- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-421-657/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3784-429/2022, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų D. J. ir A. J. 38 875 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 875 Eur reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ir esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, be to, atsakovas jau yra perleidęs savo turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog yra kilusi jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Aplinkybė, kad atsakovai geranoriškai negrąžino ieškovams skolos, ieškovų teigimu, neįvykdė prisiimtų piniginių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovai vengs vykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Vien faktas, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, byloje nesant jokių įrodymų apie jų turtinę padėtį, nesuponuoja išvados, jog, subjektyviai vertinant, atsakovams ieškinio suma yra didelė.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas po piniginių lėšų grąžinimo termino perleido savo turtą tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ar kitų įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą. Nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovų nesąžiningumą, siekiant išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas A. P. prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ginčas vyksta tarp fizinių asmenų, todėl gauti įrodymus, kurie galėtų įrodyti turto perleidimo faktą, teisiškai yra neįmanoma, kadangi toks bandymas gauti informaciją apie trečiąją asmenį galėtų būti traktuojamas, kaip asmens duomenų pažeidimas. Ieškovo atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pažymos apie atsakovus pateikimo, tačiau iki šio skundo parengimo dienos atsakymas nebuvo gautas. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo būti aktyvus, todėl, ieškovui ar jo atstovui neturint galimybės gauti įrodymų apie atsakovų turimą nekilnojamą turtą ir kitą registruojamą turtą, tokią informaciją teismas galėtų gauti iš valstybinių registrų. Šioje situacijoje net neįmanoma pateikti kitų įrodymų, kurie pagrįstų nesąžiningus atsakovų veiksmus. Ieškovas ilgą laiką delsė kreiptis į teismą ir bendravo su atsakovais, siekdamas atgauti skolą. Ieškovo atstovas į atsakovus oficialiai kreipėsi su pretenzija, tačiau atsakovai net nepateikė savo pozicijos raštu. Tokie atsakovų veiksmai tik patvirtina, jog atsakovai siekia išvengti skolos grąžinimo.
8. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė VĮ Registrų centras pateikto prašymo kopiją.
Atsiliepimas
9. Atsakovai D. J. ir A. J. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Ieškovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. sausio 10 d. prašymą VĮ Registrų centrui dėl duomenų apie atsakovų vardu registruotą ir išregistruotą nekilnojamąjį turtą pateikimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių jis neturėjo galimybės kreiptis dėl šių duomenų gavimo ir juos pateikti pirmosios instancijos teismui su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, naujai pateiktas dokumentas nėra tiesiogiai susijęs su šioje nagrinėjamu klausimu, jokių teisiškai reikšmingų neatskleidžia ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai. Nustačius minėtas aplinkybes, su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.
16. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovų nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021; kt.).
20. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iki bylos iškėlimo ar ją iškėlus atsakovai perleido ar ketina perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, jį slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovų lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškovu pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
22. Ieškovas nurodo, kad atsakovas jau po piniginių lėšų grąžinimo termino tretiesiems asmenims perleido jam priklausantį nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Pažymėtina, kad pats ieškovas atsakovų adresą ieškinyje nurodo (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, atskirojo skundo argumentus, kad gauti duomenis, pagrindžiančius turto perleidimo faktą, teisiškai yra neįmanoma. Atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau ieškovo atstovas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta teise gauti inormaciją iš viešų registrų pasinaudojo tik 2022 m. sausio 10 d. Teismas šios kategorijos bylose neturėjo pareigos būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus už ieškovą. Tuo tarpu jokių kitų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, ieškovas nenurodė.
23. Aplinkybės, susijusios su skolos grąžinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertintinos, jos bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ilgo skolos negrąžinimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, atsakovų nesąžiningų veiksmų nepatvirtina. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
24. Taigi, šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą ir jų sąmoningą siekį išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.).
25. Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai vėl kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021), todėl ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teismo nespręstinas.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.