- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2-684-443/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03527-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Alytus“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Arturas Rauktys, veikdamas Alytaus apylinkės teismo vardu,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Alytus“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Alytus“ (toliau – atsakovė) 652,42 Eur žalos atlyginimą, 29,60 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir draudėjas J. R. buvo sudarę gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 14 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas. Užliejimas įvyko dėl nesandaraus daugiabučio gyvenamojo namo stogo. Šias aplinkybes ieškovė grindžia byloje pateiktais įrodymais: pranešimu apie įvykį, turto apžiūros aktu ir foto lentele.
Ieškovė 2024 m. sausio 14 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimu atsiradusios žalos išmokėjo 664,22 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė. Bendra šio užliejimo padaryta žala siekia 652,42 Eur (664,22 Eur – 11,80 Eur nusidėvėjimas).
Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakingas už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė, būdama atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato stogas ir jo konstrukcijos, atsakovė nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratoriui, priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Atlyginusi draudėjo patirtą žalą, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydis yra apibrėžiamas draudėjui išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad bute drėgmė pažeidė lubas ir sienas, pažeidimai ir apgadinimai aprašyti akte, taip pat apgadinimai užfiksuoti nuotraukose. Akte nurodyta ir nuotraukose matosi apgadinimai, taip pat nuotraukose matosi galima drėgmės patekimo vieta. Nuotraukose fiksuota, kad prabėgimas buvo pro stogą, o parapetas yra stogo dalis.
Nurodė, kad pagal atsakovės pateiktą 2022 m. sausio 23 d. apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad yra nežymūs nesandarumai ties parapeto skardinimo sujungimais, turėjo būti užsandarinti parapeto skardinimo sujungimai ir stogo perdanga apšiltinta ne plonesnėmis kaip 150 mm storio termoizoliacinėmis medžiagomis. Atsakovė yra pateikusi atliktų darbų aktą, iš kurio matosi, kad 2023 metais buvo nuardyti seni parapetai, tačiau jie nebuvo tinkamai sutvarkyti, kadangi sąlygojo drėgmės patekimą. Visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėja atsakovės veiksmus, kad netinkamai buvo prižiūrėta stogo danga. Atsakovės kaltė pasireiškė neveikimu, netinkamu pareigų atlikimu, kadangi ji netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal administravimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Alytus“ su ieškovo reikalavimais nesutinka, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas sudaro pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti.
Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, subjekto kaltę, žalos faktą ir tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis. Nežinojimas apie apliejimo priežastis, nėra pagrindas perkelti atsakomybės administratoriui. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog draudikas turi pareigą išsiaiškinti su sugebėti pagrįsti konkrečią apliejimo priežastį. Kasacinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą yra konstatavęs, kad Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
Ieškovė yra profesionalus santykių dalyvis, kuriam yra keliami gerokai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turėjo įstatyminę pareigą tinkamai bei išsamiai išanalizuoti bei atskleisti draudžiamojo įvykio aplinkybes.
Atsakovė įvykio metu administravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 19 d. Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutarties Nr. Ž_SUT_19_056 pagrindu. Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo techninę būklę. Šias aplinkybes tvirtina teismui teikiamu statinio techninės priežiūros žurnalu.
Atsakovės manymu, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai, taip pat nepateikti jokie įrodymai, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalą ir jog žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodomu laikotarpiu negavo jokių registracijų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimu ir atsakovės įgalioti asmenys jokių avarijos šalinimo ar remonto darbų neatliko. Atsakovė nurodė, kad teismui pateikta pranešimų suvestine laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. patvirtina, kad ji apie įvykį nebuvo informuota. Atsakovės manymu, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog „užliejimas įvyko dėl nesandaraus daugiabučio gyvenamojo namo stogo“.
Atsakovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. vykusio susirinkimo metu daugiabučio namo bendrijos J. 35 DNSB bendrijos nariai – savininkai priėmė sprendimą remontuoti stogą, klojant naują stogo dangą, be papildomo šiltinimo. Stogo remonto darbai atlikti 2017 m. vasarą. 2022 m. sausio 23 d. buvo atlikta apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad „susiformavę vidaus patalpų defektai sąlygoti pastato statybos projektavimo defektų, kai konstrukciniuose mazguose vidaus patalpų pusėje ties sandūra sienos ir lubų paviršiaus temperatūra yra keliais laipsniais žemesnė už išorės sienos plokštumoje esančią temperatūrą kas sudaro sąlygas vidaus patalpoje esantiems vandens garams kondensuotis ant vėsesnių paviršių. Rekomenduojama nuvalyti pelėsį su tam skirtomis spec. priemonėmis, mažinti drėgmę bute, nuolat vėdinti patalpas, didinti patalpos temperatūrą“. Apžiūros aktas su rekomendacijomis 2023 m. vasario 7 d. buvo pateiktas DNSB J. g. 35 pirmininkui. Sprendimus dėl darbų poreikio ir jų atlikimo priima DNSB J. g. 35 nariai – savininkai. 2023 metų sausio mėnesį buvo atlikti atskirų vietų, tame tarpe ir ties 36 butu, stogo tvarkymo darbai. 2023 m. spalio 4 d. atlikus periodinę namo apžiūrą, nustatyta, kad stogas esminių defektų neturi. Tai patvirtina, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė ir vykdo tinkamai. Ginčo atveju atsakovė įvykdė visas jai sutartimi nustatytas pareigas, todėl neegzistuoja būtinoji civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (veikimo / neveikimo) ir kilusios žalos.
Atsakovės manymu žalos dydis neįrodytas bei nepagrįstas, kadangi byloje yra pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu. Atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Pateikiamos nuotraukos byloje yra neaprašytos, jose nėra nurodoma jų padarymo data bei vieta.
Teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškovo pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam žalą nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-9-856/2016). Tačiau ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu, juolab, tokia pareiga kildinama ir iš Draudimo įstatymo 98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, nes kilus draudiminiam įvykiu, neturint tokių duomenų, nėra jokių objektyvių prielaidų nustatyti ar pažeidimai nėra buvusių įvykių pasekmė, nėra galimybės nustatyti žalos realumą ir pan. Todėl šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog profesionalus draudikas, prieš sudarymas draudimo sutartį, privalo apžiūrėti, užfiksuoti ir įvertinti draudžiamą turtą. Kitaip tariant, turi gebėti įrodyti, jog prie sudarant draudimo sutartį įvertino draudžiamo turto būklę, kitu atveju, toks draudikas prisiima riziką dėl apgadinimų įrodinėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2980-643/2021).
Be to, byloje pateikiamos turto žalos nuostolio apskaičiavimas, tačiau iš jo neįmanoma identifikuoti, kaip jis yra susijęs su nagrinėjamu atveju. Minėtame dokumente nenurodoma sudarymo data, adresas, sudarytojo duomenys, todėl laikytina, kad apskaičiavimas visiškai nepagrįstas. Taip pat pateiktuose turto apžiūros akte bei žalos skaičiuotėje yra nurodomi darbų kiekiai, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstu būtent tokį skaičiavimą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus ir netinkamai vykdė pareigas. Nors ieškovė nurodė, kad apie įvykį buvo pranešta atsakovei, tačiau iš tiesų atsakovė nebuvo gavusi jokios informacijos apie avariją. Nors ieškovė nurodo, kad žala atsirado dėl nesandaraus daugiabučio namo stogo, tačiau byloje nepateikia visiškai jokių įrodymų. Priešingai byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad 2023 m. sausio mėnesį buvo apžiūrėtas butas ir nustatyta, kad susiformavę vidaus patalpų defektai sąlygoti ne kiauro stogo, o drėgmė kondensuojasi ir susidaro kondensatas ant lubų, todėl administratorius negali būti atsakingas už tai, kad patalpose galimai kaupiasi drėgmė. Ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad bute yra oro sandarumo trūkumų, bute yra galimai nekokybiškai sumontuoti langai, pasidaro sienos peršalimas, kuris įtakoja kondensato susidarymą ant lubų ir tai yra ilgą laiką besikaupiančios drėgmės pasekmė. Atsakovė savo pareigas vykdo tinkamai, nes buvo atlikti darbai, pakeisti parapetai pagal tai kaip nubalsuota ir koks sprendimas buvo priimtas. Teismui pateiktas 2023 m. spalio 4 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad stogo esminių defektų nebuvo nustatyta, todėl atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, o ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, neįrodė, kas įtakojo žalos atsiradimą. Kadangi atsakovės veiksmuose nenustatyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų ir pasekmių, atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir J. R. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. GJELT 3920791) draudimo laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis draudimo laikotarpiu 2024 m. sausio 14 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu į butą skverbėsi drėgmė per sienos ir stogo kampo sujungimą.
Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis, apskaičiavo turtui padarytą žalą ir nukentėjusiam asmeniui J. R. išmokėjo 664,22 Eur dydžio draudimo išmoką (iš 724,22 Eur paskaičiuotos nuostolio sumos atėmusi 60,00 Eur draudimo išskaitą). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 652,42 Eur žalos atlyginimą, kurį paskaičiavo iš draudėjui išmokėtos 664,22 Eur sumos atėmusi 11,80 Eur nusidėvėjimą. Ieškovė rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę reikalaudama apmokėti turėtas išlaidas nuostoliams padengti. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas.
Byloje keliamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės, kai žala iš bendrojo naudojimo objektų padaroma privataus būsto turtui. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad atsakovė administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ji prižiūri ir yra atsakinga už administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes.
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore, nesiėmė veiksmų tinkamai atlikti savo pareigas, sutvarkyti stogą, kurio dalis yra ir parapetai, taip, kad nebūtų padaryta žalos. Byloje atsakovės atsakomybę ieškovė grindžia 2024 m. sausio 22 d. surašytu turto apžiūros aktu žalos byloje Nr. CLT3249282, kuriame yra nurodyta turto sugadinimo priežastis – vanduo patenka iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Faktui patvirtinti ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas. Taigi, 2024 m. sausio 22 d. turto apžiūros aktas patvirtina, kad draudiminis įvykis atsitiko dėl drėgmės – buto lubos ir sienos buvo paveiktos drėgmės. Šios aplinkybės šalys neginčija. Tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad jis neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad „užliejimas įvyko dėl nesandaraus daugiabučio gyvenamojo namo stogo“. .
Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai 2017 metais atliktų darbų aktas, 2023 metais atliktų darbų aktas, statinio techninės priežiūros žurnalai, 2022 m. sausio 23 d. apžiūros aktas, 2021 m. gegužės 15 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. spalio 4 d. statinio apžiūros aktai patvirtina, kad atsakovė vykdė įstatymuose nustatytą pareigą tinkamai administruoti ginčo pastatą.
Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, 2024 m. sausio 22 d. turto apžiūros aktas buvo surašytas vienašališkai, neinformuojant ir nekviečiant atsakovės, nesuteikus galimybės jai įsitikinti dėl konkrečios lokacinės vietos, dėl užpylimo ploto ir kt. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė buvo informuota apie įvykį ir kviečiama dalyvauti surašant apžiūros aktą. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovei kyla pagrįstos abejonės dėl buto užliejimo priežasčių – atsakovės manymu, bute yra galimai nekokybiškai sumontuoti langai, dėl to peršąla sienos, tai įtakoja kondensato susidarymą ant lubų ir tai yra ilgą laiką besikaupiančios drėgmės pasekmė – kadangi byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad butas buvo užlietas būtent 2024 m. sausio 14 d., kaip kad ieškinyje nurodo ieškovė.
Be to, byloje nėra pateikta buto nuotraukų, patvirtinančių, kokia buvo buto lubų ir sienų būklė 2023 metų balandžio mėnesį, kai buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, todėl teismas negali vertinti, kad visi teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti būtent 2024 m. sausio 14 d. užliejant butą, juolab, kad iš nuotraukų matyti, kad yra ne tik sudrėkusios buto sienų ir lubų atitinkamos dalys, bet yra ir papelijusių vietų, kas nepaneigia atsakovės nurodyto argumento, jog tai buvo ilgą laiką besikaupiančios drėgmės pasekmė, o ne dėl vienkartinio buto užpylimo atsiradę lubų ir sienų pažeidimai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023, 59 punktas).
Nagrinėjamu atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus, teismas vertina, jog atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2024 m. sausio 14 d. įvykio, kurio metu draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra.
Byloje ieškovė nepateikė neginčijamų rodymų, patvirtinančių, kad butui žala, kuriai atlyginti ieškovė J. R. išmokėjo 652,42 Eur išmoką, buvo padaryta būtent 2024 m. sausio 14 d., byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, kad atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą, dėl įvertintos ir kompensuotinos žalos dydžio teismas toliau nebepasisako.
Ieškinį atmetus, iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nebuvo patirta.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Alytus“ atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiuose).