Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-273-255/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-17
Bylos Nr.
AN2-273-255/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01346-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Regina Bertašienė (pirm.)
Nukentėjusysis
E. Č., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Remigijus Jakštas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-273-255/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01346-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo E. Č. (E. Č.) atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11613-2020 D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 ir 7 dalis galutine subendrinta 90 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 6 d. 18.30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Prano Lideikio ir H. Manto gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, po ko atsitrenkė į kitą transporto priemonę įvažiavusią į sankryžą degant žaliam šviesoforo ženklui. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir nulaužtas nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovas advokatas Remigijus Jakštas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. birželio 28 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovo advokato R. Jakšto skundą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną D. S. nutraukė. Teismas nutarime nurodė, jog iš byloje surinktos rašytinės ir vaizdinės medžiagos bei liudytojų parodymų viseto negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. S. 2020 m. rugsėjo 6 d.,18.30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Prano Lideikio ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir dėl to atsitrenkė į kitą transporto priemonę „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavusią į sankryžą degant žaliam šviesoforo ženklui. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 161 punkte nurodyta, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), o 162 punkte – kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Teismo vertinimu, esant tokiam reguliavimui, šį eismo įvykį užfiksavęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas turėjo išsiaiškinti ir šias aplinkybes, o ne tiesiog preziumuoti jauno vairuotojo, išsigandusio dėl eismo įvykio ir linkusio pirmiausia dėl to kaltinti save, kaltę. Teismo nuomone, iš liudytojo policijos pareigūno M. Ž. parodymų matyti, jog jis ir pats galimai klaidingai interpretavo Taisyklių reikalavimus, taikytinus šioje situacijoje, ir visiškai nesiaiškino, kaip juos interpretavo eismo įvykio dalyviai. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, nors ir nenustatyta, jog policijos pareigūnas būtų šališkas ar suinteresuotas D. S. nubaudimu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnas galėjo klaidingai įvertinti situaciją ir apie tai duoti subjektyvius parodymus. Teismas nutarime nurodė, jog įvykio vietoje ir iškart po įvykio nesurinkus, todėl byloje nesant objektyviai D. S. kaltę patvirtinančių duomenų, nėra galimybės pašalinti abejonių dėl jo nurodytos versijos, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint leidžiančiam važiuoti žaliam šviesoforo signalui ir, kad jam užbaigiant manevrą į jo vairuojamą transporto priemonę „Ford Fusion“ atsitrenkė transporto priemonė „Nissan Leaf“. Teismo vertinimu, šis neaiškumas nebuvo pašalintas ir priimant nutarimą, todėl, ištyrus visą abiejų pusių į bylą pateiktų ir savo jėgomis surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, negalima konstatuoti, jog D. S. veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtys.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo E. Č. atstovas advokatas M. Kepenis prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 6 d. nutarimą, kuriuo D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalyse.

3.1. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakyta pozicija analogiškais atvejais yra tokia, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems, todėl vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų ir pan.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog nematė, koks šviesoforo signalas degė D. S., kai jis įvažiavo į sankryžą. Pažymi, jog pats D. S. nurodė, kad įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui kartu su autobusu, kuris suko į dešinę, tačiau šie jo parodymai prieštarauja objektyviems byloje pateiktiems įrodymams – šviesoforų sureguliavimo schemai. Nukentėjusiojo atstovo tvirtinimu, iš šios schemos neabejotinai matoma, kad D. S., vairuodamas transporto priemonę ,,Ford Fusion“, važiuodamas Lideikio gatve nuo Melnragės pusės niekaip negalėjo įvažiuoti į sankryžą su H. Manto gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir susidurti su nukentėjusiojo automobiliu, kadangi jam artėjant prie minėtos sankryžos 20 sekundžių degė draudžiantis tiesiai važiuoti raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu 20 sekundžių buvo užsidegęs papildomos sekcijos žalias šviesoforo signalas, leidžiantis tik sukti į dešinę, ką galėjo padaryti jo paminėtas autobusas, o H. Manto gatve nuo miesto centro važiuojančioms transporto priemonėms (iš šios pusės važiavo nukentėjusysis) užsidegė žalias šviesoforo signalas, ir jam pajudėjus dar 20 sekundžių degė draudžiantis raudonas šviesoforo signalas D. S.. Todėl nukentėjusiojo atstovo nuomone, akivaizdu, jog D. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kuris pasikeitė tik po 20 sekundžių. Nurodo, jog tai akivaizdžiai matoma pridėtame prie apeliacinio skundo kompaktiniame diske užfiksuotos vaizdo medžiagos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo E. Č. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą nepakeistą.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo E. Č. atstovo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą D. S. atstovas advokatas R. Jakštas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, mano, kad jie nepagrįsti, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto E. Č. D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovas tvirtina, kad D. S. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pagrindžia objektyvūs byloje esantys įrodymai – šviesoforų sureguliavimo schema ir jų pateikti vaizdo įrašai, iš kurių, jų tvirtinimų, matyti, kad D. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog šviesoforų sureguliavimo schema kaip ir kiti byloje esantys įrodymai buvo įvertinti ir išanalizuoti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog iš šviesoforų sureguliavimo schemos matyti, kad šviesoforų fazių eiliškumas eismo įvykio metu buvo mišrus, t. y. 1 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš H. Manto g. bei užsidega papildoma sekcija sukant į dešinę iš P. Lideikio g., 2 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš Liepojos g., 3 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš Šiaurės per., 4 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš P. Lideikio gatvės (b. l. 39). Iš šios šviesoforų sureguliavimo schemos matyti, jog po žalio šviesoforo signalo sukti į visas sankryžos puses važiuojantiems iš Lideikio gatvės, užsidegdavo žalias šviesoforo signalas sukti į visas sankryžos puses važiuojantiems iš Manto gatvės. Pažymėtina, jog nuo 2020-12-16 minimoje sankryžoje buvo pakeistas šviesoforų fazių eiliškumas iš mišraus (buvusio aptariamo eismo įvykio metu) į žalio signalo fazes pagal laikrodžio rodyklę (1 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš H. Manto g. bei užsidega papildoma sekcija sukant į dešinę iš P. Lideikio g., 2 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš P. Lideikio g. bei užsidega papildoma sekcija sukant į dešinę iš Liepojos g., 3 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš Liepojos g., 4 fazė – eismas leidžiamas važiuojant iš Šiaurės prospekto). Iš šio pakeisto šviesoforų fazių eiliškumo matyti, jog priešingai nei iki 2020-12-16 buvo sureguliuotas šviesoforas, dabar iš pradžių leidžiama važiuoti iš Manto gatvės visomis kryptimis, o tik po to iš Lideikio gatvės visomis kryptimis. Pažymėtina, jog iš apelianto pateikto vaizdo įrašo matyti, jog jame užfiksuotos sankryžos šviesoforo fazės eina pagal laikrodžio rodyklės schemą, pakeistą nuo 2020-12-16, t. y. pirmiausia užsidega žalias šviesoforo signalas leidžiantis eismą iš H. Manto g., po to užsidega žalias šviesoforo signalas leidžiantis eismą iš P. Lideikio gatvės, t. y. priešingai negu galiojo šviesoforų fazių eiliškumas (grafikas) eismo įvykio metu. Todėl apelianto ir jo atstovo prie apeliacinio skundo pateikti vaizdo įrašai, daryti po sankryžos šviesoforo fazių eiliškumo pakeitimo, niekaip nepagrindžia, kad D. S. eismo įvykio metu į sankryžą iš P. Lideikio g. įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pats D. S. nurodė, jog įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui kartu su autobusu, kuris suko į dešinę, tačiau, apelianto manymu, šie jo parodymai prieštarauja objektyviems byloje pateiktiems įrodymams – minėtai šviesoforų sureguliavimo schemai. Tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi schemoje esanti 4 fazė ir joje nurodytos eismo kryptys, galiojusios eismo įvykio metu, yra pavaizduotos be rodyklės sukti į dešinę degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau pažymėtina, jog sukimas į dešinę sankryžoje visada yra leidžiamas degant žaliam šviesoforo signalui, išskyrus išimtis (degant šviesoforui su jame esančiomis rodyklėmis, nurodančiomis eismo kryptį ir draudžiančiam sukti į dešinę). Šiuo konkrečiu atveju, važiuojant iš P. Lideikio g. eismą reguliavo du šviesoforai, vienas kairėje užsidegantis žalias šviesoforo signalas su žaliomis rodyklėmis į kairę ir tiesiai juodame fone bei kitas dešinėje, visiškai pilnai žalias šviesoforo apskritimas be rodyklių, prie kurio primontuota sekcija į dešinę pusę. Tiek pirmas šviesoforas kairėje su rodyklėmis, tiek antrasis šviesoforas dešinėje be rodyklių užsidega vienu metu, todėl užsidegus abiem žaliems šviesoforo signalams iš P. Lideikio g. pusės, eismas leidžiamas į kairę (į Liepojos g.), tiesiai (į Šiaurės pr.), į dešinę (į H. Manto g.). Tuo tarpu sekcija į dešinę užsidega tuomet, kai eismas leidžiamas iš H. Manto gatvės. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, D. S. įvažiavus mirksint žaliam šviesoforo signalui į sankryžą, kartu įvažiuoti ir sukti į dešinę iš P. Lideikio g. į H. Manto g. galėjo ir autobusas.

10. Kelių eismo taisyklių 161 punktas numato, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), o 162 punktas numato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Apygardos teismo vertinimu, esant tokiam reguliavimui, būtent apeliantas E. Č. privalėjo duoti kelią D. S. vairuojamai transporto priemonei, išvažiuojant iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi.

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo liudytojų parodymus byloje, todėl Apygardos teismas iš naujo jų nenagrinėja, pritardamas Apylinkės teismo pozicijai, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai D. S. kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje surinktos rašytinės ir vaizdinės medžiagos bei liudytojų parodymų viseto negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. S. 2020 m. rugsėjo 6 d. 18.30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, P. Lideikio ir H. Manto gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Ford Fusion“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir dėl to atsitrenkė į kitą transporto priemonę „Nissan Leaf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įvažiavusią į sankryžą degant žaliam šviesoforo ženklui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. S. atstovas advokatas R. Jakštas prašo priteisti iš apelianto E. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

13. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidas. BPK 104 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš byloje pateikto dokumento – sąskaitos už teisinę pagalbą matyti, jog D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur. Šias išlaidas D. S. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš apeliacinį skundą padavusio E. Č.. Tačiau teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad D. S. ir jo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 100 Eur.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ANK 666 straipsniu, teismas

nutaria:

nukentėjusiojo E. Č. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Č. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų D. S..

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė