- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-3-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25154-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- M. J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės, VĮ Valstybės žemės fondas, A. N., M. T., I. G., B. G., K. G.
- Ieškovas
- K. R., R. D., L. Z., E. Z.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams V. U., D. K.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. R., R. D. ir L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys VĮ Valstybės žemės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, A. N., M. T., I. G., B. G., K. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms M. J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – taip pat ir NŽT), prašydami atsakovei M. J. K. priklausančiame 1,0826 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 755 kv. m. neatlygintinį kelio servitutą pagal UAB „GM projektai“ 2013 m. lapkričio 11 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad servitutas turi būti atlygintinis, priteisti iš atsakovės NŽT kompensaciją atsakovei M. J. K. už kelio servituto nustatymą.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9815 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams įsigijus šį žemės sklypą, paaiškėjo, kad nuo seno per atsakovės M. J. K. žemės sklypą einantis kelias, kuris nuosavybės teisių į žemę atsakovei atkūrimo dokumentuose buvo pažymėtas kaip pravažiavimo kelias į ieškovų žemės sklypą, nėra servituto kelias, todėl ieškovai negali šiuo keliu teisėtai naudotis. Ieškovų žemės sklypas yra paskutinis, iš vienos sklypo pusės yra upė, iš kitos – aukštas skardis, todėl ieškovai, nenustačius ieškinyje nurodyto kelio servituto, kuris iš esmės sutampa su atsakovės žemės sklype esančiu pravažiavimo keliu, kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. J. K. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas eitų per atsakovės žemės sklypo vidurį, pro pat atsakovės gyvenamąjį namą, dalyje šio servituto yra paklotos atsakovei priklausančios požeminės komunikacijos, dėl šio servituto atsakovė prarastų 8 arus žemės ūkio paskirties žemės, kurioje atsakovė vykdo veiklą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė M. J. K. pateikė priešieškinį, prašydama jai priklausančiame 1,0826 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 241 kv. m. kelio servitutą pagal matininko M. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Atsakovė taip pat pateikė matininko M. K. 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. kovo 22 d. parengtus 499 kv. m. ir 731 kv. m. kelio servituto nustatymo planus ir nurodė, kad sutiktų, jog kelio servitutas per jos žemės sklypą būtų nustatytas ir pagal vieną iš šių planų. Atsakovė teigia, kad kelio servitutas pagal jos pateiktus planus mažiausiai suvaržytų jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Jei būtų nustatytas 731 kv. m. kelio servitutas pagal matininko M. K. 2016 m. kovo 22 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą, atsakovė pageidauja gauti iš ieškovų kompensaciją po 1 000 Eur už kiekvieną kelio servituto arą, iš viso 7 310 Eur, kadangi šis kelio servituto nustatymas sukels atsakovei daugiausia nepatogumų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko.
Šalies argumentai
7. NŽT nurodė, kad ieškovai nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis būdas patekti į ieškovų žemės sklypą.
8. NŽT nesutiko su ieškovų reikalavimu priteisti iš NŽT kompensaciją atsakovei M. J. K. už kelio servituto nustatymą. NŽT teigia, kad ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad buvo pažeistos detaliųjų planų rengimą, derinimą ar tvirtinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, be to, NŽT nėra atsakinga už teritorijų planavimo funkcijų įgyvendinimą, nes teritorijų planavimas, savivaldybių teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymą yra savivaldybių funkcija. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – taip pat ir Metodika), 20.3, 49.3 ir 129 p., žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjui nesiūlant projektuoti servituto, NŽT negalėjo priimti sprendimo dėl servituto nustatymo. Ieškovai žemės sklypą įsigijo 2011 – 2013 metais, t. y. vėliau, nei buvo suformuotas atsakovės M. J. K. žemės sklypas. Todėl ieškovai, kaip protingi ir apdairūs asmenys, turėjo galimybę pasidomėti, kokiu būdu turės patekti į įsigyjamą žemės sklypą.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – taip pat ir VŽF) su ieškiniu nesutiko.
10. VŽF nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog jų prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis ir galimas variantas patekti į ieškovų žemės sklypą. VŽF pateikė projekto kopiją, iš kurios matyti, kad palei Neries upę buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo į savo žemės sklypus galėjo patekti tiek pradinis ieškovų žemės sklypo savininkas G. J., tiek ir tretieji fiziniais asmenys. Kadangi G. J. ir tretieji fiziniais asmenys į žemės sklypus patekdavo ne per šį kelią, nuo 1998 m. nenaudojamas kelias apaugo krūmais ir medžiais ir tapo nebenaudojamas. Iš atsakovės M. J. K. žemės sklypo detaliojo plano matyti, kad galimybė ieškovams ir tretiesiems fiziniams asmenims patekti į jų žemės sklypus būtų, jeigu kelio servitutas būtų nustatytas ties atsakovės žemės sklypo riba ir valstybinės reikšmės miško riba. Taip būtų išlaikoma tiek ieškovų, tiek atsakovės interesų pusiausvyra.
Šalies argumentai
11. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai be pagrindo teigia, jog jie neturi galimybės patekti į jų žemės sklypą kitaip, kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypą. Byloje yra pateikta Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ieškovai galėtų spręsti dėl galimybės patekti į jų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad jų žemės sklypas yra paskutinis, iš vienos pusės yra upė, o iš kitos – aukštas skardis, dėl to kitu būdu patekti į jų žemės sklypą nėra galimybės. Tačiau iš 2 t., 41-42 b.l. esančių nuotraukų galima padaryti išvadą, kad priešingai, negu teigia ieškovai, nurodytoje vietoje yra galimybė įrengti privažiavimo kelią. Ieškovai kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių kelio servituto nustatymo būtinumą, nurodė tai, kad pravažiavimo kelias atsakovės žemės sklype egzistavo ir ankščiau. Tačiau faktas, kad per atsakovės žemės sklypą einantis kelias buvo naudojamas ankstesnių ieškovų žemės sklypo savininkų, nepatvirtina dabar ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto būtinumo, esant pasikeitusioms aplinkybėms (žemės sklypai išskirstyti, atsirado nauji žemės sklypų savininkai).
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas neabejotinai pažeis atsakovės M. J. K. galimybę racionaliai naudoti žemės sklypą – ieškovų prašomo nustatyti kelio servitutas yra net 755 kv. m. , kerta visą atsakovės žemės sklypą, padalindamas jį į dvi dalis, eina šalia atsakovės gyvenamojo namo ir būtų naudojamas, kaip nurodo ieškovai, net tik ieškovų, bet ir kitų žemės sklypų savininkų. Atsakovė pateikė alternatyvius pasiūlymus dėl kelio servituto atsakovės žemės sklype nustatymo, šie kelio servitutai mažiau ribotų atsakovės teises, nes yra mažesnio ploto, labiau nutolę nuo atsakovės gyvenamojo namo. Tačiau ieškovai nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl jiems nėra priimtinas nei vienas iš atsakovės siūlomų kelio servituto variantų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovai K. R., R. D. ir L. Z. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovų pateikti įrodymai (žemės sklypų planai, kelio schema ir kt. dokumentai) įrodo, kad ieškovai neturi galimybės kitaip patekti į jų žemės sklypą, kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypą. Jei būtų priešingai, NŽT turėtų pateikti įrodymus, kad ieškovai gali patekti į savo žemės sklypą kitu būdu, ne per atsakovės žemės sklypą, tačiau tokių įrodymų NŽT nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT argumentu, kad pagal Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos duomenis ieškovai galėtų spręsti dėl galimybės patekti į jų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka nesuteikia teisės ieškovams įrengti kelią, tai turi būti įtvirtinta žemės sklypų, per kuriuos numatytas toks kelias, dokumentuose. Nepagrįstas VŽF teiginys, kad G. J. ir tretieji fiziniais asmenys į jų žemės sklypus patekdavo ne per atsakovės M. J. K. žemės sklypą, o per(duomenys neskelbtini), todėl suprojektuotas bendro naudojimo kelias, einantis palei Neries upę, apaugo krūmais ir medžiais, todėl tapo nebenaudojamas. Kelio palei Neries upę niekada nebuvo, o tretieji fziniai asmenys ir ieškovai į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovės žemės sklypą. Kad ieškovai neturi kitos galimybės patekti į jų žemės sklypą, kaip tik per atsakovės M. J. K. žemės sklypą, sutiko ir atsakovė, pasiūlydama alternatyvius kelio servituto nustatymo variantus, tačiau pirmosios instancijos teismas jokio kelio servituto nenustatė.
17. Ieškovai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo atsakovės naudai M. J. K. naudai priteistomis išlaidomis už advokato pagalbą, teigdami, kad šios išlaidos neatitinka advokato darbo ir laiko sąnaudų.
Atsiliepimas
18. Atsakovė M. J. K. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismui yra pateikta ištrauka iš kadastro žemėlapio, iš kurios matyti, kad ieškovų žemės sklypas yra gerokai nutolęs nuo atsakovės žemės sklypo. Nustačius kelio servitutą atsakovės žemės sklype, bus patenkama į teritoriją, kurioje yra valstybinis miškas. Įrengti kelią valstybiniame miške ieškovai negalės. Taigi, nustačius kelio servitutą atsakovės sklype, ieškovų siekiamas tikslas nebus pasektas, nes šiuo kelio servitutu bus galima patekti tik į teritoriją, kurioje kelio įrengimas nėra galimas.
20. Į bylą yra pateiktas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra parodytas bendro naudojimo kelias, per kurį numatomas patekimas į 2008 m. suprojektuotus žemės sklypus. VŽF atstovė paaiškino, kad šis kelias (tarp Neries upės ir suprojektuotų žemės sklypų) egzistavo nuo seno, tačiau nebuvo naudojamas. Taigi, privažiavimas prie ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypų buvo numatytas ne per atsakovės žemės sklypą, o kitoje vietoje.
21. Galimybė patekti į ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kaip alternatyva. Iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad I. G., B. G. ir K. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šis sklypas kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas 186. Patekimas į šį žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio žemės sklypo galima patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tai pat priklauso I. G., B. G. ir K. G., K. G., ir toliau į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris irgi priklauso I. G., B. G. ir K. G.. Už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietryčių pusėje yra laisva valstybinė žemė, kurioje gali būti įrengtas bendro naudojimo kelias. Trečiojo asmens M. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybine žeme, per kurią M. T. gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad į ieškovų žemės sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini), pagrįsta byloje esančiais dokumentais.
22. Atsakovė siūlė ieškovams pratęsti jau esamą kelio servitutą, nustatytą jos žemės sklype, kad ieškovai galėtų patekti į jų norimą teritoriją. Byloje yra matininko M. K. 2015 m. rugsėjo 1 d. kelio servituto nustatymo planas, kuris yra jau esamo kelio servituto tęsinys. Papildomo kelio servituto plotas yra 241 kv. m, kelio plotis – 4 metrai. Esamo kelio servituto tęsinys mažiausiai suvaržytų atsakovės nuosavybės teises: jis būtų tolęs nuo atsakovės gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, nepažeistų jos privatumo, nekliudytų racionaliai naudoti jos žemės sklypą. Be to, atsakovė sutiko su neatlygintinu kelio servituto nustatymu šioje vietoje. Tačiau ieškovai šį pasiūlymą atmetė.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Nacionalinė žamės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
24. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas yra 755 kv. m., šis servitutas kerta visą atsakovės M. J. K. žemės sklypą. Kelio servitutas eitų šalia atsakovės gyvenamojo namo ir galimai būtų naudojamas ne tik ieškovų, bet ir greta ieškovų žemės sklypo esančių žemės sklypų savininkų. Taip būtų smarkiais suvaržytos atsakovės teisės. Atsakovė pateikė net tris galimus kelio servituto nustatymo variantus, kurie mažiau varžytų atsakovės teises ir užtikrintų ieškovų patekimą į jų pageidaujamą teritoriją. Tačiau ieškovai šį pasiūlymą atmetė.
25. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 86 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), žemės reformos žemėtvarkos projektas pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje. Metodikos 87 p. nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui. Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas „Dėl pranešimo išspausdinimo“, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į UAB „Vilniaus kraštas“, prašydama patalpinti skelbimą apie rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės dalies (duomenys neskelbtini) ir kt. kaimų teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą. Duomenų, kad ieškovas ar tuometinis ieškovų žemės sklypo savininkas dalyvautų minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstyme ir pateiktų pastabas, byloje nepateikta. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Ieškovai žemės sklypą įgijo 2011-2013 metais, t. y. vėliau, nei buvo suformuotas atsakovės M. J. K. žemės sklypas, todėl ieškovai, kaip protingi ir apdairūs asmenys, turėjo galimybę pasidomėti, kaip turės pasiekti įsigyjamą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams K. R., R. D., L. Z. ir E. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9815 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą NŽT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-248 buvo atkurtos nuosavybės teisės G. J., kuris žemės sklypą 2011 m. spalio 13 d. ir 2013 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė ieškovams.
29. Atsakovei M. J. K. nuosavybės teise priklauso 1,0826 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-6586-01, šiuo įsakymu žemės sklype taip pat buvo nustatytas 378 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai įrengti kelią, tiesti inžinerinius tinklus ir jos eksploatuoti, ir 711 kv. m. servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas.
30. Pagal CK 4.111 str. 1 d. servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriais ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl servituto nustatymo nurodyta, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2016 ir kt.).
32. Ieškovų žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – taip pat ir Projektas), žemės sklypo ribos ir plotas buvo patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ -(14.49.2.)-1043 „Dėl Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01), dalinio patikslinimo“.
33. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3-3206-(01) priėmimo metu, 47 p. nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais.
34. NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 49SJ-326-(14.49.105.) nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, nustačius, kad ne prie visų projektuojamų žemės sklypų yra galimybė suprojektuoti privažiuojamuosius kelius, Projekto grafinėje dalyje privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo, projektinis Nr. 59-1, pažymėtas kaip siūlomas nuo (duomenys neskelbtini) per atsakovei M. J. K. priklausantį žemės sklypą. Toliau Projekte privažiuojamasis kelias projektuojamas per valstybinę žemę iki žemės sklypo, projektinis Nr. 7-3, kuriam nustatytas servitutas. Vėliau privažiavimas punktyrine linija pažymėtas per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, projektinis Nr. 4-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), per vakarinę jų dalį ir valstybinę žemę iki ieškovų žemės sklypo. Atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jame nėra nustatytas servitutas, tačiau šis žemės sklypas rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje ribojasi su valstybine žeme, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas perkeltas išilgai rytinės ir pietinės šios žemės sklypo ribos, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šiaurinėje ieškovų valdomo sklypo pusėje ir ribojasi su juo, nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), o šio žemės sklypo plane ties taškais 5-7 pažymėta gretimybė – projektuojamas kelias.
35. NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 49SJ-326-(14.49.105.) taip pat nurodyta, kad Projekte pažymėtas siūlomas kelias nuo ieškovų žemės sklypo Nr. 59-1 į pietinę pusę, valstybine žeme, esančia tarp suformuotų žemės sklypų ir upės. Vadovaujantis Registrų centro kadastro žemėlapių duomenimis, per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pietinėje ieškovų žemės sklypo pusėje, yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, tuo tarpu tarp toliau palei upę (pakrantėje) esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Neries upės, vadovaujantis Registrų centro kadastro žemėlapio duomenimis, yra paliktas valstybinės žemės plotas, kuriame Projekte pažymėtas siūlomas kelias.
36. Ieškovai teigia, kad iki jų žemės sklypo nėra galimybės privažiuoti per valstybinės žemės plotą, esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų. Šį ieškovų teiginį patvirtina byloje esantys įrodymai.
37. Trečiojo asmens VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. birželio 29 d. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad Projekte palei Neries upę suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias dėl nenaudojimo apaugo krūmais ir medžiais, todėl šiuo metu negali būti naudojamas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Projekte pažymėtas siūlomas kelias yra pažymėtas esamo kelio vietoje, o ne kaip galimybė šioje vietoje įrengti kelią. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybė neteigė, kad Projekte pažymėto siūlomo kelio palei Neries upę vietoje faktiškai gali būti įrengtas kelias. Kad Projekte pažymėto siūlomo kelio palei Neries upę vieta apaugusi žole, krūmais ir medžiais ir visiškai netinkama važiuoti kelių transportu, matyti iš ieškovų pateiktos nuotraukos. Be to, kaip nurodyta NŽT 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 49SJ-326-(14.49.105.), į ieškovų žemės sklypą toliau, t. y., po Projekte pažymėto siūlomo kelio palei Neries upę, patenkama per A. N. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šį žemės sklypą galima tik pereiti pėsčiomis, nes šiam sklypui nustatytas kelio servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku. Akivaizdu, kad nesant galimybės per A. N. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovų žemės sklypą patekti kelių transporto priemonėmis, ribojama ieškovų teisė tinkamai naudotis žemės sklypu.
38. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1859/2015, kurioje A. N. prašė nustatyti servitutą pateikti į jo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2015 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 49SJ-56-(14.49.105), teikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui išvadą dėl galimybės patekti į A. N. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad į A. N. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimybė patekti Projekte siūlomu keliu, einančiu per valstybinės žemės plotą, esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų. Šiame rašte NŽT galimybe patekti į A. N. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė per ieškovų žemės sklype nustatytą kelio servitutą, t. y., iš priešingos pusės nei Projekte siūlomu keliu, einančiu per valstybinės žemės plotą, esantį tarp Neries upės ir suformuotų žemės sklypų.
39. Atsakovė M. J. K., pareikšdama priešieškinį su prašymu nustatyti jos žemės sklype servitutą pagal jos pasiūlytus planus, pripažino, kad kelio servitutas jos žemės sklype, skirtas ieškovams patekti į jų žemės sklypą, yra reikalingas.
40. Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad būtų pagrindas atsakovės M. J. K. žemės sklype nustatyti servitutą, suteikiantį galimybę ieškovams patekti į jų žemės sklypą. Tačiau nėra pagrindo šį servitutą nustatyti nei pagal ieškovo, nei pagal atsakovės M. J. K. pateiktus planus.
41. Iš ieškovų su ieškiniu pateikto servituto plano ir iš ieškovų 2017 m. spalio 24 d. posėdžio metu pateiktų nuotraukų Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose rodykle parodyta atsakovės M. J. K. žemės sklypo vieta, per kurią turėtų eiti ieškiniu prašomas nustatyti kelio servitutas, daroma išvada, kad šis kelio servitutas neproporcingai pažeistų atsakovės teises – servitutas eina per patį atsakovės žemės sklypo vidurį, visai šalia atsakovės gyvenamųjų pastatų, kerta asmeniniams poreikiams naudojamą žemės sklypo dalį (nuotraukose matomas daržas yra už planuojamo kelio servituto), nors atsakovės žemės sklypo plotas suteikia galimybę nustatyti servitutą ir kitose sklypo vietose. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kelio servitutu galimai naudosis ne tik ieškovai, bet ir kitų šalia ieškovų žemės sklypo esančių sklypų savininkai.
42. Nėra galimybės kelio servituto nustatyti ir pagal kurį nors iš atsakovės M. J. K. su priešieškiniu pateiktų kelio servituto planų. Iš šių planų negalima nustatyti, ar nurodyti kelio servitutai išeina į Projekte nurodytą privažiuojamąjį kelią, projektuojamą per valstybinę žemę iki žemės sklypo, projektinis Nr. 7-3. Iš atsakovės pateiktų kelio servituto panų matyti, kad šiuose planuose pažymėti servitutai už atsakovės žemės sklypo ribų išeina į mišką. Atsakovė M. J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad už jos žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini)miško dalis, kuri yra priskirta II grupės ekosistemų apsaugos miškams, o pagal Miškų įstatymo 11 str. 2 d. ekosistemų apsaugos miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis, t. y. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijomis, susisiekimo komunikacijomis, yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai negalėjo patvirtinti ieškovo L. Z. teiginio, kad planuose nurodyti servitutai išeina į jau esantį kelią. Įrodymų, kad atsakovės pateiktuose planuose nurodyti servitutai išeina į jau esantį, teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtą, kelią, nepateikė ir ieškovai.
43. Tai, kad atmetamas prašymas nustatyti kelio servitutą pagal pateiktus planus, neužkerta galimybės šalims, pašalinus nurodytus kelio servituto planų trūkumus, iš naujo kreiptis dėl kelio servituto nustatymo pagal naują planą.
44. Nėra pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei M. J. K. priteisė per dideles išlaidas už advokato pagalbą – 1 300 Eur. Šioje byloje atsakovės M. J. K. atstovė ruošė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dalyvavo ne viename teismo posėdyje, todėl šios išlaidos atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija maksimalių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
45. Nesant pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
46. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų (apeliantų) K. R., R. D. ir L. Z. atsakovės M. J. K. naudai priteisiamos 600 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų K. R., R. D. ir L. Z. lygiomis dalimis atsakovės M. J. K. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.