Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. 2006-04-20 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. - 10 m. laisvės atėmimo bausme;

2. 2008-08-26 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - 7 m. 8 mėn. 5 d. terminuotas laisvės atėmimo bausme;

3. 2012-11-12 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 1 m. 2 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2008-08-26 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 m. 8 mėn. 5 d. laisvės atėmimas;

4. 2013-07-31 Anykščių r. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrinta 3 m. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta su 2012-11-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 9 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2013-11-15 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d., 286 str. subendrinta 4 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d. subendrinta su Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir neatlikta bausmės dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 12 m. laisvės atėmimo bausme;

6. 2014-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., vad. BK 63 str. 1 d., 4 d., 3 m. l.at., vad. BK 64 ¹ str., 2 m.l.at. 2015-12-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2013-11-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo (2t. b.l. 1-48.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-25d. apie 15.00 val. paskambino nukentėjusiajai P. B. R. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistatęs policijos pareigūnu A. D., taip įgijęs nukentėjusiosios P. B. R. pasitikėjimą, melagingai pranešė, kad ji gali turėti netikrų pinigų, kuriuos reikia patikrinti, tuomet ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apie 15.30 val. atvykus pas nukentėjusią P. B. R., adresu (duomenys neskelbtini), iš P. B. R. paėmė 460 eurų, tokiu būdu šiais savo veiksmais savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą P. B. R. priklausantį turtą – pinigus 460 eurų.

Šiais veiksmais V. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str.1 d.

Teisme apklausiamas kaltinamasis V. B. nepripažino savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, teisme apklausiamas parodė, kad su niekuo nesusitarė ir nieko nepadarė. Laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Kitų baudžiamųjų bylų turi teisme Alytuje, dėl sukčiavimo yra pareikšti kaltinimai. Ten trise kaltinami. Rado pataisos namų darbuotojai mobilų telefoną pas jį. Daug kas ten kalėjime uždrausta, bet visi turi tai, ko reikia. Telefonai, alkoholis, narkotikai - viskas ten uždrausta, bet viską galima nusipirkti, o už tai gauna iš pataisos namų tik nuobaudą, ir viskas. Nuobauda nieko nekeičia, ir drausmės izoliatoriuje galima gauti už pinigus visko, ko reikia, bet yra uždrausta. Telefoną pasiėmė iš kito nuteistojo bendrauti su laisvėje esančiais žmonėmis. Jau nusipirko tą telefoną, kai su tuo telefonu buvo padarytas nusikaltimas, todėl nusikaltimo jokio nepadarė. Alytuje buvo taip, kad jie buvo kameroje trise, bet jo tuo metu nebuvo, o teisė visus tris. Iš ko pirko telefoną - nežino. Per pataisos namų tvorą mėto telefonus. Pasišauki žmogų prie tvoros, ir permeta telefoną. Prižiūrėtojų prie 1300 nuteistųjų prie kiekvieno nestovės. Ten ir visai nėra prižiūrėtojo. Pasišaukė prie pataisos namų tvoros žmogų – A., kuri ir permetė telefoną per tvorą. R. M. sakė, jis yra drausmės grupėje Alytaus pataisos namuose, tai jis dėl telefono pirkimo su žmogumi suvedė ir viskas, su žmogumi, kurio nematė, negirdėjo. 2-3 į savaitę gauna vis kitus telefonus, perka juos iš kitų nuteistųjų. Telefonai patenka per pataisos namų tvorą, permeta iš laisvės telefonus. Permeta tas, kas pažįsta. Jis pats gavo telefoną iš kito nuteistojo, iš kito būrio. Pasiimdamas kitą telefoną apie pasekmės negalvojo, tegul pažiūri balsą, nusikaltimas padarytas ne jo balsu. Prižiūrėtojų skirta nuobauda netrukdo. Alytaus pataisos namuose nurodė, kad iki tol, kol telefonas buvo surastas, jis telefoną buvo įsigijęs prieš dvi savaites. Gali būti, kad telefoną įsigijo už 100 eurų. Jeigu šitą telefoną pas jį surado prižiūrėtojai, tai kad iš karto metė tą telefoną per langą, tai taip ir buvo. 2016-04-25 data nieko nesako. Tai ne vienintelis telefonas, kuris buvo paimtas iš jo. 2016-04-25 šią dieną tuo telefonu naudojosi ne jis. Jeigu pats nesinaudoji, tai kitiems duodi. Ne prieš patikrinimą iš jo telefoną paėmė. 15:30 val. patikrinimo nėra. Telefoną išmetė pro langą ne patikrinimo metu, o kada grupę išleido pasivaikščioti, tada ir išmetė. 8 val. ryte ir 9 val. vakare patikrinimas būna. 16:30 jis galėjo bet kur pro langa telefoną išmesti, laiko tikrai neatsimins, kiek tada valandų buvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisme kaltę neigė, tačiau V. B. kaltė įrodyta teisme apklaustos nukentėjusios, liudytojo parodymais, kita teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.

