Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-674-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: e2A-674-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02846-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: L. B., R. B.

Civilinė byla Nr. e2A-674-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02846-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2290-877/2023 pagal ieškovų L. B. ir R. B. ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl nuostolių už neatlikus darbus ir darbų trūkumus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. B. ir R. B. (toliau – ieškovai) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų R. P. ir R. P. (toliau – atsakovai) 16 220,82 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 410 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovų ir atsakovės R. P. buvo sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti 79,43 kv. m ploto gyvenamąjį namą, o ieškovai įsipareigojo už 70 000,00 Eur nupirkti 737/1674 dalį žemės sklypo ir jame statomą namą (toliau – Turtas), ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d sudarant pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas statybos darbus įsipareigojo atlikti etapais, o ieškovai Turto kainą įsipareigojo sumokėti dalimis. 2017 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią Turtas įvertintas 35 900 Eur. Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjai pervedė atsakovams 7 800 Eur, o 2017 m. spalio 14 d. pavedimu pervedė R. P. likusią 28 720 Eur kainą už turto pardavimą. Pasirašant pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys neįtraukė preliminarioje sutartyje numatytos ir pirkėjų sumokėtos 10 000 Eur dydžio kainos dalies sumokėjimo. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šalių sutartiniai įsipareigojimai nenutrūko – pardavėjai toliau vykdami preliminarioje sutartyje nurodytus rangos darbus statė gyvenamąjį namą, o pirkėjai dalimis atsiskaitinėjo su atsakovais. Preliminarios sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad preliminarioje sutartyje nurodytos Turto pirkimo–pardavimo sąlygas šalys laiko privalomomis sąlygomis pirkimo–pardavimo sutarčiai, kuri bus pasirašyta Turto perdavimo užtikrinimui, todėl po notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo atskira rangos sutartis liko nepasirašyta, o šalys toliau savo įsipareigojimus vykdė pagal preliminarios sutarties nuostatas. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. liepos 14 d. atsakovei buvo sumokėta 62 760,00 Eur. Atsakovai atliko ne visus darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios preliminarios sutarties 5-7 punktuose, be to dalį darbų atliko nekokybiškai. Atsakovų nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimas ieškovams kainavo 9 780,82 Eur: ieškovai papildomai patyrė 968 Eur išlaidų vandentiekio įrengimui, 740,52 Eur išlaidų sklypo išlyginimo ir įvažos įrengimo darbams, 465,85 Eur valymo įrenginio permontavimo ir aplinkos sutvarkymo darbams, 2 654,94 Eur terasos ir įėjimo laiptų įrengimo darbams, 1 319,82 Eur už dujotiekio atvedimą iki sklypo, 3 631,69 Eur už namo sandarinimo darbus, siekiant užtikrinti „B“ energetinio naudingumo klasę. Atsakovai taip pat patyrė 6 440 Eur gyvenamojo būsto nuomos išlaidų atsakovams pažeidus prievolę įrengti namą iki 2017 m. lapkričio 15 d. Atsakovės sutuoktinis R. P. patvirtino preliminarią sutartį, o kartu ir preliminaria sutartimi prisiimtus papildomus įsipareigojus sudarydamas pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko preliminari sutartis yra privaloma ir atsakovui.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog jie įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir parengę naujo gyvenamojo namo projektą, pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Statybų eigoje nusprendė namą parduoti. Preliminaria sutartimi šalys susitarė dėl tokių esminių sąlygų – namų valdos pardavimo ir sutartų statybos darbų kainos – 70 000 Eur; 10 000 Eur sumokama preliminarios sutarties pasirašymo metu, likusi dalis 60 000 Eur sumokama dalimis per 3 kartus, įvertinus pirkėjo (ieškovų) turto vertintojui, pagal pardavėjo (atsakovų) poreikius statyboms; pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo data 2017 m. lapkričio 15 d.; atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, numatytus preliminarios sutarties 5-7 punktuose iki 2017 m. lapkričio 15 d. Namų valdos ir statybos darbų kaina buvo mokama dalimis nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 14 d. (iš kurių 1 620 Eur buvo grąžinta), t. y. iš viso sumokėta 71 140 Eur. Sutartų statybos darbų atlikimas vėlavo dėl ieškovų vėlavimo atsiskaityti už statybos darbus, t. y. 2017 m. liepos 15 d. ieškovai buvo sumokėję tik 45 900 Eur. 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Korporacija matininkai“ turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumas sudaro 67 procentus, t. y. tiek, kiek ieškovai faktiškai buvo sumokėję. 2018 m. sausio 16 d. pranešimu nurodė ieškovams, kad jie nėra atsiskaitę už atliktus statybos darbus ir sustabdė darbų vykdymą, pareikalaudami sumokėti už atliktus darbus. Ieškovai su pretenzija nesutiko. 2018 m. balandžio 14 d. el. laišku ieškovas informavo G. P. (atsakovų sūnus, kuris faktiškai organizavo darbų atlikimą), kad pageidauja tęsti darbus ir ketina atlikti dalinį atsiskaitymą, bei 2018 m. balandžio 22 d. el. laišku informavo, jog ieškovai išvyksta į užsienį ir palieka atsakingą asmenį, kuris prižiūrės atliekamus statybos darbus. Dėl visų kitų statybos darbų šalys bendraudavo el. laiškais. Šalys susitarė įvesti vandentiekį į namą ir prijungti jį prie esamų vietinių vandentiekio tinklų, šie darbai buvo atlikti, tačiau dėl vandentiekio įteisinimo paslaugų atlikimo šalys nesitarė. Preliminarios sutarties 7.11.6. punktu šalys susitarė dėl žemės sklypo aplinkos tvarkymo darbų – žemės sklypo išlyginimo ir įvažos. Šie darbai atsakovų buvo atlikti ir ieškovai pretenzijų dėl to nereiškė. Valymo įrenginio statybos darbai buvo atlikti tinkamai, o netaisyklingą vamzdžio formą galima nesunkiai ištaisyti – tai nėra kokybės trūkumas. Ieškovai neteko teisės reikšti reikalavimo dėl vietinės kanalizacijos darbų trūkumų, nes jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Šalys nesitarė dėl terasos ir laiptų įrengimo, ir ieškovai ieškinyje pripažįsta šią faktinę aplinkybę. Šalys susitarė, kad atsakovė įrengs dujinį katilą, tačiau dėl dujų įvedimo ir dujotiekio sumontavimo statybos darbų nebuvo susitarta, todėl išlaidos dujotiekio darbams negali būti laikomos nuostoliais, kurie atsirado dėl atsakovo sutarties pažeidimo. Bet kokios interpretacijos dėl namo energetinio naudingumo klasės neatitikimo yra nepagrįstos, nes energetinio naudingumo klasė nebuvo šalių susitarimo dalykas. Statybos darbo buvo sustabdyti nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. dėl to, jog ieškovai neatsiskaitė už darbus. Nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. darbai buvo sustabdyti, nes šalys derino namo 2 aukšto išplanavimą, todėl atsakovė negalėjo vykdyti darbų. Atsakovas nėra preliminarios sutarties šalimi, todėl jam jokie įsipareigojimai nekyla. Atsakovas yra atsakovės R. P. sutuoktinis, tačiau bendros sutuoktinių prievolės nepreziumuojamos bei nepreziumuojamos solidarios skolininkų prievolės. Atsakovo sutikimo davimas – tai fikcinis veiksmas, kai sutikimas yra numanomas, tačiau toks sutikimas nereiškia besąlyginio įsipareigojimo pagal sutartį ir joje nustatytas sąlygas. Todėl ieškovų pareikšti reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti, nes atsakovas pagal sutarties sąlygas neatsako.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams R. B. ir L. B. lygiomis dalimis solidariai iš atsakovų R. P. ir R. P. 2 800 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 800 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. vasario 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei R. P. solidariai iš ieškovų 1 919 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš R. B. ir L. B. po 17,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybei iš R. P. ir R. P. po 7,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, konstatavo kad nors preliminariosios sutarties 19 punkte ir nurodyta, kad ji galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ir sudarius pagrindinę sutartį, šalys toliau vykdė sutartyje numatytas sąlygas – atsakovė toliau vykdė statybos darbus, o ieškovai atliko mokėjimus, todėl vertino, kad tarp šalių toliau tęsėsi statybos rangos teisiniai santykiai, kurių sąlygos išdėstytos preliminariojoje sutartyje ir galioja iki jų visiško įvykdymo. 2017 m. rugsėjo 18 d. šalių teisiniai santykiai buvo modifikuoti iš preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, bei vartojimo statybos rangos sutartį, kuri sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis.

6. Teismas nurodė, kad sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebūtina, kad ją sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad būtų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos išraiška gali būti įvairi. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta abiejų sutuoktinių, todėl teismas darė išvadą, kad ir ikisutartiniai santykiai dėl gyvenamojo namo pardavimo vyko abiejų sutuoktinių valia, bei prievolės po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra abiejų sutuoktinių ir jų atsakomybė pagal iš šios sutarties kylančias prievoles yra solidari.

7. Teismas įvertinęs šalių susitarimo dalyką, pripažino, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia CK 6.681 straipsnio 1 dalies normos. Byloje nekilo ginčo, kad statybos darbai buvo atliekami ieškovų – fizinių asmenų (vartotojų) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jų verslu ar profesija, tenkinti, todėl sutarčiai dėl statybos rangos darbų taikė vartojimo rangos sutarties taisyklės. Teismas nurodė, jog nors atsakovai yra fiziniai asmenys, tačiau byloje pateikti duomenys leido spręsti teismui apie jų vykdomą gyvenamųjų namų statybos verslą (atsakovo R. P.), turimas specialias žinias statybų srityje (dirba statybų veiklą vykdančioje įmonėje), ginčo gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, o pelno gavimo tikslu. Todėl laikė labiau tikėtina, kad gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas atsakovams yra ne vienkartinis atvejis, o tęstinė komercinė atsakovų veikla, todėl atsakovus ginčo kontekste laikė verslininkais.

8. Teismas nurodė, jog pagal preliminariosios sutarties 8 punktą, sutarties 5-7 punkte numatyti statybos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d., o pagal sutarties 19 punktą, sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos arba pildomos tiktai raštiškai abiejų šalių susitarimu. Teismas nurodė, jog atsakovai byloje ginasi ieškinio senaties termino praleidimu, o ieškovai prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas iš ieškovų argumentų nustatė, jog dar statybų proceso metu jie naudojosi aukštos kvalifikacijos teisininko pagalba, kuriam statybos darbų garantinis terminas ir ieškinio senatis neabejotinai žinoma, tačiau rūpestingai ir laiku nesiėmė ginti savo teisių. Tai, kad vėliau ieškovai ginčui spręsti pasitelkė kitą atstovą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti kaip svarbią priežastį ieškinio senaties terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad ieškovai yra vartotojai, jiems naudojantis profesionalių teisininkų paslaugomis, taip pat nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti, o kitų svarių priežasčių ieškovai nepateikė, todėl ieškovų prašymo atnaujinti senaties terminą netenkino.

9. Dėl nuostolių susijusių su vandentiekio įvedimu teismas nurodė, jog atsakovai yra verslininkai, sutartį rengė jie, todėl visos iš sutarties teksto kylančios abejonės aiškintinos ieškovų – vartotojų naudai. Ieškovai suprato, kad vandentiekis bus įvestas ir vandeniu bus galima teisėtai naudotis. Kaip nurodyta žodyne, trečioji žodžio „įvesti“ reikšmė yra įsteigti, sukurti, padaryti vartojamą. Tam, kad vandentiekis gyvenamosios paskirties patalpose būtų naudojamas, jis turi būti įvestas ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtas pagal projektą, suderintą su vandens tiekėju. Atsakovai vandentiekį įrengė neparengę atitinkamo projekto ir nesuderinę jo su vandens tiekėju įstatymo nustatyta tvarka, o be šių veiksmų vandentiekis negali būti laikomas teisėtai įrengtu, todėl darė išvadą, kad atsakovai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvesti vandentiekį pilnai neįvykdė, dėl ko ieškovai turėjo nuostolių, kurių dydį patvirtina UAB „Ž z“ sąskaita 968 Eur sumai. Pretenziją dėl vandentiekio įvedimo atsakovai pareiškė 2018 m. gruodžio 6 d. el. laišku (ieškinio priedas Nr. 7). Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. gruodžio 7 d. (CK 6.666 straipsnio 2 dalis, 6.667 straipsnis).

10. Dėl nuostolių susijusių su žemės sklypo išlyginimu ir įvažos įrengimu teismas nurodė, jog ieškovams teismas ne kartą siūlė skirti statybinę ekonominę ekspertizę, šia teise ieškovai atsisakė pasinaudoti. Atsakovai nurodė, jog ieškovai pretenzijų dėl įvažos įrengimo ir žemės sklypo išlyginimo nereiškė, iš nuotraukos žemės sklypas vizualiai atrodo lygus, matyti ir kitoks gruntas, kuris atitinka atsakovų nurodomą įvažą, todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų nuspręsti, kad žemės sklypas nebuvo išlygintas ir įvaža nebuvo įrengta.

11. Dėl nuostolių susijusių su nekokybiškos vietinės kanalizacijos įrengimu teismas nurodė, kad UAB „Ž z“ sąskaita patvirtina, jog už valymo įrenginio permontavimą (grunto atkasimą aplink įrenginį, grunto pagrindo parengimą, įrenginio sumontavimą, orapūtės sumontavimą ir pajungimą, aplinkos sutvarkymą) sumokėjo 465,85 Eur. Valymo įrenginio įrengimas priskiriamas statybos rangos darbams. Teismas sutiko su atsakovų teisiniais argumentais, kad ieškovams savo reikalavimus pareiškus tik ieškinyje, jie neturėjo galimybės ištaisyti trūkumų, net jeigu tokie ir būtų nustatyti. Todėl ieškovai neteko teisės reikšti reikalavimo dėl vietinės kanalizacijos kokybės trūkumų, kadangi jis pareikštas pasibaigus terminui, skirtam reikalavimams dėl darbų trūkumų reikšti.

12. Dėl nuostolių susijusių su terasos ir įėjimo laiptų įrengimu teismas nurodė, jog šalys sutartyje nesitarė dėl terasos ir laiptų įrengimo, ir ieškovai ieškinyje pripažįsta šią faktinę aplinkybę. Tačiau teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad šalys už 70 000 Eur sumą susitarė ne dėl visų gyvenamojo namo įrengimo darbų, o tik dėl tų, kurie aiškiai įvardinti preliminariojoje sutartyje ir projekte, kuris yra sudedamoji sutarties dalis. Pagal Preliminarios sutarties 7.7. punktą, šalys aiškiai susitarė, kad atsakovai nemontuoja laiptų, tačiau joje nenurodyta, kad projekte numatyta terasa nebus įrengta. Neaiškios sutarties sąlygos vertinamos vartotojų naudai ir teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad nuostata „Laiptų pardavėjas nemontuoja“ yra apie laiptus namo viduje iš pirmo aukšto į antrąjį, o ne apie laiptą prie terasos. Ieškovai prašė priteisti 2 654,94 Eur terasos įrengimo išlaidas, kurias patvirtina UAB „Kesko senukai Lithuania“ kvitai už medžiagas bei 2019 lapkričio 18 d. J. Š. sąskaita 1 150 Eur sumai už terasos ir laiptų įrengimą. Tačiau reikalavimas yra pareikštas praleidus CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti nuostolius dėl darbų trūkumų, kurie buvo ištaisyti 2019 m. lapkričio 18 d. (pagal J. Š. sąskaitą). Pretenzija dėl terasos įrengimo buvo pareikšta 2018 m. kovo 24 d. el. laišku (ieškinio priedas Nr. 13). Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. kovo 25 d., o ieškovai byloje neįrodė, kad praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

13. Dėl nuostolių susijusių su dujų įvedimu ir dujotiekio sumontavimu teismas nurodė, jog byloje pateikta sąskaita patvirtina, jog už šias paslaugas ieškovai UAB „Gontas“ sumokėjo 1 319,82 Eur. Tačiau ieškovai praleido 1 metų ieškinio senaties terminą ir neįrodė, kad praleistas senaties terminas galėtų būti atnaujintas.

14. Dėl nuostolių susijusių su energetinio naudingumo klasės pažeidimu teismas nurodė, kad energetinio naudingumo klasė buvo numatyta gyvenamojo namo projekte, todėl tie darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovai, turėjo būti atlikti kokybiškai ir laikantis technologijų, kad galutiniame rezultate namas būtų pakankamai sandarus ir atitiktų projekte numatytą energetinio naudingumo klasę. Tačiau ieškovams neįrodžius, kad atsakovų atlikti statybos darbai neatitinka projektinio energetinio naudingumo klasės, šį ieškinio reikalavimą atmetė.

15. Dėl nuostolių susijusių su termino pabaigti statybos darbus pažeidimu teismas nurodė, kad statybos metu ne kartą tarp šalių kilo ginčai dėl atliktų darbų apimties bei atsiskaitymo terminų, todėl ieškovai kurį laiką buvo sulaikę mokėjimus, o atsakovai sustabdę statybos darbus. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovai buvo įsipareigoję įvesti vandentiekį, ne kartą ieškovų raginami, to taip ir nepadarė, vandentiekis buvo įteisintas kito rangovo. Kadangi vandentiekio įvedimas yra sutartinė atsakovų pareiga, todėl ieškovai negalėjimą apsigyventi name pagrįstai siejo su šios atsakovų pareigos nevykdymu ir terminą skaičiuoja iki tos dienos, kol vandentiekis name buvo įteisintas, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d., nepriklausomai nuo kitų atsakovų nurodytų aplinkybių. Ieškinys teismui buvo pareikštas 2022 m. vasario 25 d., kas reiškia, kad nuomos išlaidoms už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d. yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu ieškovai gali reikalauti nuomos išlaidų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. už 10 mėnesių, iš viso 2 800 Eur. Todėl šią sumą lygiomis dalimis priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų.

16. Teismas priteisė ieškovams iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei tenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovai R. P. ir R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausi 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Sprendimu netinkamai išaiškintos preliminarios sutarties sąlygos dėl vandentiekio įteisinimo ir nepagrįstai konstatuota atsakovų sutartinė atsakomybė dėl vandentiekio neįteisinimo. Atsakovė įsipareigojo įvesti vandentiekį ir prijungti jį prie esamų vandentiekio tinklų, tačiau preliminarioje sutartyje nekalbama apie įteisinimą, dokumentų tvarkymo paslaugą ar vandentiekio sutarties pasirašymą su UAB „Kauno vandenys“. Vandentiekio įteisinimas ir vandentiekio įvedimas yra visiškai skirtingos sąvokos. Ieškovai savarankiškai rūpinosi vandentiekio įteisinimu ir visi reikalingi dokumentai ieškovams buvo pateikti.

17.2. Sprendimu neįvertinta faktinė aplinkybė, kad vandentiekio įteisinimas galėjo būti atliktas anksčiau, ieškovų aplaidumas sąlygojo, kad vandentiekis buvo įteisintas tik 2019 m. lapkričio 23 d. Todėl ieškovų galimybės įsikelti gyventi gyvenamajame name yra nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais dėl vandentiekio įteisinimo. Vandentiekio projektas (taip šalys vadina vandentiekio topografinį planą, kurį prideda prie apeliacinio skundo) buvo suderintas ir pateiktas UAB „Kauno vandenys“ dar 2018 m. liepos 24 d., visi reikalingi dokumentai, reikalingi sutarties su UAB Kauno vandenys sudarymui, ieškovams buvo pateikti jiems reikalaujant dar 2018 m. gruodžio 13 d., todėl priežastys, dėl kurių užtruko sutarties sudarymas su UAB „Kauno vandenys“ yra susijusios išimtinai su ieškovų aplaidumu (neveikimu), o ne atsakovų neteisėtais veiksmais.

17.3. Sprendime nebuvo įvertinta faktinė aplinkybė, kad visi reikalingi dokumentai, susiję su vandentiekio įteisinimu, ieškovams buvo perduoti. Nei ieškovai įrodinėjo, nei teismas nenustatė, kokios priežastys nulėmė, kad sutartis buvo sudaryta tik 2019 m. lapkričio 23 d. Teismo sprendimo dalis dėl atsakovų kaltės, ar priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos nebuvo pagrįstas nei byloje surinktais duomenimis, nei teisiniais argumentais. Vien deklaratyvių teismo sprendimo nuostatų, kad žala atsirado dėl atsakovų veiksmų nepakanka priežastiniame ryšiui pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Teismo sprendimu buvo netinkamai kvalifikuoti šalių santykiai kaip vartojimo rangos ir netinkamai taikomos CK 6.672-6.680 straipsnių nuostatos šalių santykiams kvalifikuoti. Atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie pardavė atsakovams gyvenamąjį namą. Tai nėra atsakovų verslas ir atsakovai nėra verslininkai, todėl šalių santykiai negalėjo būti kvalifikuoti kaip vartojimo ranga.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. B. ir L. B. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai yra fiziniai asmenys dar neduoda pagrindo išvadai, kad gyvenamąją namą jie statė ir pardavė ne tikslu gauti pelną. Atsakovai neįrodė, jog namą statė savo asmeniniams poreikiams ir tik vėliau nusprendė parduoti. Atsakovai pasitelkę savo sūnų G. P. ir kitus trečiuosius asmenis vykdė bendrą verslą. Įvairūs žemės sklypai buvo įsigyjami trečiųjų asmenų vardu, pradedami statyti namai, kurie dar nebaigti statyti vėliau būdavo pardavinėjami pirkėjams.

18.2. Atsakovai preliminarios sutarties 6 ir 7.11.4 punktuose įsipareigojo įvesti į gyvenamąjį namą vandentiekį bei prijungti jį prie rajone esamo vandentiekio tinklų. UAB „Kauno vandenys“ ieškovams nurodė, kad neįteisinus vandentiekio įvedimo, t. y. nesudarius su bendrove vandens tiekimo sutarties, gyvenamajame name naudotis vandeniu yra draudžiama, todėl siekdami naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį ir negalėdami laukti iki kol atsakovai įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovai buvo priversti patys inicijuoti vandentiekio įvedimą. Nors atsakovai teigia, jog jie negalėjo įteisinti vandentiekio įvedimo, nes nebuvo namo savininkai, tačiau tokie motyvai atmestini, nes byloje pateiktos UAB „Kauno vandenys“ prisijungimo sąlygos patvirtina, jog būtent statytojas (R. P.) ir rangovas (G. P.), o ne savininkai privalėjo pateikti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos techninę dokumentaciją priėmimui.

18.3. Priešingai nei teigia atsakovai, jokių dokumentų būtinų vandentiekio įteisinimui atsakovai ieškovams nepateikė. Atitinkamai priežastys dėl ko vandentiekio įteisinimo darbai buvo galutinai pabaigti atlikti tik 2019 m. lapkričio 23 d. yra nulemtos būtent atsakovų delsimo, nebendradarbiavimo, nesikooperavimo. Ieškovai neturėjo specialių žinių parengti techniniams dokumentams, kurie reikalingi vandentiekio įteisinimui, dėl ko jiems teko ieškoti įmonės, kuri tokias paslaugas teiktų. Atsakovai savo prievolių tinkamai neįvykdė, ko pasekoje pagal paskirtį naudotis namu galėjo tik po to, kai buvo įteisintas vandentiekis, dėl ko ieškovų patirta žala (sumokėtas nuomos mokestis) neginčytinai priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovų neteisėtais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė topografinį planą, kuriuo grindžia apeliacinio skundo argumentus, jog priežastys, dėl kurių užtruko sutarties sudarymas su UAB Kauno vandenys yra susijusios išimtinai su ieškovų aplaidumu (neveikimu), kadangi gyvenamojo namo vandentiekio projektas (taip šalys vadina vandentiekio topografinį planą) buvo suderintas ir pateiktas UAB Kauno vandenys dar 2018-07-24, visi reikalingi dokumentai, reikalingi sutarties su UAB Kauno vandenys sudarymui, ieškovams buvo pateikti jiems reikalaujant dar 2018-12-13.

17. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiamas rašytinis įrodymas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytinis įrodymas yra teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė jį pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į dokumente esančių tvirtinimo žymų datas, pripažintina, kad atsakovai turėjo objektyvią galimybę šį įrodymą pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šio įrodymo nepateikė. Be to, apeliaciniu skundu net ir neprašoma šį įrodymą priimti į bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliantų (atsakovų) apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas.

19. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su teismo priimtu sprendimu dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir iš atsakovų priteista 2 800 Eur nuostolių (kito gyvenamojo būsto nuomos išlaidų) sąlygotų termino pabaigti statybos darbus pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skunde nurodytais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

20. 2017 m. liepos 4 d. tarp ieškovų ir atsakovės R. P. buvo sudaryta preliminarioji būsimo gyvenamojo pirkimo–pardavimo sutartis. Šia sutartimi šalys nustatė preliminarias žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 737/1674 dalies ir jame būsimo 79,43 kv. m pastatyto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sąlygas (toliau Preliminari sutartis) (failas 1, b.l. 72-77). Pagal preliminarios sutarties 2 punkto nuostatas, R. P. įsipareigojo statybos darbus žemės sklype atlikti pagal pirkėjui el. paštu persiųstą projektą, išskyrus šioje sutartyje numatytus pakeitimus. Pagal preliminarios sutarties 5 punktą, pardavėjas įsipareigojo turtą perduoti dalinai įrengtą. 6 punktu pardavėjas įsipareigojo pastatyti pastogę automobiliui, įvesti elektrą bei vandentiekį, įrengti vietinę kanalizaciją, drenažą. 7.11.4 preliminarios sutarties punkte nustatyta, kad vandentiekis bus prijungtas prie šiame rajone esančių vandentiekio tinklų. Preliminariosios sutarties 8 punktu pardavėjas įsipareigojo Preliminariosios sutarties 5-7 punktuose nurodytus darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 15 d. Šalys susitarė, kad kiekvienas iš pardavėjo įsipareigojimų, nurodytų 5-7 punktuose nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. 2017 m. rugsėjo 18 d. šalys: pardavėjai R. P. ir R. P. ir pirkėjai R. P. ir L. B. sudarė ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį, sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo baigtumas yra 43 procentai (failas 1, b. l. 229-241). Ieškovai pasamdė UAB Žemės zondas, kuris už 968 Eur paruošė vandentiekio įvado dokumentus ir pridavimą UAB „Kauno vandenys“ (failas 1, b. l. 108). 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovas L. B. su UAB „Kauno vandenys“ sudarė geriamo vandens tiekimo sutartį (failas 1, b. l. 224-228).

21. Ieškovai nurodo, kad į namą įsikraustė 2019 m. lapkričio 23 d. iš karto po to, kai buvo įteisintas vandens įvedimas. Ieškovai iki 2019 m. lapkričio 30 d. nuomojos kitą gyvenamąjį būstą. Gyvenamojo būsto nuomos išlaidas prašo priteisti iš atsakovų kaip nuostolius, patirtus pastariesiems praleidus terminą užbaigti sutartus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad vandentiekio įvedimas yra sutartinė atsakovų pareiga, sprendė, kad ieškovai negalėjimą apsigyventi name pagrįstai sieja su šios atsakovų pareigos nevykdymu ir terminą skaičiuoja iki tos dienos, kol buvo įteisintas vandentiekis name, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d. Atsakovų prašymu pritaikęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, priteisė ieškovams nuomos išlaidas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-11-30, t. y. už 10 mėnesių, iš viso 2 800 Eur (280 Eur mėnesinis nuomos mokestis x 10 mėnesių).

22. Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkinti ieškovų reikalavimai, ginčija šiais pagrindais: 1) teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius kaip vartojimo rangos santykius, 2) teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turėjo pareigą įteisinti vandentiekio įvedimą / parengti dokumentus vandentiekio įvedimui, 3) priežastys, dėl kurių užtruko sutarties sudarymas su UAB „Kauno vandenys“ yra susijusios išimtinai su ieškovų aplaidumu (neveikimu), o ne atsakovų neteisėtais veiksmais.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti.

24. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vartojimo sutartims keliamo subjektiškumo požymio atitikimo, teigdami, jog atsakovai nepagrįstai pripažinti verslininkais. Atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie pardavė ieškovams nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Tai nėra atsakovų verslas, atsakovai nėra verslininkai ir šalių santykiai negalėjo būti kvalifikuojami kaip vartojimo rangos

25. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

26. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalys – užsakovai ir rangovai yra fiziniai asmenys. Spręsdamas ar rangovai gali būti laikomi verslininkais CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies prasme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: atsakovas R. P. yra mažosios bendrijos Kauno rajono statybų projektai darbuotojas; G. P. (atsakovų sūnus, ginčo objekto rangovas) yra mažosios bendrijos Kauno rajono statybų projektai direktorius, o ši įmonė užsiima individualių namų, garažų, ofisų statyba ir atlieka įvairius remonto bei griovimo darbus K ir K r. Ši įmonė įsteigta 2018-07-27, kai ginčo objekte dar nebuvo galutinai pabaigti statybos darbai; R. P. priklausė net penki žemės sklypai su statiniais (Registro (duomenys neskelbtini)), kurie buvo parduoti (dubliko 11 priedas). Teismo vertinimu byloje pateikti duomenys leido spręsti apie atsakovų vykdomą gyvenamųjų namų statybos verslą, atsakovo R. P., turimas specialias žinias statybų srityje, darbą statybų veiklą vykdančioje įmonėje bei pripažinti, jog ginčo gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ne asmeninių poreikių tenkinimui, o pelno gavimo tikslu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, teismo išvados dėl galimumo atsakovus laikyti verslininkais pagrįstos ne tik ieškovų teiginiais, bet ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai ginčija tik teismo išvadą dėl jų subjektiškumo, bet iš esmės neneigia nei vienos faktinės aplinkybės, kurios pagrindu buvo padaryta ginčijama išvada. Civiliame procese faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą esant labiau tikėtina, kad gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas atsakovams yra ne vienkartinis atvejis, o tęstinė komercinė atsakovų veikla, todėl pagrįstai atsakovus šio ginčo kontekste laikė verslininkais.

Dėl dokumentų parengimo vandentiekio įvedimui

27. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovų pareigų, susijusių su vandentiekio įvedimu į statomą namą, apimties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vandentiekis buvo įvestas į namą ir, kad jis buvo prijungtas prie vandentiekio tinklų. Nesutariama dėl to, kas turėjo pareigą parengti dokumentus prijungimui prie vandentiekio tinklų. Atsakovai savo pareigos nebuvimą grindžia tuo, kad sutartyje vandentiekio įteisinimo darbai nebuvo numatyti.

28. Preliminarios sutarties 6 punktu pardavėjas įsipareigojo pastatyti pastogę automobiliui, įvesti elektrą bei vandentiekį, įrengti vietinę kanalizaciją, drenažą. Preliminarios sutarties 7.11.4 punkte nustatyta, kad vandentiekis bus prijungtas prie šiame rajone esančių vandentiekio tinklų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų pozicijai, kad šios sutartinės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad rangovai įsipareigojo tik įvesti vandentiekį ir prijungti prie tinklų, bet neturėjo pareigos sutvarkyti dokumentų vandentiekio įvedimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui prieštarauja apeliacinio skundo argumentas, „jog pirmosios instancijos teismas „legalizavimą“ sieja su sutarties su UAB Kauno vandenys sudarymu“. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovų pareigos pažeidimą, nenurodė, kad atsakovai turėjo pareigą sudaryti vandens tiekimo sutartį ir ne dėl sutarties nesudarymo pripažino prievolės netinkamą įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tam, kad vandentiekis gyvenamosios paskirties patalpose būtų naudojamas, jis turi būti įvestas ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtas pagal projektą, suderintą su vandens tiekėju. Atsakovai vandentiekį įrengė neparengę atitinkamo projekto ir nesuderinę jo su vandens tiekėju įstatymo nustatyta tvarka, o be šių veiksmų vandentiekis negali būti laikomas teisėtai įrengtu, todėl darė išvadą, kad atsakovai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvesti vandentiekį pilnai neįvykdė. Niekur teismo sprendimo motyvuose nėra nurodyta, kad atsakovai turėjo pareigą sudaryti vandens tiekimo sutartį su vandens tiekėju, tokia išvada neišplaukia nei iš pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų visumos. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama sutarties dėl vandens tiekimo su UAB „Kauno vandenys“ sudarymo galimybėms, t. y, kas gali sudaryti sutartį, tačiau šie skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, nes netinkamas prievolės vykdymas yra kildinamas ne iš vandens tiekimo sutarties nesudarymo, o iš vandentiekio faktinio prijungimo prie vandentiekio tinklų, neparengus šiam veiksmui reikalingų dokumentų.

29. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).

30. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, nesiaiškino ir neatliko preliminarios sutarties sąlygų analizės arba netinkamai aiškino ir taikė sudarytos preliminarios sutarties sąlygas. Su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad šiuo atveju būtent apeliantai preliminarios sutarties sąlygas aiškina atsietai nuo visos sutarties, taip pat absoliučiai neatsižvelgdami į šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, ignoruodami susitarimo esmę, t. y. akcentuodama vienintelį aspektą, kad preliminarioje sutartyje nėra numatytas atsakovų įsipareigojimas įteisinti vandentiekį. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad poreikis „įteisinti vandentiekį“ kilo dėl to, kad vandentiekis prie tinklų buvo prijungtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kitaip tariant neturint tam reikalingų dokumentų. Akivaizdu, kad pirmiau turi būti parengiami dokumentai, o tik po to atliekami statybos darbai, šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo atliktu Preliminarios sutarties sąlygų aiškinimu, t. y., jog atsakovai tam, kad tinkamai įvykdytų preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvesti vandentiekį ir prijungti jį prie vandentiekio tinklų tai turėjo atlikti ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų, o būtent įrengti pagal projektą, pagal vandens tiekėjo išduotas prisijungimo sąlygas. Tokia teismo išvada pagrįsta išsamiu preliminarios sutarties sąlygų, šalių ketinimų, bei jų elgesio po sutarties sudarymo aiškinimu. Priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartį, atsižvelgė į visą sutarties tekstą, šalių tikruosius ketinimus, tikslus bei pačią susitarimo esmę. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, teigdami, jog visa reikalinga dokumentacija vandentiekio prijungimui prie vandentiekio tinklų turėjo pasirūpinti ieškovai, nenurodo, kad atlikdami statybos darbus iš ieškovų būtų reikalavę dokumentų, leidžiančių atlikti tokius darbus ar bent jau būtų informavę apie poreikį tokius dokumentus gauti. Apeliantai vandentiekio prijungimą prie tinklų įvykdė neturėdami tokius darbus atlikti leidžiančių dokumentų. Esant sutartinei prievolei atlikti konkrečius darbus, darbų atlikimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų negali būti laikomas tinkamu sutartinės prievolės įvykdymu.

32. Į bylą pateiktų susirašinėjimų turiniui prieštarauja apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovai perdavė ieškovams reikalingus dokumentus, o ieškovai daugiau dokumentų nereikalavo. Kaip matyti iš byloje esančių elektroninių laiškų, laikotarpiu nuo 2018-12-10 iki 2018-12-16, ieškovai nuolat reikalavo pateikti dokumentus, susijusius su vandentiekio prijungimu (failas 2, b. l. 143-145). 2018-12-16 ieškovui išsiųstame elektroniniame laiške nurodoma, jog projektas bus padarytas. 2019-07-04 ieškovas pakartotinai kreipėsi į G. P. dėl dokumentų, susijusių su vandentiekio įrengimu, tačiau jam buvo atsakyta, jog niekur neparašyta apie dokumentų tvarkymą. Atsakovams neparengus dokumentų reikalingų tam, kad gyvenamasis namas teisėtai būtų prijungtas prie vandentiekio tinklų – ieškovai kreipėsi į kitą asmenį dėl dokumentų sutvarkymo ir, pastarajam parengus dokumentus, sudarė vandens tiekimo sutartį su UAB „Kauno vandenys“.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija nepritaria apeliantų teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turėjo pareigą parengti dokumentus vandentiekio įvedimui ir šios pareigos tinkamai neįvykdė.

Dėl nuostolių atlyginimo

34. Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu dėl priteistų nuostolių teigia, jog tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes „pavėluotą“ vandens tiekimo sutarties sudarymą sąlygojo pačių ieškovų aplaidumas. Taigi ginčija vienos iš būtinųjų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio egzistavimą. Tačiau vėl gi priežastinio ryšio nebuvimą sieja išimtinai su vandens tiekimo sutarties sudarymu, teigdami, jog tik patys ieškovai galėjo ir turėjo pareigą sudaryti vandens tiekimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo praleidus prievolės vykdymo terminą buvo kildinamas ne iš sutarties nesudarymo, o kitų dokumentų, reikalingų teisėtai vykdyti prisijungimą prie vandentiekio tinklų, neparengimo. Dėl ko apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kas turi teisę sudaryti vandens tiekimo sutartį, nepagrindžia priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo.

35. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Atsakovai buvo įsipareigoję įvesti vandentiekį, kas yra suprantama kaip teisėtas prijungimas prie vandentiekio tinklų, ne kartą ieškovų raginami, to taip ir nepadarė. Aplinkybę, kad dokumentus parengė kitas rangovas patvirtinta byloje esantis rašytinis įrodymas (failas 1, b. l. 108). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovų neteisėti veiksmai prijungus gyvenamąjį namą prie vandentiekio tinklų be tokius darbus atlikti leidžiančių dokumentų yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų patirtais nuostoliais, kadangi negalėdami sudaryti vandens tiekimo sutarties kol nėra parengti kiti dokumentai vandentiekio prijungimui, ir atitinkamai naudotis geriamu vandeniu, ieškovai negalėjo gyventi įsigytame būste. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų 2 800 Eur nuostolių (kito būsto nuomos išlaidas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, sutarties nuostatas aiškino laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų ir kasacinio teismo išplėtotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovai neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė R. B. teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 786,50 Eur, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 393,25 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 393,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus, 25 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Šliumpienė