Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2019-12-07 apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę lengvąjį automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį P. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam P. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl įspaustinio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo, neįvertino oro sąlygų, buvo blogas matomumas ir nepraleido per pėsčiųjų perėją einančio žmogaus, to pasekoje įvyko eismo įvykis. Viskas vyko 2019-12-07 apie 19 val. Gatvės, kurioje partrenkė žmogų, nežino, bet žino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) apskrityje. Neatsimena gyvenvietės pavadinimo, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytų aplinkybių, vietos ir laiko neginčija. Važiavo su žmona ir dviem mažamečiais vaikais. Vairavo darbo automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinime nurodytų aplinkybių neneigia. Neturi nuomonės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žino, kad nukentėjusiajam padaryti sunkūs sužalojimai. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja K. K. parodė, kad yra P. K. mama. Sūnus gyvena jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme esančiame ūkiniame pastate. Sūnus gyveno savo asmeninį gyvenimą, jos namuose apsilankydavo ne kiekvieną dieną. 2019-12-07 apie 10-11 val., būdama namuose pro langą matė, kaip P. iš namų kiemo kažkur išėjo. Su juo nekalbėjo, matė jį praeinantį. Nežino, ar jis buvo blaivus ar ne. Jis piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, turėdavo draugų, su kuriais vartodavo alkoholį. Jis grįždavo pas save į namus kada panorėjęs. 2019-12-08 ryte ji išvyko pas giminaičius į (duomenys neskelbtini), o vakare grįžo namo. Tik įėjus į namus, išgirdo telefono skambutį. Jai paskambino draugė, pasakė, kad jos sūnus, grįžęs namo jai pasakė, kad P. (duomenys neskelbtini) partrenkė kažkoks automobilis. Tuomet paskambino savo sūnui B. K., paprašė, kad sužinotų, kokia P. sveikatos būklė, kas jam atsitiko, kur yra. Pastarasis jai pasakė, kad P. iš po atliktos operacijos guli (duomenys neskelbtini). 2019-12-09 ryte nuėjo į ligoninę, tačiau jai pasakė ateiti kitą dieną, kai bus paguldytas į kitą skyrių. Vėliau, kuri diena buvo nepamina, sužinojus, kad brolis perkeltas į kitą skyrių, nuėjo jo aplankyti. Jo sveikatos būklė buvo sunki, jis labai silpnai jautėsi, nekalbėjo, ligoninėje lankydavo kiekvieną dieną. Laikui bėgant jo sveikata šiek tiek pagerėjo, jos jį pasisodindavo, su vežimėliu išvesdavo pasivaikščioti po koridorių. Sūnaus klausė, kaip įvyko eismo įvykis, jis atsakydavo, kad „ėjau per perėją“, tačiau smulkiau nieko nepasakojo, nesakė, kuria kryptimi ėjo, kaip jį nutrenkė važiuojantis automobilis. Kokia bus tolimesnė P. gydymosi eiga, nežino. Iki eismo įvykio P. buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis (1 t., b. l. 121-124).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2019-12-07 apie 19 val. ją sutuoktinis G. L. automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) dviese atvyko iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo ties restoranu „(duomenys neskelbtini)“. Ji išlipo iš automobilio, nuėjo prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“, o jos vyras tuo metu apsisuko, ketino važiuoti link (duomenys neskelbtini), ir ji jo nebestebėjo. Netrukus išgirdo stiprų trenksmą. Iš pradžių pasirodė, kad susidūrė du automobiliai. Išgirdusi garsą, atsisuko į sankryžos pusę. Pamatė G. automobilį, kuris buvo įsukęs į sankryžą, buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę, ir stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Taip pat pamatė už pėsčiųjų perėjos, link (duomenys neskelbtini) pusės, sustojusį lengvąjį automobilį „VW Caddy“, iš kurio išlipo vyriškis. Jis pasiėmęs telefoną kažkam skambino. Už kelių metrų nuo automobilio „VW Caddy“, važiuojamoje kelio dalyje pamatė gulintį vyriškį. Jis vilkėjo tamsius rūbus be jokių šviesą atspindinčių elementų. Pamačiusi tokį vaizdą, nieko nelaukusi, iš savo telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Iš po skambučio priėjo prie G., kalbėjosi kas įvyko. Suprato, kad nukentėjusysis vyriškis buvo partrenktas automobilio „VW Caddy“ pėsčiųjų perėjoje. Šalia perėjos buvo įrengti atitvarai. G. kalbėjosi su „VW Caddy“ vairuotoju, šis jam pasakojo, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) su šeima, minėjo, kad nukentėjusiojo nepastebėjo, nes jei būtų spėjęs pamatyti, būtų iš karto stabdęs automobilį. Jo automobilio priekinis stiklas buvo sudužęs. Maždaug už 10 minučių iš po pranešimo atvyko policija, po to - greitoji. Vėliau jai G. pasakojo, kad priėjęs prie nukentėjusiojo matė, kaip jis savo vienoje rankoje laikė suspaustą 20 eurų kupiūrą. Pinigus G. paėmė iš jo rankos, įdėjo jam į kišenę. Matomumas minėtos dienos vakarą buvo labai prastas: buvo visiškai sutemę, lijo lietus, kelio danga buvo šlapia, lauke galėjo būti apie 3 laipsniai šilumos (1 t., b. l. 127-130).

