- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-275-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria, be kita ko, civilinių ieškinių trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. S. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini); 3) pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur; 4) „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur, bei dėl 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria, be kita ko, civilinių ieškinių trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d., skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam G. S. turtui: 1) pastatui - poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, statybos leidimas išduotas G. S. vardu; 2) pastatui - poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, statybos leidimas išduotas G. S. vardu; 3) pastatui - poilsio nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini); 4) pastatui - ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-172-397/2024, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, be kita ko, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam G. S. turtui: 1) pastatui-poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, statybos leidimas išduotas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.; 2) pastatui-poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, statybos leidimas išduotas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.; 3) pastatui-poilsio nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registruotam G. S. vardu, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.; 4) pastatui-ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registruotam G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, be kita ko, laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui buvo pratęstas, nustatant 6 mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 28 d.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi civilinių ieškinių trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti, be kita ko, šiam turtui iš naujo (kadangi ankstesnėje nutartyje nebuvo nurodyta, kuris turtas areštuotas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o kuris - siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir (ar) turto grąžinimą bei atsižvelgdamas į tai, VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti duomenis) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.
4. Be to, skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam G. S. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.; 2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), leidžiant šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. S.; 3) pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur; 4) pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) – 446 Eur, 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. G. S. skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pastatui – poilsio nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui - ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), registruotiems G. S. vardu; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. vardu registruotiems žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), bei G. S. pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) - 446 Eur bei „Swedbank" AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 85 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, neišieškoma suma (NS) - 446 Eur; 3) netenkinus šio prašymo: pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 42 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis ir „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 42 000 Eur, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis; 4) pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį – nustatyti G. S. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškomą sumą (NS) – 1 338 Eur, „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškomą sumą (NS) – 1 338 Eur.
4.1. Nurodo, kad skundžiamos nutartys yra nepagrįstos, todėl naikintinos. Paaiškina, kad pastatai – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti ir įrengti išimtinai jo ir jo sutuoktinės lėšomis. Jis gyveno ir dirbo Kaune, todėl neturėjo galimybių prižiūrėti statybas, o jo tėvas V. S. turėjo laisvo laiko, nuolatos būdavo (duomenys neskelbtini) kaime, todėl, jo prašymu, kuravo statybas bei tam tikrus aukštos kvalifikacijos darbus atlikdavo pats ar jam padedant laisvu nuo darbo metu. Dėl šios situacijos galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad tai yra jo tėvo statomas objektas. Namelių statybai reikalingų medžiagų, kad būtų pigiau, jis ieškodavo skelbimų portaluose, jas pirkdavo už grynus pinigus. Jis dirba pagal verslo liudijimą, dalį pajamų gauna grynais pinigais, per 2020-2021 metus, kai buvo vykdomi statybos darbai, jis gavo 23 475 Eur pajamų grynais, didžiąją dalį kurių išleido statyboms. Statybines medžiagas ir baldus, kurių nerasdavo pagal skelbimus, jis su sutuoktine pirko didžiuosiuose prekybos centruose (Senukuose, Jysk, Ikea ir pan.), juose atsiskaitydavo kortele arba mokėdavo pavedimu. Pažymi, kad nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybas jis pradėjo 2023 m., todėl šiam namui jokių pirkinių nereikėjo, jie visi buvo panaudoti statant namelius (duomenys neskelbtini). Taigi, G. S. teigimu, teismo prielaidos, jog poilsio nameliai buvo statomi ne jo, o jo tėvų lėšomis, yra nepagrįstos.
4.2. Taip pat nurodo, kad 2022 metais jis įsigijo butą (duomenys neskelbtini), jo įsigijimui 2022 m. kovo 17 d. jis iš banko gavo 113 050 Eur kreditą. Jo tėvai, sužinoję, kad bankas 2 metams nustatė 5,168 proc. metines palūkanas ir kad kredito mokėjimo pradžioje kiekvieną mėnesį jis grąžins apie 240 Eur kredito, o palūkanų mokės apie 480 Eur – t. y. jog 2/3 jo mokamų pinigų sudarys vien tik palūkanos, nepasitarę su juo, nusprendė palengvinti jo finansinę naštą – pervedė jam savo santaupas, kad jis anksčiau laiko grąžintų dalį kredito ir mokėtų mažesnes palūkanas. Per pakankamai trumpą laiko tarpą tėvai pervedė jam 85 000 Eur. Jis pagalvojo, kad tai bus nesąžininga jo brolio atžvilgiu, todėl nutarė pusę gautų pinigų grąžinti ir pavedimais grąžino 43 000 Eur, o tėvams pasakė, kad juos dovanotų broliui K..
4.3. Pažymi, jog jei teismas visgi mano, kad pinigai buvo pervesti tik tam, kad nebūtų iš ko išieškoti priteistų sumų, jis privalėjo įvertinti, jog pusę dovanotų pinigų jis grąžino, ir laikinai apriboti nuosavybes teises 42 000 Eur sumai (jis grąžino 43 000 Eur).
4.4. Nurodo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra patvirtintas 446 Eur minimalus vartojimo poreikių dydis. Tačiau teismas turi diskreciją nustatyti ir kitokią, nei minimalią vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, kad jų šeimoje yra keturi asmenys – du suaugę ir du nepilnamečiai. Preziumuojama, kad nepilnamečiais vaikais tėvai turi rūpinti lygiomis dalimis, o tai reiškia, kad jis privalo pasirūpinti vieno vaiko išlaikymu. Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Teismui nustačius vieno minimalaus vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą, susidarė situacija, kad jam suteikiama galimybė patenkinti savo minimalius poreikius ir užkertama galimybė tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius (net minimalius). Be to, kiekvieną mėnesį jų šeima turi grąžinti bankui virš 700 Eur kredito, todėl iš neatskaitomos 446 Eur sumos jis niekaip negalės patenkinti minimalių poreikių. Todėl, jo vertinimu, turi būti pakeista neišieškoma suma iš vieno minimalaus vartojimo poreikio dydžio į tris, t. y. nustatyta 1 338 Eur neišieškoma suma.
Atsiliepimas
2. Civiliniai ieškovai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į G. S. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.
Šalies argumentai
5.1. Nurodo, kad su skunde nurodytais argumentais, motyvais bei prašymais nesutinka. Nurodo, kad skundo argumentai, kad poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyti ir įrengti išimtinai G. S. bei jo sutuoktinės lėšomis, negali būti pagrindas panaikinti pastatų atžvilgiu taikomą nuosavybės teisės apribojimą. G. S. nuosavybės teisė į šiuos pastatus buvo laikinai apribota dar 2024 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir nuo to laiko nėra pasikeitusios jokios faktinės aplinkybės, susijusios su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymu šių pastatų atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo pastatų nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2021 m. birželio 29 d.) iki Dovanojimo sutarties sudarymo dienos (2022 m. balandžio 13 d.) šie pastatai būtų nuosavybės teise priklausę G. S. ir (ar) jo sutuoktinei. Faktinė aplinkybė, jog G. S. galimai finansavo pastatų statybą niekaip nepaneigia V. S. ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės į pastatus, egzistavusios iki dovanojimo sutarties sudarymo momento. Pastatai buvo įregistruoti kaltinamojo V. S. sutuoktinės L. S. nuosavybės teise 2021 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l pagrindu, o tai patvirtina, jog pastatų teisėti statytojai bei savininkai buvo būtent V. S. ir L. S..
5.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, tam, jog G. S. būtų turėjęs teisinį pagrindą tapti pastatų statytoju, jis turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėti pastatai, valdyti nuomos teisiniu pagrindu, su teise statyti statinius žemės sklype, bei turėti savo vardu išduotą pastatų statybą leidžiantį dokumentą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog G. S. nuomos teisę į dalį (0,1653 ha) žemės sklypo įgijo tik 2022 m. spalio 14 d., sudarius žemės nuomos sutartį. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta dar 2015 metais, o ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta 2021 metais. Taigi, G. S. nuomos teisę į dalį žemės sklypo įgijo tada, kaip pastatų statyba jau buvo baigta, todėl akivaizdu, jog nei 2015 metais, nei 2021 metais, G. S. ar jo sutuoktinė negalėjo įgyti ir neįgijo statytojo teisės į pastatų statybą, o pastatus teisėtai statė ir juos savo vardu įregistravo kaltinamasis V. S. su sutuoktine L. S..
5.3. Pažymi, jog kartu su skundu buvo pateikti dokumentai (sąskaitos, čekiai, banko mokėjimo nurodymų kopijos) apie tariamą pastatų statybos finansavimą 2022 metais G. S. lėšomis, tačiau poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta dar 2015 metais, o ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta 2021 metais, t. y. dar iki nurodytų dokumentų sukūrimo.
5.4. Nurodo, kad jų vertinimu, G. S. pozicija, jog kaltinamasis V. S. ir jo sutuoktinė L. S. nusprendė, nepasitarę su sūnumi, padovanoti jam savo santaupas (85 000 Eur), kad jis anksčiau laiko gražintų dalį kredito, yra akivaizdžiai išgalvota, siekiant suklaidinti aukštesnės instancijos teismą. Piniginės lėšos buvo padovanotos praėjus daugiau nei metams laiko po to, kai G. S. gavo būsto kreditą 2022 m. kovo 17 d. Ilgas laiko tarpas nuo paskolos gavimo iki piniginių lėšų dovanojimo, civilinių ieškovų vertinimu, patvirtina, kad dovanos tikslas nebuvo siekis padėti G. S. anksčiau termino grąžinti dalį kredito. Kitu atveju dovanojama būtų netrukus po paskolos G. S. suteikimo. Tai, jog G. S. piniginės lėšos buvo dovanojamos su juo nepasitarus, dar kartą patvirtina, kad tikrasis piniginių lėšų dovanojimo tikslas buvo V. S. siekis kaip galima greičiau sumažinti turimo turto masę. Pažymi, kad G. S. kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis iš tiesų nedelsiant po dovanotų lėšų gavimo gražino būsto kreditą anksčiau termino.
5.5. Pažymi, kad faktinė aplinkybė, jog G. S. po dovanojimo sandorių pervedė į L. S. banko sąskaitą 43 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana“, nesudaro pagrindo vertinti, kad tokiu būdu L. S. buvo grąžintos tos pačios jos G. S. padovanotos piniginės lėšos. L. S. piniginių lėšų dovanojimo sandoriai G. S. ir G. S. piniginių lėšų dovanojimo L. S. sandoriai yra savarankiški, atskiri, vienas su kitu niekaip nesusiję sandoriai. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra jokios teisinės reikšmės, kokiai paskirčiai buvo skirtos dovanos, kaip jos panaudotos ar grąžintos atgal, nes dovanotomis lėšomis apdovanotasis gali laisvai disponuoti savo nuožiūra. Šie apdovanotojo veiksmai savaime nepatvirtina dovanojimo sandorio teisėtumo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad visos piniginės lėšos buvo padovanotos iki kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje surašymo (2023 m. gruodžio 29 d.).
5.6. Nurodo, kad jų vertinimu, teismo nustatyta bendra, iš G. S. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų neišieškoma suma (892 Eur) nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pakankama siekiant užtikrinti G. S. būtinųjų poreikių patenkinimą. G. S. šeimoje esant dviem nepilnamečiams vaikams, nutartimi nustatyta dviejų minimalių vartojimo poreikių dydžio suma – 892 Eur užtikrins G. S. ir vieno iš jo vaikų minimalių poreikių patenkinimą. Kito vaiko poreikių tenkinimu turėtų pasirūpinti I. S.. G. S. prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybės šiuo atveju, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, neturi esminės reikšmės. Kredito įmokas gali mokėti I. S., taip pat gali būti sudaroma sutartis su kredito įstaiga dėl laikino įmokų mokėjimo atidėjimo. Vien ta faktinė aplinkybė, jog G. S. turi kreditorinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo didinti teismo nutartimi nustatytos neišieškomos sumos. Civilinių ieškovų vertinimu, G. S. pageidaujama disponuoti suma – t. y. 2 676 Eur kas mėnesį akivaizdžiai neatitiktų taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Teismui nustačius tokio dydžio bendrą neišieškomą sumą, tikėtina, G. S. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo panaudos visas jo banko sąskaitose turimas lėšas, todėl į jas nebus galimybės nukreipti išieškojimo tuo atveju, jei teismas tenkins civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje. Be to, G. S. turi nemažas pajamas, santaupų, ir galės disponuoti turtu, kuris viršija nuosavybės ribojimo mastą (85 000 Eur). G. S. pinigines lėšas gavo neteisėtais, niekiniais sandoriais, todėl neturėtų būti sudaryta galimybė tokias lėšas išleisti savo turimų poreikių patenkinimui. Asmenys savo poreikius turi tenkinti tik iš teisėtai gautų lėšų.
3. G. S. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimis G. S. turtui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą: 1) pastatui – poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus; 2) pastatui - poilsio nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastatui - ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 7) piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 8) netenkinus šių reikalavimų, pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, jas nustatant sekančiai: laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirti G. S., piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 42 000 Eur, neišieškoma suma (NS) - 1 688 Eur.
6.1. Akcentuoja, kad nors G. S. su kaltinamuoju ir yra susijęs giminystės ryšiais, tačiau neturi jokio bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto, neveda bendro ūkio, jie gyvena visiškai atskirus, savarankiškus gyvenimus ir niekaip nėra saistomi vienas kito veiksmų ir (ar) už tai galinčių kilti pasekmių. Atitinkamai, visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių šiuo atveju skundžiamomis nutartimis yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nutartyje šiuo aspektu iš esmės pasisakyta itin abstrakčiai ir lakoniškai, neįvardinant nei vieno iš pagrindų laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymui. Niekuo nepagrįsta (grindžiama keliamais klausimais, abejonėmis ir pan.) pirmosios instancijos teismo argumentacija, G. S. įsitikinimu, yra akivaizdžiai nepateisinama. Absoliučiai jokie procesai dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto nėra pradėti, todėl neaišku, kodėl išeinama už nagrinėjamos bylos ribų, aiškinantis visiškai nesusijusiems asmenims priklausančio turto kilmę ir t. t. Kita vertus, ir dėl jo tėvo veiksmų teisėtumo iki šiol nėra priimtas joks procesinis teismo sprendimas (t. y. jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iki šiol nėra įrodyta). Iki šiol nėra priimti jokie sprendimai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ir (ar) bent jau įtarti, kad G. S. nuosavybės teise valdomas turtas yra nusikalstamos kilmės, t. y. gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas yra akivaizdžiai neteisėtas.
6.2. Nurodo, kad poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) G. S. vardu registruoti ir faktiškai jo sukurti (įgyti už jo asmenines pinigines lėšas), turtas teisėtai nuosavybės teise priklauso G. S.. Vien tai, kad L. S. (būdama ne tik kaltinamojo sutuoktine, tačiau taip pat ir G. S. motina) įregistravo statybos užbaigimo faktą ar pan., savaime nereiškia, kad šie pastatai iš tikrųjų priklauso L. S. ir (ar) kaltinamajam. Minėti pastatai ne tik registruoti G. S. vardu, tačiau de facto pastatyti G. S. jėgomis ir lėšomis. Civilinių ieškovų teiginiai, kurie pažymimi ir nutartyje, kad poilsio nameliai buvo statomi ne G. S., o jo tėvų lėšomis, ne tik nepagrįsti, bet ir akivaizdžiai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vien kaltinamojo epizodiniai prisidėjimai prie ūkio darbų, įrengiant minėtus pastatus, savaime jam suteikė nuosavybės teisę į juos ar jų dalį.
6.3. G. S. nesutinka ir su nutarties išaiškinimu, kad šioje proceso stadijoje teismui nebūtina turėti neginčijamų įrodymų V. S. sudarytų sandorių fiktyvumui patvirtini bei užtenka pagrįsto manymo, siekiant apsaugoti kreditorių interesus. BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Be to, pirmosios instancijos teismo nagrinėjama baudžiamoji byla niekaip nėra susijusi su akcentuojamais sandoriais, tariamu jų fiktyvumu ir (ar) nuginčijimu.
6.4. Nurodo, kad neneigiama, jog G. S. tėvai, norėdami sumažinti jo turimų finansinių įsipareigojimų naštą bankui, savarankiškai, su juo to iš anksto nederindami, į jo valdomą banko sąskaitą pervedė 85 000 Eur. Tačiau, supratęs, kad tokia tėvų dovana būtų nesąžininga jo brolio atžvilgiu, jis per gana trumpą laiką į savo motinos L. S. banko sąskaitą grąžino 43 000 Eur (t. y. daugiau nei 1/2 dalį jam tėvų padovanotų piniginių lėšų), nurodydamas, kad ši dalis turėtų atitekti jo broliui. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės banko sąskaitos G. S. perleista net 85 000 Eur. Be to, iš banko išrašų yra akivaizdu, kad G. S. grąžintos piniginės lėšos ir buvo perleistos jo brolio šeimai. Pirmosios instancijos teismas taikė dvigubą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, t. y. apribojo nuosavybės teisę į tas pačias pinigines lėšas tiek G. S., tiek jo brolio sutuoktinei. Paaiškina, kad iš 85 000 Eur (piniginės lėšos, kurios kaltinamojo ir jo sutuoktinės buvo pervestos į G. banko sąskaitą) jis 43 000 Eur grąžino į kaltinamojo sutuoktinės banko sąskaitą, iš jų – 21 000 Eur kaltinamojo sutuoktinė perleido G. S. brolio sutuoktinei po to, kai G. S. jas grąžino į jos sąskaitą. Taigi, visos piniginės lėšos, kurias kaltinamasis ir jo sutuoktinė perleido savo vaikų šeimoms, iš viso sudaro 63 000 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl šių piniginių lėšų perleidimo skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą net 106 000 Eur (85 000 Eur + 21 000 Eur) sumai.
6.5. Pažymi, kad 43 000 Eur piniginių lėšų suma G. S. disponuoja vienoje „Swedbank“ AB banko sąskaitoje – Nr. (duomenys neskelbtini), todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitai – Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Swedbank“ AB, yra nepagrįstas ir perteklinis.
6.6. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į G. S. šeimos minimalius poreikius, nustatė neadekvačią neišieškotiną sumą – 446 Eur. G. S. šeimą sudaro 4 asmenys – 2 sutuoktiniai ir 2 nepilnamečiai vaikai, prie kurių išlaikymo jie prisideda lygiomis dalimis. Šeima turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą, dėl ko kiekvieną mėnesį privalo sumokėti 700 Eur. Minėtas būstas yra šeimos turtas, kuriame faktiškai gyvenama. Jokio kito turto, kuriame galėtų būti užtikrinami šeimos poreikiai, G. S. ir jo sutuoktinė neturi. Taigi, toks laikinojo nuosavybės teisės apribojimo, kuris ateityje sąlygos tai, kad G. S. šeima liks be gyvenamosios vietos, taikymas, yra akivaizdžiai neracionalus, pažeidžiantis ne tik G. S. nuosavybės teises, tačiau taip pat ir jo nepilnamečių vaikų interesus. Vien tik atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ patvirtintą 2024 m. minimalių vartojimo poreikių dydį – 446 Eur bei, tai, kad G. S. turi du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus) bei nevertinant šeimos turimų finansinių įsipareigojimų, mažiausia galima neieškoma suma - 1 338 Eur (446 Eur x 3 asmenys). Tačiau įvertinus tai, kad jis privalo išlaikyti vienintelį šeimos turtą – gyvenamąjį būstą, neišieškotina suma turi būti padidinta bent dalimi kas mėnesį mokamų paskolos įmokų dydžiu, t. y. 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, G. S. vertinimu, neišieškoma suma negali būti nustatyta mažesnė nei, kad 1 688 Eur (1 338 Eur + 350 Eur).
6.7. Galiausiai atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo sutuoktinės dovanotos piniginės lėšos yra asmeninė G. S. nuosavybė (vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu), tuo tarpu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas visoms piniginėms lėšoms, valdomoms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis), tokiu būdu pažeidžiant G. S. sutuoktinės nuosavybės teises. O tai, G. S. įsitikinimu, dar kartą patvirtina laikino nuosavybės teisės apribojimo neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
G. S. skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmiausia, teismas pamini, kad G. S. skunde dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarčių ginčijo tik daliai jo turto taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą – G. S. neginčijo laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl (duomenys neskelbtini), esančių pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visgi, pateiktuose papildomuose paaiškinimuose G. S. ginčijo, be kita ko, ir taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pastatui – poilsio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Teismas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus, patikrina skundžiamų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose, todėl teismas apie taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo teisėtumą šiam objektui, nepasisako.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs G. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarčių (paminėtina, jog skunde G. S. nepagrįstai nurodo, kad skundžia 2024 m. spalio 17 d. nutartis), konstatuoja, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. turtui – žemės sklypams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), poilsio nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) bei pinigams, esantiems „Swedbank“ AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 85 000 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 85 000 Eur), yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – skyrimo klausimą tinkamai įvertino teisingam šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. (G. S. tėvas) yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, objektų apžiūrų, kratų protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose. Svarbu pažymėti, kad tiek skiriant ar pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, tiek nagrinėjant skundus dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinkti įrodymai vertinami ir analizuojamo tik tiek, kad būtų pagrindas nustatyt, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
8. Nustatyta, kad skundžiamomis Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimis procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas kaltinamojo V. S. sūnaus G. S. turtui, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių išieškojimą.
9. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad byloje V. S. atžvilgiu yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai –2023 m. gruodžio 29 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 279,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2024 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo V. S. priteisti 168 155,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2024 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo priteisti 69 501,63 Eur turtinę žalą. Bendra civilinių ieškinių suma sudaro 256 936,60 Eur. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinius ieškinius, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.
10. Žemesnysis teismas, skirdamas G. S. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą, sprendė, jog minėtas G. S. vardu registruotas nekilnojamas turtas bei pinigai galėjo būti perleisti kaltinamojo V. S. bei jo sutuoktinės L. S. G. S., sudarant fiktyvius sandorius. Aukštesnysis teismas su tokia apygardos teismo išvada sutinka.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, kurioms skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, G. S. buvo perleisti tada, kai jo tėvo V. S. atžvilgiu jau vyko baudžiamasis procesas – nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. liepos 9 d., krata, kurioje dalyvavo ir V. S., buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 25 d., todėl sutiktina, jog apie pradėtą ikiteisminį tyrimą V. S. buvo žinoma vėliausiai nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Be to, minėtos kratos metu dalyvavo ir V. S. sutuoktinė L. S.. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2024 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutarties nustatyta, kad kaltinamasis V. S. ir jo sutuoktinė L. S. G. S. padovanojo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamojoje byloje esančios 2024 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties nustatyta, kad kaltinamasis V. S. ir jo sutuoktinė L. S. G. S. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. iš viso G. S. pervedė 66 000 Eur, o V. S. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. iš viso G. S. pervedė 19 000 Eur (taigi, jie abu pervedė G. S. 85 000 Eur). Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paminėtas nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos buvo V. S. ir L. S. bendroji jungtinė nuosavybė.
12. G. S. skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti ir įrengti išimtinai jo ir jo sutuoktinės lėšomis, o šių objektų statybas jo prašymu kuravo jo tėvas, todėl prielaidos, jog poilsio nameliai buvo statomi ne jo, o jo tėvų lėšomis, yra nepagrįstos. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas sprendė, kad šie objektai nuosavybės teise priklausė ne G. S., o jo tėvams, įvertinęs ne šių objektų statybų aplinkybes, o objektyvius duomenis – tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2021 m. birželio 21 d. L. S. įregistravo juridinį faktą apie šių pastatų statybos užbaigimą ir nuosavybės teisę į šiuos statinius, taip pat tai, jog dovanojimo sutartimi G. S. tėvai – L. S. bei kaltinamasis V. S. perleido jam nuosavybės teisę į šiuos objektus tik 2022 m. balandžio 13 d. Tai, jog G. S. galimai prisidėjo prie šių objektų statybų, nepaneigia objektyvių duomenų, kad šie objektai bendrosios jungtinės nuosavybės teisė priklausė jo tėvams. Be to, kaip teisingai pažymėjo civiliniai ieškovai pateiktame atsiliepime, su skundu pateikti dokumentai patvirtina G. S. turėtas išlaidas 2022 metais, o poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta dar 2015 metais, ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2021 metais.
13. Taip pat, teismo vertinimu, vien G. S. teiginiai, jog pinigus – 85 000 Eur tėvai jam padovanojo, kad jis sumokėtų paskolos dalį, taip pat, jog jis dalį šių pinigų tėvams grąžino, šioje proceso stadijoje negali būti vertinami kaip aplinkybės, aiškiai paneigiančios taikomų nuosavybės teisių suvaržymo pagrindus. Be to, nors G. S. nurodo, kad pusę tėvų dovanotų pinigų (t. y. 43 000 Eur) jis grąžino, todėl teismas turėjo laikinai apriboti nuosavybes teises 42 000 Eur sumai, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai, jog G. S. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. pervedė į L. S. banko sąskaitą 43 000 Eur, niekaip neįtakoja G. S. turtui taikytino laikino nuosavybės teisės apribojimo masto. Be to, nors G. S. nurodo, kad dalį pinigų, kuriuos, jo teigimu, jis grąžino savo motinai, ji pervedė kito brolio sutuoktinei – t. y. R. S. bei šiems pinigams taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl teismas taikė dvigubą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip teisingai pastebėjo civiliniai ieškovai, G. S. pavedimuose nenurodyta, jog jis grąžina gautas dovanas, o nurodyta, jog tai jo dovana, todėl teismas sutinka, jog L. S., V. S. piniginių lėšų dovanojimo sandoriai G. S., G. S. piniginių lėšų dovanojimo L. S. bei L. S. piniginių lėšų dovanojimo R. S. sandoriai šioje proceso stadijoje yra vertinami kaip savarankiški, atskiri, vienas su kitu niekaip nesusiję sandoriai.
14. Teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir nekilnojamojo turto, pinigų kilmės, sandorių realumo vertinimas, priešingai nei papildomuose paaiškinimuose nurodo G. S., neatliekamas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-190-487/2023, Nr. 1S-7-851/2024). Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis gali būti atsakyta ir į klausimą, ar minėti dovanojimo sandoriai buvo realūs, ar visgi yra pagrindas tokius sandorius pripažinti tariamais (niekiniais). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius. Tokį procesinį sprendimą turi teisę priimti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog iki tol neginčytų sandorių ex officio pripažinimas niekiniais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti išimtinė priemonė. Išimtinį tokių klausimų sprendimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas pobūdį lemia tiek gana skirtingos procesinės taisyklės, be kita ko, nevienodi įrodinėjimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose standartai, tiek suinteresuotų asmenų galimybės ginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Vertinant, ar sandorių pripažinimo niekiniais (tariamaisiais, apsimestiniais) klausimas nagrinėjant baudžiamąją bylą yra būtinas, reikia atsižvelgti, visų pirma, į tai, ar to sandorio sukeliamos pasekmės yra svarbios baudžiamojoje byloje sprendžiamiems klausimams, ar aplinkybės, patvirtinančios niekinio sandorio faktą, yra akivaizdžios ir joms nustatyti teismui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, tirti ir vertinti papildomų įrodymų, taip pat į baudžiamosios bylos teisinį ir faktinį sudėtingumą, į gresiančių baudžiamųjų sankcijų (be kita ko, į tai, ar tarp jų yra turtinio pobūdžio sankcijų) ir baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo taikymo galimybę) pobūdį, pareikštų civilinių ieškinių kiekį ir žalos dydžius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Nurodytas aplinkybes šiuo atveju turi įvertinti bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris turės priimti sprendimą ne tik dėl V. S. kaltės (nekaltumo), bet ir dėl minėtų sandorių realumo bei kitiems asmenims, taip pat ir G. S., taikomų procesinių prievartos priemonių bei tolesnio jų taikymo (vykdymo procese). Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje aplinkybės, jog visas nekilnojamas turtas bei piniginės lėšos, kurių atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. S. ginčija, G. S. buvo perleistos jau vykstant baudžiamajam procesui G. S. tėvo atžvilgiu bei iki perleidimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kaltinamajam V. S. bei jo sutuoktinei, sudaro pagrindą manyti, jog minėti turto perleidimo sandoriai galėjo būti sudaryti tik siekiant užkirsti kelią ateityje nukreipti į šį turtą pareikštų civilinių ieškinių išieškojimą ar jų konfiskavimą – t. y. sudarius apsimestinius sandorius bei sudaro pagrindą šio turto atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
15. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju skundžiamų nutarčių rezoliucinėse dalyse nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. S. turtui skirtas tik siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, tačiau taip pat paminėtina, jog iš V. S. pareikštų kaltinimų matyti, jog jis galimai padarė nusikalstamas veikas, susijusias su piniginių lėšų pasisavinimu, jų iššvaistymu, todėl V. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jei šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, o vadovaujantis 3 punktu – jei šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
16. Be to, G. S. nurodoma aplinkybė, kad lėšos, esančios jo banko sąskaitose, jam ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepaneigia nustatyto laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindo.
17. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pagrįstai skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtam G. S. turtui.
18. Laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į pareikštų civilinių ieškinių bendrą sumą, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai.
19. Be to, G. S. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą dvejoms jo banko sąskaitoms – t. y. G. S. nurodo, kad 43 000 Eur piniginių lėšų suma G. S. disponuoja vienoje „Swedbank“ AB banko sąskaitoje – Nr. (duomenys neskelbtini), todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitai – Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Swedbank“ AB, yra nepagrįstas ir perteklinis. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš paties G. S. pateiktų duomenų matyti, kad bent dalis minėtų piniginių lėšų G. S. buvo pervestos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta prieš tai, nėra pagrindo vertinti, kad dalį gautų pinigų G. S. grąžino tėvams, kadangi L. S. ir V. S. piniginių lėšų dovanojimo sandoriai G. S. ir G. S. piniginių lėšų dovanojimo L. S. sandoriai šioje proceso stadijoje vertinami kaip savarankiški. Taip pat, teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai kiekvienai iš šių banko sąskaitų nustatė 85 000 Eur apribojimo mastą. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pripažintų, jog minėti pinigų dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į abejose G. S. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Be to, šiame kontekste svarbu ir tai, kad nuosavybės teisės apribojimas į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas taikomas paskyrus tik dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. leidžiant kas mėnesį iš kiekvienos sąskaitos išleisti po nustatytą pinigų sumą.
20. Nustatyta, jog G. S. ginčija taikomos procesinės prievartos proporcingumą tuo pagrindu, jog žemesnysis teismas nustatė neteisingas – t. y. per mažas neišieškomas sumas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas varžo asmens teises, todėl taikydamas procesinės prievartos priemonę, teismas negali riboti asmens teises labiau, nei tai būtina. Pirmiausia, teismas pamini, jog priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas nustatė ne vieno minimalaus vartojimo poreikių dydžio neišieškomą sumą iš viso, o šią sumą nustatė kiekvienai iš G. S. banko sąskaitų. Taigi, bendra G. S. nustatyta neišieškoma suma sudaro 892 Eur. Nors G. S. skunde bei papildomuose paaiškinimuose akcentuoja, kad jis turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, mokėti kredito įmokas, tačiau teismas pažymi, kad pareiga pasirūpinti savo šeimos finansine gerove tenka ne vien G. S., prie šeimos finansinės gerovės gali prisidėti ir jo žmona, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad to padaryti dėl kokių nors priežasčių jo sutuoktinė negalėtų. Be to, G. S. gali laisvai disponuoti kitu turtu (taip pat ir kitose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis), kuriam nėra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Vien faktinė aplinkybė, jog G. S. turi kreditorinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo didinti teismo nutartimi nustatytos neišieškomos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nustatyto dydžio pinigų suma leidžia G. S. užtikrinti jo ir jo šeimos narių poreikius (įvertinus aplinkybę, jog pareiga pasirūpinti šeimos gerove tenka ir jo sutuoktinei) bei atitinka šalių interesų pusiausvyrą, todėl nėra pagrindo tenkinti G. S. skundo reikalavimo ir padidinti neišieškomos sumos dydį.
21. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis, todėl nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, nustačius, kad nekilnojamas turtas bei piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo gautos teisėtu būdu, o ne sudarant fiktyvius sandorius, ar nustačius kitas reikšmingas aplinkybes, remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, ji galės būti nedelsiant panaikinta, o paaiškėjus, jog iš tikrųjų laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą buvo taikomas nepagrįstai ir dėl to jo savininkas patyrė nuostolių, pažeistos teisės galės būti ginamos civilinio proceso tvarka. Be to, nustačius, jog yra pagrindas sušvelninti taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygas (taip pat ir padidinti neišieškomos sumos dydį, tuo atveju, jeigu G. S. pateiktų duomenis, pagrindžiančius blogą jo šeimos finansinę padėtį ar pan.) – tai taip pat galės būti padaryta bet kurioje proceso stadijoje.
22. Taip pat teismas nustatė, jog apygardos teismas skundžiamose nutartyse nepagrįstai nurodė, kad priimdamas nutartis, vadovaujasi BK, o ne BPK 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi. Teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris taisytinas vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti G. S. skundą ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartyse padarytus rašymo apsirikimus, ir vietoje „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi, teismas“ nurodyti „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi, teismas“.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.