Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, šeim. padėtis - išsiskyręs, išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, anksčiau teistas:

1)2000-10-17 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. - 5 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 47 prim. str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2)2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 50 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 5 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant iki 2004-12-01 nukentėjusiosios naudai atlyginti 150 litų turtinę žalą, užsiregistruoti darbo biržoje, pradėti dirbti, įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Įskaitytinas laikas nuo 2004-03-21 iki 2004-03-23. Iš kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. pašalinti 5 litų pinigų užvaldymą ir šioje dalyje išteisinti.

3) 2004-12-01 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 149 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., BK 63 st. 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. A p.p. pagal 2004-12-01 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Įskaityta 2 d.

2005-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2004-12-01 Vilniaus rajono teismo nuosprendis pakeistas. V. K. nuteistas 2 m. terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. pagal 2005-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-04 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.1 mėn.

2005-04-25 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 1 mėn. 25 d.

5) 2008-04-23 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.

9) 2012-06-05 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d.,140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. - terminuotu laisvės atėmimu 4 m.

2012-07-27 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 m 6 mėn.

10) 2013-05-16 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - terminuotu laisvės atėmimu 5 m.

2013-06-14 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, nuteistas laisvės atėmimu 5 m.

2015-08-24 Marijampolės r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 26 dienų laisvės atėmimo bausmės.

11) 2016-02-04 Vilniau r. apylinkės teismo pagal BK 187 str. 2 d. nuteistas 1 m 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu.

12) 2016-11-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. Į bausmės laiką įskaitytina laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-04-22 val. 30 iki 2016-04-08 12 val. ir pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį nuo 2015-12-25 iki 2015-12-27 atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

2018-05-02 paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę bei išvyko į (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. R. nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 01-1-18388-19, kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str., 22 str. 1 d., 180 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.

, būdamas neblaivus, 2019-08-26 apie 21 val., viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, 100 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) k. parduotuvės, V. K. privažiavus dviračiu prie R. G., R. F. ir V. K., R. F. paprašius alaus, V. K. tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais be jokios priežasties išsitraukęs dujų balionėlį papurškė ašarinių dujų R. G., R. F., V. K., tuo nukentėjusiajam R. G. padarydamas abiejų akių junginių cheminį nudegimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu fizinį skausmą, nukentėjusiajam R. F. dujų papurškęs į smakrą jam sukėlė fizinį skausmą, V. K. papurškęs dujų pataikė į dešinę ausį ir ant kaklo, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo V. K. sutrikdė nukentėjusiųjų R. G., R. F. bei V. K. rimtį bei sutrikdė visuomenės viešąją tvarką ir rimtį,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

K. V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad yra išsiskyręs, nedirba, iš Užimtumo tarnybos išregistruotas, skaičiais negali pasakyti kiek kartų yra teistas, jokių pranešimų iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nėra gavęs dėl teismo posėdžių. Parodė, kad kaltinamojo akto kopiją gavo, supranta kuo kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Jam bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini) k. tvenkinių, iš tolo pastebėjo 3 asmenis, netoli parduotuvės. Jis dėl savigynos turėjo dujų balionėlį, niekur nedemonstravo jo. Jam sustojus su dviračiu, nepamena kuris iš nukentėjusiųjų sušuko: duok alaus, turėjo bagažinėje, kitas iš jų sušuko duok cigaretės. Pastatė dviratį, prisiartino prie jo. Vartojo iki šio įvykio 1-2 l alaus, buvo išgėręs. Jie prisiartino, gal 3-4 metrai prie jo, nepamena smulkmeniškai visko. Jis atsisakė jiems duoti alaus, išsitraukė dujų balionėlį ir vienas iš nukentėjusiųjų R. G. griebė jam jį iš rankų. Atėmė iš R. G. dujų balionėlį, ta reakcija spontaniškai įvyko, atsigindamas nuo jų, vienu mostu papurškė jiems dujų balionėliu. Iš esmės tikrai nereikėjo jam purkšti jiems dujų į akis. Kitų veiksmų nebuvo iš nukentėjusiųjų jo atžvilgiu. Pagal tą reakcija tokia gavosi jam. Buvo matęs (duomenys neskelbtini), nebuvo priešiškų santykių tarp jų. Gyveno baimės būsenoje, iš miesto teismo bylos jį persekiojo; neturėjo pagrindo taip pasielgti. Kaip teismas nuspręs dėl civilinio ieškinio, kiek teismas priteis. Gailisi dėl savų veiksmų. Palieka teismui spręsti dėl bausmės. Turi 2 vaikus: sūnui 16 m. ir dukrai 15 m. Padeda finansiškai jiems, priteistas išlaikymas, moka dalimis. Turi kitų įsiskolinimų, vien dėlto negali įsidarbinti, paimti jo asmens tapatybės dokumentai. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad jis turi bėdų dėl alkoholio, šiuo metu nenori atlikti arešto bausmės, sutinka gydytis ir atliks įsipareigojimus. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo R. G.. Sutinka su prokurore. Stengsis taisytis toliau gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

V. K.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis (liudytojas) R. G. parodė, kad nori papildyti ankščiau duotus parodymus. 2019-08-26 apie 21 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jis su draugais R. F. ir V. K. ėjo po darbų namo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje apie 100 metų nuo parduotuvės, jiems einant iš nugaros dviračiu atvažiavo dviratininkas. R. F. paprašė jo alaus atsigerti, tada dviratininkas nulipo nuo dviračio ir priėjęs prie jų, rankoje turėjo dujų balionėlį ir pripurškė jiems visiems dujų, daugiausiai dujų teko jam, pradėjo perštėti akis. Tada tas dviratininkas atsisėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o V. K. iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ten jam buvo suteikta pirmoji pagalba, bei jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Nori pabrėžti, kad to vyro, kuris pripurškė dujų jis nepažįsta, tačiau atpažinti galėtų, jo draugai (duomenys neskelbtini) jį pažįsta. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, (duomenys neskelbtini) tiesiog paprašė alaus, o tas vyras tiesiog pripurškė jiems dujų. Viskas įvyko gatvėje, tačiau tuo metu jokių pašalinių žmonių nebuvo, automobiliai taip pat nevažinėjo, todėl įvykio daugiau niekas matyti negalėjo. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, dėl civilinio ieškinio pagalvos ir pateiks vėliau. Daugiau naudingos informacijos neturi.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis (liudytojas) R. G. parodė, kad jis lieka prie ankstesnių savo parodymų. Nori pasakyti, kad įvykio įvykusio 2019-08-26 (duomenys neskelbtini), kai nepažįstamas vyras priėjo ir pripurškė jam ir jo draugams dujų į akis, tuo metu jam buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kai jį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, medikas apžiūrėjęs jo akis išrašė jam vaistų, tačiau jis jokių vaistų nevartojo ir nepirko. Į savo šeimos gydytoją nesikreipė. Įvykio metu iš įtariamojo sklido alkoholio kvapas, kaip jau ir minėjo, jis įtariamojo nepažįsta, tačiau galėtų jį atpažinti iš veido bruožų. Jo veidas stambus, kitų veido bruožų paaiškinti negali, nes įvykio metu lauke buvo tamsu, bet jis mano, kad iš nuotraukos galėtų jį atpažinti. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, nes patyrė neturtinę žalą. Daugiau nieko pasakyti negali.

Apklaustas (liudytojas) nukentėjusysis R. F. parodė, kad parodymus duos rusų kalba, nes lietuvių kalbos nemoka. Jis gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini). 2019-08-26 apie 21 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nes nežino, jis su draugais R. G. ir V. K. ėjo po darbų namo. Jiems einant ties jo namu, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), jiems iš nugaros priėjo dviratininkas, jis jį pažįsta, tai buvo V. K.. Jis priėjo prie jų ir teigė, kad turi alaus. Tada jis paprašė duoti atsigerti alaus. Po to jis padėjo ant žemės dviratį ir priėjęs prie jų rankoje jau turėjo dujų balionėlį ir staigiai pradėjo purkšti juo į juos, daugiausiai nukentėjo R. G., nes jam pataikė į akis. Jam pradėjo deginti smakrą, kelias dienas po įvykio jis juto skausmą, (duomenys neskelbtini) taip pat kažkur pataikė, tačiau ar jis nukentėjo, jis pasakyti negali. Po to, kai (duomenys neskelbtini) pripurškė jiems dujų, jie pabėgo, nes jie išsigando ir jis žinojo, kad V. K. yra neprognozuojamas. V. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvažiavo ir policijos pareigūnai, R. G. išvežė į ligoninę, o jis nuėjo namo. Įvykio metu nuo V. K. sklido alkoholio kvapas. Įvykio metu jam buvo sutrikdyta viešoji tvarka bei rimtis, prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes jis taip pat nukentėjo. Po įvykio į medikus jis nesikreipė. Daugiau naudingos informacijos neuri.

Apklaustas (liudytojas) nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-08-26 vakare jis ėjo namo su draugu R. G., kadangi (duomenys neskelbtini) turi invalidumą, todėl jis jį lydėjo namo. Apie 21 val. (duomenys neskelbtini) jis išgirdo, kad kažkas atbėga iš už nugaros. Jis spėjo sureaguoti ir pasitraukti, bei pamatė kaip be jokios priežasties jam iš matymo pažįstamas vyras V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., jo draugui (duomenys neskelbtini) į akis papurškė dujų ir pabėgo. Tada jis (duomenys neskelbtini) telefonu paskambino pagalbos telefonu 112, iškvietė medikus ir policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė kur gyvena užpuolikas, t. y. V. K., kadangi jis tikslaus adreso nežino, todėl nurodė ir nupasakojo kaip ten nuvažiuoti. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau apie įvykį nieko patikslinti neturi. Įvykio metu jis fizinės žalos nepatyrė ir pretenzijų niekam neturi. Greitosios medicinos pagalbos medikai jo draugą (duomenys neskelbtini) nuvežė į Lazdynų ligoninę (jis važiavo kartu). L. R. apžiūrėję medikai paleido gydytis ambulatoriškai. Anksčiau su V. K. jis jokių reikalų neturėjo, tik jį pažinojo iš matymo, kadangi kažkada mokėsi vienoje mokykloje.

Papildomai apklaustas (liudytojas) nukentėjusysis V. K. parodė, kad nori patikslinti anksčiau jo duotus parodymus. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje jis gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine ir sūnumi. 2019-08-26 apie 21:00 val. tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau buvo jau tamsu jis ėjo su draugais R. F. ir R. G.. Pagrindinėje gatvėje ties R. F. namu Nr. (duomenys neskelbtini) jiems iš nugaros priėjo V. K.. V. K. priėjo prie jų ir pripurškė dujų. Kodėl jis tai padarė jis nežino, nes jie prie jo nesikabinėjo. Po to kai pripurškė dujų V. K. staigiai pasišalino, tačiau kur jis pabėgo jis pasakyti negali, nes nematė. Įvykio metu nukentėjo R. G., nes jam dujos pateko į akis. Jam pataikė į dešinę ausį ir ant kaklo. Keletą dienų tas vietas svilino, tačiau jis į medikus nesikreipė ir jokių pretenzijų V. K. neturi. Po įvykio jis iškvietė (duomenys neskelbtini) greitąją med. pagalbą ir nuvažiavo su juo į ligoninę. Ar nuo V. K. įvykio metu sklido alkoholio kvapas pasakyti negali, nes nepajautė jokio kvapo. Įvykio metu jam nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka bei rimtis, todėl prašė nepripažinti jo nukentėjusiuoju, jokių pretenzijų V. K. neturi. Daugiau nieko pasakyti negali.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jog nukentėjusysis R. G. pateikė medicininės apžiūros išrašą.

2019-09-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvada, kad R. G. po 2019-08-26 įvykio nustatytas abiejų akių junginių cheminis nudegimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą ir galėjo atsirasti papurškus nepatikslinta cheminę medžiagą iš dujų balionėlio.

2019-09-17 daiktų apžiūros duomenimis, jog buvo apžiūrėtas dujų balionėlis, kuris yra polietileniniame maišelyje Nr. 496682 . Dujų balionėlis yra juodos spalvos, apklijuotas balta juostele, ant kurios kažkada buvo gamykliniai parametrai. Yra raudonas spaudiklis, kurį paspaudus bėga dujos. Pakračius dujų balionėlį juntama, kad jame yra skysčio. Apžiūros metu ant dujų balionėlio nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Objektas pridėtas prie tarnybinio pranešimo.

Kita byloje esančia medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle; tarnybiniu pranešimu; medicininiais duomenimis; fotolentelėmis; 2018-11-13 pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 300 Eur neturtinės žalos; alkotesterio duomenimis; ĮKNR ir jo archyvo duomenų išrašu; ANK išrašu ir kt.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Nagrinėjamu atveju aktuali ir tokia teismų praktika, kurioje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, jam privažiavus dviračiu prie R. G., R. F. ir V. K. bei R. F. paprašius alaus, išsitraukęs dujų balionėlį papurškė ašarinių dujų R. G., R. F., V. K.. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai - ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų (liudytojų) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Nors kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę, teigė, kad tokius veiksmus įvykio metu atliko dėl gyvenimo baimės būsenoje ir atsigindamas, tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, atitinkančių BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamojo V. K. tyčinė veika, sutrikdant nukentėjusiųjų R. G., R. F. bei V. K. rimtį bei sutrikdant visuomenės viešąją tvarką ir rimtį, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė motyvaciją gydytis nuo alkoholizmo, vykdyti įsipareigojimus ir kuo greičiau pradėti atlyginti jo nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas 2 metams (BK 75 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį V. K. gydytis nuo alkoholizmo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas 2 metams (BK 75 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį gydytas nuo alkoholizmo, auklėti, prižiūrėti savo vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jis juto stiprų fizinį skausmą bei buvo padarytas abiejų akių junginių cheminis nudeginimas, kelias dienas juto skausmą akyse.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, kadangi jam buvo padarytas abiejų akių junginių cheminis nudeginimas. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusysis teisme teigė, jog jam reikėjo gydytis, buvo praplautos jo akys ir išrašyti vaistai, skaudėję akis 3 dienas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad nukentėjusysis jam išrašytų vaistų nevartojo, nes nepirko, į savo šeimos gydytoją nesikreipė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (kaltinamasis nedirba, jo teigimu, turi išlaikyti vaikus, turi finansinių įsipareigojimų), priteistinos turtinės žalos dydį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nustatytinas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis 200 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (nutartys Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-452/2014, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-R. G. medicininių dokumentų išrašas, kuris saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

- 2020-01-31 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos L. A. nutarimu paketas Nr. 496682 su dujiniu balionėliu, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam skirti 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalimis, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligą – gydytis nuo alkoholizmo; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. nukentėjusiajam R. G. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. G. medicininių dokumentų išrašą, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

- 2020-01-31 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos L. A. nutarimu paketą Nr. 496682 su dujiniu balionėliu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.