- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 1-19-389/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00014-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Vitalis Venckus, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „K." transporto vadovu, aukštojo išsilavinimo, našlys, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 222 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas R. Ž. ĮI „U.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu–(duomenys neskelbtini), savininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-574, toliau–Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio l dalį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nenustatytoje vietoje, tyčia, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto (apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę), 6 punkto (nurodomi asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmoji vardo raidė, pavardės, parašai ir pareigos) reikalavimus, nes 2010 metų gegužės-birželio mėnesiais ir spalio-gruodžio mėnesiais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino 9620 Lt (2788,40 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą ir jų išmokėjimą A. M., nors šios ūkinės operacijos realiai neįvyko, dėl to iš dalies negalima nustatyti R. Ž. ĮI „U." 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, kaltinamasis R. Ž., būdamas R. Ž. ĮI „U." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu – (duomenys neskelbtini), savininku, o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitus įmonės teisinę formą į Uždarąją akcinę bendrovę (toliau-UAB) „U.", būdamas vieninteliu akcininku ir direktoriumi, šių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. IX-1889) 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, 21 straipsnio 2 punktą, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo", kuriame nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos ir kita) saugomi dešimt metų, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, imituodamas jų perdavimą R. J., būtent 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitęs R. Ž. ĮI „U." teisinę formą į UAB „U.", 2014 m. rugpjūčio mėnesį, Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, pasirašė 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis, kad UAB „U." akcijos parduotos R. J., kuriai perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, inventorius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.“) 2013 m., 2014 m. sausio-rugpjūčio mėn. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, kaltinamasis R. Ž. pagamino netikrus dokumentus, o būtent, veikdamas su nenustatytu asmeniu, imituodamas UAB „U." akcijų pardavimą R. J., R. J. paskyrimą UAB „U." direktore bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir tokiu būdu, turėdamas tikslą paslėpti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") dokumentus bei sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė netikrus dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. Ž. pardavė R. J. 100 paprastų vardinių UAB „U." akcijų už 10000 Lt, kuriai buvo perduoti šios bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, inventorius, po ko R. J. 2014 m. rugpjūčio 22 d. juos įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, adresu – Panevėžys, P. Puzino g. 7, nurodant žinomai melagingus duomenis apie UAB „U." akcininko ir vadovo pasikeitimą.
Kaltinamasis R. Ž. teismo posėdyje kaltu dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir parodė, kad jis 25 metus buvo R. Ž. įmonės „U." steigėjas ir savininkas. Įmonė užsiėmė statybinių medžiagų importu, po to pradėjo vykdyti tarptautinius pervežimus. Tuo metu jo įmonei reikėjo finansininko, todėl ir priėmė finansininką R. P., kad tvarkytų dokumentus tinkamai. Kadangi jis neturi finansinio išsilavinimo, negali žinoti, ką jis ten tvarko. Daug metų jo įmonėje dirbo R. P., jis dirbo labai gerai, kadangi 2006 m. buvo atliktas mokesčių patikrinimas už 10 metų laikotarpį ir nieko blogo nebuvo nustatyta. Tačiau R. P. pradėjo sunkiau sektis darbas, kai įmonė pradėjo vykdyti tarptautinius vežimus, kadangi tai jau yra visai kitas darbo stilius. Jis pats jau kelis metus Valstybinės mokesčių inspekcijos prašė įmonės audito, nes jam pačiam buvo įdomu, kad jie lizinguoja tris vilkikus, o įmonė vis tiek dirba pelningai, kadangi realiai taip nebūna, nors jo įmonė ne visais metais pelningai dirbdavo. Jam yra sakęs, kad gal reiktų padaryti įmonės auditą, tačiau R. P. atsakydavo, jog išsiaiškins, jei ką, pertvarkys deklaracijas. Po to buhalteris jam pasakė, kad neįtraukė lizingo įmokų į apskaitą. Pagaliau buvo atvykusi Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinė grupė pasiimti dokumentų patikrinimui. R. P. atnešė dėžę dokumentų, pasiūlė jiems juos paimti. Tačiau jie paprašė santraukų, buhalteris R. P. atsakė, kad jokių santraukų nėra. Esant tokiai situacijai, paprašė UAB “T.“, kur dirbo R. G., jog padarytų jo įmonės auditą, suvestų visus reikiamus duomenis, ko nepadarė R. P., kadangi iš padrikų R. P. ruoštų dokumentų, UAB “T.“ negalėjo suvesti visos reikiamos buhalterinės apskaitos, todėl buvo užsiklausiama „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos. Visi įmonės dokumentai buvo laikomi tiek pas jį patį bute, nuo kurio raktus turėjo ir R. P., tiek ir pas R. P. namuose. Dėl mokamų sumų darbuotojams parodė, kad vairuotojai gaudavo atlyginimą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt ir dar dienpinigius. Dienpinigiai priklauso ne mažiau 50 procentų, todėl mokėdavo 75 arba 100 proc. komandiruotpinigių. Prieš kiekvieną reisą būdavo rašomi įsakymai. Buhalteris R. P. rašydavo įsakymus, kur būdavo nurodomi avansiniai mokėjimai, kuriuos sudarydavo 500 Lt, 2000 Lt, 4000 Lt sumos, o po to šiuos dokumentus jam palikdavo ant stalo. Tuomet paimdavo tuos R. P. parengtus įsakymus ir nunešdavo pasirašyti vairuotojams. R. P. parengti įsakymai nebuvo pateikti nei jam pačiam, nei tikrintojams, nei R. G., nors buvo sutaręs su R. P., kad kai baigsis finansiniai metai, jis visus įmonės finansinius dokumentus atiduos į archyvą, tačiau tokių jo pareigų atlikimo nekontroliavo. Negali pasakyti, kas byloje esančius įmonės įsakymus surašė. Dėl A. M. parodymų pažymėjo, kad jis susipainiojo iš esmės. Atsižvelgus į tai, kad jis dirbdavo Lietuvoje ir nevykdavo į užsienį, tai komandiruotpinigius mokėjo kaip avansinį mokėjimą, kurį gaudavo labai didelį, nes per savaitę jam reikdavo ne vieno tūkstančio kurui, už kurį mokėdavo grynais pinigais. Todėl A. M. įstatyminius dienpinigius gaudavo, kai negrįždavo namo, o pinigai būdavo skirti kurui ir remontui padengti. Dėl savo įmonės pardavimo parodė, kad kuomet nusprendžiama atsisakyti įmonės teikiamų paslaugų, tada baigiasi darbai ir parduodama įmonė už kelis eurus, jog galėtų gauti bent kažkiek. Todėl jo įmonės partneriams pranešus, kad atsisako jo įmonės paslaugų, buvo nuspręsta parduoti įmonę, tai buvo 2013 m. ar 2014 m. Internete yra skelbimų, kad perka įmones, todėl, radus klientą, susitiko su tarpininkais ir jiems pardavė įmonę už 10000 Lt. Atvažiavus tarpininkams pas jį, jis parodė, kas priklauso jo įmonei, jie sutvarkė dokumentus, pasirašė visi ir sumokėjo jam pinigus. R. J. nepažįsta ir nėra jos matęs. Jam tarpininkai pasakė tuo metu, kad savininkai bus kiti, tačiau jis pasakė, jog jam neįdomu, kas bus savininkai. R. G. sandoryje nedalyvavo, nebent jie buvo nuvažiavę paimti dokumentų iš R. G.. Neatsimena, kas surašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Buvo perduoti 2013-2014 metų įmonės dokumentai, nes visi kiti dokumentai buvo pas tyrėją J. G., dar išsivežė dėžę su išlaidų blankais iš jo namų. Jis asmeniškai prašė tarpininkų jo įmonės pirkimo-pardavimo sutarties dviejų egzempliorių, o kiek tiksliai egzempliorių buvo padaryta, negali pasakyti, taip pat negali pasakyti, kada R. J. parašas atsirado juose, jų neskaitęs, pasirašė. Dėl kratos metu rasto banko generatoriaus parodė, kad jis yra jo asmeninis, tačiau juo nebuvo nei karto naudotasi, nors jo įmonė turėjo sąskaitų visuose bankuose. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, kadangi nepatiko ikiteisminio tyrimo pareigūnės J. G. tyrimo metodai, kuomet jo reikalavo nepagrįstai apšmeižti R. G..
Liudytojas R. P. teismo posėdyje parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta, kadangi nuo 2002 m. iki 2013 m. pradžios pas jį dirbo vyr. buhalteriu pusę etato ir su mokesčiais gaudavo 400 Lt atlyginimą. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), bute. Įmonės veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis, transporto paslaugos. Pagrindinės jo darbinės funkcijos be finansinės apskaitos tvarkymo buvo mokestinės apskaitos pagal pateiktus pirminius dokumentus tvarkymas, pildant taip pat atitinkamas deklaracijas, taip pat apskaitos dokumentų pateikimas valstybinėms institucijoms. Nei įmonės kasa, nei bankinės operacijos jam nebuvo perduotos tvarkyti, todėl atlyginimus darbuotojams mokėdavo pats įmonės savininkas grynais pinigais. Papildomai pažymėjo, kad pagal pirminius dokumentus jo buvo suvedami duomenys į buhalterinės apskaitos tvarkymo programą. Tuos dokumentus, kurie jam būdavo pateikiami, jis stengdavosi suvesti tinkamai ir teisingai pateikti deklaracijas valstybinėms institucijoms. O pirminiai dokumentai jam būdavo pateikti ne laiku, beveik visi jie būdavo pateikiami paskutinę dieną, kartais net po metų sužinodavo, jog kažkas buvo įvykę. Taip pat prašydavo vairuotojų kiekvieną mėnesį pirmos savaitės pabaigoje, kad atneštų jam savo kelionės išlaidas ir visas praeito mėnesio išrašytas sąskaitas, bet jiems tai padaryti buvo sunku. Todėl nebūdavo įmanoma tinkamai nustatyti visų finansinių operacijų. Dėl darbo užmokesčio žiniaraščių nurodė, kad jis juos pildydavo pagal pateiktus darbo tabelius, kurie buvo nurodyti darbo sutartyse ir apskaičiuojami pagal faktiškai išdirbtą darbo laiką, o vėliau, savininkui išmokėjus darbuotojams atlyginimus, jam šių žiniaraščių asmeniškai negrąžindavo, nes jie būdavo ofise, nors kai kurie šie žiniaraščiai būdavo ir be reikiamų darbuotojų parašų, įmonės savininkui užtikrinant, kad atitinkami atlyginimai jau yra išmokėti darbuotojams. Pažymėjo, kad pravarčius įmonės segtuvą su darbo užmokesčio žiniaraščiais, kuris jam buvo pateiktas anksčiau apklausos metu, jam atrodė, kad sumos dokumentuose yra padidintos, tačiau nežino, kas galėjo pakeisti darbo užmokesčio žiniaraščius. Vairuotojams buvo mokama 1 500 Lt, 1 700 Lt ir t.t., o kitokios informacijos neturėdavo, nors žmonės skųsdavosi, kad ne visus pinigus jiems sumokėdavo įmonė, o ir jam pačiam atlyginimo mokėjimas buvo stipriai vėluojantis. Nurodė, kad įmonės vairuotojai krovinius gabendavo į įvairias užsienio valstybes po visą Europą, todėl jiems būdavo mokami komandiruotpinigiai, dienpinigiai, kuriuos apskaičiuodavo pats įmonės savininkas įsakymu, išleisdamas vairuotojus į keliones 5-7 dienoms. Todėl jis šių duomenų neįtraukdavo į darbo užmokesčio žiniaraščius, juolab jie yra neapmokestinami. Jis tik viską patikrindavo pagal atliktą faktiškai darbą, ar teisingai pažymėti darbo laikai, tinkamai parinkti mokėjimo tarifai pagal darbo vietos valstybę ir pan. Tuo tarpu skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo susidariusi už PVM mokesčio nemokėjimą, ji tęsėsi metų metus. PVM mokestis pagal savininko prašymą buvo atstatomas einamąjį mėnesį, vėlesniu laiku amortizavus PVM mokestį. Nebuvo ženklių ir esminių sumų pirkimo dokumentuose, t. y. 5-10 procentų arba nedaugiau 100 Lt. Deklaracijų tikslumas buvo iki 1 procento nuo apyvartos, todėl didelių nukrypimų nebuvo, pelno mokesčio deklaracijos nebuvo keičiamos. Dalis dokumentų, senesni pirkimo dokumentai būdavo vėlesnėse deklaracijose, kai vėliau atnešdavo. Dėl išėjimo iš darbo pažymėjo, kad 2013 m. vasario pradžioje jį nušalino nuo pareigų įmonėje, todėl sutvarkė visus privalomus dokumentus ir juos atidavė įmonei. Po kelių mėnesių nežinomybės jis sutarė su įmonės savininku, kad jam sumokėjus įsiskolinimą, t. y. atlyginimą daugiau nei už pusę metų, jis sutinka šalių susitarimu išeiti iš darbo, kas ir nutiko 2013 m. balandžio mėnesį. Visi įmonės dokumentus už 2012 metų įmonės veiklą jis paliko savininkui, kadangi tik mažą dalį įmonės dokumentų už paskutinius einamus įmonės veiklos metus turėjo pas save, tačiau jokių dokumentų perdavimo-priėmimo aktų nesurašė. Kur buvo kiti įmonės dokumentai, jam nėra žinoma, jis tik tvarkydavo einamos įmonės veiklos apskaitą. Dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, taip pat jam įmonės vadovo įsakymu nebuvo nustatyta pareiga saugoti įmonės dokumentus, juolab to ir negalėjo būti, kadangi visi įmonės dokumentai buvo pas savininką bute. Dėl įmonės akcijų pardavimo jis nieko nėra girdėjęs.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį, kuris buvo jo darbdavys, pažįsta. Taip pat pažįsta darbuotoją R. P., kuris ėjo buhalterio pareigas, nors darbo vietoje būdavo epizodiškai, tačiau visus dokumentus atiduodavo darbdaviui. R. Ž. IĮ „U.“ dirbo vilkiko vairuotoju nuo 2007 metų iki 2014 metų. Važinėjo visą laiką po Lietuvą ir vieną kartą teko važiuoti į Lenkiją. Daugiausiai dirbo su bendrove „I.“, kuri turėjo terminalą Kaune, t. y. išvažiuodavo pirmadienį ryte ir grįždavo penktadienį. Atlyginimą jam grynais pinigais mokėjo R. Ž.. Iš pradžių jam mokėdavo 3000 Lt į rankas, po to, prasidėjus krizei, atlyginimas krito, buvo, kad ir visai nemokėjo. Už vieną dieną krizės laikotarpiu buvo mokama 100 Lt suma, į kurią įeidavo ir komandiruotpinigiai, tačiau nežino, ar buvo pakeista atitinkamai darbo sutartis. Gavus atlyginimą kas savaitę ar kas antrą, kas kelintą mėnesį jam reikdavo pasirašyti. Ne kiekvieną kartą pasirašydavo dokumentuose, kad gavo pinigus, būdavo įvairiai, būdavo, jog ir vėliau pasirašyti tekdavo, tai darydavo įvairiuose vietose, t. y. tiek darbdavio bute, kartais mašinoje, susitikdavo ir prie jo paties namų. Pažymėjo, kad 2010 metais darbo užmokestis negalėjo būti 3 800 Lt už 23 dienas, o turėjo būti apie 2 300 Lt. Neatsimena, kad 2011 m. balandžio mėnesį būtų gavęs 5 000 Lt sumą, gal labai daug kilometrų buvo nuvažiavęs, taip pat pažymėjo, kad gaunamas atlyginimas už savaitę buvo 500-600 Lt, o kurui-500 Lt per savaitę. Tuo tarpu dėl 2 800 Lt sumos gavimo, nurodė, kad jis nors ir pasirašė žiniaraštyje, tačiau nepamena detalių, galimai buvo priskaičiuotos ir atostogos. Pamena, kad buvo ėmęs atostogas dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo 95 kodui. Papildomai paaiškino, jei reikėjo vilkikui kuro ar detalių, tai paprasčiausiai nuvažiuodavo ir įsigydavo už grynus pinigus, o kuro buvo svarbu pilti iki 400 Lt sumos, kad nereiktų sąskaitos, tada visus dokumentus pateikdavo įmonės savininkui.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta ir parodė, jog jie buvo bendradarbiai, kadangi 2005-2010 metų laikotarpiu dirbo pas R. Ž. vairuotoju. 2010 m. birželio 2 d. pradėjo dirbti savo įmonėje, žydiškai informavęs R. Ž., kad pas jį daugiau nebedirbs. Pažymėjo, kad nežinojo apie tai, jog jis šioje įmonėje dirbo antraeilėse pareigose iki tol, kol Valstybinei mokesčių inspekcijai teko sumokėti reikiamus mokesčius. Pamena, kad 2003 m. R. Ž. yra davęs grynais 15 000 Eur sumą, nepasirašant jokių dokumentų, už kurią IĮ „U.“ vardu buvo įsigyta transporto priemonė ir kurią jis pats vairavo, vežiojant pieno produktus maršrutu Panevėžys-Utena-Rokiškis-Ryga. Dalį šios skolos R. Ž. jam yra grąžinęs, kadangi metus laiko jis niekur nedirbo, tačiau R. Ž. jam vis tiek mokėjo atlyginimą, tačiau kiek liko skolingas, negali pasakyti – galimai apie trečdalį paskolintos pinigų sumos. Tuo metu jo darbo užmokestis buvo gana žemas – galimai minimalus. Pinigus išmokėdavo R. Ž., tačiau už juos tekdavo pasirašyti kažkokioje knygoje įvairiais būdais, o kartais žiniaraščiuose pasirašydavo už pusantrų metų atbulinėmis datomis. Kokios buvo sumos žiniaraščiuose nurodomos, nepamena. Taip pat nepamena, kiek gaudavo ir grynais pinigais iš R. Ž.. Komandiruotpinigiai buvo mokami kartu su atlyginimu, kada turėdavo, tada duodavo. Abejoja, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo sakyti, jog gaudavo 1500 Lt atlyginimą. Pažymėjo, kad su juo atsiskaitymai už darbą vyko su skolomis, jos tęsdavosi, buvo mokama nereguliariai. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. jokių pinigų iš R. Ž. nėra gavęs ir niekur nėra nepasirašęs, kadangi jokių funkcijų neatliko R. Ž. IĮ „U.“. Parašai darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kad jis gaudavo pinigus antraeilėse, yra ne jo. Vėliau teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis painiojasi datose ir nurodė, kitokias aplinkybes, jog ir po 2010 m. birželio 2 d. dar 2 metus dirbo pas R. Ž. antraeilėse vairuotojo pareigose, tačiau jam tai nebuvo žinoma, o santykiai su R. Ž. nutrūko po 2012 metų, nors dar pusmetį gaudavo atlyginimą už darbą ir už tai pasirašinėdavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Pažymėjo, kad jo teismo posėdžio metu duoti parodymais skiriasi nuo tų, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes galimai jis juos davė pernelyg skubotai, gerai visko neapgalvojęs, o apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Taip elgėsi, kadangi R. Ž. kaip ir deklaravo, kad jie kooperuojasi tarpusavyje ir maršrutą Panevėžys–Riga aptarnauja jie kartu, nors apie trejetą mėnesių jį užsakydavo R. Ž.. Prisimena, kad 2010 metais yra pirkęs vilkiką „Iveco“ iš R. Ž. iš savo šeimos santaupų, kadangi jo žmona G. K. turėjo verslo liudijimą, vertėsi prekyba padėvėtais rūbais, tačiau pažymėjo, kad jis yra R. Ž. 2009 m. skolinęs pinigų ir pagal vekselius, jis jam liko skolingas iki šios dienos virš 10 000 Eur. Jų santykiai nutrūko dėl skolų, jis yra kreipesis dėl jų išeiškojimo į atitinkamas institucijas. Tačiau ši aplinkybė visiškai neturi įtakos jo parodymams, jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad iki 2010 metų važinėjo į Lenkiją, todėl visus kelionės lapus pateikdavo įmonės vadovui, taip pat ir tachografo parodymus, iš kurių matyti duomenys apie vilkiko greitį, valandų laiką, stovėjimą, važiavimą ir kt.. Maršrutą patys rašydavo kelionės lapuose. Teko porą kartų susidurti su buhalteriu, tačiau jam nieko nepateikdavo.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta, kadangi jis yra svainio svainis. Jo įmonėje dirbo nuo 2007 metų vairuotoju-ekspeditoriumi iki perėjimo į kitą darbovietę – UAB „K.“, kuriai vadovauja dabartinė R. Ž. žmona, tačiau nežino, ar jis pats eina kokias pareigas šioje įmonėje. Pažymėjo, kad R. Ž. IĮ „U.“ darbo užmokestis nebuvo pastovus, o atlyginimas svyruodavo 2 000 – 4 000 Lt grynais, kuriuos mokėjo pats R. Ž.. Už tai tekdavo pasirašyti algalapį, kuriame sumos atitikdavo faktines išmokėtas pinigų sumas. Dirbdamas šioje įmonėje, važinėdavo su IĮ „U.“ transporto priemone, o kada buvo atleistas iš darbo, jam buvo pasakyta, kad tai yra dėl sunkios finansinės padėties.
Liudytojas D. V. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes dirbo pas jį IĮ „U.“ vairuotoju, nors konkrečių datų nepamena, tačiau tai galėjo būti laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. balandžio mėnesio. Dirbdamas įmonėje, vairavo vilkiką kas savaitę į Lenkiją ir Lietuvoje. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo darbo uždarbis, bet galėjo būti apie 1 200 Lt grynais, tačiau 3 400 Lt ar 3 500 Lt atlyginimo niekada nėra gavęs. Taip pat nėra gavęs ir 2012 m. sausio mėnesį 3 054 Lt atlyginimo ir 1950 Lt komandiruotpinigių, o vasario mėnesį–3 405 Lt atlyginimo ir 2 210 Lt komandiruotpinigių. Pažymėjo, kad anksčiau gaudavo komandiruotpinigius iš paties R. Ž. ir pasirašydavo ant kelionės lapo, jog juos gaudavo, tačiau negali konkretizuoti kokios būdavo sumos, kada jie buvo jam mokami – prieš reisą ar po jo, ar su atlyginimu. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog jam nemokėjo komandiruotpinigių, o dabar prisiminė daugiau, todėl parodymai pasikeitė nuo tų, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, juolab jis apklausos protokolą buvo pasirašęs neskaitęs. Iš minėto darbo išėjo, kadangi jis IĮ „U.“ dirbo tik laikinai ir planavo grįžti į įmonę, kur dirbo anksčiau – UAB „D.“.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojui D. V. teisiamajame posėdyje, duodant parodymus, kurie skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. balandžio mėnesio, jis dirbo įmonėje „U.". Jos savininkas buvo R. Ž.. Į šią įmonę jis atėjo dirbti vairuotoju, vairavo "turas" Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jam nurodymus dėl darbo duodavo R. Ž.. Jis dirbo su įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, o jo darbo pobūdis buvo, jog R. Ž. nurodymu vykdavo į Kauną, į įmonės „B." teritoriją, kurioje gyvendavo šiokiadieniais iki savaitgalio, kur vežiodavo krovinius po visą Lietuvos teritoriją, t. y. ten, kur nurodydavo vykti „I." atsakingi asmenys. „B." buvo sudariusi sutartį su R. Ž. dėl transporto paslaugų. Koks tiksliai buvojo darbo užmokestis, šiandien nepamena, tačiau gaudavo apytiksliai 1 200 Lt į rankas. Jokių papildomų pinigų iš R. Ž. jis negaudavo, jokių komandiruotpinigių R. Ž. nemokėjo taip pat. Šiandien nepamena, kaip buvo išmokamas darbo užmokestis-ar per banką pavedimu, ar jį išmokėdavo R. Ž.. Toje įmonėje jis dirbo laikinai (b. l. 76, t. 1).
Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko R. Ž. įmonės tyrimą. Tuo metu buvo atsakinga už du ikiteisminius tyrimus, t. y. vienas tyrimas buvo dėl R. Ž. individualios įmonės, o antras – dėl UAB “U.“ veiklos. Ikiteisminio tyrimo metu ji pati asmeniškai apklausinėjo R. Ž.. Jis tuo metu nurodė, kad savo poziciją išsakys teisme. Nebuvo dėl jos elgesio tyrimo metu pareikšta pastabų. Kaltinamasis turėjo savo gynėją. Rašomas buvo protokolas, kažkokių pastabų, pareiškimų nebuvo. UAB „I.“ jai nežinoma, šios įmonės atžvilgiu nėra atlikusi jokių tyrimų. Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje apklausė liudytojus, visų jų anketinių duomenų nenurodys, tačiau tai buvo asmenys, kurie dirbo šioje įmonėje. Su A. K., A. M. ir D. V. jokių santykių nepalaikė, bendravo su jais tik tiek, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo veiksmais. Apklausų metu jokių incidentų tikrai nebuvo. Papildomai nurodė, jai surašius apklausos protokolą, jei apklaustas asmuo nori kažką papildomai pridurti, tai jis parašo pats savo ranka protokole, todėl apklausos protokolų patikslinimus daro patys apklausti asmenys. Visą laiką liudytojams sakė, kad jei pasirašo apklausos protokolą, tai darytų atidžiai ir prieš pasirašydami, perskaitytų. Dėl A. K. apklausos pažymėjo, kad surašė apklausos protokolą pagal jo paties pasakytus žodžius, jis perskaitė ir pasirašė, jog susipažino su apklausos protokolu. Jis neprašė tuo metu jos taisyti apklausos protokolo, nepamena, kad to būtų prašęs. Nurodė, kad ji dabar negali vertinti teisme minėtų liudytojų nurodytų parodymų, nežino, kodėl jie taip kalba, nors jie buvo įspėti už melagingų parodymų davimą. Dėl UAB „U.“ dokumentų nurodė, kad jie saugomi FNTT saugykloje. Jie yra priduoti ir dėžėse supakuoti. Kai baigė tyrimą, jie nebuvo grąžinti, nes nebuvo kam grąžinti, t. y. R. J. nurodė, kad ji įmonės nepirko, tai neaišku kam grąžinti. Byla nebaigta nagrinėti, galbūt reikės teismui pateikti dokumentus. Todėl, kol neišsisprendė viskas, jie yra laikomi FNTT.
Specialistė Zina Mackevičienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parengtą byloje esančią specialisto išvadą, kuri buvo atlikta pagal tuo metu turėtus jai pateiktus pirminius dokumentus, todėl dabar negali nieko vertinti, tvirtinti, esant galimai pasikeitus proceso dalyvių parodymams ir kaip tai galėtų įtakoti atlikto specialisto tyrimo rezultatus. Patvirtino, kad liudytojo A. K. parodymai turėjo įtakos specialisto išvadai. Papildomai pažymėjo, kad liudytojo R. P. rengti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo nesusisteminti, tai teko vadovautis įmonės dokumentais, kurie buvo sutvarkyti R. G.. Nurodė, kad turėtų būti surašyta pažyma, kokiu pagrindu yra sudarytas naujas registras, o tokių dokumentų nebuvo pateikta jai, nors pateiktuose dokumentuose pastebėjo, kad įmonės apskaitoje figūravo dokumentai už tą patį laikotarpį ir nei vienas jų nebuvo anuliuotas. Tuo tarpu dokumentai be reikiamų asmenų parašų, vertintini kaip neatitinkantys reikalavimų, už ką turi atsakyti atsakingas asmuo, tvarkantis įmonės apskaitą. Patvirtino, kad gyventojų pajamų mokestis nėra apskaičiuojamas nuo dienpinigių, komandiruotpinigių. Papildomos apklausos metu specialistė Zina Mackevičienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parengtą byloje esančią papildomą specialisto išvadą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankų išrašuose esanti informacija buvo vertinta, taip pat sąskaitų išrašai visada būna pateikti. Jei būna pateikti bankiniai dokumentai, tai tada naudojamasi bankiniais dokumentais, o bankinių operacijų išrašų prašo tada, jei nėra pateikiami dokumentai. Tačiau negali pasakyti, ar konkrečiai šiuo atveju naudojosi bankiniais išrašais. Pažymėjo, kad asmeninių sąskaitų nevertino. Įmonės išlaidų specialistas neatkuria, o tik vertina pagal pateiktus dokumentus. Neatsimena, iš kokio tyrimo buvo pateikti dokumentai, kuriais buvo naudojamasi. Vėliau pažymėjo, kad ji rėmėsi, atlikdama tyrimą, FNTT pateiktais „U.“ įmonės dokumentais, t. y. 2010-2012 metų įmonės veiklos dokumentais.
Rašytinė bylos medžiaga
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-5/66, iš kurios matyti, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), nes į 2010-2012 m. įmonės apskaitą, sąskaitų apyvartas „Mokėtinas darbo užmokestis" įtraukė neįvykusias ūkines operacijas: darbo užmokesčio žiniaraščiuose 9 289,31 Lt (2 690,37 Eur) atlyginimo, 4 091,20 Lt (1 184,89 Eur) dienpinigių, 24 830 Lt (7 191,26 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose įformino 36 095,10 Lt (10 453,86 Eur) išmokėjimą, iš jų - 2010 m. 2 630,07 Lt (761,72 Eur) atlyginimo, 904,46 Lt (261,95 Eur) dienpinigių ir 8 620 Lt (2 786,14 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą bei 3 017,36 Lt (873,89 Eur) A. K. atlyginimo bei 9 620 Lt (2 786,14 Eur) komandiruotpinigių A. M. išmokėjimą; 2011 m. 3 588,61 Lt (1 039,33 Eur) atlyginimo, 1 794,31 Lt (519,67 Eur) dienpinigių apskaičiavimą ir 4 521,65 Lt (1 309,56 Eur) atlyginimo A. K. išmokėjimą; 2012 m. 3 070,63 Lt (889,31 Eur) atlyginimo, 1 392,43 Lt (403,28 Eur) dienpinigių, 15 210 Lt (4 405,12 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą bei 3 726,09 Lt (1 079,15 Eur) atlyginimo A. K. ir 15 210 Lt (4 405,12 Eur) komandiruotpinigių D. V. išmokėjimą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti R. Ž. įmonės „U." 2010-2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, 20 straipsnio l dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo" reikalavimai, nes neišsaugoti R. Ž. IĮ „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2013 m. ir 2014 m. sausio-rugpjūčio mėnesių R. Ž. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 16-333, t. 3).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 5-5/24, iš kurios matyti, kad jeigu tikėti teismo posėdžio metu liudytojo A. K. pakeistais parodymais, tai 2010 m. 32-se Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformintus 9 289,31 Lt darbo užmokesčio ir 4 091,30 Lt dienpinigių A. K. gavo. Tačiau, jeigu tikėti teismo posėdžio metu liudytojo D. V. pakeistais parodymais, tai D. V. apskaičiuotus 1 5210 Lt komandiruotpinigius gavo. Jeigu tikėti šių liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, tai 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. 5-5/66 atsakymas į pirmą išvados klausimą keičiasi taip:
Laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nes 2010 m. gegužės-birželio ir spalio-gruodžio mėn. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformintas 9 620 Lt komandiruotpinigių apskaičiavimas A. M. ir 2010 m. 9 620 Lt komandiruotpinigių išmokėjimas, įformintas penkiuose darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, realiai neįvykę ūkinės operacijos. A. M. komandiruočių į Lenkiją nevykdavo ir komandiruotpinigių negaudavo. Minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, nes 2010 m. gegužės-birželio ir spalio-gruodžio mėn. R. Ž. ĮI „U." apskaitoje-mokėtini atlyginimai-įtrauktos neįvykę ūkinės operacijos – 9 620 Lt komandiruotpinigių A. M. apskaičiavimas ir išmokėjimas. Vairuotojas A. M. komandiruočių į Lenkiją nevažinėjo ir komandiruotpinigių negavo.
Liudytojams A. K. ir D. V. teismo posėdžio metu, pakeitus parodymus, 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. 5-5/66 nustatyti dokumentų saugojimo pažeidimai nesikeičia.
Jeigu tikėti liudytojų A. K. ir D. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, tai 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. 5-5/66 atsakymas į antrą klausimą keičiasi taip: R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U."), tvarkant apskaitą padaryti tokie pažeidimai:
1. 2010 m. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose įformintos realiai neįvykę ūkinės operacijos: jeigu tikėti liudytojo A. M. parodymais, tai 2010 m. gegužės, birželio, spalio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformintų ūkinių operacijų turinys – 9 620 Lt (12350-2730) komandiruotpinigių apskaičiavimas ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose įformintas jų išmokėjimas neatitinka tikrovės. Pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nes 2010 m. gegužės, birželio, spalio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo žiniaraščiuose įformintos ūkinės operacijos, 9 620 Lt komandiruotpinigių apskaičiavimas ir išmokėjimas A. M. dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko.
2. Į apskaitą įtrauktos, neįvykę ūkinės operacijos: 2010 m. gegužės-birželio ir spalio-gruodžio mėnesiais R. Ž. ĮI „U." apskaitoje-mokėtini atlyginimai-įtrauktos neįvykę ūkinės operacijos - 9620 Lt komandiruotpinigių A. M. apskaičiavimas ir išmokėjimas. Vairuotojas A. M. į komandiruotes Lenkijon nevažinėjo ir komandiruotpinigių negavo. Pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, nes 2010 m. R. Ž. ĮI „U." apskaitoje-mokėtini atlyginimai-įtrauktos neįvykę ūkinės operacijos - komandiruotpinigių A. M. apskaičiavimas ir išmokėjimas. Dėl to 2010 m apskaitoje 9 620 Lt (4461 sąskaita) padidintos atlyginimų išlaidos), sumažintas įmonės turtas ir negalima nustatyti, kur šie pinigai buvo panaudoti. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti R. Ž. ĮI „U." 2010 m. turto, jo struktūros ir įsipareigojimų dydžio.
Liudytojams A. K. ir D. V. teismo posėdžio metu, pakeitus parodymus, 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. 5-5/66 nustatyti dokumentų saugojimo pažeidimai nesikeičia. Dėl to, kad neišsaugoti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai, iš dalies negalima nustatyti 2013 m. ir 2014 m (01-08 mėn.) R. Ž. ĮI „U." turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Dėl liudytojų A. K. ir D. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. 5-5/66 atsakymas į 3 išvados klausimą nesikeičia.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento pažyma, iš kurios matyti, kad R. Ž. ĮI „U." per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. leidimai vežti krovinius tarptautiniais maršrutais nebuvo išduoti (b. l. 43, t. 2).
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 27 d. raštas Nr. (40.1)-6K-724, iš kurio matyti, kad UAB "U." buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 14 d. pertvarkyta iš R. Ž. IĮ „U.". Jos vadovas ir akcininkas nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo R. Ž.. VĮ Registrų centras duomenimis nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės vadovė ir vienintelė akcininkė yra R. J.. Ji pateikė paaiškinimą, kad nieko apie UAB „U." nežino, bendrovės dokumentų neturi. R. J. parodė, kad susipažino su vyriškiu, kuris paprašė pasirašyti ant "keleto popierių, kad įmonė kuriama". Šių dokumentų ji neskaitė, antrų egzempliorių negavo. Todėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis galimai fiktyvi, o atsakingų asmenų veiksmai turi nusikaltimų požymių (b.l. 1-23, t. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad R. J. (2016 m. sausio 20 d. ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu išskirtas) pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, ir nubausta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda (b. l. 33-34, 38-41, t. 1).
2015 m. balandžio 28 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), pas R. J. gyvenamosiose patalpose ieškomų dokumentų ir daiktų nerasta (b.l. 104-105, t. 1).
2015 m. balandžio 28 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu, Panevėžyje, Pušaloto g. 139, UAB „T." administracinėse ir pagalbinėse patalpose, R. G. gyvenamosiose patalpose, ieškomų dokumentų ir daiktų nerasta (b. l. 108-111, t. 1).
2015 m. balandžio 28 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu, (duomenys neskelbtini), pas R. Ž. gyvenamosiose patalpose rasta ir paimta: akcijų pirkimo pardavimo sutartis 2 egz., priedas Nr. 1 ir priedas Nr. 2 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2 egz., R. J. asmens dokumento kopija, prašymas registruoti juridinių asmenų registre, kontaktiniai duomenys, vienasmenis valdymo organas, prašymas išduoti elektroninį sertifikatą, akcininkas, akcininko sprendimas, balansas, banko kodų kortelė, SEB banko generatorius ir kt. dokumentai (b. l. 114-116, t. 1).
2016 m. sausio 20 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti kratos metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir objektai: 1) akcijų pirkimo pardavimo sutartis 2 egz., 2) priedas Nr. 1 ir priedas Nr.2 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2 egz., 3) R. J. asmens dokumento kopija, 4) prašymas registruoti juridinių asmenų registre, 5) kontaktiniai duomenys, 6)vienasmenis valdymo organas, 7) prašymas išduoti elektroninį sertifikatą, 8) akcininkas, 9) akcininko sprendimas, 10) balansas, 11) banko kodų kortelė, 12) SEB banko generatorius (b. l. 117-145, t. 2).
AB SEB banko Operacijų departamento pažymos, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., su slaptažodžių generatoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodžių kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nebuvo prisijungta prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės. Taip pat matyti, kad pagal R. Ž. įmonės „U." ir AB SEB banko pasirašytą elektroninių paslaugų teikimo sutartį slaptažodžių generatorius Nr. (duomenys neskelbtini)yra išduotas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.1. 76, 86, t. 2).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-04027-13, daiktai ir dokumentai, kurie 2015 m. gegužės 28 d. kratos metu paimti iš R. Ž. namų (duomenys neskelbtini), laikomi FNTT prie VRM Panevėžio apygardos valdybos NVTS, tarnybinėse patalpose, Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 27-430.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2014 m. nusikalstamos veikos epizodas)
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio 1 dalies prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėto įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 straipsnyje apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu Buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o 4 dalyje numatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Be to, šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo" (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, galiojęs iki 2011 m. sausio 1 d.), kur numatyta, kad akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.
Kaltinamasis R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas R. Ž. ĮI „U." savininku, o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitus įmonės teisinę formą į UAB „U.", būdamas vieninteliu akcininku ir direktoriumi, šių pareigų pagrindu, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, imituodamas jų perdavimą R. J., būtent 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitęs R. Ž. ĮI „U." teisinę formą į UAB „U.", 2014 m. rugpjūčio mėnesį, Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, pasirašė 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis, kad UAB „U." akcijos parduotos R. J., kuriai perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, inventorius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.“) 2013 m., 2014 m. sausio-rugpjūčio mėn. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad R. Ž. nuo pat įmonės įkūrimo 1990 m. lapkričio 14 d. buvo R. Ž. ĮI „U." savininku, o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitus įmonės teisinę formą į UAB „U." iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., buvo UAB „U." vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Taigi, byloje nustatyta, kad nors nagrinėjimu laikotarpiu (atitinkamu laikotarpiu įmonės buhalterinę apskaitą iki 2013 m. vasario 1 d. tvarkė buhalteris R. P., o vėliau perėmė UAB „T.“), tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą iki įmonės akcijų pardavimo buvo atsakingas įmonės vadovas, t. y. R. Ž.. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad kaltinamasis R. Ž. yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas - įmonės vadovas, atsakingas už buhalterinės apskaitos šioje įmonėje organizavimą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su tokiu jam pareikštu kaltinimu, iš esmės neigė buvus aplinkybes, kurias kaltinime įvardijamos, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, objektyviems požymiams, pažymint, kad jis savo įmonę pardavė dėl objektyvių priežasčių, nebebuvus veiklos užsakymų, įmonę pardavė per tarpininkus, nesigilindamas, kam ją perleidžia, todėl jo įmonės pirkėjos R. J. nepažįsta. Tačiau tokie kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė taktika, kuria jis siekia išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis prisiminė teismo posėdžio metu tik bendras 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sandorio detales, taip pat kartu selektyviai neprisimindamas atskiros su tuo susijusios detalės, t. y. kaltinamasis negalėjo nurodyti nei kokie tiksliai tarpininkai padėjo jam parduoti įmonę, nei kas parengė sandorio dokumentus, nei nesugebėjo pagrįsti, kaip R. J. pasirašė visus dokumentus ir kitas sandorio detales, tačiau sugebėjo aiškiai nurodyti teismui, kad po aptariamo sandorio sudarymo buvo perduoti visi turėti 2013-2014 metų UAB „U." apskaitos dokumentai. Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kuomet yra pažymimos tik tos aplinkybės, kurias neigia, esant jo kaltei, kelia pagrįstų abejonių.
Taip pat kaltinamojo kaltę, padarius nagrinėjamą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. fiktyvaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sandorio faktą patvirtina specialisto išvados, liudytojos R. J. teisme duoti parodymai, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad pardavėjas R. Ž. parduoda pirkėjai R. J. 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, tiek 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo aktas, kaip minėtos sutarties priedas Nr. 1, iš kurio matyti, kad šios įmonės 2008-2014 m. apskaitos dokumentus ir inventorių perdavė R. Ž. ir juos perėmė R. J., patvirtino parašais abi sutarties šalys. Tačiau po daugiau nei pusmečio po minėto tariamo sandorio sudarymo 2015 m. balandžio 28 d. kratos pas R. Ž. gyvenamosiose patalpose metu rasta ir paimta minėta 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios buvo 2 egzemplioriai, taip pat visi šios sutarties priedai 2 egzemplioriais, nors pagal aptariamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punktą šie dokumentai pasirašyti 2 egzemplioriais turėjo atitekti po vieną egzempliorių sutarties šalims. Be to, kratos metu surasti ir kiti UAB „U.“ daiktai, kurie nurodyti perdavimo-priėmimo akte ir turėjo būti perduoti pirkėjai R. J., t. y. banko kodų kortelė, SEB banko generatorius, taip pat kratos metu rasta R. J. asmens dokumento kopija, kas taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nepažįsta ir nėra matęs jo įmonės pirkėjos R. J.. Tuo tarpu kitų atliktų kratų pas R. J. gyvenamosiose patalpose, UAB „T." administracinėse ir pagalbinėse patalpose, R. G. gyvenamosiose patalpose metu bylai reikšmingų dokumentų ir daiktų nerasta. Taip pat vertintina ir tai, kad šiuo metu įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. (2016 m. sausio 20 d. ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu išskirtas) pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje, konstatuojant aplinkybę, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, už piniginį atlygį, 2014 m. rugpjūčio 22 d., nenustatytam asmeniui, pateikus kompiuterine technika paruoštus ir atspausdintus žinomai netikrus dokumentus, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji iš R. Ž. įsigijo UAB „U.“ akcijų, atleido direktorių R. Ž. ir priėmė direktore save, perėmė šios bendrovės dokumentus ir inventorių, įsipareigojo atlyginti, padengti ir atsiskaityti esamas ir būsimas UAB „U.“ skolas ir prievoles, atsiradusias iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., ji dokumentus pasirašė, žinodama, kad realiai ji bendrovės akcijų nepirko ir už jas pinigų nemokėjo, bendrovės akcininke ir direktore netapo, UAB „U.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, inventoriaus, turtinių įsipareigojimų neperėmė, įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale. Todėl teismas ne tik, kad neturi pagrindo abejoti R. J. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstumu, bet ir pripažįsta šias aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, reikšmingoms ir sprendžiant klausimą dėl fiktyvaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio konstatavimo šioje byloje, kadangi negalima tokia teisinė situacija, kuomet viena tokio sandorio šalis pripažįstama kalta, padariusi nusikalstamą veiką, susijusią su aptariamo fiktyvaus sandorio dokumentų klastojimu ir tokių suklastotų dokumentų disponavimu, o kita šalis, kaip nagrinėjamu atveju kaltinamasis, kuris iš bylos duomenų matyti, buvo tokio fiktyvaus sandorio iniciatorius, būtų išteisintas, nenustačius pakankamai tai pagrindžiančių duomenų. Šios aplinkybės patvirtina liudytojos R. J. parodymų patikimumą ir verčia kritiškai vertinti kaltinamojo išdėstytas aplinkybes, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus, kadangi kaltinamajam šių aplinkybių paaiškinti nepavyko, tik buvo nuolat kartojama, kad minėto sandorio detalių nepamena. Todėl teismas remiasi ir šiuo teismo 2016 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis.
Taip pat 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio fiktyvumą pagrindžia ir kita reikšminga aplinkybė – nors prieš tai įvardinti teisės aktai įpareigoja būtent ūkio subjekto vadovą saugoti ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančius apskaitos dokumentus dešimt metų, kurie turėtų būti taip pat perduoti naujam įmonės savininkui po minėto sandorio sudarymo, tačiau 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akte pirkėjai R. J. perduoti įvairaus laikotarpio R. Ž. ĮI „U." ir UAB „U." apskaitos dokumentai nuo 2008 metų iki 2014 metų, nurodytas perduodamų dokumentų segtuvų skaičius, iš viso 38 segtuvai, bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo, pardavimo, kasos dokumentai buvo perduoti būtent tik už 2013-2014 metų laikotarpį, kurių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta, ką patvirtina byloje esanti 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 5-5/24, atlikta pakartotinai, teismui kilus duomenų, kad buvo įvertinti ne visi R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") apskaitos dokumentai, esantys pas ikiteisminio tyrimo institucijas, kuri kartu nustatė, kad byloje trūksta ir kitų įmonės veiklos dokumentų – 2013 m. ir 2014 m. (sausio-rugpjūčio mėnesių), darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sąskaitų apyvartos žiniaraščių ir kita. Dėl to, kad neišsaugoti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai, iš dalies negalima nustatyti 2013 m. ir 2014 m. (sausio-rugpjūčio mėnesių) šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negalima patikrinti įmonės mokėtinų PVM ir pelno mokesčio pagrįstumo. Remiantis tuo, darytina išvada, kad kaltinamajam imitavus savo įmonės akcijų tariamą pardavimą ir dokumentų perdavimą, tokiu nusikalstamu būdu buvo paslėpti reikšmingi apskaitos dokumentai ir atimta galimybė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinti pateiktų PVM deklaracijų teisingumą. Šios aplinkybės atskleidžia, koks buvo kaltinamojo R. Ž. nusikalstamų veikų motyvas ir tikslas, tyčia, turėdamas tikslą išvengti mokestinių prievolių valstybei.
Kaltinamajam R. Ž. inkriminuojamoje BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti, remiantis net keliomis specialisto išvadomis (2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-5/66 ir 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 5-5/24). Specialisto išvados surašytos, remiantis jos surašymo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė dalyvavo, nagrinėjant bylą teisme, duodama parodymus, paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą. Specialisto išvados kaltinamasis neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, vadinasi, su specialisto išvadomis sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas.
Teismas konstatuoja, jog BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis R. Ž., būdamas atsakingas už savo ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą nustatymą bei būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai nevykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paslėpė 2013 m. ir 2014 m. (sausio-rugpjūčio mėnesių) atitinkamus įmonės apskaitos dokumentus, tai darydamas numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio22 d. ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikimą, tyčios rūšį, pripažįsta, jog R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2014 m. nusikalstamos veikos epizodas)
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Dokumentas–tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimo momento. Netikro dokumento pagaminimas yra suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t.y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – tai dokumento paleidimas į teisinę apyvartą, siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. Ž., pagamino netikrus dokumentus, o būtent, veikdamas su nenustatytu asmeniu, imituodamas UAB „U." akcijų pardavimą R. J., R. J. paskyrimą UAB „U." direktore bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir tokiu būdu, turėdamas tikslą paslėpti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") dokumentus bei sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė netikrus dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. Ž. pardavė R. J. 100 paprastų vardinių UAB „U." akcijų už 10 000 Lt, kuriai buvo perduoti šios bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, inventorius, po ko R. J. 2014 m. rugpjūčio 22 d. juos įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, adresu – Panevėžys, P. Puzino g. 7, nurodant žinomai melagingus duomenis apie UAB „U." akcininko ir vadovo pasikeitimą.
Pats kaltinamasis R. Ž. neigė, pagaminęs netikrus dokumentus, ir teigė, kad viskas buvo teisėta, teismui pateikdamas tuo pačius argumentus, kaip ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurių nepagrįstumo jau buvo pasisakyta prieš tai. Taip pat pagrįstai įrodžius prieš tai aplinkybę, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U.“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo fiktyvus, tai visi su šiuo fiktyviu sandoriumi susiję dokumentai ir jose įtvirtinta informacija - 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „U." dokumentų perdavimo akto priedas Nr. 1, kurių teisingumą parašu patvirtino pats kaltinamasis ir jis to neneigė teismo posėdžio metu, melagingai įtvirtino žinomai neteisingus duomenis apie tai tariamai įvykusį sandorį ir tai, kad pirkėjai R. J. buvo perduoti šios bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, inventorius.
Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K–363/2012). Kaltinamasis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, nes suvokdamas, kad pagaminus dokumentus ir jam pasirašant atitinkamus prieš tai įvardintus dokumentus, konstatuoja tam tikrus juridinius faktus (pakeičia įmonės akcininką, perduoda pirkėjai bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentus, inventorių), tokiu būdu, perduodant R. J., kuri juos pateikė atitinkamoms institucijoms, sukelia atitinkamas teisines pasekmes, ir to norėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti tokia kaltinamojo tyčia, kadangi jau prieš tai buvo nustatytas aiškus kaltinamojo tikslas ir motyvas – jo siekis paslėpti R. Ž. ĮI „U." (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „U.") dokumentus bei sutrukdyti nustatyti šios įmonės 2013 m. ir 2014 m. (sausio-rugpjūčio mėnesių) veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. Ž. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, todėl R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2010 m. nusikalstamos veikos epizodas)
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Vertindami nagrinėjamos bylos įrodymus, šio principo teismai laikėsi. Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų, leidžiančių spręsti apie kaltinamojo R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padarymo (2010 m. nusikalstamos veikos epizode), t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamojo atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis R. Ž., būdamas R. Ž. ĮI „U.", savininku ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nenustatytoje vietoje, tyčia, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. 2010 metų gegužės-birželio mėnesiais ir spalio-gruodžio mėnesiais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, įformindamas 9 620 Lt (2 788,40 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą ir jų išmokėjimą A. M., nors šios ūkinės operacijos realiai neįvyko, dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti R. Ž. ĮI „U." 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus, kad kaltinamasis neprisipažino, padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir teigia, kad liudytojas A. M. painioja jam mokėtas pinigų sumas ir nors pripažįsta, kad A. M. dirbdavo Lietuvoje ir į Lenkiją nevažinėdavo, tačiau jam mokėdavo komandiruotpinigius grynais pinigais kaip avansinį mokėjimą kelionės išlaidoms padengti. Tuo tarpu vieninteliais byloje įrodymais, kuriais yra grindžiamas kaltinimas šiame nusikalstamos veikos epizode, yra: 1) 2010 m. gegužės, birželio, spalio-gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose įformintos ūkinės operacijos, kad viso 9 620 Lt dydžio komandiruotpinigių suma buvo apskaičiuota ir išmokėta A. M. ir kurios buvo grindžiamos atitinkamai kaltinamojo R. Ž., kaip R. Ž. ĮI „U." vadovo, priimtais įsakymais-pažymomis dėl komandiruotpinigių išmokėjimo kelionei į Lenkiją; 2) liudytojo A. M. teismo posėdyje duotais parodymais apie tai, kad jis vairuotoju dirbo ir važinėjo visą laiką tik Lietuvoje ir tik vieną kartą jam teko važiuoti į Lenkiją, o tokių sumų, kurios nurodytos apskaitos dokumentuose, nėra gavęs. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuo duomenis, kaip nepakankamus pagrįsti kaltinime nurodytas aplinkybes šiame nusikalstamos veikos epizode.
Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo poziciją, išdėstytą teismo posėdžio metu, kuria jis iš esmės sutinka su liudytojo A. M. parodymais tik dalyje, kurioje nurodoma, kad A. M., dirbdamas R. Ž. ĮI „U." vairuotoju, važinėjo tik po Lietuvą ir į Lenkiją yra važiavęs tik kartą. Tačiau tokios aplinkybės patvirtina tik tai, kad R. Ž. ĮI „U." įmonės apskaitoje, kaip mokėtini atlyginimai, buvo netinkamai įformintos ir įtrauktos ūkinės operacijos, susijusios su 9 620 Lt dydžio komandiruotpinigių išmokėjimu A. M., netinkamai nurodant, kad tokie pinigai buvo mokami su tikslu padengti šio darbuotojo išlaidas komandiruotei į Lenkiją, kaip yra nurodoma R. Ž. ĮI „U." vadovo priimtuose įsakymuose-pažymose dėl komandiruotpinigių. Juolab Lietuvos Respublikos darbo kodekso (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 220 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtinta išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarka, nedraudė mokėti sumas išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, padengimui, kai darbuotojas išvyksta tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją, o nagrinėjamu atveju pats liudytojas A. M. patvirtino, kad dirbdamas tuo metu vairuotoju R. Ž. ĮI „U.", iš esmės važinėdavo po Lietuvą, išvažiuodamas pirmadienį ryte ir grįždamas namo tik penktadienį.
Tačiau tokie įrodymai yra nepakankami pagrįsti kaltinime nurodytą aplinkybę, kad šios ūkinės operacijos realiai neįvyko, kadangi pats kaltinamasis teigė, jog atitinkamas sumas, skirtas komandiruotpinigiams, A. M. mokėdavo, kaip avansinį mokėjimą, juolab paties liudytojo A. M. teismo posėdyje duoti parodymai vertintini kritiškai, nes kalbama apie aplinkybes, kurios vyko prieš beveik 7 metus, tai duoti parodymai nėra pakankamai tikslūs, juose yra pakankamai svarstymų ir abejonių dėl jam išmokėtų sumų pagal pateiktus R. Ž. ĮI „U." apskaitos dokumentus, nors ir yra vietomis gana kategoriškai neigiamos aplinkybės dėl gautų sumų iš kaltinamojo R. Ž. dydžių, kurios yra įformintos įmonės apskaitos dokumentuose. Kiti teismo posėdžio metu ištirti parodymai nepatvirtina kaltiniame nurodytų aplinkybių, kad 9 620 Lt dydžio komandiruotpinigių suma per kelis kartus nebuvo faktiškai išmokėta A. M., ko pagrindu būtų galima laikyti tokias įformintas ūkines operacijas neįvykusiomis. Todėl nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinime paminėtomis neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, vertintinos kaip esančios prielaidinio pobūdžio, o ne leistinais ir patikimais įrodymais nustatytas faktas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju, neįrodžius aplinkybės, kad 9 620 Lt dydžio komandiruotpinigių suma per kelis kartus nebuvo faktiškai išmokėta A. M., nors ir esant pakankamai duomenų apie netinkamą tokios ūkinės operacijos įforminimą R. Ž. ĮI „U." apskaitoje, nesudaro pagrindo teigti, kad 2010 m. gegužės-birželio ir spalio-gruodžio mėnesių šios įmonės apskaitoje, kaip mokėtini atlyginimai, įtrauktos ūkinės operacijos–9620 Lt komandiruotpinigių A. M. apskaičiavimas ir išmokėjimas, yra laikytinos neįvykusiomis ir fiktyviomis. Todėl darytina išvada, kad nors ir tokios ūkinės operacijos R. Ž. ĮI „U." apskaitoje buvo netinkamai įformintos, tačiau faktiškai laikytinos įvykdytos, R. Ž. ĮI „U.", perduodant atitinkamas sumas A. M., kaip komandiruotpinigius, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog dėl tokių pažeidimų negalima buvo nustatyti šios įmonės 2010 m. turto, jo struktūros ir įsipareigojimų dydžio.
Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad neįrodyti kaltinamojo R. Ž. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jam negali būti inkriminuojama ši nusikalstama veika, jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis ir ši bylos dalis nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą–visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam R. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. Ž. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nors ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, susijęs su netinkama jo įmonės veikla, buvo nutrauktas anksčiau (b. l. 145-151, t. 3), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (b. l. 152-153, t. 3), dirba UAB „K." (b. l. 154, t. 3), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus R. Ž., kaip dirbančiam asmeniui, už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes – baudas, jos dydžius, parenkant mažesnius nei sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Pažymėtina, kad R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, taikant bausmių apėmimą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-04027-13, daiktai ir dokumentai, kurie 2015 m. gegužės 28 d. kratos metu paimti iš R. Ž. namų (duomenys neskelbtini), laikomi FNTT prie VRM Panevėžio apygardos valdybos NVTS, tarnybinėse patalpose, Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 27-430, grąžintini UAB „U.", nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsnio, 303 str. 2 d., 308 str., BK 64¹ str.
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2014 m. nusikalstamos veikos epizodas) ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2014 m. nusikalstamos veikos epizodas) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę–50 (penkiasdešimties) MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
Išteisinti R. Ž., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteisti iš R. Ž. 25,20 Eur (dvidešimt penkių eurų 20 ct) proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-04027-13, daiktus ir dokumentus, kurie 2015 m. gegužės 28 d. kratos metu paimti iš R. Ž. namų (duomenys neskelbtini), laikomus FNTT prie VRM Panevėžio apygardos valdybos NVTS, tarnybinėse patalpose, Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 27-430, grąžinti UAB „U.", nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.