktą be jokių išlygų, todėl teismas teisingai sprendė, jog tai yra garanto besąlyginis išankstinis sutikimas išmokėti reikalaujamas pinigų sumas, nesiejant to su Nuomos sutarties pažeidimo patikrinimu. Atsakovas Bankas atsiliepime teisingai nurodo, kad ieškovui neįrodinėjant neteisėtų Banko veiksmų, susijusių su Garantijos išdavimu ir vykdymu, t. y. savarankiškų reikalavimo uždrausti išmokėti pagal Garantiją pagrindų, Garantija prisiimti įsipareigojimai atsakovui SIA ,,TKD Retail Park“ privalo būti įvykdyti. Kaip žinoma, Bankas turėtų teisę atsisakyti sumokėti garantinę išmoką atsakovui tik esant CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms: jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti įrodymai neatitiktų garantijos sąlygų arba būtų pateikti pasibaigus garantijos terminui. Tačiau šiuo atveju tokių sąlygų buvimas neįrodinėjamas, ieškovas taip pat neginčija, kaip neteisėtų, jokių Banko veiksmų, susijusių su garantijos išdavimu ar vykdymu. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.92 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu garantas neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos sutartį, jo atsakomybės kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja garantijoje nustatyta suma. Dėl to sutiktina su teismo išvada, kad esant galiojančiai Garantijai nėra teisinio pagrindo uždrausti Bankui vykdyti vienašaliu sandoriu prisiimtus įsipareigojimus skolininko (ieškovo) kreditoriui (CPK 185 str.).

Dėl atsakovo SIA ,,TKD Retail Park“ teisės reikalauti pagal banko garantiją

Kaip jau paminėta pirmiau, garantija (banko garantija) yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o ją taikant turi būti nustatyta, už kokios prievolės, kurią įsipareigojo vykdyti skolininkas, nevykdymą garantas įsipareigojo mokėti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009).

Nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, atsakovas teigia Garantijos galiojimo sąlyga yra susijusi ne su Nuomos sutarties pasirašymu, o su faktine patalpų nuomos termino pradžia (Sutarties 1, 7.1 p.).

Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas pareiškė reikalavimą Bankui išmokėti pagal Garantiją, ieškovui (jo filialui) pažeidus Nuomos sutarties 6.3 punktą, t. y. neatnaujinus Garantijos susitartu terminu. Apeliantas garantijos galiojimą aiškina išimtinai vadovaudamasis Sutarties 6.3 punkto dalimi, numatančia, kad garantija privalo galioti viso nuomos termino metu <..>, o jei garantijos galiojimo terminas trumpesnis už nuomos terminą, tai nuomininkas privalo ją atnaujinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiais apeliacinio skundo argumentais yra nepaneigta teismo išvada, jog Nuomos sutarties 6.1, 6.3 punktus, aiškinant sistemiškai, tai yra visų sutartinių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad garantijos išdavimas ir galiojimas buvo susietas ne su nuomos terminu, numatytu Nuomos sutarties 7.1 punkte, bet su Nuomos sutarties pasirašymu.

Kaip matyti, šalių sudaryta sutartis, nors ir įvardyta Nuomos sutartimi, o šalys – Nuomotoju ir Nuomininku, savo pobūdžiu, esme ir tikslais yra kompleksinė, apimanti ne tik nuomos teisinius santykius, bet ir šalių tarpusavio santykius iki minėtos nuomos termino pradžios, pvz.: atsakovo, kaip būsimo prekybos centro statytojo, pareigas etc., ieškovas neginčija to, kad banko garantija buvo išduota visoms Nuomos sutartyje numatytoms prievolėms užtikrinti, o tai patvirtina Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad garantijos tikslas yra užtikrinti Nuomos sutarties vykdymą. Be, to, ieškovas nurodytą garantiją atsakovui pateikė 2008-04-28 dar iki jo nurodomo nuomos termino pradžios. Minėta, kad ši Nuomos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki nuomos termino pabaigos ar Sutarties nutraukimo (Sutarties 13.1 p.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai sistemiškai aiškindamas Sutarties sąlygas, apimančias kompleksinius šalių teisinius santykius, nepažeidė CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintų sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatė tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus pagal Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, atsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad garantijos galiojimo pradžia yra laikoma Nuomos sutarties sudarymo diena, o 6.3 punktas apima garantijos galiojimo terminą. Be to, teismas teisingai pabrėžė, kad ieškovas neginčijo fakto, jog minėta Garantija nebuvo laiku atnaujinta (CPK 178 str.).

Tuo kas nustatyta aukščiau yra paneigiamas apelianto teiginys, kad atsakovas SIA ,,TKD Retail Park“ nesąžiningai, be teisėto pagrindo, piktnaudžiaudamas teise pareiškė reikalavimą Bankui išmokėti garantinę išmoką. Be to, pirmiau paminėti argumentai leidžia spręsti esant priešingai, nes tokia situacija, kai būdamas atsakovo skolininkas, ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia išvengti savo nenuginčytų prievolinių įsipareigojimų įvykdymo, remdamasis galimu nuostolių atsiradimu, prieštarauja pačiai prevencinio ieškinio instituto esmei bei paskirčiai (CK 6.200, 6.255 str.).

Dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškovo UAB „Computer data international“ ir atsakovo SIA ,,TKD Retail Park“ galimais ginčais dėl Nuomos sutarties pažeidimų teismingumo

Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl teismingumo ginčų, kurie gali kilti iš Nuomos sutarties, t. y. pagrindinės prievolės, vykdymo, nes, kaip teisingai nurodė teismas, šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1400/2009) teisėjų kolegija pasisakė dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų, kylančių iš banko garantijos, teismingumo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovo AB „SEB bankas“ turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš šio atsakovo atstovo pateikto atitinkamo prašymo bei dokumentų matyti, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėta 1 990,49 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytais dydžiais, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, apimtį ir pobūdį, į byloje reikalingas žinias, advokato darbo laiko sąnaudas, atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš ieškovo atsakovui AB „SEB bankas“ priteistina 1 990,49 Lt šių išlaidų atlyginimui (CPK 98 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, iš ieškovo atsakovui AB „SEB bankas“ teismas priteisė 2 456,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad minėta suma yra priteista atsakovui SIA „TKD Retail Park“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ex officio patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš ieškovo atsakovui AB „SEB bankas“ (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Computer data international“ (juridinio asmens kodas 300861763) yra priteista akcinei bendrovei „SEB bankas“ 2456,30 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt šeši litai 30 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Computer data international“ akcinei bendrovei „SEB bankas“ 1990,49 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt litų, 49 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.