Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, I. L. paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš I. L. civilinei ieškovei S. Ū. priteista 2377 Eur turtinei ir 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. L. nuteistas už tai, kad jis apiplėšė įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas peilį, tai yra, 2015 m. gegužės 6 d., apie 8.15 val., neturėdamas jokio teisėto pagrindo, turėdamas tikslą apiplėšti, per atrakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Ū., ir, laikydamas rankoje peilį, juo grasindamas bei tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai S. Ū. priešintis, reikalaudamas nukentėjusiosios S. Ū. atiduoti pinigus ir auksą, pagrobė svetimą – S. Ū. priklausantį – turtą: 505 Eur; 6 vienetų sidabrinių apyrankių rinkinį, kurių bendra vertė 220 Eur; moterišką, pagal užsakymą darytą, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 200 Eur; moterišką sidabrinę ištisinę apyrankę, kurios vertė 100 Eur; itališką moterišką sidabro rinkinį, sudarytą iš apyrankės ir koljė, kurio bendra vertė 600 Eur; gintarinę moterišką apyrankę, kurios vertė 30 Eur; gintarinį moterišką masyvų žiedą, kurio vertė 50 Eur; gintarinius auskarus-klipsus, kurių vertė 50 Eur; moterišką sidabrinį žiedą su fianito akmeniu, kurio vertė 300 Eur; moterišką sidabrinį žiedą su melsvos spalvos emaliu, kurio vertė 25 Eur; moterišką sidabrinį žiedą su violetinės spalvos akute, kurio vertė 20 Eur; sidabrinį širdies formos pakabuką su plona sidabrine grandinėle, kurių bendra vertė 50 Eur; tamsinto sidabro auskarų ir grandinėlės su pakabuku rinkinį, kurių bendra vertė 100 Eur; S. Ū. vardu išduotą kompensuojamų vaistų pasą; 3 raktų ryšulį, kurių bendra vertė 12 Eur; teatrinius antikvarinius dramblio kaulo žiūronus, kurių vertė 100 Eur, tuo padarydamas bendrą 2362 Eur turtinę žalą, bei, pasišalindamas iš namo, pastūmė koridoriuje link išėjimo durų stovėjusią nukentėjusiąją S. Ū., dėl to S. Ū. pargriuvo ir patyrė kairio stipinkaulio galvutės lūžimą, abiejų riešų, dešinio dilbio ir veido sumušimą, o taip pat kraujosruvas veido kairėje pusėje, abiejų riešų sąnarių, dešinio dilbio srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat I. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 20.30 val., užkišęs atsuktuvą už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), priklausančio S. Ū., kambario lango rėmo, tokiu būdu atidarė langą, įsibrovė į namą ir iš namo pagrobė trijų raktų ryšulį, kurių bendra vertė 15 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Ū. 15 Eur turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, individualizuodamas I. L. bausmę, padarė išvadą, kad tik griežčiausios rūšies bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – taikymas gali užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą ir už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. L. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo po bausmės atlikimo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „HTC One S“, kadangi nuosprendyje nurodyta šį telefoną sunaikinti.Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai skyrė tokio dydžio realią laisvės atėmimo bausmę. I. L. pažymi, kad savo kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino visiškai, gailisi dėl tokio savo poelgio. Negali paaiškinti savo veiksmų, bet mano, kad tam įtakos galėjo turėti jo sunki finansinė padėtis, taip pat tai, kad turėjo šeimyninių problemų, buvo depresijoje ir dėl to prastai jautėsi. Suprato savo kaltę, taip pat supranta, kad už tokius veiksmus reikia atsakyti. Tačiau mano, kad reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir per didelė.Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino tai, kad I. L. ne kartą teistas. Taip pat tai, kad plėšimas įvykdytas prieš lygtinumą. Nepagrįstai teismas vertino ir anksčiau turėtas administracines nuobaudas. Teismas šias aplinkybes vertino tendencingai, siekiant nuteistąjį pateikti kaip nepataisomą nusikaltėlį ir nusprendė skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis jau atlikinėja bausmę (duomenys neskelbtini). Nuteistasis I. L. pažymi, kad, būdamas laisvėje, dirbo ir turėjo gerą darbą. Beveik visą laiką nuo pilnametystės dirbo ir mokėsi, darbdavių buvo charakterizuojamas labai teigiamai. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Būdamas (duomenys neskelbtini) mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Realus teismo paskirtos bausmės atlikimas, I. L. manymu, jį sužlugdys. Pažymi, kad turi mažametę dukrą, kurią labai mylėjo, su ja praleido labai daug laiko. Kurį laiką dukros nematė dėl to, kad susipyko su jos motina ir ši nebeleido jiems susitikti. Atlikdamas tokią ilgą laisvės atėmimo bausmę, nuo dukros gali visai nutolti. Be to, atlikdamas bausmę, negalės prisidėti prie dukros išlaikymo. Po ilgo bausmės atlikimo bus tiek moraliai, tiek materialiai sužlugdytas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo I. L. gynėjas advokatas V. Gineika apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir sumažinti bausmę. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde dėstomų prašymų apimtis, jų aiškumas, konkretumas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis I. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme teigdamas, kad teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, dėl to jį nubaudė per griežtai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi, taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos duomenis ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas I. L. už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu straipsnių sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad jam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra per griežta, nėra pagrindo. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas bausmės rūšies parinkimą ir jos dydžio nustatymą nuosprendyje argumentavo, nurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis padarė išvadą, kad bausmės tikslai I. L. atžvilgiu bus pasiketi tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad I. L., nors ir būdamas jauno amžiaus, jau yra ne kartą teistas (teistas penkis kartus), nusikalstamos veikos daromos sistemingai, veikos sunkėja ir tai rodo, kad nuteistojo kriminalinės nuostatos jau yra susiformavusios, veikos nėra atsitiktinės, nuteistajam anksčiau taikytos poveikio priemonės-bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Neigiama nuteistojo charakteristika, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas (padarytos dvi tyčinės, apysunkė ir sunki, veikos), padarymo aplinkybės (nusikalstamos veikos padarytos įsibrovus į patalpą, panaudojant peilį, grasinant), kolegijos vertinimu, pagrindžia griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo – taikymą nuteistajam. Apeliaciniame skunde aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Nuteistasis I. L. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, neįvertino teigimai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau tokie nuteistojo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi įvertino tinkamai ir šią aplinkybę laikė pagrindu bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nors nuteistasis I. L. kurį laiką dirbo, ši aplinkybė nelaikytina pagrindu nuteistojo asmenybę vertinti išimtinai teigiamai ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę. Jokių kitų teigiamai I. L. apibūdinančių aplinkybių byloje nėra. Nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, kad dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo nutrūks ryšiai su dukra, negalės prisidėti prie jos išlaikymo, teismas vertina kaip apelianto bandymą pateisinti savo veiksmus ir sušvelninti savo padėtį, tačiau ne kaip pagrindą pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dar labiau švelninti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, laikytina, kad nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir už nusikalstamas veikas paskyrė teisingą bausmę, kuri, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytiems nusikaltimams. Keisti skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir bausmę dar labiau švelninti pagrindo nėra. Nuteistasis I. L. apeliaciniame skunde prašo grąžinti mobilaus ryšio telefoną „HTC One S“, kurį nuspręsta sunaikinti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks prašymas nebuvo išreikštas, I. L. telefono atsiimti nepageidavo, todėl apylinkės teismas daiktinių įrodymų klausimą išsprendė pagal galiojančias BPK nuostatas, šio nuteistojo prašymo nelaiko apeliacinio skundo dalyku ir laiko, kad šis klausimas gali būti išspręstas nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo BPK 361, 362 straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos I. L., išlaidas sudaro 44,35 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 44,35 Eur, iš nuteistojo nepriteisti.