Teisme apklausiama nukentėjusioji Pranė B. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. jai į laidinį telefoną paskambino vyriškas balsas ir liepė pinigus iš banko paimti. Ir sako, kad dvi sekretorės areštuotos, kasininkės ir du vyrai. Sakė, kad negerus (padirbtus) pinigus perdavė. Ji patvirtino, kad iš banko paėmė pinigus. Tas vyriškas balsas sakė, kad seniems žmonėms duoda blogus pinigus (padirbtus) ir reikia juos patikrinti, todėl ateis kriminalistas paimti padirbtų pinigų ir parodys darbo pažymėjimą. Ji labai susijaudinusi buvo tuo metu. Buto durys atsidaro per grandinėlę (kabliuką), tai per tą durų tarpą atėjęs vyras parodė kažkokį dokumentą, kurio ji neįžiūrėjo gerai, ir tą vyrą įsileido į vidų. Tas vyras liepė parodyti pinigus, tai jam parodė kupiūras po 50 € . Klausė, ar daugiau pinigų neturi duoti patikrinimui, nes tuoj kratą bute darys. Dar paprašė duoti patikrinti pasą, tai ji nuėjo paso paimti, o kai grįžo į kambarį, tai jau to vyro nebuvo, jis kartu su savimi išsinešė ir visus duotus patikrinti pinigus. Šitas vyras buvo stambus, aukštas, apskrito veido, maža nosimi..

Teisme, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., balsu buvo perskaityti nukentėjusios P.B. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur liudytoju apklausta Pranė B. R., nurodė, kad 2016-04-25 jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. į laidinį tel. Nr. 300360 paskambino vyriškis prisistatęs policijos pareigūnu A. D., kuris pasakė, kad pas ją į butą atvyks policijos pareigūnas patikrinti ar ji namuose laiko netikrus pinigus. Maždaug po 30 min. į minėto buto duris paskambino vyriškis, kurį į butą įsileido ji. Vyriškis paprašė patikrinimui duoti jam visus namuose turimus pinigus. Pagrasino, jai neatiduos visų pinigų, namuose, bute, bus daroma krata. Vyriškiui padavė visus namuose turėtus pinigus 460 eur (šešios kupiūros po 50 eur, aštuonios kupiūros po 20 eur) ir pasakė, kad daugiau pinigų neturi. Pinigus vyriškiui padavė savo kambaryje. Būnant kambaryje vyriškis prašė paduoti jos asmens dokumentą, nusisukus ir einant paimti asmens dokumento, vyriškis iš buto pasišalino. Vyriškiui išėjus iš buto suprato, kad yra apgauta. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta 460 eur turtinė žala. (b. l. 1 t. 21-22). Liudytoju papildomai apklausta P. B. R., nurodė, kad ankstesnius duotus parodymus patvirtina ir nurodo, kad sukčius 2016-04-25 d. jai skambino tik į jos namų laidinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Nors turi ir naudojasi mobilaus ryšio telefonu, tačiau sukčiai į mobilaus ryšio telefoną jai neskambino. Nuo to momento, kaip sulaukė skambučio. Telefonu kalbėjęs vyras, prisistatęs policijos pareigūnu su ja pokalbį tęsė iki tol kol pas ją į butą atėjo nepažįstamas vyras, prisistatęs policijos pareigūnu. Pokalbis iki atvykimo truko apie 30 min. Pokalbio metu telefonu kalbėjęs vyras pasakė, kad ji nenutrauktų pokalbio su juo, tol kol pas ją neateis pareigūnas patikrinti jos, namuose laikomų tariamai padirbtų pinigų. Jai vyrui nurodžius, kad į butą gali ateiti sukčius, vyras ją patikino, kad pas ją ateis tikras kriminalinės policijos pareigūnas, kuris jai parodys dokumentą, kad jis yra ne sukčius, o pats tikriausias kriminalistas. Kaip minėjo po kokių 30 min. pas ją į butą atėjo ir jai į buto duris paskambino vyras. Pradarius duris pro durų plyšį vyras parodė kažkokį dokumentą ir prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu. Kadangi durys buvo fiksuotos grandinėle, kol ji ją atkabino ir įsileido vyrą į butą, jis rodytą dokumentą įsidėjo, tad gerai nespėjo įsižiūrėti į pačio dokumento turinio, bet kaip minėjo jai rodydamas jį pro durų plyšį prisistatė policijos pareigūnu. Tiesa prieš įsileidžiant vyrą į butą, vyriškis kalbėjęs telefonu nurodė, kad įsileidus policijos pareigūną į butą ji perduotų jam ragelį, tad kaip įsileido vyrą, padavė dar jam telefono ragelį. Paėmęs ragelį vyras pasakė „Atėjau“ ir ką toliau kalbėjo nežino, nes negirdėjo, bute buvęs vyras telefoninio pokalbio metu tik linkčiojo galva. Ir padėjo ragelį. Padėjus ragelį vyras paprašė jos paduoti patikrinimui namuose laikomus pinigus. Ji iš prie telefono atsivertusi knygutę, kurioje laikė savo santaupas padavė turėtus 460 €. Tada vyras paklausė jos ar ji neturi namuose daugiau pinigų, paklausdamas jos kur kupiūros po 100 ir 500 eurų. Na ji vyrui pasakė, „Iš kur pas mane pensininkę tokie pinigai. Aš tokių pinigų net nesu mačiusi“. Tada vyras ją pradėjo gąsdinti, kad padarys pas ją kratą. Tačiau ji vyrui pakartojo, kad daugiau namuose pinigų neturi. Ji iš ties namuose pinigų daugiau neturėjo išskyrus piniginėje tuo metu turėtus 30 eurų. Bute pinigų daugiau neturi, nes yra pensininkė ir gyvena iš pensijos. Kodėl sukčiai atėjo pas ją ir apgavo ją ji nežino. Kaip paprašė paduoti pasą, tuo momentu jis pabėgo. Ji išbėgusi į koridorių bandė pažiūrėti kokiu automobiliu jis gali būti atvykęs, tačiau kieme pro langą nieko nematė. (1t. b. l. 25-27)

Šiuos parodymus teisme nukentėjusioji patvirtino pilnai ir papildomai parodė, kad telefonu su ja kalbėjęs vyras jai vis sakė nepadėti ragelio, kol pas ją į butą neateis kriminalistas pinigų patikrinti. Ji dar kalbėjo telefonu, kai į duris jau skambino. O balsas telefone jokių abejonių nekėlė, balsas vyriškas, pasitikėjo balsu. Telefonu su tuo vyru kalbėjo apie pusvalandį.

Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad P. B. R. nurodė, jog 2016-04-25 apie 15.00 val. į namų laidinį telefoną Nr. 300360 paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu A. D. ir pasakė, kad pas ją gali būti netikri pinigai, kad atvyks policijos pareigūnas patikrinti pinigų, maždaug už 30min. į butą (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, paprašė asmens dokumento, kurį jam parodė. Paprašė pateikti pinigus, kurie gali būti netikri. Paprašė atiduoti visus turimus pinigus, kuriuos vyriškiui padavė savo kambaryje. Vyriškiui padavė 460eur (šešios kupiūros po 50 eur, ir aštuonios kupiūros po 20 eur). Paėmęs pinigus vyriškis išėjo. Kai vyriškis išėjo suprato kad yra apgauta. Jai padaryta 460 eur turinė žala. (1t. b. l. 10).

Iš paklausimo ir telefono išklotinės duomenų nustatyta, kad 2016-04-25 15:00:23 val. nukentėjusiajai P. B. R. į telefoną (duomenys neskelbtini) skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 1 t. 48-50)

Iš paklausimo ir telefono išklotinės duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-06-08. gavus ir išanalizavus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, kad iš šio numerio 2016-04-25 d. 15:00:23 val., buvo skambinta nukentėjusiajai P. B. R.. Minėtas telefonas naudotas telefono aparate (duomenys neskelbtini). (1t. b. l. 63-70).

Iš tarnybinio pranešimo ir Alytaus pataisos namų rašto Nr. 8-11696 duomenų nustatyta, kad dėl informacijos ar kratu metu nuo 2016-04-25 d. Alytaus pataisos namuose yra rastas mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su sim kortele abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Gautas atsakymas, kad pateikimo ar patikrinus duomenis rastų ir paimtų mobiliojo ryšio telefonų žurnale, užfiksuota, kad telefonas „Nokia“, kurio (duomenys neskelbtini), su SIM kortele bonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-25 d. 16:30 val. paimtas kai nuteistas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš 18 nuteistųjų būrio 9 miegamojo išmetė pro langą. Prie rašto pridėtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir maišelis su sim kortele. (1t. b. l. 84-85, 95-99).

Iš Alytaus pataisos namų rašto Nr.8-10120 drausmės pažeidimo kopijos ir jo paaiškinimo duomenų nustatyta, kad 2016-04-25 d. V. B. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, o būtent apie 16:30 val. užėjus į 18-o būrio 9-tą miegamąjį nuteistasis V. B. staiga užlipo ant lovos Nr. 9.5 ir per langą į lauką išmetė mobilaus ryšio telefoną. Lauke už šiukšlių dėžės rastas paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su Sim kortele. Už šį pažeidimą buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą 1 mėnesiui. Paimtas iš nuteistojo V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2016-04-25 d. apie 16:30 val. būnant 18 būrio 9 miegamajame kambaryje, naudojosi mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ ir išgirdęs pareigūnus, kad šaukė ir išmetė telefoną pro langą, nes bijojo, kad negautų nuobaudos. Telefoną pirko už 100 eurų iš 17 būrio asmens, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, pirko iš nuteistojo. Minėtą telefoną pirko prieš dvi savaites. (1t. b. l. 100-109).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento, ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-696/2016). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

