Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-12-11 · Administracinė byla Nr. A-2264-756/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
A-2264-756/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03770-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2264-756/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03770-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Lukiškių TI-K atliko bausmę teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. sirgdamas (duomenys neskelbtini) buvo privestas gyventi drėgnoje kameroje. Daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas perkelti jį į 5 postą, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Prašymą jį perkelti į kitą kamerą yra pateikusi ir jį gydanti gydytoja, tačiau ir į jos rekomendacijas taip pat nebuvo atsižvelgta. Dėl nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas jį perkelti iš gyvenamosios kameros Nr. 224 į gyvenamąją kamerą Nr. 202. Tą pačią dieną pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 202. Lukiškių TI-K administracija 2017 m. spalio 9 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame buvo prašoma jį perkelti į kamerą, esančią apsaugos poste Nr. 5. Lukiškių TI-K administracija 2017 m. lapkričio 2 d. raštu informavo pareiškėją, jog šiuo metu nėra galimybės perkelti jį į kamerą, esančią poste Nr. 5, nes nėra laisvų vietų. Lukiškių TI-K pareigūnai, skirstydami asmenis į kameras, griežtai laikosi teisės aktų reikalavimų. Nesant laisvų vietų kameroje, į kurią pareiškėjas prašė jį perkelti, Lukiškių TI-K pareigūnai neturėjo galimybės pareiškėjo prašymo tenkinti, todėl neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjui neturtinė žala negalėjo kilti.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl perkėlimo iš kameros Nr. 224 į kamerą Nr. 202 dėl per didelės drėgmės. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, prašydamas jį perkelti į postą Nr. 5. Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 96-4931 informavo pareiškėją, jog šiuo metu neturi galimybės perkelti jį į pageidaujamą kamerą, nes nėra laisvų vietų. Iš esmės tokia pati informacija pareiškėjui pateikta ir 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 96-5416. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. vasario 6 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-1499 patvirtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs kameros Nr. 202 patikrinimą dėl santykinės oro drėgmės sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintai higienos normai (toliau – ir HN 134:2015), pažeidimų nenustatė. Minėtoje pažymoje buvo nustatyta, jog Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 12 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. gydytojos rekomendacijos, esant galimybei pakeisti pareiškėjui kamerą, nesvarstė.

6. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendė, kad nepaisant to, jog gydytojos rekomendacija nebuvo svarstyta, Lukiškių TI-K pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymą perkelti jį į kitą kamerą patenkino. Tai, kad Lukiškių TI-K netenkino 2017 m. spalio 9 d. pareiškėjo skundo dėl perkėlimo į 5 priežiūros postą, nesudaro pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus. Teismas akcentavo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 239, esančią poste Nr. 6, o 2018 m. sausio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 99, esančią poste Nr. 5. Teismas vertino, kad tai sudaro pagrindą spręsti, jog į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama ir atsiradus galimybei, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymus ir gydytojos rekomendacijas.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

III.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kamera Nr. 224 ir Nr. 202 yra tame pačiame poste, t. y. rūsyje, todėl toks perkėlimas nelaikytinas kaip atitinkantis pareiškėjo lūkesčius ir gydytojos rekomendacijas. Kamera Nr. 239 taip pat yra rūsyje, kur drėgna, tačiau teismas tokius Lukiškių TI-K administracijos veiksmus pakeičiant kameras vertino kaip reagavimą į pareiškėjo prašymus.

8.2. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas atliktas tuo metu, kai buvo prasidėjęs šildymo sezonas. Be to, teismas neatsižvengė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštą, kuriame nurodyta, jog į gydytojos rekomendacijos nebuvo atsižvelgta ir į laisvas kameras vietoje pareiškėjo buvo perkelti sveikos problemų neturintys nuteistieji.

8.3. Pareiškėjas tik 2018 m. sausio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 99, kurioje yra sausa, tačiau joje prabuvo tik iki 2018 m. gegužės 7 d., kadangi buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Grįžęs iš ligoninės pareiškėjas buvo patalpintas į karantino kamerą, iš kurios – į kamerą Nr. 202, kuri yra rūsyje. Lukiškių TI-K administracija nesaugojo pareiškėjui vietos kameroje Nr. 99, nors kitiems nuteistiesiems vietos kameroje jų laikino išvykimo metu yra saugomos. Lukiškių TI-K direktorius tyčia pareiškėjo neperkėlė į kamerą Nr. 99, kadangi jis teikia skundus dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų.

Atsiliepimas

9. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai abstraktūs, bendro pobūdžio. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K administracijos veiksmų neperkeliant jo į kitą kamerą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodyto pažeidimo.

17. Bylos duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 12 d. ir 26 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas perkelti jį iš kameros Nr. 224 į 5 postą. Kadangi laisvų vietų 5 posto kamerose nebuvo, Lukiškių TI-K administracija pasiūlė pareiškėjui persikelti į kamerą Nr. 202. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą perkelti jį į kamerą Nr. 202 (b. l. 16, 66), kuris tą pačią dieną buvo patenkintas (b. l. 2). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. pateikė skundą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, teigdamas, jog Lukiškių TI-K administracija atliko neteisėtus veiksmus neperkeldama jo į 5 postą. Pareiškėjo skundas buvo atmestas (b. l. 2). Pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d., 30 d., lapkričio 2 d. ir 3 d. iš esmės su analogiškais prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas perkelti jį į 5 postą, nurodydamas, jog jau rugsėjo 12 d. prašė perkelti jį į 5 postą, kadangi dėl drėgmės kameroje jis jaučia įvairius skausmus (b. l. 15, 65, 68, 72–79). Lukiškių TI-K administracija, 2017 m. lapkričio 2 d. 7 d. ir 28 d. atsakydama į pareiškėjo skundus, nurodė, jog laisvos vietos 5 poste šiuo metu nėra, o pareiškėjas jo paties prašymu rugsėjo 26 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 224 į kamerą Nr. 202 (b. l. 3, 14, 64, 67, 71). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nurodydamas, jog virš jo kameros (Nr. 202) sklinda didelis triukšmas, jis negali miegoti, todėl norėtų būti perkeltas į 6 postą, kur ramiau (b. l. 80). Lukiškių TI-K administracija, 2017 m. gruodžio 18 d. atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė, jog pareiškėjo prašymas 2017 m. gruodžio 14 d. patenkintas ir jis perkeltas į kamerą Nr. 239, esančią 6 poste (b. l. 79). 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 99, esančią poste Nr. 5.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog kameros Nr. 224, Nr. 202 ir Nr. 239 yra rūsyje, todėl toks perkėlimas nelaikytinas kaip atitinkantis pareiškėjo lūkesčius ir gydytojos rekomendacijas (žr., nutarties 8.1 p.). Akcentuotina, jog pareiškėjas pats prašė būti perkeltas į kamerą Nr. 202 ir 6 postą, žinodamas, jog kameros yra rūsyje. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą būti perkeltas į kamerą Nr. 202, tikėdamasis, jog ji „bus sausesnė“, ir supratęs, kad 5 posto kamerose prašymo teikimo metu nėra laisvų vietų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant laisvų vietų posto, į kurį pareiškėjas prašė būti perkeltas, kamerose Lukiškių TI-K pareigūnai neturėjo galimybės jo prašymų tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie laisvų vietų 5 posto kamerose nebuvimą, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K administracija reaguodavo į pareiškėjo prašymus: tenkino prašymą perkelti į kamerą Nr. 202, kurioje pareiškėjas tikėjosi jaustis geriau, tenkino prašymą perkelti jį į 6 postą, nes pareiškėjas norėjo tylesnės aplinkos, taip pat atsiradus galimybei perkėlė jį į 5 postą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tai pat teigia, kad teismas neatsižvengė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog į gydytojos rekomendacijas nebuvo atsižvelgta ir į laisvas kameras vietoj pareiškėjo perkelti sveikatos problemų neturintys nuteistieji.

20. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. vasario 6 d. pažymoje atkreipė Lukiškių TI-K direktoriaus dėmesį, jog svarstant klausimus dėl kameros pakeitimo turėtų būti vadovaujamasi Asmens paskirstymo į kameras tvarkos 13 punkto nuostatomis (atsižvelgti į įstaigos struktūrinių padalinių rekomendacijas) (b. l. 94). Teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, jog Lukiškių TI-K administracija skubiai nevykdė gydytojos rekomendacijų, savaime nereiškia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi gydytoja rekomendavo „esant galimybei pakeisti kamerą“, o kaip jau buvo nustatyta pareiškėjo prašymų pateikimo metu galimybės perkelti jį į pageidaujamą kamerą nebuvo. Akcentuotina ir tai, kad minėtoje pažymoje nebuvo konstatuotos aplinkybės, jog į laisvas kameras vietoje pareiškėjo buvo perkelti sveikatos problemų neturintys nuteistieji, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas (žr. nutarties 8.2 p.). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog Lukiškių TI-K administracija tyčia neperkėlė jo į 5 postą, kadangi jis teikia skundus dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, todėl šie pareiškėjo argumentai pripažintini kaip jo subjektyvus situacijos vertinimas.

21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad Lukiškių TI-K administracija nesaugojo jam vietos 5 posto kameroje Nr. 99, kol jis grįš iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės, nors kitiems nuteistiesiems vietos kameroje jų laikino išvykimo metu yra saugomos (žr. nutarties 8.3 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.). Pareiškėjas šios nutarties 8.3 punkte nurodytus argumentus pateikė tik apeliaciniame skunde, todėl vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi šie argumentai negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, dėl minėtų pareiškėjo teiginių yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2018 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5081-815/2018.

22. Nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo nėra tikslinga pasisakyti, nes atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali atsirasti.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė