Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovų S. Ž. ir K. Ž. ieškinį atsakovui M. J. K. dėl kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai ieškinį grindžia aplinkybe, kad projekte numatytas kelias buvo daug metu faktiškai naudojamas ir yra iki šiol išlikęs privažiavimu prie žemės sklypu, esančiu prie Neries upės. Nurodo, kad galimai dėl klaidos ar institucijų aplaidumo formuojant atsakovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini)adresas(duomenys neskelbtini), kelio servitutas šiam sklypui nebuvo nustatytas kas užkerta galimybę ieškovams privažiuoti prie jiems priklausančio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovų prašomo kelio servituto vietoje yra nutiesta kanalizacija ir įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga - vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklu ir įrenginiu apsaugos zona. Ieškovai nurodo, kad įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga jau dabar yra apriboja atsakovės galimybė naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi, kuriai ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą. Ieškovai nurodo, kad kitoje atsakovės žemės sklypo dalyje nėra galimybės nustatyti kelio servitutą dėl itin didelio reljefo aukščiu skirtumo (vietomis reljefo aukštis skiriasi 3-4 metrai). Ieškovu prašomas nustatyti servitutas iš esmės yra vienintelis įmanomas ir mažiausiai atsakovės teises suvaržantis variantas. Ieškovai nurodo, kad kelio servitutas yra objektyviai būtinas ir kad jo nenustačius atsakovės žemės sklypo 717 kv. m daliai, 2019-09-26 matininko V. R. parengtame plane pažymėtai taškais 42, 41, 40, 45, 44, 43, nebūtu įmanoma normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudoti ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Ginčo atveju egzistuoja LR CK 4.126 straipsnyje bei Lietuvos teismu praktikoje nurodytos sąlygos servitutui teismo sprendimu nustatyti.

Teismui yra patekti dokumentai, patirtinantys, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į žemę ginčo teritorijoje 1997-01-14 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.41-3096 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu. Byloje yra pateiktas preliminarus žemės sklypo planas, kuris sudarytas 1996 metais. Žemės sklypo plane sutartiniais ženklais (punktyras) parodytas tik vienas kelias, o būtent dabartinė(duomenys neskelbtini). Ginčo vietoje jokio kelio nėra parodyta. Ieškovai pirkdami žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo ir turėjo išspręsti privažiavimo klausimą su pardavėjais, nes būtent per jų žemės sklypus ir buvo ilgametis privažiavimas prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, nesuprantama, kodėl servituto neprašo pas pardavėjus, o reikalauja servituto atsakovės žemės sklype. Atsakovė mano, jog ieškovai yra nesąžiningi, savanaudiškai siekia nustatyti kelio servituto per jos nuosavybę, įrodinėdami tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Nurodo, kad ieškovai prašo nustatyti neterminuotą kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal 2019-09-26 matininko V. R. parengtą schemą, kurioje jis pažymėtas taškais 42, 41, 40, 45, 44, 43. Servituto plotas sudarytų 717 kv. m. Kelio servituto vieta nustatyta taip, kad skirtų atsakovei priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą į dvi dalis atsakovei netinkamoje vietoje. Ieškovė prarastų beveik aštuonis arus žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ji vykdo žemės ūkio veiklą. Iš teismui pateiktos ortofotomedžiagos matyti, kad atsakovės sklype realiai vykdoma žemės ūkio veikla. Dalyje prašomo nustatyti kelio servituto, ties atsakovei priklausančios sodybos, paklotos požeminės komunikacijos. Prašoma nustatyti kelio servitutą visai prie pat gyvenamojo namo, kas pablogintų atsakovės gyvenimo privatumą, galimybę savo nuožiūra tvarkytis jai priklausančiame žemės sklype. Be to atsakovei pageidaujant pertvarkyti jai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, dėl kelio servituto nustatymo ieškovų prašomoje vietoje, atsakovė negalėtu jai palankiausiu būdu pertvarkyti sklypą, taip ji patirtų didelių finansinių nuostolių. Ieškovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nesutinka su kelio servituto jos sklype nustatymu. Atsakovė derybų metu, iki ieškinio iškėlimo, nesutiko su siūloma kelio servituto vieta ir plotų ir siūlė nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje, kad mažiausiai būtų pakenkta jos privatumui. Ieškovai sutiko su atsakovės pasiūlytu servituto nustatymo variantu, atsiuntė servituto nustatymo sutarties projektą, pagal kurį buvo planuojama servituto vieta ir plotas 636 kv. m. pagal Matininko M. K. 2018-10-05 parengtą servituto nustatymo planą. Atsakovė buvo nuvykusi pas notarą pasikonsultuoti dėl iš ieškovų gautos servituto nustatymo sutarties projekto ir notarė paaiškino, jog tokios sutarties negalėtų patvirtinti, nes atsakovės žemės sklypas nesiriboja su ieškovų žemės sklypu, ir dėl to, kad miške, į kurį galima būtu patekti per planuojamą servitutą nėra įrengtas kelias. Atsakovė pažymi, kad servituto nustatymo sutarties projekte taip pat buvo nurodyta jai netinkama kompensacija, nes buvo tartasi dėl 1000 Eurų už arą. Kaip minėta, atsakovė siūlė nustatyti kelio servitutą pagal matininko M. K. 2018-10-05 parengtą servituto nustatymo planą (pridedamas) 636 kv. m ploto, plane pažymėtas taškais 17, 50, 49, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, 41,40, 17. Toks servituto nustatymas, mažiau suvaržytų atsakovės nuosavybės teises ploto atžvilgiu, nepakenktu privatumui, nes būtų nutolęs nuo gyvenamosios teritorijos, nekliudytų racionaliai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ir tinkamai vykdyti žemės sklype žemės ūkio veiklą. Pagal ieškovų pateiktą žemės servituto nustatymo schemą parengtą 2019-09-26 matininko V. R., kelio servitutas planuojamas patekimui į teritoriją už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos posūkio taškais Nr. 42-40 iš(duomenys neskelbtini). Pagal atsakovės siūlyto kelio servituto nustatymo planą parengta matininko M. K. 2018-10-05, patekimas į ieškovų pageidaujamą teritoriją taip pat numatytas iš (duomenys neskelbtini)tačiau atsakovė patirtų mažiau nepatogumų. Atkreiptinas dėmėsis į tai, kad ieškovai be servituto nustatymo prašo teismo leidimo nutiesti kelią servituto vietoje, t.y. nutiesti 6 metrų pločio kelią - praktiškai 2 juostų, visiškai nepagrindžiant tokio pločio kelio būtinumo ieškovų poreikiui patekti į savo žemės sklypą patenkinti. Teismui pateikiame ištrauka iš kadastro žemėlapio, iš kurios matyti, kad ieškovų žemės sklypas yra gerokai nutolęs nuo atsakovės M.J. K. žemės sklypo. Kaip matyti iš teismui pateiktos ortofotomedžiagos po 1999 metų kelio naudojimo požymių atsakovės žemės sklype visiškai neliko. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad miško kelias nebuvo naudojamas ir yra apaugęs ir neprižiūrėtas. Nustačius kelio servitutą atsakovei M.J. K. priklausančiame žemės sklype, galima bus patekti į teritoriją, kurioje yra valstybinis miškas, kelias miško teritorijoje nėra pritaikytas važiavimui transporto priemonėmis, iš esmės tai yra pėsčiųjų takas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinių miškų plotų schemą už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra (duomenys neskelbtini)kvartalo miško dalis, kuri yra priskirta II grupės ekosistemų apsaugos miškams. Atsakovė mano, kad įrengti kelią ieškovų norimoje teritorijoje, t.y. miške, jie negalės, nes pagal Miškų įstatymo 11 str. 2 d. ekosistemų apsaugos miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis, t. y. susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms, susisiekimo komunikacijoms yra draudžiama. Taigi nustačius kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype ieškovų siekiamas tikslas nebus pasektas, nes šiuo kelio servitutu bus galima pasiekti tik teritoriją, kurioje kelio, inžinerinių tinklų koridorius įrengti yra draudžiama pagal įstatymą. Ieškovų pateiktas Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regiono padalinio 2018-06-11 raštas Nr. 1-376 neįrodo, kad valstybinio miško teritorijoje bus įrengiamas kelias, o esamas kelias, kaip ir minėta, nėra pritaikytas važiavimui. Be to rašte nėra minima ir apie galimybę tiesti inžinerines komunikacijas.

Liudytojos V. D. ir J. K. parodė, kad atsakovė M. J. K. ir jos draugės, užaugo ir gyveno toje pačioje apylinkėje, atsakovės sklype stovėjo jos tėvų namas, jos lankydavosi jame. Nurodo, kad ieškovo liudytojai, pasakodami apie einantį kelią per atsakovės sklypą kalba netiesą: ruožas yra išvažinėtas tiesiant požemines inžinierines komunikacijas, o miške iškirsti krūmai, medžiai pravažiavimui buvo technikai įrenginėjant požeminius inžinerinius tinklus, nes iki tol už atsakovės sklypo miške buvo krūmynai. Nurodo, kad kelias, logiškai mąstant, įprastai kur nors nuveda, o už atsakovės ir jos tėvų žemės sklypo buvo tik miškas, niekas negyveno, nebuvo dirbamos žemės, todėl ir kelio nebuvo, nes jis niekam nebuvo reikalingas. Tiesiant požeminius vamzdynus miške buvo iškirsti krūmai, medžiai, padarytas pravažiavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriais ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje dėl servituto nustatymo nurodyta, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2016 ir kt.).

Teismas išanalizavęs šalių procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdyje, pateiktus rašytinius įrodymus - planus, schemas, nuotraukas, 2016-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1294-235/2016 ir 2018-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-3-565/2018 pagal ieškovų K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovėms M.J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VĮ Valstybės žemės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. N., M. T., I. G., B. G., K. G., ieškinį atmeta.

Ieškovų reikalavimu nustatyti atsakovės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)717 kv. m. servitutą pagal matininko V. R. parengtą servituto nustatymo planą atmetamas, nes bus grubiai, neproporcingai pažeista, paneigta įstatymo saugoma atsakovės M. J. K. nuosavybės teisė, tai yra kėsinimasis į asmens nuosavybę, apribota asmens teisė į privatų gyvenimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-14 sprendimu Nr. 41-3096 „Dėl pil. M. J. K. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ nuspręsta M. J. K. atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 3,15 ha žemės sklypą. Iš ieškovų su ieškiniu pateikto servituto plano ir nuotraukų, kuriose parodyta atsakovės M. J. K. žemės sklypo vieta, per kurią turėtų eiti ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas, daroma išvada, kad šis kelio servitutas neproporcingai pažeistų atsakovės teises – servitutas eina per patį atsakovės žemės sklypo vidurį, visai šalia atsakovės gyvenamųjų pastatų, kerta asmeniniams poreikiams naudojamą žemės sklypo dalį (nuotraukose matomas daržas yra už planuojamo kelio servituto), nors atsakovės žemės sklypo plotas suteikia galimybę nustatyti servitutą ir kitose sklypo vietose. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kelio servitutu galimai naudosis ne tik ieškovai, bet ir kitų šalia ieškovų žemės sklypo esančių sklypų savininkai. Iš šalių pateiktų planų, nuotraukų nustatyta, kad ir iš atsakovės pateikto kelio servituto plano parengto matininko M. K., kad šiuose planuose pažymėtas alternatyvus kelio servitutas už atsakovės žemės sklypo ribos išeina į mišką. Atsakovė M. J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už jos žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini)kvartalo miško dalis, kuri yra priskirta II grupės ekosistemų apsaugos miškams, o pagal Miškų įstatymo 11 str. 2 d. ekosistemų apsaugos miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis, t. y. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijomis, susisiekimo komunikacijomis, yra draudžiama. Teismas atmeta kaip įrodymą ieškovo susirašinėjimą su VĮ Valstybinių miškų urėdija Vilniaus regioniniu padaliniu, nes miško ūkinis kelias nėra automobilių kelias, kuriam taikomas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ieškovo reikalavimas yra nustatyti atsakovės M. J. K. žemės sklype kelio servitutą 6 metrų ploto, tai yra dvipusio judėjimo keliui. Tai reiškia, kad kelias, kaip inžinerinis statinys analogiško ploto eis per mišką, kuris priskirtas II grupės ekosistemų apsaugos miškams. Iš nuotraukų matyti, kad norint nutiesti kelią, bus daromi kirtimai, bus inžinerinė infrastruktūra pagal kelių ir statybos techninį reglamentą. Tokie kelio statybos darbai be teritorijų planavimo dokumentų negalimi. Ieškovo prašomas kelio servitutas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus pasibaigs ties atsakovės sklypo riba ties mišku, nes LR Miškų įstatymo 11 straipsnis draudžia ekosistemų apsaugos miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis, o minėto įstatymo 5 dalyje numatyta: „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose“. Teismas Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio 2018-06-11 raštą, vyriausiosios miškininkės D. K. rašytą patikslinimą (e.b.l.43,44), atmeta, nes surašyti viršijant įgaliojimus, pažeidžiant LR Miškų įstatymą. Tokio kelio kadastro žemėlapio ištraukoje (b.l.81) nėra. Ieškovai, turėdami interesą kuo patogiau, pigesnėmis sąnaudomis patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, miško ruože nutiesti inžinierinį statinį kelią ir jį įteisinti be planavimo dokumentų, kad klaidinami. Miškininkai leidimų projektuoti ir statyti kelius į privačias valdas neišdavinėja. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2016-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-1294-235/2016 ir 2018-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3-565/2018 pagal ieškovų K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VĮ Valstybės žemės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. N., M. T., I. G., B. G., K. G., nurodyta: „Galimybė patekti į ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini)buvo nurodyta kaip alternatyva. Iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad I. G., B. G. ir K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šis sklypas kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas 186. Patekimas į šį žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini)tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio žemės sklypo galima patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tai pat priklauso I. G., B. G. ir K. G., K. G., ir toliau į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris irgi priklauso I. G., B. G. ir K. G.. Už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietryčių pusėje yra laisva valstybinė žemė, kurioje gali būti įrengtas bendro naudojimo kelias. Trečiojo asmens M. T., gyvenančios(duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastro Nr., ribojasi (duomenys neskelbtini)su valstybine žeme, per kurią M. T. gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad į ieškovų žemės sklypą galima patekti iš(duomenys neskelbtini), pagrįsta byloje esančiais dokumentais“. Byloje Nr.e2-1745-534/2020 dėl daiktinės teisės kelio servituto nustatymo tame pačiame atsakovei priklausančiame žemės sklype faktinės aplinkybės yra analogiškos. Ieškovo siūlomas kelio servitutas neproporcingai pažeistų atsakovės teises – servitutas eina per patį atsakovės žemės sklypo vidurį, visai šalia atsakovės gyvenamųjų pastatų, kerta asmeniniams poreikiams naudojamą žemės sklypo dalį. Be to kelias eis beveik po atsakovės namo langais, bei atsakovės žemės sklypą padalins į dvi dalis taip, kad atsakovė neteks galimybės jį racionaliai naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas labai susiaurintų atsakovės galimybę įgyvendinti jos nuosavybės teisės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Ieškovai nepagrįstai pageidauja nustatyti 6 metrų pločio kelio servitutą. Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Teismas minėjo, kad ieškovo, tiek atsakovės M. J. K. pasiūlytame kelio servituto nustatymo plane parengta matininko M. K., projektuojamas kelio servitutas baigsis II grupės ekosistemų apsaugos miške. Tai reiškia, kad ir kelias pasibaigs ties sklypo ribą, nes miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miško ūkio darbams padarytas pravažiavimas nėra kelias, kuriuo gali nuolat ir pastoviai judėti automobiliai, kurį turės prižiūrėti žemės naudotojai, o atsiradus žalai atsakys inžinierinio statinio valdytojas. Civilinėje byloje Nr.2-1294-235/2016 ir 2018-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3-565/2018 pagal ieškovų K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VĮ Valstybės žemės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. N., M. T., I. G., B. G., K. G. nurodytas pasiūlymas yra protingiausias ir ekonomiškiausias, nes galimo kelio projekte kelias suprojektuotas būtų per 5 sklypus, pinigines lėšas kelio statybai sukaupti lengviau, kelią prižiūrėti lengviau. Ieškovų pasiūlytame matininko V. R. parengtame servituto nustatymo plane neproporcingai apribojama atsakovės žemės sklypo naudojimo ir valdymo teisė, pažeidžiamas privatumas, teisė į saugią ir ekologinę aplinką, asmeninį gyvenimą. Ieškovų paaiškinimai, kad kelias bus 12-30 metrų nuo ūkio statinių, reiškia, kad dulkės, triukšmas, išmetamosios dujos darys neigiamą įtaką gyvenamajai atsakovės aplinkai. Atsakovės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o projektuojamas kelias ties sklypo viduriu neleis saugiai užsiimti ekologine žemės ūkio veikla – auginti augalų, paukščių. Teismas atmeta ieškovų argumentą, kad apylinkėse blogas žemės reljefas, yra aukščių skirtumas. Teismas atkreipia dėmesio, kad Lietuvoje gruntas yra molis, žvyras, smėlis, bet koks traktorius ir ekskavatorius pašalins bet kokius nelygumus. Ieškovas įsigijo nuosavybės teise izoliuotą žemės sklypą, todėl sudarant sandorį privalėjo pagalvoti apie kelią vedantį į nuosavybę, pasiruošti finansinėmis išlaidomis, o ne projektuoti kelio planą per ieškovams patogiausią kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei neteisėtai siekti naudoti valstybės nuosavybę – mišku, ignoruojant miško paskirties teisinį reglamentavimą, gamtosauginius reikalavimus, gamtosaugininkų saugomą ekologinę sistemą. Iš teismui pateiktų nuotraukų nustatyta, kad už atsakovės M. J. K. sklypo ribos jokio kelio nėra – padaryta proskyna, apaugusi augalais, krūmais, buvusio ar esamo kelio požymių nėra.

Ieškovai akcentuoja, kad yra atsakovės sklype nustatytas servitutas požeminėms komunikacijoms aptarnauti. Požeminės komunikacijos žemės ūkio paskirties žemėje netrukdo nei gėlių, nei daržovių auginimui, nei paukščių ar naminių gyvūnų laikymui. Naudojimasis servitutu požeminėms komunikacijoms aptarnauti, yra epizodinis (remontui ar būklės patikrinimui). Toks servitutas labai nežymiai suvaržo žemės sklypo savininko teises, nepažeidžia jo teisės į privatumą. Naudojimasis kelio servitutu yra nuolatinio pobūdžio, kelių pageidaus naudotis ir neapibrėžtas ratas asmenų. Atsakovės teisė į privatumą bus apribota nustačius kelio servitutą ieškovų prašomoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika servituto nustatymo bylose turi būti atsižvelgta ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Teisė į privatu gyvenimą garantuoja ir Konstitucijos 22 straipsnis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas yra reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (LAT 2011-11-04 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-419/2011). Antžeminėms transporto priemonėms judėti skirtam keliui taikomi kiti statybos techniniai reikalavimai, standartai. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovų siūlomas kelio servituto projektas neproporcingai pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę, o už siūlomo atsakovės žemės sklype projektuojamo kelio servituto yra miškas, kuriame kelio nėra. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas labai susiaurintų atsakovo galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Teismas atmeta ieškovo liudytojų B. G., K. G., M. T. parodymą, nes kelias turi sudaryti galimybę patekti į konkretų objektą. Už nufotografuotos atsakovės tvoros yra miškas, jokio miško kelio bendrojo naudojimo paskirties nėra – auga krūmai, medžiai, reljefas kreivas, proskyna siaura, planavimo dokumentuose kelias nepažymėtas. Teismas atkreipia dėmesį į nufotografuotą tvorą: tvora tarnauja atsakovės nuosavybės ribai pažymėti, tvora nėra atkeliama, tai nėra vartai ties įvažiavimu į mišką. Ieškovai neįrodė, kad yra faktinis kelias, einantis per atsakovės žemės sklypą ir yra kelio tąsa per mišką. Atsakovė nurodė, kad buvo tiesiama požeminė komunikaciją, požeminiai inžinieriniai tinklai per jos sklypą, jie tęsėsi per mišką, todėl yra proskyna, nes tranšėjos kasamos technika. Atsakovės paaiškinimai nepaneigti, nes tranšėjų kasimo technikos išvažinėta vieta nėra kelias, kaip inžinerinis statinys. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad kelio servituto tęsinys per valstybinį mišką yra aplamai galimas, t.y. ar aplamai per šį mišką ieškovai galės įrenti kelią vedantį iki jų žemės sklypų. Teismas ieškinį atmeta, nes kelio servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-437/2010).???

Netenkinant ieškovų reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo pagal jų pateiktą projektą, ginčas dėl pareigos atlyginti už servituto nustatymą nenagrinėjamas. Teismas atkreipia ieškovų dėmesį, kad reikalaujant nustatyti kelio servitutą 6 metrų ploto, turi būti į atlyginami realūs nuostoliai, susiję su servituto nustatymu - sklypo rinkos vertės praradimas, keliamo triukšmo, aplinkos taršos veiksniai, nes atsakovės gyvenamasis namas yra prie ieškovų projektuojamo kelio, einančio per jos žemės sklypo vidurį. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnių normas. Nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę, bet ir išlaidas, patirtas įrengiant kelią. Sprendžiant dėl kelio įrengimo išlaidų dydžio, turi būti atsižvelgiama ne į dėl bet kokio kelio tiesimo patirtas išlaidas, o pagal teritorinio planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus konkrečiam keliui. ??? ??? ?

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovų. Atsakovės M. J. K. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1200 Eurų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) , ir S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. J. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.