Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui adv. L.Mažonui, atsakovui J. P., jo atstovei adv. I.Blaževičienei, tretiesiems asmenims A. C. ir Z. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui J. P. ir tretiesiems asmenims A. C., Z. S., A. I. (S.) ir S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Trečiasis asmuo A. I. (S.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiasis asmuo S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad J. P. ir L. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 15). VĮ „Registrų centras“ 2013-09-03 duomenimis J. P. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje nebuvo, V. P. vardu buvo registruota 31/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kartu su S. P.), 25/100 dalys to paties namo (t. 1, b.l. 8-10). L. P. savo vardu nėra registravusi transporto priemonių (t. 1, b.l. 11). J. P. 2013-08-30 VĮ Regitra duomenimis buvo registravęs transporto priemones Opel Kadett ir BMW 525 (t. 1, b.l. 12). J. P. ir L. P. 2007-09-12 kreditavimo sutartimi gavo 20000 Lt kreditą vartojimo reikmėms iš AB DnB Nord banko (t. 1, b.l. 13-14). L. P. nuo 1987-08-14 gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16). Paveldėjimo liudijimas pagal testamentą patvirtina, kad V. P. turtą paveldėjo jos sūnus J. P., paveldimą turtą sudaro 25/100 ir preziumuojma ½ dalis 31/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 23-24). PVM sąskaita faktūra serija GLN Nr. 000112 pasiūlymas, pinigų priėmimo kvitas, pardavimo sutartis patvirtina, kad L. P. 2007-03-13 pirko plastikinius langus ir jų montavimo paslaugą už 5579,48 Lt (t. 2, b.l. 4-11). Duomenys iš VĮ „Regitra“ apie L. P. vardu registruotus automobilius (su istorija) ir transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, kad L. P. 2007 m. transporto priemonių neįsigijo (t. 2, b.l. 13-15, 16-20). 2009-03-20 pardavimo sutartis patvirtina, kad Z. S. pirko plastikinį langą už 363,29 Lt (b.l. 30-32). Pinigų priėmimo kvitai, atitikties deklaracija, langų ir durų gamybos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, pardavimo sutartis patvirtina, kad A. C. ir Z. S. pirko langus ir jų montavimo paslaugas, aliuminio sistemą, montažą ir medžiagas (t. 2, b.l. 30-48, 51, 52, 59-60, 63-64, 87). Z. S. pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad 2009 m. - 2012 m. įvairiose statybinių, santechnikos medžiagų parduotuvėse buvo pirktos prekės (t. 2, b.l. 49-50, 61, 65-86). Iš Kauno AVPK Žaliakalnio policijos nuovados rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas L. P. pareiškimas dėl netinkamo I. N. elgesio, dėl minėto įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 126). VĮ „Registrų centras“ 2015-02-18 duomenimis J. P. nuosavybės teise priklauso 81/200 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 145-147). Iš (duomenys neskelbtini) teismo medicinos tyrimo akto matyti, kad kreipėsi L. P., buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybėse nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. sumušė vyras j. P., suduodamas galva į kaktą, kumščiu į rankas (t. 2, b.l. 178-179). Iš (duomenys neskelbtini) teisės medicinos specialisto išvados matyti, kad kreipėsi L. P., diagnozuota poodinės kraujosruvos veide ir nugaroje, padarytos kieto buko daikto poveikyje paros bėgyje iki apžiūrėjimo, poodinės kraujosruvos kairiame žąste, dešinio peties, krūtinėje bei dešinės krūties srityse, padarytos kietu buku daiktu prie 5-6 dienas iki apžiūros. Įvykio aplinkybėse nurodyta, kas sumušė vyras J. P. (t. 2, b.l. 180-181). J. P. 2014-05-19 sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį su AB Swedbank (t. 3, b.l. 6). Iš UAB „Vaigintus“ pateiktos nuomonės apie automobilių vertę matyti, kad automobilio Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina rinkos vertė yra 1000 Lt, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina rinkos vertė yra 3000 Lt (t 1, priedas). Iš UAB Robinta“ pateiktos pagerinimo darbų statybinės vertės ataskaitos (vertinamo objekto adresas (duomenys neskelbtini)) išvados matyti, kad statybos darbų priestate vertė yra 23000 Lt, pagerinimo darbų senojoje namo dalyje, pirmame aukšte vertė yra 18000 Lt (t. 1, priedas).

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo neištikimas. Ieškovė atsakovo neištikimybę įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų V. Ž., S. P., L. V. paaiškinimais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai buvo neištikimas su I. N., kad jis nuolat pas ją išvykdavo ir negrįždavo į šeimos būstą, su ja akivaizdžiai važinėdavo automobiliu, kartu buvo atvykę pas ją į darbą, kur I. N. sukėlė konfliktą, pastaroji ieškovei skambindavo, tyčiodavosi. Liudytojos V. Ž. ir S. P. paaiškino, kad buvo su ieškove bendradarbės, matė kaip į jų darbovietę atvyko atsakovas su I. N., kur pastaroji sukėlė konfliktą. Atsakovas į konfliktą nesikišo, tačiau I. N. elgėsi kaip atsakovo moteris. Liudytoja L. V. paaiškino, kad ji yra ieškovės ir atsakovo kaimynė. Ji yra mačiusi kaip atsakovas važinėja su I. N., teko su I. N. konfliktuoti dėl ne vietoje pastatyto automobilio. I. N. vadino atsakovą savo vyru. Pats atsakovas neigia, kad jis buvo neištikimas ieškovei su I. N., nurodo, kad su I. N. bendrauja, ji yra jo draugė nuo vaikystės, tačiau jokių intymių santykių jie neturi ir neturėjo. Teismas, įvertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas buvo neištikimas sutuoktinei. Tai parodo jo draugės elgesys kitų žmonių akivaizdoje, t.y. kad ji elgėsi kaip atsakovo moteris, vadino jį vyru, konfliktavo su atsakovo sutuoktine.

Teismas spręsdamas dėl atsakovo neištikimybės pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti laikotarpį, kuriuo atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini). Abi šalys nurodė, kad tuo metu jau faktiškai nebegyveno kaip šeima, nebevedė bendro ūkio, konfliktavo, todėl ši data laikytina faktiniu šalių santuokos iširimo momentu. Tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek konfliktas ieškovės darbo vietoje, apie kurį paliudijo V. Ž. ir S. P., tiek konfliktas tarp liudytojos L. V. ir I. N. vyko jau po (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina byloje esantis Kauno apskrities VPK raštas, iš kurio matyti, kad L. P. į policijos įstaigą kreipėsi (duomenys neskelbtini) tiek L. V. paaiškinimai, kur ji su I. N. konfliktavo 2009 – 2010 m. žiemą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovas J. P. būtų neištikimas sutuoktinei.

Taip pat pažymėtina, kad kiti ieškovės nurodomi santuokos nutrūkimo dėl atsakovo kaltės pagrindai neįrodyti. Byloje yra pateiktos teismo medicinos tarnybos išvados, surašytos 1997 m., kuriose diagnozuoti L. P. sužalojimai ir nurodyta, kad ją sumušė sutuoktinis J. P.. Tačiau šios išvados neįrodo, kad šie kūno sužalojimai atsirado dėl atsakovo smurto prieš ieškovę. Išvados aplinkybės surašytos iš L. P. paaiškinimų, joks tyrimas dėl šių paaiškinimų tikrumo neatliktas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalys nuo 1997 m. iki 2009 m. toliau gyveno kaip šeima, todėl net ir tuo atveju, jei atsakovas 1997 m. ir smurtavo prieš ieškovę, šių aplinkybių negalima vertinti kaip atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo prezumpcijos, nes dėl šių ieškovės nurodomų aplinkybių santuoka nenutrūko.

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė nurodė, kad išvykusi į Vokietiją ji susipažino su kitu vyriškiu, su juo artimai ir intymiai bendravo, šis vyriškis buvo atvykęs ir į Lietuvą. Tokie ieškovės veiksmai taip pat buvo po faktinio santuokos iširimo, todėl nelaikytina, kad dėl šių ieškovės veiksmų santuoka iširo.

Teismas daro išvadą, kad santuoka tarp L. P. ir J. P. iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalių, poreikiai, norai bei požiūris į bendrą gyvenimą ir siekius jame, šeimą ir teises bei pareigas joje buvo skirtingi, o abi šalys nesugebėjo suderinti bendrų šeimos interesų, iš esmės nebuvo lojalūs ir nerodė tinkamos pagarbos vienas kitam. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, atsiradus nesutarimams nerado bendro sutarimo, nebandė išsaugoti santuokos, nesilaikė lojalumo pareigos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismui nustačius, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str.).

Dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo

Ieškovė prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe namo dalį, priklausančią J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), ir priteisti šio namo ½ dalies nuosavybės teise L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe priestatą ir jame esančias patalpas (vertė 6661 Eur, buvo 23000 Lt), pažymėtas Nekilnojamojo turto Kadastro ir Registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3330 Eur (11500 Lt) piniginę kompensaciją už ½ dalies šio priestato ir jame esančias patalpas iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po santuokos šalys pradėjo gyventi namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, toje dalyje, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovo J. P. motinai V. P.. Iki 2010 m. namo dalis, priklausiusi V. P., buvo pagerinta, t.y. buvo atliktas remontas kambariuose, iš esmės pertvarkyta ir išplėsta virtuvė, be to, pristatytas dviejų aukštų priestatas, kurio pirmas aukštas neįrengtas, o antras aukštas įrengtas ir jame gyvena A. S. ir Z. S.. Ieškovė nurodo, kad šie darbai buvo atlikti jos ir atsakovo lėšomis, t.y. šeimos lėšomis. Jie 2007 m. pasiėmė paskolą, lėšas investavo į būsto pagerinimą ir priestato statybą. Be to, jie skyrė šioms statyboms ir kitas šeimos lėšas. Ieškovė tokias aplinkybes įrodinėja paskolos sutartimi, dokumentais, patvirtinančiais, kad ji pirko langus, pagerinimo darbų statybinės vertės ataskaita, liudytojų V. Ž., S. P., S. V., A. P. paaiškinimais. Atsakovas dėl tokio ieškovės reikalavimo nesutinka. Jis nurodė, kad jis su ieškove jokių lėšų namo pagerinimams neskyrė. Jis tuo metu dažnai būdavo komandiruotėse, matė, kad vyksta kažkokie remontai, tačiau jiems lėšų neskyrė. Ten remontavosi jo mama savo namo dalį. Paskolos pinigus jie išleido pirkdami automobilius. Trečiasis asmuo Z. S. nurodė, kad su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, nes jis žmonos motinai V. P. savo lėšomis padarė remontą, pastatė priestatą.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji ir atsakovas, būdami santuokoje, gyvendami V. P. priklausančioje namo dalyje, gerindami savo gyvenimo sąlygas, ją suremontavo. Tokias aplinkybes patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų V. Ž. ir S. P. paaiškinimai, kur jos nurodo, kad ieškovė pasakojo apie remontą, skolindavosi iš jų pinigų remontui, o taip pat S. V., A. P. parodymai, kur jie nurodė, kad ieškovės paprašyti atliko dalį remonto darbų. Visi šie liudytojai suprato, kad remontas vyksta ieškovės iniciatyva ir interesais. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti paskolos sutartis. Teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, sprendžia, kad paskolos lėšos buvo panaudotos būsto gerinimui. Atsakovo pateikta versija, kad už paskolos pinigus buvo pirkti automobiliai, atmestina. Atsakovo pateikti paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Atsakovas paaiškino, kad už paskolos pinigus pirko Audi ir BMW, tačiau iš byloje esančių VĮ „Regitra“ išrašų matyti, kad automobilis Audi pirktas 2005 m., o paskola gauta 2007 m. Tada atsakovas nurodė, kad iš paskolos lėšų grąžino Z. S. 10000 Lt skolą už automobilį Audi. Tuo tarpu Z. S. paaiškino, kad atsakovas buvo skolingas jam pinigų, tačiau skolą grąžino nedidelėmis sumomis per kelis kartus. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad remontą namo V. P. namo dalyje atliko ji ir atsakovas iš bendrų lėšų, patvirtina ir ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ji pirko langus. Teismas atmeta trečiojo asmens Z. S. argumentus, kad tai jis, iš savo lėšų, kurių, kaip nurodė, investavo apie 80000 Lt, V. P. naudai padarė remontą jis namo dalyje, pastatė priestatą. Teismas atsižvelgia į trečiojo asmens parodymų nenuoseklumą, neįtikimumą. Trečiasis asmuo nurodo, kad turėjo lėšų ir galėjo sau leisti skirti 80000 Lt kito asmens turto pagerinimui, tačiau iš jo sutuoktinės A. S. paaiškinimų matyti, kad paskolos sutartis (t. 2, b.l. 55-58), kurią Z. S. paaiškinimuose dėl ieškinio (t. 2, b.l. 28-29) nurodė kaip vieną iš dokumentų pagrindžiančių, statybas, buvo skirta V. P. kapo paminklui įsigyti. Taigi, asmenys, kurie gali sau leisti 80000 Lt skirti kito asmens būsto gerinimui, sudaro paskolos sutartį, kad galėtų įsigyti paminklą motinos kapui. Tokie byloje esantys duomenys vertintini kaip prieštaraujantys vieni kitiems, todėl atmestini. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Z. S. pateikė į bylą eilę dokumentų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą, kurie yra 2009 m. - 2012 m., tačiau pats teismo posėdžio metu nurodė, kad visus darbus atliko iki 2010 m. Be to, iš dalies pateiktų dokumentų matyti, kad statybines medžiagas įsigijo įmonė, o ne Z. S., kuris tuo metu dirbo statybinėje įmonėje. Teismas daro išvadą, kad Z. S. neinvestavo lėšų į V. P. turto pagerinimą, savo lėšomis nestatė priestato pirmo aukšto. Z. S. pateikti įrodymai, t.y. langų pirkimo dokumentai, dalies statybinių medžiagų pirkimo dokumentai tik patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai gerino savo buitį, ieškovė ir atsakovas remontavo V. P. priklausiusią namo dalį, kurioje jie patys su vaikais ir gyveno, statė priestato pirmą aukštą, o A. S. su sutuoktiniu Z. S. statė priestato antrą aukštą, nes norėjo išplėsti savo gyvenamos namo dalies plotą.

CK 3.90 str. 1 d. numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 str. 1 d., kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti namo dalį, priklausančią J. P., pažymėtina, kad šios namo dalies pagerinimo metu turtas nuosavybės teise priklausė ne atsakovu J. P., o jo motinai V. P., kuri 2010 m., t.y. jau po turto pagerinimo numirė, ir jos turtą paveldėjo J. P.. Taigi, pagerintas buvo ne atsakovui tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, o kitam asmeniui priklausantis turtas. Todėl teismas sprendžia, kad toks turtas neatitinka įstatymo reikalavimų turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau atsižvelgtina į faktines aplinkybes, kad tuo metu, kai turtas buvo gerinamas, ieškovės ir atsakovo šeima gyveno ir naudojosi V. P. priklausančia namo dalimi, tai buvo jų šeimos būstas, kurį jie gerino, tikėdamiesi jame gyventi ir toliau, t.y. naudotis pagerinimų rezultatu. Šį turtą paveldėjo J. P.. Teismas sprendžia, kad, J. P. asmeninis turtas, valdomas santuokos nutraukimo momentu, santuokos metu yra pagerintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis, todėl ieškovė turi teisę į kompensaciją, lygią ½ daliai turto pagerinimo vertės.

Be to, teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priestatą ir jame esančias patalpas bei piniginę kompensaciją už ½ dalies šio priestato ir jame esančias patalpas iš atsakovo, pažymi, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis) (LAT 3K-3-24/2011). Taigi, ieškovė negali reikalauti priestato pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau turi teisę į kompensaciją, lygią ½ daliai medžiagų, panaudotų objektui statyti, vertės.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertei bei kompensacijos dydžiui nustatyti ieškovė pateikė UAB “Robinta“ pagerinimo darbų statybinės vertės ataskaitą (vertinamo objekto adresas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitą atliko UAB „Robinta“ vertintojas M. B., tiek įmonė, tiek vertintojas turi teisę teikti turto vertinimo paslaugas (ataskaitos 5 psl., 1 bylos tomo priedas), todėl abejoti vertinimo ataskaitos išvadomis nėra pagrindo, ataskaita yra nenuginčyta. Teismo posėdžio metu turto vertintojas M. B. paaiškino, kad ataskaitoje rėmėsi UAB „Skena“, kuri yra kvalifikuota įmonė, teikianti atliktų pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo paslaugas, ataskaita. Teismas pažymi, kad siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų atliktų pagerinimų vertę, siūlė kviesti į posėdį UAB „Skena“ atstovą, kuris galėtų paaiškinti atliktų pagerinimo darbų statybinės vertės metodiką, tačiau šalys tokiu teismo siūlymu nepasinaudojo. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors byla ir yra dėl šeimos teisinių santykių, tačiau joje keliami reikalavimai yra privataus pobūdžio, nesusiję su nepilnamečių vaikų teisėmis, sutuoktinio išlaikymu ar pan., abi šalys naudojosi teisininkų pagalba, todėl tokio pobūdžio byloje, nesant viešo intereso, vyraujantis yra šalių rungimosi principas (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154-302/2015). Šalys turėjo teisę pateikinėti įrodymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Todėl teismas vadovaujasis pateikta pagerinimo darbų statybinės vertės ataskaita, ir atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta statybos darbų priestate vertė yra 23000 Lt, pagerinimo darbų senojoje namo dalyje, pirmame aukšte vertė yra 18000 Lt, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis pagerinimų vertės, t.y. 5937,21 Eur (20500 Lt).

Ieškovė taip pat prašė santuokoje įgytus automobilius Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad automobilių realiai nėra, jie išregistruoti, ginčo dėl jų vertės nėra, kompensacijos už didesnę turto dalį ieškovė neprašo, todėl teismas, atsižvelgdamas į duomenis, kad transporto priemonių realiai nėra ir jos išregistruotos, dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad ieškovė pateikė tris reikalavimus, iš kurių vienas yra patenkintas iš dalies, t.y. santuoka nutraukiama ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vienas reikalavimas atmestas – dėl neturtinės žalos priteisimo, ir vienas reikalavimas patenkintas – dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Taigi, darytina išvada, kad patenkinta ½ dalis ieškovės reikalavimų. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1318 Lt žyminis mokestis, 5000 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 100 Lt už nuomonę apie automobilių vertę, 1500 Lt už turto vertinimą, 400 Lt už kadastrinius matavimus. Ieškovės išlaidas už advokato pagalbą sudaro atstovavimas teisme – 450 Lt, ieškinio surašymas – 2000 Lt, patikslintų ieškinių rašymas – 1650 Lt. Teismas pažymi, kad teismo proceso metu ieškinys buvo tikslinamas keturis kartus. Iš esmės buvo pateiktas vienas procesinis dokumentas, tačiau teismo nurodymu tikslinti jo reikalavimai. Todėl teismas sprendžia, kad už vieno procesinio dokumento teisingą surašymą ieškovė prašo priteisti jai 3650 Lt. Teismas pažymi, kad pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo nebuvo sudėtingas ir nedidelės apimties, nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, ieškinys neturi tarptautinio elemento, atsižvelgdamas į atsižvelgiant į 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendžia, kad protinga ir teisinga suma už ieškinio surašymą šiuo atveju būtų 600 Eurų, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė 730 Eur (600 Eur už ieškinio surašymą ir 130 Eur už atstovavimą teisme) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Todėl ieškovė pagrįstai patyrė iš viso 1690, 96 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių ½ dalis, t.y. 845,48 Eur priteistina jai iš atsakovo.

Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.

Iš šalių lygiomis dalimis (proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai) priteistinos 62,62 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.), t.y. po 31,31 Eur.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. P. pavardę „P.“, atsakovui J. P. – „P.“.

Priteisti iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5937,21 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 21 centą) kompensaciją ir 845,48 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidas L. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,31 Eur (trisdešimt vieną eurą 31 centą) pašto išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,31 Eur (trisdešimt vieną eurą 31 centą) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.