Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ atstovei Andželai Rakauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių asmenų D. G., D. G. bankroto administratoriaus prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 14 d. Plungės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą D. G. ir D. G., bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lexuna“ ir nustatė bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimis buvo patvirtinti D. G. ir D. G. kreditorių sąrašas.

Plungės rajono apylinkės teismui 2017 m. spalio 10 d. pateiktas prašymas patvirtinti D. G. ir D. G. 2017 m. spalio 5 d. kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą 2017 m. rugsėjo 15 d. mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius nurodo, kad pirmajame 2017 m. liepos 14 d. vykusiame bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo planas nebuvo patvirtintas. 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas, tačiau jame mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas. Bankroto administratorius 2017 m. spalio 5 d. sušaukė trečiąjį kreditorių susirinkimą patikslinto mokumo atkūrimo plano ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui, tačiau kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka balsavus – „Prieš“ mokumo atkūrimo planą, patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas.

Bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atstovė Andžela Rakauskaitė teismo posėdžio metu prašė patvirtinti pateiktą fizinių asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditoriai iš esmės nepritarė tik plane nurodytoms administravimo išlaidoms, dėl kitų plano dalių jokių prieštaravimų nebuvo pareikšta. Paaiškino, kad bankroto administratorius prisiimdamas administruoti bylą negali į priekį nustatyti atliekamų veiksmų skaičiaus, kiek kreditorinių reikalavimų byloje bus teikiama, kiek kreditorių susirinkimų bus šaukiama, todėl jų išlaidos administruojant pareiškėjų bankroto bylą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šiuo atveju išaugo, teko atlikti daug papildomų veiksmų, be to, į nurodytą sumą nebuvo skaičiuotas bankroto administratoriaus darbo užmokestis. Todėl šiuo atveju jie prašo patvirtinti 450 Eur administravimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Taip pat mano, kad 60 Eur atlyginimas bankroto administratoriui patvirtinus mokumo atkūrimo planą nėra per didelė, nes byloje administruojami du asmenys, ši suma yra pagrįsta byloje pateikta dabų sąmata, o administravimo įkainių sumos kreditoriams buvo žinomos ir jie prieštaravimų tam nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. įvyko trečiasis D. G. ir D. G. kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo pritarta D. G. ir D. G. 2017 m. rugsėjo 15 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Swedbank, AB nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) tvirtinimui, nurodydami, kad nepritaria pateiktam Planui dėl jame esančios bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydžio, kadangi teismas, iškeldamas bankroto bylą patvirtino 242 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo. Bankroto administratoriaus traktuotė, kad minėta suma yra tik išlaidos bankroto procedūroms atlikti, yra neteisinga. Kreditorius negalėjo numatyti, kad iš tiesų šią sumą vėliau numatoma padidinti tris kartus, todėl kreditoriai netvirtina bankroto administratoriaus 450 Eur atlyginimo iki Plano patvirtinimo. Taip pat, Plane numatytas 60 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, kreditorių vertinimu, yra nepagrįstai didelis ir neatitinka numatomų darbų masto, kadangi bankroto byla nėra sudėtinga, pareiškėjams priklauso tik likvidus turtas, kurio pardavimas nebus sudėtingas, pareiškėjai neturi debitorių, nėra sudarę sutarčių, kurias bankroto administratorius numato ginčyti, nesiverčia individualia veikla.

Pažymėtina, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1664-823/2014).

FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų).

Pareiškėjų mokumo atkūrimo plano VII dalyje nustatyta, kad iki mokumo plano atkūrimo patvirtinimo bankroto administravimo išlaidų suma, patvirtinta teismo nutartimi yra 242 Eur, o kreditoriams teikiama tvirtinti suma yra 450 Eur. Pavirtinus mokumo atkūrimo planą atlyginimas bankroto administratoriui su PVM nuo 2017 m. liepos 1 d. sudarys 60 Eur, 6 proc. nuo parduoto turto sumos, išlaidos bankroto procedūroms atlikti sudarys 5,55 Eur , iš viso 65,55Eur + iš parduoto turto.

FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pateikta atliktų darbų detalizacija patvirtina bankroto administratoriaus atliktų veiksmų apimtį bei šiems veiksmams atlikti reikalingas lėšų sąnaudas. Iš detalizacijoje nurodytų veiksmų pobūdžio taip pat matyti, kad bankroto administratorius neatliko veiksmų, kurie neatitiktų FABĮ 12 straipsnyje nustatytas bankroto administratorės pareigas nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius atliko detalizacijoje nurodytus veiksmus, pagrindė nurodytų išlaidų būtinumą bei šių išlaidų dydį. Teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai per didelės, juolab, kad tokių duomenų nepateikė ir patys kreditoriai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, administratoriui įstatymo keliamus reikalavimus, teises ir pareigas, atsakomybę bei įvertinęs plane nurodytas, planuojamas administravimo išlaidas, teismas sprendžia, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nelaikytinos didelėmis.

Kreditoriai taip pat nesutiko su Plane numatyta 60 Eur / mėn. bankroto administratoriaus atlyginimu patvirtinus mokumo atkūrimo Planą.

Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Teismas, spręsdamas dėl šio kreditoriaus argumento pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad bankroto administratoriaus atlyginimas turi būti protingo dydžio, kuris ne tik nepažeistų kreditorių interesų (jei būtų nepagrįstai didelis), bet ir nesukeltų bankroto administratoriui nuostolių (jei būtų nepagrįstai mažas), o skatintų jį imtis bankroto administravimo proceso. Teismo nuomone Plane numatytas 60 Eur / mėn. bankroto administratoriaus atlyginimus patvirtinus mokumo atkūrimo Planą nėra neproporcingai per didelės; priešingai – įvertinus banko sąskaitos tvarkymą, ataskaitų kreditoriams ir teismui teikimą, kreditorių susirinkimų šaukimą, toks atlyginimas laikomas pagrįstu ir protingo dydžio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjo elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jos gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 str. 2 d. numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 str. 2 d., kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 str. 12 d. nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Be to, lėšos, kurios bus nepanaudotos administravimo išlaidoms, bus skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad numatyta bankroto administravimo išlaidų suma yra pagrįsta ir būtina siekiant tinkamai įvykdyti bankroto procedūrą pagal FABĮ reikalavimus, t. y. atitinka bankroto administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį šioje bankroto byloje.

Tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl kitų plano dalių neatitikimo įstatymo reikalavimams nėra, bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl remdamasis aukščiau nurodytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, bankrutuojančių D. G. ir D. G. patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kadangi plano projektui nepritarė kreditorių susirinkimas, teismo nutartis yra skundžiama (FABĮ 8 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančių D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 15 d. patikslintą kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.