Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-06-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-36-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-06-28Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
II-36-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01346-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Nukentėjusysis
E. Č., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-36-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01346-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 28 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,pareiškėjo atstovui advokatui R. J.,nukentėjusiajam E. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 (ROIK: 20122205782).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 (ROIK: 20122205782) D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 ir 7 dalis galutine subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. 18:30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, P. L. ir H. Manto gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, po ko atsitrenkė į kitą transporto priemonę įvažiavusią į sankryžą degant žaliam šviesoforo ženklui. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir nulaužtas nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. S. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad:

1. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, o konkrečiai nutarime nurodant netikslias faktines aplinkybes, kas suponuoja išvadą apie netinkamą bylos nagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Sprendžiant klausimą, ar D. S. padarė administracinį nusižengimą, buvo būtina nustatyti, ar jis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, o transporto priemonę, į kurią neva atsitrenkė D. S. vairuojama transporto priemonė, vairavęs asmuo į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. D. S., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas nuo Melnragės pusės P. L. g. link Šiaurės prospekto, įvažiavo į sankryžą degant eismą leidžiančiam (žaliam) šviesoforo signalui, kuris, jam nebaigus važiuoti per sankryžą, pasikeitė į eismą draudžiantį geltonos, o vėliau ir raudonos spalvos šviesoforo signalus. Eismo įvykio metu ne D. S. transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę, o būtent kita transporto priemonė (elektromobilis Nissan Leaf) D. S. baigiant pervažiuoti sankryžą, atsitrenkė į D. S. vairuojamos transporto priemonės kairįjį šoną.

2. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į šviesoforų, leidžiančių eismą iš H. Manto g. tiesiai Liepojos g. kryptimi ir sukant į kairę pusę iš H. Manto g. į P. L. g., veikimo grafiką, o būtent, kad žalias šviesoforo signalas pirmiausia užsidega H. Manto g. trečiojoje eismo juostoje stovinčioms ir į P. L. g. sukančioms transporto priemonėms, vėliau - H. Manto g. antroje eismo juostoje stovinčioms ir į P. L. g. sukančioms arba tiesiai į Liepojos g. važiuojančioms transporto priemonėms, o tik paskui, net be geltono signalo, užsidega žalias signalas H. Manto g. pirmąja eismo juosta tiesiai į Liepojos g. važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi, jei D. S. į sankryžą būtų įvažiavęs degant draudžiamam geltonos spalvos šviesoforo signalui, jam važiuojant sankryžoje į jo vairuojamą transporto priemonę būtų atsitrenkusios H. Manto g. trečioje ar antroje eismo juostose stovėjusios transporto priemonės. H. Manto g. pirmoje eismo juostoje Liepojos g. kryptimi stovėjusi, o vėliau pajudėjusi transporto priemonė, pagal KET privalėjo leisti užbaigti D. S. manevrą ir pervažiuoti per sankryžą, juo labiau, ji turėjo pajudėti paskutinė iš visų eismo juostoje buvusių automobilių. Kadangi D. S. neatsitrenkė į trečiąja ir antrąja eismo juosta važiavusius automobilius, darytina išvada, kad pirma eismo juosta pajudėjęs „Nissan Leaf“ važiavo per eismą draudžiantį raudoną signalą (nes jam geltonos spalvos signalas net neužsidegė), nesulaukęs, kol bus įjungtas žalias signalas (KET 73.8 punktas). Net jei H. Manto g. pirmojoje eismo juostoje stovėjusios transporto priemonės vairuotojas iš vietos būtų pajudėjęs įsijungus žaliam šviesoforo signalui, jis privalėjo duoti kelią D. S. vairuojamai transporto priemonei, išvažiuojančiai iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi, tačiau to nepadarius buvo pažeistas KET 161 punktas, dėl ko dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir nulaužtas kelio ženklas, yra kaltas ne administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S., o būtent į D. S. vairuojamos transporto priemonės kairįjį šoną atsitrenkusios transporto priemonės vairuotojas. Šios aplinkybės taip pat paneigia ir D. S. kaltę dėl kito nutarime nurodyto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo.

3. D. S. duomenimis pirmojoje ir antrojoje juostoje stovėjusių pirmųjų sankryžoje elektromobilių „Nissan Leaf“ vairuotojai iki sankryžos atvažiavo gan dideliu greičiu, tikėtina, kad tarpusavyje lenktyniavo, ir todėl nesulaukę žalio šviesoforo signalo kirto sankryžą. Šių, kaip ir kitų elektromobilių, pradinis pajudėjimo greitis yra dvigubai didesnis nei kitų automobilių.

4. Priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeisti teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi surašant nutarimą neatsižvelgta į esmines įvykio aplinkybes ir padarytos nepagrįstos išvados. Nutarime D. S. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalis ir paskirta nuobauda, todėl egzistuoja pagrindas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, palikti Institucijos 2020 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 (ROIK: 20122205782) nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, fotonuotraukos ir kita) patvirtina, kad skundžiamame nutarime nurodytas nusižengimas buvo padarytas.

Pareiškėjas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. vakare kartu su drauge atvažiavo į P. L. ir Herkaus Manto gatvių sankryžą nuo melnragės pusės. Į sankryžą įvažiavo dar degant žaliam šviesoforo signalui, jam tik pradėjus mirksėti. Buvo geras oras, geros eismo sąlygos. Į sankryžą įvažiavo kartu su autobusu, kuris suko į dešinę pusę. Važiavo sankryžoje tiesiai ir sankryžos pabaigoje pamatė link jo tiesiai artėjantį „Nissan Leaf“ automobilį. Bandė greičiau pravažiuoti pavojingą ruožą, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo, pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Automobilis buvo nublokštas didele jėga, per vieną kelio juostą, užvažiavo ant skiriamosios salelės, kurioje atsitrenkė į kelio ženklą ir jį nulaužė. Įvykus eismo įvykiui, išlipo iš automobilio, norėjo paskambinti artimiesiems, pasiskolinęs telefoną iš automobilio, kuris atsitrenkė į juos, vairuotojo, paskambino tėvams, tėvai atvažiavo po 15-20 minučių. Įvykio vietoje sustojo pareigūnai, iš automobilio išlipo vyras ir moteris. Pareigūnas nuėjo ir pasisveikino (paspaudė ranką) su kitu vairuotoju, su juo pašnekėjo pirmiausia. Po to priėjo prie jų ir iškart kategoriškai pareiškė, kad D. S. yra kaltas, nes važiavo per geltoną šviesoforo signalą, bet jis nesutiko esantis kaltas ir tai nurodė paaiškinime. Jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame parašyta, kad jis įvažiavo į „Nissan Leaf“ kairįjį šoną, nors aiškiai matosi nuotraukose, kad jo automobilio dešinysis šonas yra visas apgadintas, o kito vairuotojo automobilio apgadintas visas priekis, todėl, akivaizdu, kad „Nissan Leaf“ vairuotojas trenkėsi jam į šoną, o ne jis į jo kairį šoną. Jis kaip važiavo tiesiai, taip ir liko stovėti po eismo įvykio, o jo automobilis buvo nublokštas. Kelio ženklą apgadino jis pats, užvažiavęs ant skiriamosios salelės, nes smūgis buvo stiprus, tikėtina, kad dėl į jį atsitrenkusio elektromobilio savybių ( didelės jėgos ir greičio pajudant iš vietos). Pareigūnė jam patarė ieškoti liudytojų „Facebook“ grupėse, nes būna įkelta informacija, kai Klaipėdoje vyksta įvykiai. Taip ir buvo - jo patirto eismo įvykio nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“ ir komentaruose atrado žmones, kurie teigė, kad stovėjo trečioje eismo juostoje ta pačia kryptimi, kaip ir „Nissan Leaf“ automobiliai, matė eismo įvykį bei matė, kad abu elektromobiliai išvažiavo per anksti į sankryžą, dideliu greičiu pajudėjo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, elektromobiliui keičiant eismo juostas nerodant posūkio signalo, teigė kad jie lenktyniavo. Pateikė vaizdo įrašą, nufilmuotą jo mamos jau po įvykio, kuriame matyti, kad šviesoforo, stovinčio prie pirmos juostos iš H. Manto g. pusės, geltonas signalas nedega, dega tik virš visų trijų eismo joust aukštai įrengto šviesoforo geltonas signalas, todėl mano, kad nukentėjusiuoju pripažintas “Nissan Leaf” vairuotojas galėjo jo išvis nepastebėti. Ištiktas šoko dėl šio esimo įvykio, pamanė, kad yra primiršęs Kelių eismo taisykles dėl važiavimo mirksint žaliam šviesoforo signalui, todėl iš pat pradžių galėjo pasakyti, kad yra kaltas, bet atvykus artimiesiems nusiramino ir suprato, kad jam turėjo būti leista baigti manevrą, o greičio jis neviršijo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. S. yra jauno amžiaus, pirmą kartą pakliuvo į eismo įvykį, todėl labai susijaudino ir galėjo nepagrįstai pripažinti savo kaltę pradiniu momentu. Surinkti objektyvių įrodymų ir nustatyti, kas šiuo atveju važiavo per kokį šviesoforo signalą, yra sudėtinga, nes nors sankryža yra viena judriausių Klaipėdoje, tačiau ji nėra filmuojama. Todėl reikia įvertinti visas svarbias mažas detales. Pareigūnas tvirtina D. S. padarius KET pažeidimą, kad jis yra kaltininkas, pamena, kad D. S. nurodė paskubėjęs, tačiau vien sutrikusio jauno vairuotojo pasakymas iškart po įvykio – ne įrodymas, juolab kad jis greičio neviršijo. Pareigūnas neapžiūrėjo šviesoforų ir nežinojo, kad šviesoforo, stovėjusio prie pirmos juostos iš miesto pusės H. Manto gatvėje, kurį greičiausiai stebėjo pirmają juosta važiavęs E. Č., geltonas šviesoforo signalas nedegė. Tiek šis nukentėjusysis, tiek liudytojas D. A. (antrąja eismo juosta važiavęs kito automobilio „Nissan Leaf“ vairuotojas) nurodo, kad galimai D. S. važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą, bet klausimas, ar galima jais besąlygiškai tikėti. Jie abu panašaus amžiaus, abu tos pačios tautybės, abu važinėja tos pačios markės automobiliais, kurie yra brangūs ir greiti. Tikėtina, kad E. Č. pažeidė KET, nes tai paliudijo liudytojai. Šiuo atveju svarbūs KET 162 punkte nustatyti reikalavimai. Pareigūnas subjektyviai nurodė, kad ֹ„Ford“ automobilis atsitrenkė ֹį „Nissan Leaf“, nors pagal eismo įvykio mechanizmą buvo priešingai. Jeigu abu „Nissan Leaf“ automobiliai pajudėjo, degant leidžiančiam važiuoti šviesoforo signalui, kartu turėjo pajudėti ir trečioje juostoje stovėjęs pirmasis automobilis, tačiau, kaip liudija už jo stovėjusio automobilio vairuotojas M. M., jis dar nebuvo pradėjęs važiuoti, nes tebedegė geltonas šviesoforo signalas. „Nissan Leaf“ automobiliai greitai pajudėjo, vis dar degant geltonam šviesoforo signalui ir stovint trečioje eismo juostoje esantiems automobiliams, tuo pačiu pažeisdami KET 162 punktą, ir pirmąja juosta važiavusio automobilio vairuotojas neleido per žalią šviesoforo signalą įvažiavusiam į sankryžą vairuotojui užbaigti manevro (išvažiuoti iš sankryžos), atsitrenkdamas į šoną. Šias aplinkybes įrodo objektyvūs įrodymai, „Nissan Leaf“ atsitrenkė ne į priekį, ne „Ford“ atsitrenkė į „Nissan Leaf“ šoną, o būtent „Nissan Leaf“ atsitrenkė į „Ford“ šoną. Jeigu „Nissan Leaf“ būtų pajudėjęs normaliu greičiu, būtų praleidęs „Ford“ automobilį ir tada tęsęs važiavimą, įvykis nebūtų įvykęs Nukentėjęs nenurodė į kurį šviesoforą pasižiūrėjo, prieš pradėdamas važiuoti, o tai, kad arčiausiai jam buvusio šviesoforo geltonas signalas išvis nedegė, ir galėjo būti šio įvykio priežastis.

Nukentėjusysis E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad su žmona važiavo H. Manto g. Vasaros estrados link. Sustojo ties sankryža ir tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo iš vietos ir įvyko susidūrimas, tai yra į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė „Ford“ automobilis. Smūgis buvo stiprus, jis išlipo iš automobilio išsiaiškinti, ar nenukentėjo kitame automobilyje važiavę žmonės. Priėjo prie jo vyriškis, prisistatė kaip kito „Nisan Leaf“, stovėjusio šalia jo, kitoje eismo juostoje, vairuotojas vardu Dmitrij, pasakė, kad matė, kad jis pajudėjo degant žaliam šviesoforo signalui, palaukė atvykstant policijos pareigūnų ir buvo įrašytas kaip liudytojas į policijos protokolą. Iš pradžių nematė, kad po D. S. automobiliu guli nuverstas kelio ženklas, bet po to privažiavus atsitiktinai pro šalį važiavusiems pareigūnams, jie pamatė nuverstą kelio ženklą ir numatyta tvarka užpildė protokolą. Pradėdamas važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, nematė D. S. automobilio, vaizdą užstojo antroje juostoje buvęs raudonos spalvos „Nisan Leaf“ automobilis. Jeigu būtų matęs šį automobilį artėjant link sankryžos, būtų bandęs sustabdyti. Sankryžos yra sureguliuotos taip, kad kai jam užsidega žalias šviesoforo signalas, iš P. L. g. pusės dega raudonas signalas ir tik į kairę pusę leidžianti važiuoti rodyklė. Pagal viską nusprendė, kad D. S. degė raudona šviesa, kai jis važiavo į sankryžą, iš pradžių jis ir pats pripažino savo kaltę, bet atvažiavus giminaičiams pradėjo ją neigti. Buvo apgadinta E. Č. automobilio priekinė dalis. Pareigūnų ir eismo įvykio liudytojo D. Aleksandrov jis iki tol nepažinojo. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturėjo. Liudytojo telefono numerį įsivedė įvykio vietoje. Liudytojas pajudėjo šiek tiek anksčiau nei jis ir užstojo vaizdą į kairę pusę. „Ford“ artėjančio nematė. Trečioje eismo juostoje greičiausiai buvo autobusas, sukantis į kairę. Jis pats nelenktyniavo. Į kurį šviesoforą žiūrėjo neatsimena, nes praėjo daug laiko. Šalia stovėjęs automobilis neužstojo šviesoforo.

Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sustojo ties šviesoforu, jis stovėjo antroje juostoje, šalia jo stovėjo „Nisan Leaf“, kuris nukentėjo, trečioje juostoje stovėjo autobusas, kuris važiavo link Melnragės. Užsidegė žalia šviesa, autobusas pradėjo judėti, pravažiavo 4-5 metrus, tada užsidegė žalia šviesa jiems, jis pradėjo judėti pirmas, tada atsilikdamas 1,5-2 metrus pajudėjo žmogus, kuris nukentėjo. Autobusas staiga pradėjo stabdyti, automobilis susilygino su autobusu, jis pamatė, kad didžiuliu greičiu artėja automobilis P. L. gatve nuo Melnragės. Tada jis pats pradėjo stabdyti, sukti vairą į dešinę pusę ir signalizuoti, nes greta važiavęs „Nisan Leaf“ vairuotojas visiškai negalėjo to matyti, užstojo vaizdą tiek autobusas trečioje juostoje, tiek jo automobilis. Jis spėjo sustoti, o „Nisan Leaf“ vairuotojas nuvažiavo tiesiai ir į jo kairę pusę atsitrenkė kitas automobilis, o po to automobilis atšoko ir atsitrenkė į kelio ženklą. Jo paties greitis galėjo būti apie 17 km/val., ne greičiau. Jis pats važiavo maždaug nuo „Akropolio“, o kitas „Nisan Leaf“ nuo Tilto g. prisijungė ir nuo tos gatvės važiavo paraleliai, vienas už kito, matė, kad vairuotojas važiuoja tvarkingai. Nebuvo jokio lenktyniavimo. Prieš eismo įvykį juosta iš Melnragės buvo tuščia, „Ford“ automobilis buvo vienintelis iš tos pusės, kuris atlėkė, visi kiti buvo pravažiavę. Kai buvo žalia šviesa nuo Melnragės pusės, jie buvo nutolę nuo šviesoforo apie 200 metrų, todėl negali pasakyti ar tuo metu važiavo daug automobilių; kai užsidegė raudona šviesa, jie privažiavo prie sankryžos, jie tuo metu baigė važiuoti. Buvo nemažai judėjimo, bet jie visi pravažiavo. „Ford“ nevažiavo, kai degė žalia šviesa. Kai privažiavo ir degė raudona, tuo metu nebuvo daug automobilių pravažiuojančių nuo Melnragės pusės. Į šviesoforą stovintį prie „Statoil“ nežiūrėjo, nes į jį nebuvo patogu žiūrėti; žiūrėjo į esantį viršuje, viršutinio šviesoforo geltonas signalas tikrai degė. Policijos pareigūnai iškart jį apklausė įvykio vietoje. Kito „Nisan Leaf“ vairuotojas judėjo standartiniu greičiu, 17-25 km/val. „Ford“ vairuotojas nebandė stabdyti, padidino greitį, turbūt manydamas, kad pralėks.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. S. draugė, kartu važiavo 2020 m. rugsėjo 6 d. prie jūros, o vakare grįžo link miesto. Privažiavo prie sankryžos nuo jūros pusės, važiavo antra (vidurine) eismo juosta. Privažiavus prie šviesoforo, matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, į dešinę, link senamiesčio, judėjo autobusas. Tebedegė žalias šviesoforo signalas, kuris pradėjo mirksėti, kai D. S. pradėjo važiuoti per sankryžą. Sankryžos gale ji pastebėjo vykstant judėjimą ir į D. S. vairuoto automobilio dešinįjį šoną trenkėsi elektromobilis „Nisan Leaf“. Nuo smūgio jų automobilis buvo nublokštas, užšoko ant salelės, nutrenkė joje stovėjusį kelio ženklą. Tuo metu atvažiavo pareigūnai, turbūt važiavę pro šalį. Pareigūnas tiesiai nuėjo prie „Nisan Leaf“ vairuotojo ir su juo pasisveikino (paspaudė ranką), o prie jų atėjo pareigūnė, paklausė ar reikalinga pagalba. Pareigūnas pakalbėjęs su kitu vairuotoju priėjo prie jų ir iškart pradėjo kaltinti D. S., kad sukėlė eismo įvykį, nes važiavo per draudžiantį šviesoforo signalą. Policininkė patarė ieškoti liudytojų „Facebook“ grupėse, kaip ji ir padarė, ir vienas žmogus parašė, kad važiavo ir viską matė, to žmogaus nei ji, nei D. S. anksčiau nepažinojo. D. S. domėjosi ar toje sankryžoje yra kamerų, gavo atsakymą, kad sankryža nefilmuojama.

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. pamatė įvykus eismo įvykį, kur buvo du susidūrę automobiliai. Vienas jaunuolis važiavo nuo Melnragės į miesto pusę ir pagal susidūrimą bei išdėstymą įvykio vietoje buvo aišku, kad jis buvo eismo įvykio kaltininkas (susidūrimas įvyko arčiau H. Manto ir Šiaurės prospekto degalinės, tai yra toliau už sankryžos centro; matėsi, kad turėjo būti viršytas leistinas greitis, nes pats automobilis užšoko ant kelkraščio, į žolyną; pagal smūgį, trajektoriją, liudytojų paaiškinimus matėsi, kad buvo paskubėta, įvažiuota pro draudžiantį signalą, pravažiuota sankryža), visa tai nurodyta jo surašytame tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje jaunuolis, kuris važiavo nuo Melnragės, iškart pasakė, kad paskubėjo ar pasielgė žioplai. Buvo aišku, kad tas jaunuolis įvažiavo į sankryžą, bandė ją pralėkti, bet nespėjo, nes pasikeitė šviesoforo signalas, o kitas žmogus išvažiavo link Liepojos plento ir įvyko susidūrimas. Paties susidūrimo momento nematė. Kitas žmogus, buvęs automobilyje sakė, kad pasisekė, kad pavėlavo išvažiuoti į sankryžą, kai degė žalia šviesa, nes būtų atsitrenkę ir į jį. Kai atvažiavo po 20 minučių vairuotojo D. S. giminaičiai (mama ir dėdė), vairuotojas pradėjo kelti kitas įvykio versijas. M. Ž. patvirtino, kad nepažįsta nei vieno vairuotojo, paprastai pasisveikina su visais asmenimis, abejoja, ar sveikinosi paspaudžiant ranką. Vairuotojo paaiškinimas turėjo būti surašytas praėjus kiek laiko po eismo įvykio, nes pirmiausia turi pašalinti kliūtis eismui. Kiek pamena, nebuvo užfiksuota tokia aplinkybė, kad buvo perdegęs vienas šviesoforo signalas, nors buvo apeita įvykio vieta, braižoma schema.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. matė eismo įvykį Klaipėdoje H. Manto ir P. L. gatvių sankryžoje. Tuo metu norėjo įsukti į P. L. gatvę iš H. Manto g., stovėjo trečioje eismo juostoje. Prieš privažiuojant prie sankryžos, pastebėjo du „Nissan Leaf“ automobilius, kurie greitai važiavo pro jį, tikrai didesniu nei 50 km/val. greičiu, ir sustojo prie sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Kai jis pats privažiavo prie sankryžos, „Nissan Leaf“ automobiliai stovėjo pirmoje ir antroje juostoje. Priešais jį patį stovėjo dar vienas lengvasis automobilis, markės nepamena; tai negalėjo būti autobusas, nes tokiu atveju, nebūtų galėjęs matyti „Nissan Leaf“ automobilių. Vos užsidegus geltonam šviesoforo signalui abu „Nissan Leaf“ automobiliai iškart spaudė akseleratorių ir greitai pajudėjo iš vietos. Virš sankryžos degęs geltonas šviesoforo signalas degė gan ilgai, žalias šviesoforo signalas tuo metu tikrai nedegė, todėl priekyje jo buvęs lengvasis automobilis dar nebuvo pajudėjęs, jis pats dar net nebuvo nukėlęs kojos nuo stabdžių pedalo, o „Nissan Leaf“ automobiliai jau buvo sankryžoje. Privažiavus automobiliui nuo Melnragės pusės, „Nissan Leaf“ automobilis, buvęs antroje juostoje, buvo dar neprivažiavęs pusės sankryžos, nes turbūt jį pamatė, o pirmoje juostoje buvęs Nissan Leaf“ automobilis, turbūt nespėjo jo pamatyti ir neleido „Ford“ automobiliui užbaigia manevro. M. M. akcentavo, kad tą sankryžą dažnai pravažiuoja. Mano, kad tuo metu važiuojant nuo Melnragės pusės turėjo mirksėti šviesoforo signalas baigti manevrą, o iš H. Manto link P. L. gatvės geltonas šviesoforo signalas dega ilgiau. Įvykio vietoje nebuvo sustojęs, iškart išvyko, vaizdo registratoriaus automobilyje neturėjo. Važiavo kartu su drauge. Jis pats važiuodamas neskubėjo, važiavo daugiausiai 50 km/val. greičiu, todėl mano, kad „Nissan Leaf“ automobiliai pro jį pravažiuodami viršijo greitį. Galimai lenktyniavo, nes matė manevruojant. Įsiminė, kad tai „Nissan Leaf“ ir dėl to, kad draugė stovint prie sankryžos pasakė, kad yra gražių „Nissan Leaf“; draugės paklausus ar matė per kokį šviesoforo signalą važiavo „Nissan Leaf“, sakė, kad per geltoną. Kai „Facebook“ grupėje buvo įkelta eismo įvykio nuotrauka, jis iškart parašė, kad matė eismo įvykį. D. S. nepažįsta, nėra draugai. Kelintą valandą įvyko eismo įvykis nepamena.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. matė eismo įvykį Klaipėdoje H. Manto ir P. L. gatvių sankryžoje. Liudytoja G. B. parodė panašiai kaip ir liudytojas M. M.. Papildomai parodė, kad pradėjus važiuoti „Nissan Leaf“ nebuvo padangų prasisukimo garso. Nuo jūros pusės važiavęs automobilis važiavo negreitai, apie 50–60 km/val. greičiu. Įvykio vietoje nesustojo ir išvažiavo iš sankryžos, nes nenorėjo trukdyti eismo, manė, kad kas nors pasirūpins vairuotojais ir be jų. Eismo įvykis įvyko po pietų ar vakarėjant, tiksliau neatsimena. Jai kažkodėl įsiminė, kad „Nissan Leaf“ spalva buvo tamsi, pilka ar juoda.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, ir nukentėjusio juridinio asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jie buvo informuoti tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga: 2020 m. spalio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 (ROIK: 20122205782) (b. l. 6-7), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13–14), UAB „Eismija“ raštas (b. l. 21), UAB „Gatvių apšvietimas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ ir šviesoforų sureguliavimo schema su fazėmis ir laikais (b. l. 39), kompaktinis diskas su fotonuotraukomis ir video medžiaga (b. l. 102), eismo įvykio schemos, duomenys apie eismo įvykį, M. Ž. tarnybinis pranešimas, D. S. paaiškinimas, E. Č. paaiškinimas, M. M. paaiškinimas, G. B. paaiškinimas, G. B. paaiškinimas,UAB „Circle K Lietuva“ raštas, D. S. prašymai, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per pastaruosius 5 metus, kompaktinis diskas su fotonuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis, neišnaudojus galimybės patvirtinti jų pagrįstumą pakankamais ir kuo objektyvesniais įrodymais.

Iš byloje surinktos rašytinės ir vaizdinės medžiagos bei liudytojų parodymų viseto negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. S. 2020 m. rugsėjo 6 d. 18:30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, P. L. ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Ford Fusion“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir dėl to atsitrenkė į kitą transporto priemonę „Nissan Leaf“, valstybinio numerio ženklas EVA4342, įvažiavusią į sankryžą degant žaliam šviesoforo ženklui. Nagrinėjamoje byloje apklausti atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. ir liudytojai G. B., M. M. ir G. B. nurodė kardinaliai skirtingas aplinkybes nei nukentėjusysis E. Č. ir liudytojas D. A.. Net darant prielaidą, kad D. S. galėjo duoti neteisingus parodymus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o kartu važiavusi jo draugė G. B. palaikė jo versiją, byloje nėra objektyvių duomenų, kad teismas turėtų laikyti nepatikimais liudytojų M. M. ir G. B. parodymus, kurie yra išsamūs, detalūs, patvirtinantys vienas kitą ir D. S. bei G. B. parodymus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 161 punkte nurodyta, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), o 162 punkte – kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Esant tokiam reguliavimui, šį eismo įvykį užfiksavęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas turėjo išsiaiškinti ir šias aplinkybes, o ne tiesiog preziumuoti jauno vairuotojo, išsigandusio dėl eismo įvykio ir linkusio pirmiausia dėl to kaltinti save, kaltę; kaip matyti iš liudytojo M. Ž. parodymų, jis ir pats galimai klaidingai interpretavo Taisyklių reikalavimus, taikytinus šioje situacijoje, ir visiškai nesiaiškino, kaip juos interpretavo eismo įvykio dalyviai. Dėl šių priežasčių, nors ir nenustatyta, jog policijos pareigūnas M. Ž. būtų šališkas ar suinteresuotas D. S. nubaudimu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnas galėjo klaidingai įvertinti situaciją ir apie tai duoti subjektyvius parodymus.

Įvykio vietoje ir iškart po įvykio nesurinkus, todėl byloje nesant objektyviai D. S. kaltę patvirtinančių duomenų, nėra galimybės pašalinti abejonių dėl jo nurodytos versijos, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint leidžiančiam važiuoti žaliam šviesoforo signalui ir, kad jam užbaigiant manevrą į jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Fusion“ atsitrenkė transporto priemonė „Nissan Leaf“. Šis neaiškumas nebuvo pašalintas ir priimant nutarimą, todėl, ištyrus visą abiejų pusių į bylą pateiktų ir savo jėgomis surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, negalima konstatuoti, jog D. S. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtys, todėl jo skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 (ROIK: 20122205782), kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 ir 7 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė