Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

įstatyminei kaltinamosios atstovei J. N.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametė I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-05-19 Kalvarijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. P. įvykdė svetimo turto vagystę: 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, būdama M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė M. K. priklausančius 1000 eurų, tokiu būdu pagrobė turto už 1000 eurų.

Be to, I. P. įvykdė svetimo turto vagystę: 2016 m. rugsėjo 23 d., tarp 17.00 ir 21.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė M. K. priklausančius 1000 eurų, tokiu būdu pagrobė turto už 1000 eurų.

Kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad dėl pirmos jai inkriminuotos veikos ji prisipažįsta visiškai. Buvo įsidarbinusi vaikų aukle nukentėjusiojo šeimoje. Kaltinime nurodytu metu, būdama M. K. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), spintoje ieškojo prižiūrimai mergaitei rūbų ir atsitiktinai rado krepšį, kuriame buvo didelė suma pinigų. Po 2-3 dienų nusprendė paimti kažkiek pinigų, nes suma buvo didelė ir tikėjosi, kad niekas nepastebės. Pinigus paėmė iš atskirų krūvelių, į kurias jie buvo sudėlioti kupiūromis po 50 eurų. Parsinešusi į namus, pinigus suskaičiavo. Ji tą kartą paėmė viso 1000 eurų. Už paimtus pinigus nusipirko telefoną, kuris kainavo 780 Eur, likusius pinigus išleido rūbams ir kosmetikai. Dėl antros jai inkriminuotos, 2016-09-23 įvykdytos, veikos prisipažino iš dalies, nurodė, kad prižiūrėdama mergaitę, miegamajame ant lovos rado pinigų. Jie buvo išimti ir ištraukti iš to paties maišelio, kuriame buvo ir aną kartą. Pinigai gulėjo netvarkingai ant to maišelio. Vizualiai matėsi, ,kad jų buvo kur kas mažiau, nei ji matė pirmąjį kartą spintoje. Vėl nusprendė paimti kažkiek pinigų. Namuose tuo metu buvo tik jos prižiūrimi mažamečiai vaikai. Paėmė tik 350 eurų. Juos paėmusi, paskambino broliui ir pakvietė jį ateiti. Šiam atėjus, jam perdavė paimtuosius pinigus. Vėliau tuos pinigus iš brolio pasiėmė. Pinigus išleido įvairiems daiktams, žaidimų kompiuteriui „Xbox“, kurį nupirko broliui, kosmetikai, rūbams, apsilankymui kavinėje. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų. Kadangi mokosi 10 klasėje, savarankiškų pajamų neturi, todėl mama dalimis jau pradėjo dengti žalą nukentėjusiesiems. Nukentėjusiojo atsiprašė. Antroje veikoje kaltę pripažįsta tik iš dalies, kadangi paėmė tik 350 eurų, o ne tūkstantį, kaip nurodyta kaltinime. Kodėl yra toks skirtumas, paaiškinti negali. Meluoti neturi jokio tikslo.

Nukentėjęs M. K. paaiškino, kad žmona vaikų priežiūrai buvo įdarbinusi kaltinamąją. Pirmą kartą jis pinigų pasigedo tik po kelių savaičių. Visi pinigai buvo 50 Eur nominalo kupiūromis ir tvarkingai sudėti krūvelėmis po 1000 eurų. 950 eurų buvo sudėti kupiūromis viena šalia kitos, o paskutine – „tūkstantąja“ 50 eurų kupiūrą ta krūvelė buvo perlenkta, taip pinigus sudedant į krūveles po tūkstantį eurų. Pinigai buvo krepšelyje ir laikomi spintoje. Kuomet pasigedo pinigų, pastebėjo, kad jų trūko atskirose krūvelėse. Pinigai buvo ištraukti iš atskirų krūvelių. Tokiu būdu viso per visas krūveles trūko 1000 eurų. Tada pamanė, kad gal yra pats suklydęs taip sudėdamas pinigus. Kad pinigai gali būti pagrobti, tuomet neįtarė. Antrą kartą, kai namuose dingo pinigai, turėjo važiuoti į banką ir įnešti dalį pinigų. Todėl namuose atidžiai perskaičiavo pinigus ir labai tiksliai žinojo, kiek pinigų buvo, kiek išvežė į banką ir kiek paliko namuose. Tą dieną, po grįžimo iš banko, turėjo vykti žvejoti. Auklė jau nebedirbo, todėl vaikus ketino išvežti pas gimines. Tačiau netikėtai paskambino žmona, kuri pasakė, kad ateis vasarą dirbusi auklė. Ji norinti pabūti pas vaikus, nes jų pasiilgusi. Ateiti pasisiūlė pati auklė. Todėl jam nereikėjo niekur iš namų vežti vaikų. Išvažiuodamas, pinigus paliko maišelyje ant miegamojo lovos. Paprasčiausiai pamiršo juos įdėti atgal į spintą. Kadangi pinigus prieš išvykimą į banką buvo labai tiksliai suskaičiavęs, gerai žinojo, jog maišelyje liko 3800 eurų. Jie buvo surūšiuoti taip pat į krūveles po tūkstantį eurų. Buvo trys krūvelės po 1000 eurų ir vienoje – 800 eurų. Būtent iš pastarosios krūvelės jis sau pasiėmė 200 eurų, todėl ir liko tokia suma. Į namus be jo ir auklės niekas patekti negalėjo. Į juos įsibrauta taip pat nebuvo. Žvejodamas gavo žmonos SMS su klausimu, kodėl pinigai palikti ant lovos. Žmonai liepė juos perskaičiuoti ir gavo pranešimą, kad yra tik 2800 Eur. Šiuo atveju buvo tikras kiek pinigų turi. Taip kilo įtarimas dėl auklės. Pranešė apie tai policijai. Ji prisipažino ir dėl pirmo karto. Kaltinamoji šiuo metu grąžinusi 750 eurų. Sutarė, kad likusius pinigus atiduos jos mama kas mėnesį po 250 Eur. Kaltinamosios mama atsiprašė, o kaltinamoji tik formaliai.

Liudytoja J. N., paaiškino, kad yra kaltinamosios motina. Kaltinamoji vasarą įsidarbino aukle. Apie įvykius sužinojo iš policijos pareigūno, o ne iš dukters. Dėl įvykio patyrė šoką. Dukra namuose neprisipažino paėmusi nukentėjusiojo pinigus, prisipažino tik policijoje. Ji sakė, kad pinigus pamatė spintoje, juos paėmė tik po kelių dienų, nes norėjo naujo telefono, o jis daug kainavo. Sakė, kad pirmą kartą paėmė 1000 eurų. Telefonas kainavo virš 700 eurų. Po to sakė, kad pirko kosmetikos, drabužių. Antrą kartą kaltinamoji sakė, kad pinigus rado ant lovos. Paėmė 350 eurų, juos padavė į nukentėjusiojo namus atėjusiam broliui, liepė nešti namo, o namie turėjo atiduoti jai. Sūnus sakė, tikrai ji davė tik 350 eurų. Po antros vagystė ji pirko broliui žaidimų kompiuterį „Xbox“ už 110 Eur, iš kurių 30 eurų davė pats brolis. Likusius pinigus sakė išleido savo reikmėms. Ji pirko kosmetiką, drabužius, telefono dėkliukus. Viską sudėjus išeitų virš 300 eurų. Kadangi dukra moksleivė ir neturi savarankiškų pajamų, ji su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, 750 eurų jau yra atiduota.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad kaltinamoji pas ją namuose prižiūrėjo vaikus. 2016-09-23 gavo žinutę iš kaltinamosios, kad ši pasiilgo vaikų, norėtų pas juos ateiti. Vyras tą dieną rengėsi žvejoti. Grįžusi namo, rado miegame ant lovos krepšelį, kurio viduje buvo sudėti pinigai. Suskaičiavusi rado 2800 eurų. Tada parašė žinutę vyrui. Jis parašė, kad trūksta 1000 eurų. Tą dieną daugiau namuose nieko nebuvo, tik vaikai ir kaltinamoji. Į namus taip pat nebuvo įsibrauta. Vaikas dar sakė, kad pas kaltinamąją buvo atėjęs brolis.

Liudytojas G. P. paaiškino, kad yra kaltinamosios brolis. Žino, kad sesuo pirmą kartą pavogė 1000 eurų iš nukentėjusiojo. Antrą kartą -350 eurų. Prisiminė, kad 2016 metų rugsėjo gale sesuo parašė žinutę ateiti iki nukentėjusiojo namų. Atėjus, jam padavė pinigus. Eidamas namo, juos suskaičiavo, buvo 350 eurų. Jai grįžus į namus, pinigus jai gražino. Buvo 7 kupiūros po 50 eurų. Už 110 eurų jie pirko žaidimų kompiuterį „Xbox“. Jis pats jai davė 30 eurų. Ji sau pirko rūbus, kosmetiką, kartu važiavo į barą. Iš kur pinigai, sesuo nesakė. Prisiminė, kad dėl sesers turimų pinigų, jam buvo kilę abejonių, tačiau ji sakė, kad jai daiktus perka draugas K. L.. Sesers draugas K. L. tai neigė.

Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. Š. posėdžio metu paaiškino, kad iki šio įvykio kaltinamoji Vaiko teisių apsaugos skyriui nebuvo žinoma. Šeimoje jokių pažeidimų nenustatyta. Ji dėl šio įvykio labai pergyveno. Neigiamos informacijos iš mokymo įstaigos, apie ją negavę. Kaltinamoji mokosi patenkinamai. Dėl antros veikos kaltinamoji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pavogė 350 eurų.

M. K. Protokolu-pareiškimu, kad 2016-09-23 apie 21.30 val. savo namuose pasigedo 1000 eurų (b.l. 1-2); M. K. Protokolu-pareiškimu, kad 2016 m. rugsėjo pradžioje pastebėjo, kad iš buto dingo 1000 eurų, o 2016 m. rugsėjo 23 d. pasigedo dar 1000 eurų. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą(b.l. 14); Akistatos tarp įtariamosios I. P. ir nukentėjusiojo R. K. metu pašalinti prieštaravimų nepavyko, kaltinamoji pripažino antrą kartą pagrobusi tik 350 eurų (b.l. 59-60); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad M. K. savo iniciatyva pateikė savo mobilaus ryšio telefoną iPhone 6s(b.l. 21); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas pateiktas mobilaus ryšio telefonas iPhone 6s su jame esančiais SMS pranešimais, kuriais M. K. susirašinėja su J. V. apie pradingusius 1000 eurų(b.l. 22-31); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad J. N. savo iniciatyva pateikė garantinį taloną ir kvitą (b.l. 50); Pateiktų dokumentų apžiūros proitokolu, iš kurio matyti, kad garantinis talonas ir kvitas, išduoti 2016-08-25 telefonui Apple iPhone 6S 16GB Gold, už kurį sumokėta 785,04 eurų suma(b.l. 51, 52); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad M. K. pateikė internetinio puslapio išrašą su nuotrauka(b.l. 17-19); Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog internetinio puslapio išraše su nuotrauka matosi skelbimas, kuriuo ieškoma pirkti xbox360, o ieškantįjį asmenį identifikuoja skelbime esanti I. P. nuotrauka(b.l. 20).

Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies nurodydama, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. pagrobė ne 1000 Eur, o tik 350 Eur, teismas laiko jos kaltę pilnai įrodyta byloje surinktų objektyvių duomenų visuma. Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji dėl pirmosios iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir dėl to jokių abejonių nekyla. Teismas sprendžia, kad dėl antrosios nusikalstamos veikos kaltinamoji dalį savo kaltės neigia tik todėl, kad išvengti didesnės nei pripažįsta, žalos atlyginimo. Nukentėjusysis labai detaliai paaiškino, kokia pinigų suma namuose ant lovos esančiame maišelyje buvo palikta. Motyvavo visas aplinkybes, dėl ko jam tai užsifiksavo. Jo parodymai pilnai sutampa su J. V. parodymais. Tiek nukentėjęs, tiek liudytoja J. V. parodo, kad pinigai nukentėjusiojo ant lovos buvo palikti sudėti jo nurodytu būdu į maišelį. J. V. pinigus taip pat surado nukentėjusiojo nurodytu būdu sudėtus į maišelį ir paliktus ant lovos. Kaltinamoji gi aiškina, kad pinigai buvo išimti iš maišelio ir mėtėsi ant lovos. Ji paėmė keletą banknotų ir juos taip paliko. Teismas šiais kaltinamosios parodymais nesiremia, nes nustatė, kad kaltinamoji iš buto pasišalino į namus tik į juos sugrįžus J. V., todėl niekas negalėjo pinigų, išmėtytų ant lovos, kaip teigia kaltinamoji, surinkti, tvarkingai surūšiuoti ir sudėti į maišelį. Taip pat be kaltinamosios niekas negalėjo patekti į namus ir pagrobti dalį pinigų, kurios pasisavinimą neigia kaltinamoji. Todėl kaltinamosios dalies pinigų pasisavinimo neigimas teismo vertinamas kaip kaltinamosios gynybinė versija, kuri paneigta kitais įrodymais bei prieštarauja logikai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Išklausęs nuoseklių ir tikslių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, ištyręs rašytinius bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog kaltinamosios kaltė įvykdžius jai inkriminuotus veiksmus dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta pilnai ir neginčytinai. Veikos įrodytos, kvalifikuotos pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį tinkamai, abejonių dėl kaltinamosios kaltės pilna apimtimi pagal kaltinimus teismui nekyla.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių nenustatyta. Nors kaltinamoji teigia, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, teismas sprendžia, jog ji tai daro nenuoširdžiai, o tik slegiama įrodymų naštos. Iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog jo atsiprašė ir dalį žalos atlygino kaltinamosios įstatyminė atstovė, o pati kaltinamoji tai padarė tik formaliai ir nenuoširdžiai.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.), o taip pat sutinkamai su BK 91str.2d. - į nepilnametės gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnametės sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnametės elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji nepilnametė neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, padarė du nesunkius nusikaltimus. BK 93 straipsnio taikymo pagrindų kaltinamosios atžvilgiu nenustatyta. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą, ženkliai mažesnę negu vidurkis, laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jos gyvenimo būdą ir elgesį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Mobilaus ryšio telefonas iPone 6s, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam M. K., paliktinas jam kaip nuosavybė; Garantinis talonas, pirkimo kvitas, internetinio puslapio išrašas su nuotrauka, saugomi byloje, paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK , 297str., 303-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

I. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 22.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

Pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 22.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems)mėnesiams, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 22.00 iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

I. P. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Mobilaus ryšio telefoną iPone 6s, pagal pakvitavimą grąžintą nukentėjusiajam M. K., palikti jam kaip nuosavybę; Garantinį taloną, pirkimo kvitą, internetinio puslapio išrašą su nuotrauka, saugomus byloje, paliktini saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.