Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00955-2023-5 Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.13

2023 m. gegužės 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir Š. B. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai I. B. ir Š. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko vardo pakeitimo; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjų sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), vardą, įrašant vardą „N. B.“.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pateikė suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui prašymą įregistruoti vaiko gimimą, suteikiant sūnui vardą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą įrašant vaiko vardą (duomenys neskelbtini). Pateikus pareiškimą teismui, dėl būtinybės lankytis gydymosi įstaigose identifikuojant kūdikį, pareiškėjai registravo sūnaus gimimą (duomenys neskelbtini), jam buvo suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu pareiškėjams buvo išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai suteikė savo sūnui vardą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo vardu vaiko nevadina, į jį kreipiasi vardu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos metrikacijos skyrių, kur prašė pakeisti civilinės būklės akto įrašą ir leisti sūnui suteikti vardą (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl vardo pakeitimo. Pareiškėjai su tokiu sprendimu nesutinka, pažymi, kad susipažinus su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje http://vardai.vlkk.lt/statistika/vardų sąvade pateikta informacija apie tai, kad Lietuvoje per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2020 m. registruoti 9 įrašai suteikiant berniukams vardą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bendrovė vykdo kelis verslo plėtros projektus, kurių tikslas užimti dalį (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos, konkrečiai bendrovė ketina vykdyti nekilnojamojo turto paieškos, pirkimo – pardavimo veiklą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Už šių projektų įgyvendinimą ir plėtrą yra atsakingas pareiškėjas. Dėl šios priežasties pareiškėjams iškyla objektyvus poreikis dažnai keliauti į užsienį. Ateityje pareiškėjai planuoja įsigyti asmeninį būstą (duomenys neskelbtini) ir ten gyventi. Atitinkamai, dėl tokiu būdu susiformavusio šeimos poreikio dažnai keliauti, darbinių bei asmeninių santykių su kitos tautybės bei kalbos asmenims, planuojamo vaiko gyvenimo ir ugdymo užsienio valstybėse, vardo reikšmė vaiko asmenybės formavimuisi yra itin didelė. Todėl pareiškėjų vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo lietuvių kalbos taisyklių ir pakeisti pareiškėjų vaiko vardą iš (duomenys neskelbtini) į vardą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat pažymi, kad išvada, kuria atsisakyta registruoti vardą pareiškėjų prašomu vardu, grindžiama formaliais pagrindais, visiškai ignoruojant šiuolaikines sąlygas bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl asmens vardo ir pavardžių rašymo. Be to, vardas (duomenys neskelbtini), anot pareiškėjų, užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį. Nėra jokių prielaidų, kad toks vardo įrašymas pareiškėjų sūnui trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir / ar neproporcingai pažeistų valstybinės kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į ją, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Draudimas pareiškėjams įregistruoti ne kartą jau registruotą vardą (duomenys neskelbtini), yra akivaizdus konstitucinio lygybės principo pažeidimas, nes kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šio vardo registravimas yra plačiai taikomas ir neigiamų pasekmių nesukėlė. Todėl pareiškėjams pritaikytas draudimas įrašyti vaikui vardą (duomenys neskelbtini) yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą. Todėl pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko vardo pakeitimo ir įpareigoti ją pakeisti pareiškėjų sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), vardą, įrašant vardą „N. B.“.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo bylą išnagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų prašymas turėtų būti atmestas, nes vardas (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat vardas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 242 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų pareiškėjams taikyti išimtis, kurios numatytos teisės aktuose dėl vardo užrašymo ne lietuvių (valstybine) kalba. Šiuo atveju pareiškėjai prašo vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad remiantis aktualų klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, asmens vardas gali būti rašomas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, kai įrašas apie jo ar vieno iš jo tėvų tautybę yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Tokiu atveju vardas gali būti rašomas pagal asmens kilmės tautinį vardyną. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą teisės aktuose numatytų išimčių nenustatyta. Pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jų tautybė yra kita negu lietuvių. Lietuvių kilmės tautiniame vardyne vardo (duomenys neskelbtini) nėra. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas. V. N. yra užrašytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, t. y. neturi galūnės, tinkamai atspindinčios asmens lytį. Taisyklingas pagal lietuvių kalbos taisykles bei teiktinas rašybos variantas yra pvz., (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

5. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė vyriškos lyties kūdikis. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjų prašymu įregistravo kūdikiui vardą – (duomenys neskelbtini), pavardę – (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnamečio vaiko vardą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Metrikacijos skyrius) (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad: nenustatyta, jog pasirinktas vardas (duomenys neskelbtini) atitinka tėvų ar vaiko kilmės tautinį vardyną; (duomenys neskelbtini) lietuvių kalbos požiūriu yra netaisyklingos formos – neturi galūnės, tinkamai atspindinčios asmens lytį, todėl rekomenduotina išlaikyti taisyklingą vardą – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, Metrikacijos skyrius pareiškėjų prašymo netenkino.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

7. Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas. Šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022-05-01 iki 2023-01-01) 12 straipsnyje reglamentuojama, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

9. 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio vardų ir pavardžių rašymą, 1 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

10. 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 424 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: 4.1. lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.2. laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.3. atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

11. 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. 12¹ punkte numatyta, kad Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1. jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2. jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4. vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

12. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje J. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

14. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

15. Kaip minėta šioje nutartyje, atvejai, kada jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas, yra numatyti 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo 11 punkte (jeigu turimas vardas neatitinka geriausių jo interesų), taip pat 12¹ ir 12² punktuose. Atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi ne lietuviškais rašmenimis, išvardinti Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ginčo esmės.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja nutarties 15 punkte išvardintuose teisės aktuose numatytos išimtys, sudarančios pagrindą pakeisti pareiškėjų sūnaus vardą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

17. Iš byloje pateikto gimimo įrašo matyti, kad pareiškėjų sūnaus tautybė yra įregistruota tokia pati, kaip pareiškėjų (tėvų) – (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju netaikytina teisės aktuose numatyta išimtis, kai asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vaiko vardas gali būti rašomas ne lietuviškais rašmenimis ir ne pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas lietuvių kalbos rašybos taisykles, neatsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį (žr. nutarties 11 punkte aptartą teisinį reglamentavimą). Pareiškėjai neįrodinėjo, jog egzistuoja kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti išimtį iš taisyklės.

18. Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjai pageidauja sūnaus vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas (duomenys neskelbtini) neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis): dėl raidės „(duomenys neskelbtini)“, žyminčios kitą garsą nei pagal lietuvių kalbos raidyną; dėl baigmens „(duomenys neskelbtini)“ – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Kitų kalbų vyriškosios giminės asmenvardžių, vietovardžių, taip pat ir bendrinių žodžių nekirčiuotas baigmuo -(duomenys neskelbtini) paprastai keičiamas lietuviška galūne -as (leidinio „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190), 9.3.13 p.). Dabar įregistruotas vardas (duomenys neskelbtini) yra taisyklingas – užrašytas lietuviškais rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Taigi, šie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų siūlomas vardas ((duomenys neskelbtini)) neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rekomendacijų, nustatančių vardų rašymą.

19. Teismas taip pat nenustatė 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant galima būtų pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą. Pareiškėjai nurodo, kad dėl pareiškėjo darbo pobūdžio šeimai teks dažnai keliauti, bendrauti su kitos tautybės bei kalbos asmenims, jie planuoja su vaiku gyventi ir jo ugdymą organizuoti užsienio valstybėse, todėl vardo reikšmė vaiko asmenybės formavimuisi yra itin didelė. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra pakankamos šiuo atveju taikyti išimtį iš taisyklės. Pareiškėjai neįrodė, kad šiuo metu įregistruotas sūnaus vardas (duomenys neskelbtini), kuris atitinka lietuvių kalbos rašybos taisykles, jam galimai keliaujant ir gyvenant užsienio valstybėje, pažeis jo interesus.

20. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismui sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų įrašymu civilinės būklės aktuose, tokie duomenys atitinkamame civilinės būklės akto įraše turi būti įrašyti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, o teismas pareiškėjo reikalavimo dėl duomenų pakeitimo pagrįstumą turi įvertinti atsižvelgdamas į tai, ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys civilinės būklės aktų įrašo duomenų papildymą, veiksmingai užtikrina Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-421/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančiais teisės aktais reglamentuota duomenų apie vaiko vardą įrašymo gimimo akto įraše tvarka pažeidžia pareiškėjų teisę į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, asmens teisę į tapatybę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko vardo pakeitimo pažeidžia pareiškėjų ar jų nepilnamečio vaiko teises, todėl pareiškimas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjų I. B. ir Š. B. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti pareiškėjų vaiko vardą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.