Liudytoja S. A. (D.) parodė, kad 2019-12-07 dieną apie 18.30 val. kartu su A. D. ir vaikais – dukra E. A., sūnumi A. D. išvyko iš (duomenys neskelbtini). A. vairavo jo darbovietei priklausantį automobilį „VW Caddy“, valstybinių numerių nepamena. Jis buvo blaivus. Iš po (duomenys neskelbtini) jie ketino važiuoti namo, į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės jai nėra žinomos, pro (duomenys neskelbtini) ji važiavo pirmą kartą. Pamena, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, A. sulėtino greitį. Kokiu tiksliai greičiu jis važiavo, nestebėjo. Sėdėjo priekyje, šalia jo, o vaikai - gale. Jie visi segėjo saugos diržus. Vaikai sėdėjo specialiose kėdutėse. Lauke buvo visiškai tamsu, lijo, buvo keli laipsniai šilumos, pūtė žvarbus vėjas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), žvalgėsi aplinkui. A., vairuodamas automobilį, telefonu nekalbėjo. Pamena, kad jai iš tolo matėsi gana aukštas pastatas, kaip suprato, viešbutis, jo pavadinimo nepamena, ir priartėjus prie jo, vaikai ją užkalbino, todėl ji atsisuko į juos, nežiūrėjo į priekį. Tuo momentu, kai pakalbėjusi su vaikais sukosi į priekį, pamatė pro priekinį stiklą žmogaus siluetą, kaip šešėlį, ir iš karto įvyko susidūrimas su juo. Staiga išdužo priekinis automobilio stiklas, ir kur atsidūrė nukentėjusysis, ji nematė. Iš po susidūrimo A. iš karto sustojo, pasiėmė telefoną, išlipo iš automobilio ir paskambino numeriu 112. Įprastai jos sugyventinis vairuoja labai atsakingai, atsargiai, greičio neviršija, vairuodamas telefonu nekalba. Gulintis ant žemės partrenktas vyriškis vilkėjo tamsius rūbus (1 t., b. l. 133-136).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra ir eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 16-24, 33).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Ant dešinės pusės variklio dangčio matomas įlenkimus. Taip pat matomas sudužęs priekinis automobilio stiklas. Stiklas yra suskilęs dešinėje pusėje. Apžiūrint automobilį matomas sudužęs dešinės pusės veidrodėlis. Ant transporto priemonės kėbulo matomi įvairūs įbrėžimai ir įlenkimai. Fotografuota (1 t., b. l. 34-40).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-12-07 19.21 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) perėjoje partrenktas vyras apie 50-60 m. amžiaus, kurį partrenkė lengvasis automobilis. 20.11 val. atvykus į eismo įvykio vietą, ties (duomenys neskelbtini) pasitiko į įvykį jau sureagavęs ekipažas, kuris eismo įvykio vietoje nustatė eismo įvykio dalyvių, įvykį mačiusių liudininkų asmenybes, taip pat nustatė, jog automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. yra blaivus. Iki atvykus skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė į gydymo klinikas tolimesnei apžiūrai pėsčiąjį P. K., kurio apklausti nepavyko dėl sunkios būklės. Automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., kuris buvo blaivus, eismo įvykio metu nenukentėjo. Paaiškino, kad 2019-12-07, apie 19 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) prie esančios perėjos kliudė ėjusį pėsčiąjį P. K., kokia kryptimi ėjo pėsčiasis automobilio vairuotojas, pasakyti negali, ar ėjo per pėsčiųjų perėją taip pat nematė, nes pastebėjo jį (apsirengusį tamsiais drabužiais ir nedėvintį atšvaitų) tik susidūrimo metu. Kartu su A. D. važiavo du mažamečiai vaikai bei draugė S. A., kuri taip pat iki pat susidūrimo nepastebėjo pėsčiojo. Įvykį matė pravažiuojantis automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. L., kuris įvykio aplinkybes papasakos susisiekus policijai. Iš Šiaulių priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad į Šiaulių Respublikinę ligoninę GMP pristatė iš eismo įvykio neblaivų (neįpučia, paimtas kraujas) P. K., kuriam diagnozuota politrauma, paguldytas į chirurginės reanimacijos skyrių, nukentėjo eismo įvykio metu. Eismo įvykio vieta, automobilis nufotografuoti, subraižytas eismo įvykio planas, priimtas paaiškinimas iš automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, surašytas transporto priemonės apžiūros protokolas, siuntimas P. K. atlikti medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 44).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš Šiaulių apskrities VPK gautas pranešimas, kad, kad (duomenys neskelbtini) partrenktas vyras, partrenkė lengvasis automobilis. Pranešė liudininkė. Apie 19.15 val. atvykus nurodytu adresu pastebėtas automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. D. (blaivus), taip pat automobilyje sėdėjo S. A., ir gulintis asmuo P. K., kuris gulėjo ant važiuojamosios dalies. Eismo įvykį matė iš paskos važiuojančio automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. L. (1 t., b. l. 45).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad P. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 65).

Specialisto išvadoje Nr. užfiksuota, kad P. K. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, galvoje, dešinio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio skruostinio lanko ir nosikaulių lūžiais, dešinio momenkaulio - pleištakaulio pooperacinio lopo impresija, galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių; odos nubrozdinimai galūnėse; žaizda dešinėje ausyje. P. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus žaizdą dešinėje ausyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. Remiantis turimais duomenimis tiksliai pasisakyti apie P. K. nustatytos žaizdos dešinėje ausyje padarymo mechanizmą nėra galimybės. P. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini). 2019-12-07, galimai nurodytu laiku. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis nėra atmetama. P. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje dėl įspaustinio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77-78).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. D., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 161), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (1 t., b. l. 163-164), dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus A. D. padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei, šiuo atveju draudimo bendrovė sutinka iš dalies atlyginti neturtinę žalą. Byloje yra laiduotojos S. D. prašymas perduoti kaltinamąjį A. D. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja S. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. S. D. A. D. pažįsta daugiau nei 8 metus. Jie šių metų birželio mėnesį susituokė, augina kartu šešerių metų sūnų, kartu gyvena apie 7 metus. Iš pirmos santuokos ji turi dukrą. Supranta, ką reiškia laidavimas. Neturi teisės vairuoti, tačiau pagrindines kelių eismo taisykles žino. Jos ir vyro santykiai yra artimi. Turi galimybę vyrui daryti teigiamą įtaką. S. D. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi santuokiniai ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam A. D.. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. D. yra dirbantis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės advokatės L. M. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-57). Nukentėjusiojo atstovė advokatė L. M. patikslintame civiliniame ieškinyje ir teisme neturtinę žalą motyvavo tuo, kad nukentėjusiojo P. K. dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra labai sunkūs: jis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, šiuo metu jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti, gydytojai neteikia vilčių apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. Nukentėjusiojo P. K. gyvenimas, lyginant su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės, jam sunku gyventi visavertį socialinį gyvenimą, nors prieš įvykį jis buvo socialiai aktyvus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis P. K. kentė stiprius fizinius skausmus, patyrė išgąstį, dvasinį sukrėtimą, prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės. Atstovės teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmuo sunkiai sužalojimas, kilo nepataisomi liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam P. K. padaryta nurodyto dydžio neturtinė žala.

Byloje gautas civilinio atsakovo (2 t., b. l. 59-60) rašytinis paaiškinimas, kuriuose prašoma nukentėjusiojo atstovės patikslintą civilinį ieškinį AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tenkinti iš dalies. Civilinis atsakovas nurodo, kad papildomai perskaičiavo išmoką, tačiau jos neišmokėjo, nes nukentėjusysis (nei pats, nei per atstovą) nepateikė savo asmens kodo ir savo sąskaitos rekvizitų. Nurodo, kad P. K. apskaičiuota 6660 eurų dydžio išmoka. Apskaičiuota draudimo išmoka atitinka įvykio aplinkybes (nukentėjusysis pėstysis buvo neblaivus) bei pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), taip pat atitinka „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 ir teismų praktiką, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Prie paaiškinimo pridėta AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo-eksperto išvada dėl perskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į konstatuotą diagnozę, sveikatos sutrikdymo laipsnį, ilgą gydymą, patirta neturtinė žala iš viso sudaro 6660 eurų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-41-303/2020 yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5000 iki 28962 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė patirtą neturtinę žalą įvertino 25000 eurų suma.

Byloje pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota, kad P. K. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, galvoje, dešinio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio skruostinio lanko ir nosikaulių lūžiais, dešinio momenkaulio - pleištakaulio pooperacinio lopo impresija, galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių; odos nubrozdinimai galūnėse; žaizda dešinėje ausyje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77-78). Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jo gyvenimo kokybė akivaizdžiai pablogėjo. P. K. nuo 2019-12-07 iki 2020-01-07 buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuose, nuo 2020-01-07 iki 2020-02-16 gydėsi UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020-02-18 gydėsi (duomenys neskelbtini) centre. Atstovės teigimu, po šio įvykio P. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nukentėjusysis yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali vaikščioti, savimi pasirūpinti. Neabejotina, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiojo sveikatos būklei bei jo gyvenimo kokybei, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad po įvykio P. K. būtų nustatytas didesnis neįgalumo lygis, nei buvo nustatytas iki eismo įvykio, taip pat nėra pateikta duomenų apie jam nustatytą specialiųjų poreikių lygį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašoma suma viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį įvykio metu (jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tamsiu paros metu buvo apsirengęs tamsiais rūbais ir nedėvėjo atšvaitų), į tai, kad iki įvykio (nuo 2012 m.) P. K. jau buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis (jokia socialinė pašalpa ir jokios socialinės išmokos nebuvo skirtos ir mokėtos), taip pat suformuluotą teismų praktiką, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 6660 eurų neturtinės žalos dydį, kitoje dalyje procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018-11-01 yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas 2020-12-07. Taigi, remiantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, šiuo atveju nukentėjusiojo žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį, o priteistinos neturtinės žalos dydis patenka į nurodytas ribas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (256 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 62). Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. D. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti A. D. (1 t., b. l. 48-49) (automobilio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)”), paliktinas savininko neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, perduoti jį S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės advokatės L. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ P. K. 6660 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. D. valstybės naudai 256 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko neribotai nuosavybei.

Išaiškinti A. D., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.