Kaip seka iš kaltinamojo teisme duotų parodymų, jis nusikaltimo nepadarė, telefoną, kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, jau tokį nusipirko, telefoną į pataisos namus jam įmetė per tvorą. Telefoną pro langą iš kambario jis pats išmetė ne patikrinimo metu. Kaltinamasis teisme taip pat paaiškino, kad drausminė nuobauda nieko nekeičia jo gyvenime, tai nėra jam svarbu. Tačiau, kaip seka iš V. B. rašyto 2016-04-25 paaiškinimo Alytaus pataisos namuose, jis 2016-04-25 apie 16.30 val. mobilaus ryšio telefoną pro langą išmetė todėl, kad negautų nuobaudos. Šį telefoną jis pirko iš 17 būrio asmens, kurio nei vardo, nei pavardės nežino prieš maždaug dvi savaites (1 t., b.l. 111-112). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad kaltinamasis teisme nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Tokios kaltinamojo 2016-04-25 paaiškinime dėstomos aplinkybės, jog telefoną įsigijo maždaug prieš dvi savaites, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad šis mobilaus ryšio telefonas priklausė būtent V. B. ir būtent jis šiuo telefonu naudojosi ir nusikaltimo įvykdymo dieną bei jo vykdymo metu. Tokį teismo manymą pagrindžia nukentėjusiosios P.B. R. vardu registruoto stacionaraus telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių skambučių analizė, kuri patvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu nukentėjusioji bendravo su įeinančiu abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-04-25 15.00 val. iš viso apie 44 min. Nukentėjusioji gi teisme patvirtino, kad telefonu ji kalbėjo su vyriškiu apie pusvalandį. Beje, nukentėjusioji P.B. R., net įvertinus jos garbų amžių ir laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, teisme davė nuosekliu parodymus, kurie iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tad teismas abejoti jais neturi pagrindo. Kaip matyti iš byloje surinktos informacijos iš Alytaus pataisos namų, UAB „Bitė Lietuva“, telekomunikacijos tinklų, iš Alytaus pataisos namuose atliekančio laisvės atėmimo bausmę V. B. 2016-04-25 apie 16.30 val. paimto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu naudojusio SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2016-04-25 apie 15.00 val. skambinta nukentėjusiajai P.B. R. ir apgaulės būdu išviliota 460 eurų. (1 t., b.l. 53-90). V. B. nurodžius, kad šį telefoną jis įsigijo prieš dvi savaites ir su šiuo telefonu jau buvo padaryta nusikalstama veika, šie teiginiai laikytini tik gynybinio pobūdžio, kurio nepatvirtina byloje ištirtieji įrodymai. Be to, jeigu, kaip pats kaltinamasis nurodė teisme, kad jam nėra svarbios skiriamos drausminės nuobaudos, tai lyg ir nebūtų svarbios priežasties atsikratyti turėtu mobilaus ryšio telefonu, nebent juo nuteistasis ką tik buvo pats įvykdęs naują nusikalstamą veiką. Be to, V. B. jau paminėtame paaiškinime nurodė, kad naudojasi telefonu maždaug dvi savaites, taigi, abejonių dėl telefono priklausomybės nusikalstamos veikos padarymo momentu ir jo savininko – V. B. - skambučio nukentėjusiajai P.B. R., įvertinus visumą byloje ištirtų įrodymui, teismui nekyla. Pastebėtina ir tai, kad šio pobūdžio nusikalstamos veikos, pats realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, V. B. vienas atlikti negalėjo. Tam kaltinamasis pasitelkė asmenį, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo nenustatytas, tačiau apie šio asmens buvimą patvirtino tiek nukentėjusioji P.B. R., tiek liudytojas R.A. K.. Tas nenustatytas asmuo buvo vyras, kaltinamojo atsiųstas pas P.B. R. į butą ir paėmęs iš jos apgaule išviliotus 460 eurų. Šį vyrą, įvardijant tokius pačius fizinius bruožus, gana detaliai apipasakojo tiek P.B. R., tiek R.A. K., tad teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo. Duomenų, kad P.B. R. ir R.A. K. turėtų pažinčių ar pykčių su kaltinamuoju, taip pat nėra nustatyta. Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, kad telefonu su ja bendravęs vyriškas balsas skambėjo visiškai įtikinamai, nekėlė jokių abejonių dėl žodžių turinio, kaip ir prie durų pasirodęs tariamas kriminalistas, kurio kalba dėl suklastotų kupiūrų taip pat buvo įtikinama. Akivaizdu, kad tiek kaltinamasis, tiek nenustatytas ikiteisminio tyrimo asmuo, dėka apgaulingų kalbos išvedžiojimų apie netikrus pinigus bei šių netikrų pinigų patikrinimą, įgijo momentinį nukentėjusios pasitikėjimą jais kaip policijos pareigūnai. Piktnaudžiaujant būtent šiuo itin įtikinamo ir realaus pobūdžio telefoninio pokalbio metu įgytu P.B. R. pasitikėjimu, kaltinamasis tokiu apgaulės būdu iš jos išviliojo 460 eurų, taip savo veiksmais savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgydamas svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą. Kaltinamojo nusikalstama veika yra įvykdyta tiesiogine tyčia, t.y. V. B. suvokė, kad, telefoninio pokalbio metu dėl suklastotų pinigų apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkę – P.B. R., neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą (P.B. R.) turtą 460 eurų sumoje, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės dėl V. B. pasitvirtino. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir įrodyta.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P.B. R. pareiškė 460 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 18). Civiliniame ieškinyje patirta žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš V. B. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).

Dėl procesinių išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje kaltinamajam V. B. gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Teismas įvertina V. B. turtinę padėtį, t.y. tai, jog kaltinamasis jokio turto neturi, šioje byloje jam yra priteistinas civilinis ieškinys nukentėjusiajam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl V. B. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teistas ( 2 t., b.l. 1-48), baustas administracine tvarka (2 t., b. l.7-8), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 6), psichiatrijos klinikose negydytas (2 t., b. l. 4).

Kaltinamasis V. B. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistu, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių V. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo skirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinė plokštelė, pridedama prie baudžiamosios bylos (1 t., b.l. 70), 1 SIM kortelė, pridedama prie baudžiamosios bylos (1 t., b.l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 272 str., 276 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2014-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2015-12-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-22 nuosprendžiu (14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo), ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. vasario 3 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2014-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė 2015-12-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme.

Nukentėjusios P. B. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir jos naudai iš V. B. priteisti 460 eurų (keturis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl V. B. teiktos teisinės pagalbos tarnybai iš V. B. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinę plokštelė, pridedamą prie baudžiamosios bylos ir 1 SIM kortelę, pridedamą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.